Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

2015 m. liepos 29 d. Nr. 4D-2015/2-667

PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

I. SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant laidojimo pašalpos skyrimo klausimą (toliau vadinama – Skundas).

2. Skunde nurodoma: 2.1. „2015-02-24 palaidojau sūnų, . Sūnus dingo 2004 metais, jo palaikai rasti 2014 metų gruodžio mėn.“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta); 2.2. „kad palaidoti sūnų, paėmiau iš banko paskolą 1000 eu.“; 2.3. „ kreipiausi ten, kur sūnus gyveno , į Ignalinos miesto savivaldybę, kad man išmokėtų vienkartinę laidojimo pašalpą, tačiau gavau atsakymą, kad negali išmokėti pašalpos, nes nėra deklaravimo vietos. Tai kokia gali būti deklaravimo vieta po 10 metų dingimo. Sūnus iki dingimo buvo deklaruotas (2004-03-09) . Deklaravimo duomenys panaikinti 2005-12-22 savininko prašymu. Naujos vietos deklaruoti negalėjo, nes jau buvo nužudytas“; 2.4. „ kreipiausi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl laidojimo pašalpos. Atsakymus gavau, kad negali išmokėti.“

3. Pareiškėja prašo Seimo kontrolierių „padėti gauti vienkartinę laidojimo pašalpą.“ 4. Skundo tyrimui pateikta: 4.1. Savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento (toliau vadinama – Departamentas) Socialinių išmokų skyriaus 2015-03-06 raštas Nr. A740-1169/15(2.11.4.1-SR7), kuriame nurodoma: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo (toliau vadinama – Įstatymas; nauja redakcija nuo 2014-07-01) 3 straipsnio l dalies l punktu, laidojimo pašalpa mokama mirus Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančiam asmeniui. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys užsieniečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Gyventojų registro duomenimis, A, gim. , miręs , deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturėjo.“ „Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laidojimo pašalpa iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti mokama ir tais atvejais, kai mirusių asmenų gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2043 patvirtinto Laidojimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 3 dalies 16 punktu, laidojimo pašalpa iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų tais atvejais, kai Įstatymo 3 straipsnio l dalyje nurodytų mirusių asmenų gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, gali būti mokama, kai paskutinė mirusiojo asmens gyvenamoji vieta buvo Vilniaus mieste. laidojimo pašalpa už A, faktiškai gyvenusį ir mirusį , neskiriama“; 4.2. Savivaldybės Departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015-04-10 raštas Nr. A740-1846/15(2.11.4.1-SR7), kuriame nurodoma: „Jūsų 2.015-02-27 prašymas laidojimo pašalpai gauti pakartotinai išnagrinėtas Savivaldybės Departamento Socialinių išmokų skyriuje. vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio l dalies l punktu, skirti ir mokėti laidojimo pašalpą mirus A, gim. , nėra teisinio pagrindo, nes. Gyventojų registro duomenimis, A deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturėjo. Socialinių išmokų skyrius 2015-03-25 kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą dėl papildomos informacijos pateikimo apie mirusio A deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. 2015-03-30 gautame atsakyme patvirtinta, kad A gyvenamąją vietą deklaravo 2004-03-09 , Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys 2005-12-22 panaikinti savininko prašymu. Naujos gyvenamosios vietos nedeklaravo. vadovaudamiesi Savivaldybės tarybos 2013-07-24 sprendimu Nr. 1-1393 patvirtintu Vienkartinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašu, kurio pagrindu sudaryta Komisija ir nagrinėjami individualūs atvejai, siekiant padėti bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį, Jūsų 2015-02-27 prašymas laidojimo pašalpai gauti duotas nagrinėjimui (pagal kompetenciją) Vilniaus miesto Socialinės paramos centrui. Apie priimtą sprendimą būsite informuota papildomai“; 4.3. biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto Socialinės paramos centro Socialinio darbo skyriaus 2015-04-23 raštas Nr. 76-154-(7.4), kuriame nurodoma: „ vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2013-07-24 sprendimu Nr. 1-1393 patvirtintu Vienkartinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 10.2 punktu, vienkartinė pašalpa nuo 3 iki 20 BSI bazinių socialinių išmokų dydžio gali būti skiriama įvykus nelaimei, padariusiai žalą bendrai gyvenančių asmenų turtui, sveikatai (patekus į sunkią materialinę padėtį dėl ligos, atliktos operacijos ir kita), kai vidutinės pajamos vienam bendrai gyvenančiam asmeniui neviršija 2 valstybės remiamų pajamų , kai bendrai gyvenantys asmenys yra išnaudoję visus kitus galimus pajamų šaltinius bei artimųjų ir bendruomenės paramą. Jūsų prašymas dėl vienkartinės pašalpos skyrimo, mirus sūnui A, buvo svarstytas 2015-04-17 vykusiame Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos posėdyje. Apgailestaujame, tačiau vienkartinė pašalpa Jums nebuvo skirta, nes Jūsų bendrai gyvenančių asmenų gaunamos pajamos viršija vienkartinės pašalpos skyrimui nustatytą ribą.“

II. TYRIMAS IR IŠVADOS

5. Seimo kontrolierius, siekdamas išsiaiškinti Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau vadinama – Ministerija), Savivaldybės administraciją, Ignalinos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į Seimo kontrolieriaus klausimus.

Skundo tyrimui reikšmingos aplinkybės

6. Ministerija Seimo kontrolieriui pateikė informaciją: 6.1. „Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymas (toliau vadinama – Paramos mirties atveju įstatymas) nustato asmenų, turinčių teisę gauti laidojimo pašalpą, kategorijas, laidojimo pašalpos dydį, šių pašalpų mokėjimo ir finansavimo tvarką. Paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad laidojimo pašalpa, be kitų asmenų, mokama mirus nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, t. y. mirus Lietuvos Respublikos piliečiams ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems užsieniečiams, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo diena yra asmens mirties data. Taip pat šioje dalyje nustatyta, kad rasto mirusio asmens teisė į laidojimo pašalpą atsiranda nuo mirties liudijimo išdavimo dienos. Minėta įstatymo nuostata reguliuoja atvejus, kai miręs asmuo randamas, praėjus ilgesniam laikotarpiui po jo mirties, ar kai randamas miręs neatpažintas asmuo ir pan.“ 6.2. „ Paramos mirties atveju įstatymas turi būti aiškinamas sistemiškai visų šio įstatymo straipsnių kontekste. Todėl, skiriant laidojimo pašalpą, pirmiausia turi būti nustatoma teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo diena bei tai, ar mirusysis atitinka kitas minėto Įstatymo nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į rašte pateiktą informaciją, kad mirusysis A dingo be žinios 2004 m., o jo palaikai rasti tik 2014 m. gruodžio mėn., manytina, jog nurodytu atveju teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo diena yra mirties liudijimo išdavimo data. Be to, įvertinus Gyventojų registro tarnybos pateiktus duomenis, kad mirusiojo A gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys 2005-12-22 buvo panaikinti savininko prašymu, darytina prielaida, kad mirusysis teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dieną nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir dėl to neatitinka bendrųjų minėtame įstatyme įtvirtintų sąlygų teisei į laidojimo pašalpą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog mokėti laidojimo pašalpą šiuo konkrečiu atveju pagal Paramos mirties atveju įstatymą nėra teisinio pagrindo. siekiant spręsti problemą, kai mirus Lietuvoje nuolat gyvenančiam asmeniui, jo duomenys nebuvo įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, buvo priimtas ir nuo 2014-07-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 3, 5, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. 1-348. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laidojimo pašalpa iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti mokama ir tais atvejais, kai mirusio asmens gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje.“ 6.3. „Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio l dalyje nurodyta, kad laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju – paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos, pateikdamas prašymą ir mirties liudijimą (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas, – gimimo įrašo nuorašą). Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad šiuo konkrečiu atveju, kai mirusio asmens gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, laidojantysis asmuo X dėl laidojimo pašalpos skyrimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų galėtų kreiptis į Ignalinos rajono savivaldybės administraciją, t. y. pagal mirusio asmens paskutinę buvusią gyvenamąją vietą. arba į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, t. y. pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos.“

7. Savivaldybė Seimo kontrolieriui pateikė informaciją, dokumentus: 7.1. Pareiškėja Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento (toliau vadinama – Departamentas) Socialinių išmokų skyriui 2015-02-27 pateikė prašymą laidojimo pašalpai už mirusį A gauti, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-02-23 išduotą mirties liudijimą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus 2015-02-26 raštą Nr. 10-S-53 „Dėl informacijos pateikimo asmens prašymu“. Pareiškėja dokumentų ar informacijos apie tai, jog dėl laidojimo pašalpos skyrimo kreipėsi ir į Ignalinos rajono savivaldybės administraciją, nepateikė ir nenurodė.“ 7.2. „Paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnio l dalies l punktu, laidojimo pašalpa mokama mirus Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančiam asmeniui. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys užsieniečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Gyventojų registro 2015-02-27 duomenimis, A nebuvo Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis asmuo, todėl, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio l dalies l punktu, laidojimo pašalpa negalėjo būti skiriama.“ 7.3. „Paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laidojimo pašalpa iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti mokama ir tais atvejais, kai šio straipsnio l dalyje nurodytų mirusių asmenų gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2043 patvirtinto Laidojimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau vadinama – Tvarkos aprašas) 16 punktu, laidojimo pašalpa iš Savivaldybės biudžeto lėšų tais atvejais, kai Paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnio l dalyje nurodytų mirusių asmenų gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, gali būti mokama, kai paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta buvo Vilniaus mieste.“ 7.4. „ laidojimo pašalpa už A, vadovaujantis Tvarkos aprašo 16 punktu, taip pat negalėjo būti skiriama, nes Pareiškėja 2015-02-27 prašyme laidojimo pašalpai gauti nurodė, jog paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta buvo . Dėl laidojimo pašalpos neskyrimo, nurodant teisinį pagrindą, Pareiškėja buvo informuota Departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015-03-06 raštu Nr. A740-1169/15(2.11.4.1-SR7) „Dėl prašymo laidojimo pašalpai gauti“.“

8. Ignalinos rajono savivaldybės administracija Seimo kontrolierių informavo, kad nėra gavę Pareiškėjos prašymo, todėl klausimas dėl laidojimo pašalpos skyrimo nebuvo svarstytas. Savivaldybė nėra patvirtinusi Laidojimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, kadangi „Paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnio 4 punktas nenustato prievolės, o tik suteikia teisę tokią tvarką nustatyti.“

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

9. Lietuvos Respublikos teisės aktai 9.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje reglamentuojama: „1. viena savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra: ; 43) socialinės pašalpos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, teikimas ir piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimas nurodytame įstatyme nustatytose savivaldybėse.“ 9.2. Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatyme reglamentuojama: 9.2.1. 3 straipsnis – „. 4. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laidojimo pašalpa iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti mokama ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mirusių asmenų gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje“; 9.2.2. 5 straipsnis – „1. Laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju – paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos, pateikdamas prašymą ir mirties liudijimą . 2. Teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo diena yra asmens mirties data (rasto mirusio asmens – mirties liudijimo išdavimo data).“ 9.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Taisyklės) nustatyta: 9.3.1. 5 punktas – „Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Prašymo nagrinėjimas – valstybės tarnautojo veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus“; 9.3.2. 6 punktas – „Nagrinėdami asmenų prašymus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais, o teikdami asmenims informaciją – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo ir pagalbos principais“; 9.3.3. 30 punktas – „Asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje.“ 9.4. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2043 patvirtintame Laidojimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos apraše (toliau vadinama – Aprašas) reglamentuojama: „ 16. Laidojimo pašalpa iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų tais atvejais, kai Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų mirusių asmenų gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, gali būti mokama, kai paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta buvo Vilniaus mieste. 17. Paskutinės mirusio asmens buvusios gyvenamosios vietos Vilniaus mieste faktą įrodo mirusįjį palaidojęs fizinis asmuo, pateikdamas tai patvirtinančius oficialius dokumentus. . 22. Laidojimo pašalpa iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų mirusįjį palaidojusiam asmeniui skiriama ir išmokama Socialinių išmokų skyriaus vedėjo įsakymu. .“

Išvados

10. Atkreiptinas dėmesys į tyrimo metu nustatytas aplinkybes: 10.1. Pareiškėja 2015-02-27 pateikė prašymą laidojimo pašalpai gauti už mirusį A, kuris dingo be žinios 2004 metais, o jo palaikai rasti tik 2014 metų gruodžio mėnesį. Mirties liudijimas išduotas 2015-02-23; 10.2. vadovaudamasi Aprašu (mirusiojo paskutinė gyvenamoji vieta buvo , o ne ), Savivaldybė netenkino Pareiškėjos prašymo; 10.3. į Ignalinos rajono savivaldybę dėl laidojimo pašalpos gavimo Pareiškėja nesikreipė (šios pažymos 8 paragrafas); 10.4. Ministerija pateikė paaiškinimą, kad Pareiškėja gali pasirinktinai kreiptis į Ignalinos rajono savivaldybę arba į Vilniaus miesto savivaldybę (šios pažymos 6.3 punktas).

11. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 9 punkte, konstatuotina, kad: 11.1. mirties liudijimas išduotas 2015-02-23, taigi, vadovaujantis Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo diena yra mirties liudijimo išdavimo data (šios pažymos 9.2.2 papunktis); 11.2. vadovaujantis Paramos mirties atveju įstatymo nuostatomis, laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos gavimo, kai mirusiojo gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, turi kreiptis į savivaldybę pagal paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos, taigi Pareiškėja per šešis mėnesius nuo mirties liudijimo išdavimo datos (2015-02-23) pasirinktinai turėjo /turi teisę kreiptis į Ignalinos rajono savivaldybę (paskutinė mirusiojo deklaruota gyvenamoji vieta – ) arba Vilniaus miesto savivaldybę, nes Pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta – . Paramos mirties atveju įstatymas nustato asmenų, turinčių teisę gauti laidojimo pašalpą, kategorijas, laidojimo pašalpos dydį, šių pašalpų mokėjimo ir finansavimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad Savivaldybės taryba, patvirtinusi Aprašą, neįgyvendino Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio nuostatos, jog dėl laidojimo pašalpos galima kreiptis pagal laidojančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Savivaldybės pareigūnai vadovavosi Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Aprašo nuostatomis, taigi nėra pakankamo pagrindo teigti, kad, neskyrę Pareiškėjai laidojimo pašalpos, jie elgėsi biurokratiškai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyminės normos turi būti taikomos tiesiogiai, t. y. įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais realizuojamos įstatymo normos. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi iš naujo svarstyti klausimą (Pareiškėja prašymą ir dokumentus yra pateikusi) dėl laidojimo pašalpos Pareiškėjai skyrimo, net jeigu tai ir nenumatyta Apraše; 11.3. vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, Vyriausybės atstovai tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams, neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti, taigi, atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes bei Ministerijos pateiktą išaiškinimą (šios pažymos 6 paragrafas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, tikslinga informuoti Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje dėl Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Aprašo nuostatų galimo prieštaravimo Paramos mirties atveju įstatymo nuostatoms. 12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog ,,teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principai reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra nurodęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja tam tikrus reikalavimus teisėkūros subjektams: inter alia paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose negali būti įtvirtintos bendro pobūdžio normos, teisės arba draudimai. Įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais yra realizuojamos įstatymo normos ir jais gali būti reguliuojami tik tam tikri procesiniai (procedūriniai) asmens teisių įgyvendinimo aspektai, tvarka ar pan. Įstatymų ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo ribos priklauso nuo daugelio veiksnių: teisės tradicijų, visuomenės politinės ir teisinės kultūros lygio, tačiau tiek teisės teorijos, tiek įstatymų leidybos praktikos požiūriu tam tikri visuomenės prioritetiniai dalykai turi būti reguliuojami tik įstatymais. Demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais. Tai ir žmogaus teisių ir laisvių patvirtinimas, ir jų turinio apibrėžimas, ir apsaugos bei gynimo teisinės garantijos, ir leistinas jų apribojimas, ir kt. (Konstitucinio Teismo 1995-10-26, 1996-12-19 nutarimai).

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, nurodyta: „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

14. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Savivaldybė, neskirdama Pareiškėjai laidojimo pašalpos pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą, neįgyvendino Paramos mirties atveju įstatymo nuostatos (šios pažymos 9.2.2 papunktis), taigi Pareiškėjos skundas pripažintinas pagrįstu. 15. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys į tai, kad: 15.1. vadovaujantis Paramos mirties atveju įstatymo nuostatomis, Ministerijos išaiškinimu, Pareiškėja per 6 mėnesius nuo mirties liudijimo išdavimo dienos dėl laidojimo pašalpos pasirinktinai turi teisę kreiptis į Ignalinos rajono savivaldybės administraciją (atsiėmus prašymą Vilniaus miesto savivaldybėje) arba į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (Pareiškėja yra pateikusi prašymą Vilniaus miesto savivaldybei); 15.2. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat atsisakymo atlikti veiksmus; 15.3. vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. III. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia X skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pripažinti pagrįstu.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7, 8, 14 punktais, Seimo kontrolierius rekomenduoja: 17.1. Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje atkreipti dėmesį į šioje pažymoje konstatuotas aplinkybes ir pateiktas išvadas (šios pažymos 10-14 paragrafai), pagal kompetenciją imtis priemonių dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2043 patvirtinto Laidojimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo pakeitimo/ papildymo; 17.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui: 1) atkreipti dėmesį į pateiktas išvadas (šios pažymos 10-14 paragrafai) ir, įvertinus Ministerijos išaiškinimą, spręsti klausimą dėl Aprašo pakeitimo / papildymo; 2) atsižvelgus į tai, kad Pareiškėja Savivaldybei yra pateikusi prašymą dėl laidojimo pašalpos skyrimo Paramos mirties atveju įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, priimti sprendimą dėl laidojimo pašalpos skyrimo Pareiškėjai; 17.3. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriui – Pareiškėjai pateikus prašymą dėl laidojimo pašalpos skyrimo bei atsižvelgus į Ministerijos išaiškinimą, įgyvendinant Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio nuostatas priimti sprendimą dėl laidojimo pašalpos Pareiškėjai skyrimo.

Apie rekomendacijų vykdymą prašytume Seimo kontrolierių informuoti iki 2015-10-01.

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys


DĖL SAVIVALDYBĖS PRIIMTŲ SPRENDIMŲ

Atsakydami į Jūsų 2015-06-19 raštą Nr. 4D-2015/2-667/3D-1684, teikiame informaciją ir paaiškinimus dėl X skunde nurodytų aplinkybių, atsakymus numeruojant pagal atitinkamą klausimo numerį:

7.1.1. informuojame, kad X Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento (toliau – Departamentas) Socialinių išmokų skyriui 2015-02-27 pateikė prašymą laidojimo pašalpai už 2014-12-11 mirusį Y gauti, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-02-23 išduotą mirties liudijimą AA Nr. ….. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus 2015-02-26 raštą Nr. 10-S-53 „Dėl informacijos pateikimo asmens prašymu“. X dokumentų ar informacijos apie tai, jog dėl laidojimo pašalpos skyrimo kreipėsi ir į Ignalinos rajono savivaldybės administraciją nepateikė ir nenurodė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laidojimo pašalpa mokama mirus Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančiam asmeniui. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys užsieniečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.

Gyventojų registro 2015-02-27 duomenimis, Y nebuvo Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis asmuo, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laidojimo pašalpa negalėjo būti skiriama.

Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laidojimo pašalpa iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti mokama ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mirusių asmenų gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje.

Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2043 patvirtinto Laidojimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 16 punktu, laidojimo pašalpa iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų tais atvejais, kai Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų mirusių asmenų gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, gali būti mokama, kai paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta buvo Vilniaus mieste.

Informuojame, kad laidojimo pašalpa už Y, vadovaujantis Tvarkos aprašo 16 punktu, taip pat negalėjo būti skiriama, nes X 2015-02-27 prašyme laidojimo pašalpai gauti nurodė, jog paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta buvo Visagino mieste (Vilties g. 12-31, Visaginas).

Dėl laidojimo pašalpos neskyrimo, nurodant teisinį pagrindą, X buvo informuota Departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015-03-06 raštu Nr. A740-1169/15(2.11.4.1-SR7) „Dėl prašymo laidojimo pašalpai gauti“;

7.1.2.:

1) paaiškiname, kad X 2015-02-27 prašymas dėl laidojimo pašalpos skyrimo Departamento Socialinių išmokų skyriuje buvo priimtas ir nagrinėjamas, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, t. y. pagal X deklaruotą gyvenamąją vietą. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Tvarkos aprašo 16 punktu, X laidojimo pašalpa už mirusį JY neskirta, nes Y nebuvo Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis asmuo, paskutinė gyvenamoji vieta buvo Visagino mieste;

2) atsižvelgiant į tai, kad laidojimo pašalpa X nebuvo skirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti, atsižvelgiant į poreikį, pirmiausia naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, siekiant padėti pareiškėjai galimai sunkioje materialinėje situacijoje, Departamento Socialinių išmokų skyrius raštu kreipėsi į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą su prašymu nagrinėti X 2015-02-27 kreipimąsi Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijoje dėl galimybės skirti vienkartinę pašalpą.

7.1.3.:

1) informuojame, kad vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Tvarkos aprašo 16 punktu, X laidojimo pašalpa už Y nebuvo skirta pagrįstai ir teisėtai;

2) įvertinus tai, kad laidojimo pašalpa X, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis nebuvo skirta, jos 2015-02-27 prašymas laidojimo pašalpai gauti, siekiant padėti asmeniui galimai sunkioje materialinėje situacijoje, Vilniaus miesto socialinės paramos centrui buvo persiųstas pagrįstai ir teisėtai;

7.1.4. informuojame, kad Departamento Socialinių išmokų skyrius išnagrinėjo X 2015-02-27 pateiktą prašymą laidojimo pašalpai gauti ir priėmė sprendimą dėl laidojimo pašalpos už Y neskyrimo, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais laidojimo pašalpos skyrimą ir mokėjimą, t. y. pareiškėjos skunde nurodyta situacija yra išspręsta ir skirti laidojimo pašalpą nėra teisinio pagrindo.

Direktoriaus pavaduotoja Rasa Laiconienė

Soneta Brinienė, tel. (8 5) 213 3962, el. p. soneta.briniene@vilnius.lt