Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

2015 m. rugpjūčio 03 d. Nr. 4D-2015/2-698

PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

I. SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2015-05-13 gavo A daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau citatose ir tekste vadinama – Bendrija) pirmininko X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant privažiavimo iki namo (toliau citatose ir tekste atitinkamai vadinama – Namas) kelio (toliau citatose ir tekste atitinkamai vadinama – Privažiavimo kelias) asfaltavimo klausimus (skundas adresuotas ir Savivaldybei).

2. Pareiškėjas skunde nurodo: 2.1. gavo Savivaldybės atsakymą į Seimo kontrolieriaus persiųstą jai nagrinėti Pareiškėjo skundą, kuris jo netenkina (Pareiškėjo nuomone, šis atsakymas parodo, kad Savivaldybė neatlieka savo darbo). Savivaldybė atsakyme nurodo, kad „neva tai remiantis KTR {Kelių techninio reglamento} „Automobilių keliai“ {toliau citatose ir tekste vadinama – Reglamentas} 167 punktu „Nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose. “ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). Pareiškėjas atkreipia dėmesį: „Reglamentas nustato visų nuosavybės formų kelių už gyvenamosios vietovės ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. . Jūs norite pasakyti, kad Namas „už gyvenamųjų vietovių ribų“? . Mūsų Namas yra ūkinis objektas? Mūsų Namas yra transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinys?“ 2.2. „Prašome {Seimo kontrolieriaus} vėl padėti Bendrijai įveikti Savivaldybės biurokratinį aparatą ir pateikti atsakymą“: 2.2.1. „Ar Savivaldybės klerkų pateiktas Reglamentas gali būti naudojamas sprendžiant šį klausimą, nes, pagal juos, remiantis šiuo Reglamentu, Privažiavimo kelią iki Namo turi išsiasfaltuoti Bendrija pati? Bet tada visi keliukai – privažiavimai iki namų Vilniaus mieste, kurie yra jau išasfaltuoti, bet duobėti, turi būti tvarkomi irgi tų pačių namų savininkų lėšomis, bet, kiek man žinoma, duobės yra tvarkomos Savivaldybės lėšomis – kodėl tada būtų taikomi dvigubi standartai?“ 2.2.2. „Koks teisės aktas reglamentuotų Privažiavimo kelio išasfaltavimo klausimą?“ 2.2.3. „Kas ir kieno lėšomis turi išasfaltuoti Privažiavimo kelią?“

II. TYRIMAS IR IŠVADOS

3. Seimo kontrolierius 2015-04-24 atsakyme Pareiškėjui dėl jo skundo Nr. 4D-2015/2-544 (raštas Nr. 4D-2015/2-544 /3D-1103) pažymėjo: 3.1. Pareiškėjo skunde nurodyta: „Siunčiu Jums antstolio užfiksuotą juridinį faktą apie šiais laikais viduryje miesto esantį Privažiavimo kelią, jo būseną. Justiniškių seniūnas žodžiu pasakė, kad Justiniškėse nėra nei vieno neišasfaltuoto keliuko – privažiavimo iki gyvenamo namo – deja, bet tai neatitinka tikrovės “; „ klausimas vienintelis – kada bus išasfaltuotas Privažiavimo kelias, kuris turėjo būti išasfaltuotas dar priduodant Namą, o Savivaldybė privalėjo Namą priimti tik su išasfaltuotu Privažiavimo keliu – prašome imtis kuo greičiau visų būtinų darbų sutvarkant šį Privažiavimo kelią, pašalinant ant jo esančius daiktus, kurie gali padaryti žalos Namo gyventojų turtui – automobiliams – antstolio užfiksuotame juridiniame fakte yra aiškios nuotraukos apie tuos žalą nešančius daiktus“ (Savivaldybė bando išvengti „priklausančių pareigų vykdymo, motyvuojant lėšų trūkumu, nors per 16 metų, kai Namas jau yra priduotas, buvo galima tikrai rasti pinigų šiai problemai pašalinti“); 3.2. Seimo kontrolierius: 3.2.1. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu (Seimo kontrolierius priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje), atsisako tirti Pareiškėjo skundą (registracijos Nr. 4D-2015/2-544), nes jis pirmiausia nagrinėtinas kitoje institucijoje, t. y. Savivaldybėje, kadangi Seimo kontrolieriui nepateikta duomenų apie tai, jog dėl nurodytų Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) Pareiškėjas būtų raštu kreipęsis į šią instituciją, todėl nėra aiški oficiali Savivaldybės pozicija skunde nurodytais klausimais; 3.2.2. įvertinęs skunde nurodytų problemų svarbą tiek Pareiškėjui, tiek ir kitiems suinteresuotiems gyventojams, persiunčia skundą Savivaldybei nagrinėti pagal kompetenciją ir, vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsniu, prašo Savivaldybės atidžiai išnagrinėti skunde keliamas problemas ir imtis teisės aktuose numatytų priemonių šioms problemoms spręsti bei Pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams apginti; teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti Pareiškėjui motyvuotą atsakymą, informuojant, kaip gali būti sprendžiamos skunde nurodytos problemos ir kokių veiksmų Savivaldybė ėmėsi arba planuoja imtis siekdama išspręsti išvardintas problemas; 3.2.3. atkreipė Pareiškėjo dėmesį į tai, kad, sprendžiant su įgaliotomis institucijomis (pareigūnais) rūpimus klausimus bei paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių gali būti pažeista jo teisė į gerą viešąjį administravimą {pavyzdžiui, institucijai (pareigūnams) nustatyta tvarka nepateikus atsakymo į kreipimąsi raštu, nepagrįstai ar nemotyvuotai atsisakant spręsti rūpimą klausimą ar pateikti paaiškinimus, papildomą informaciją, dokumentus, nenurodant priimto sprendimo apskundimo tvarkos ir pan.}, jis turi teisę, nurodęs šias naujas aplinkybes (taip pat pateikęs papildomus turinčius reikšmės dokumentus), kreiptis į Seimo kontrolierių pakartotinai.

4. Savivaldybė 2015-05-08 raštu Nr. A63-450/15(32.1-EM4), adresuotu Pareiškėjui ir Seimo kontrolieriui, atsakydama dėl Pareiškėjo skundo, informavo: 4.1. „ 1998-01-29 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 171V patvirtintame žemės sklypo (kad. Nr. ) {toliau vadinama – Žemės sklypas} „Justiniškių mikrorajono 5A kvartalo“ detaliojo plano korektūroje yra išspręstas Žemės sklypo įsijungimas į Lūžių gatvę. Tačiau iki 2002 metų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas ir leidimus statyti išdavinėjo tuometinė Vilniaus apskrities viršininko administracija, todėl Miesto ūkio ir transporto departamentas neturi duomenų, ar yra parengtas esančių statinių ir susijusios susisiekimo infrastruktūros techninis projektas. Taip pat negalime atsakyti, ar Namas yra pripažintas tinkamu naudoti, kadangi daugiabučius statinius pripažįsta tinkamais naudoti ir komisiją skiria Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos“ (toliau citatose ir tekste vadinama – VTPSI). 4.2. „Atsakydami į prašymą išasfaltuoti Privažiavimo kelią link Namo informuojame, kad vadovaujantis Reglamento 167 punktu „Nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose.“ 4.3. „Savivaldybė neplanuoja numatyti biudžete lėšas ir užsakyti esamo Privažiavimo kelio projektavimo bei statybos darbus.“ 4.4. „Atkreipiame dėmesį, kad esamas Privažiavimo kelias yra valstybinėje žemėje, o ne Savivaldybės sklype, todėl norint atlikti Privažiavimo kelio statybos darbus privaloma parengti techninį projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą bei Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą vykdyti statybos darbus valstybinėje žemėje.“

5. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2015-05-20 išrašo bei Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta: 5.1. Žemės sklypas – „4.1. Nuosavybės teisė Savininkas: Lietuvos Respublika .“ 5.2. Namas – „2.1. . Statybos pabaigos metai: 1999 .“ 5.3. Bendrija () – „Teisinis statusas neįregistruotas.“

6. Seimo kontrolierius, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes (šio rašto 1-5 paragrafai), kreipėsi į: 6.1. Savivaldybę, prašydamas informuoti, ar Savivaldybė pateikė Pareiškėjui atsakymą į jo 2015-05-13 skundą (turinys – pažymos 2 paragrafe); jeigu taip – pateikti atsakymo kopiją, jeigu ne – nurodyti priežastis ir pateikti Pareiškėjui atsakymą (kopiją – Seimo kontrolieriui); papildomai išsamiai paaiškinti: 1) Reglamento taikymo Vilniaus miesto (gyvenamosios vietovės) teritorijoje priežastis; 2) kodėl, nurodžius, kad Savivaldybė „neturi duomenų, ar yra parengtas esančių statinių ir susijusios susisiekimo infrastruktūros techninis projektas“, neinformavo Pareiškėjo, kuri institucija galėtų pateikti atsakymą į šį klausimą (pateikti šią informaciją); informuoti, ar Savivaldybė ėmėsi priemonių: „visų būtinų darbų sutvarkant šį Privažiavimo kelią, pašalinant ant jo esančius daiktus, kurie gali padaryti žalos Namo gyventojų turtui – automobiliams“; jeigu ne – nurodyti priežastis ir imtis Privažiavimo kelio tvarkymo darbų; pateikti motyvuotus atsakymus į Pareiškėjo klausimus, pacituotus pažymos 2.2.1-2.2.3 papunkčiuose; pakartotinai apsvarstyti Privažiavimo kelio asfaltavimo organizavimo ir įvykdymo klausimą bei pateikti motyvuotą Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą ir kt.; 6.2. Susisiekimo ministeriją – pateikti motyvuotą nuomonę: ar šiuo atveju (Privažiavimo kelias yra Vilniaus miesto teritorijoje, valstybinėje žemėje) Savivaldybė pagrįstai remiasi Reglamentu ir atsisako spręsti Privažiavimo kelio asfaltavimo problemą; dėl Pareiškėjo klausimų, pacituotų pažymos 2.2.1-2.2.3 papunkčiuose; 6.3. Aplinkos ministeriją ir VTPSI – pagal kompetenciją: pateikti motyvuotą nuomonę, ar šiuo atveju Savivaldybė pagrįstai remiasi Reglamentu ir atsisako spręsti Privažiavimo kelio asfaltavimo problemą; informuoti, ar yra parengtas „esančių statinių ir susijusios susisiekimo infrastruktūros techninis projektas“, ar Namas yra pripažintas tinkamu naudoti, ar Privažiavimo kelias turėjo būti išasfaltuotas „dar priduodant Namą“.

Skundo tyrimui reikšmingos aplinkybės

7. Iš Savivaldybės Seimo kontrolieriui 2015-06-17 raštu Nr. A51-62434/15(3.3.10.4-EM4) pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta: 7.1. „Pagal nuo 1995-07-01 iki 2002 metų galiojusį teisinį reglamentavimą, statybos leidimus išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri taip pat buvo atsakinga už komisijų, kurios priimdavo statinius naudoti, sudarymą {„Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996-08-23 įsakymu Nr. 108 patvirtinta Statinių priėmimo naudoti tvarka STR 1.11.01:1996“}. Kaip matyti iš valstybės įmonės Registrų centro išrašo, Namas buvo baigtas statyti 1999 m., t. y. tuo laikotarpiu, kai už statybos leidimų išdavimą ir statinių priėmimą buvo atsakinga Vilniaus apskrities viršininko administracija. Tai reiškia, kad Savivaldybė nedisponuoja Namui išduotu statybos leidimu bei statinio priėmimo naudoti aktu, todėl negali atsakyti į Pareiškėjo klausimus, kodėl Privažiavimo kelias nebuvo išasfaltuotas perduodant Namą.“ „Iki 2000-09-15 galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija numatė, kad statiniai, kurių statybai reikalingas leidimas, priimami naudoti tik atlikus visus statinio projekte numatytus darbus ir įvykdžius projektavimo technines ir specialiąsias sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų bandymus bei padarius kontrolines geodezines nuotraukas (21 straipsnio l dalis).“ Savivaldybės pareigūnų teigimu, „Iš to darytina išvada, jog perduodant Namą turėjo būti įvertintas ir patekimo į jį (susisiekimo komunikacijų) klausimas.“ 7.2. „Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997-11-04 įsakymu Nr. 245 patvirtintame organizaciniame tvarkomajame statybos techniniame reglamente STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ buvo numatyta, kad, jeigu dėl statytojo (užsakovo) sumanyto statyti ar esamo statinio reikmių reikia išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus, transporto komunikacijas, projektavimo sąlygose turi būti nurodyta jų statybos finansavimo ir naudojimo (užbaigus statybą) tvarka, nuosavybės teisės ir kitos sąlygos (4.5.3 punktas). Vadovaujantis šiuo statybos reglamentu, Vilniaus miesto valdybos 1998-01-29 sprendime Nr. 171V „Dėl Justiniškių gyvenamojo rajono 5A kvartalo detaliojo plano papildymo tvirtinimo“ (šiuo sprendimu patvirtintame detaliajame plane buvo numatytas Žemės sklypo įsijungimas į Lūžių gatvę) buvo numatyta, kad statytojas privalo su Ekonomikos departamento Ekonominės plėtros skyriumi sudaryti sutartį dėl miesto inžinerinės infrastruktūros darbų vykdymo, o Savivaldybės Miesto plėtros departamento 1998-04-16 išduotose Specialiosiose projektavimo sąlygose statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti (reg. Nr. 24) buvo nurodyta, kad turi būti suprojektuoti privažiavimai, trumpalaikio parkavimo vietos, kietos dangos pėsčiųjų takai. Iš šių dokumentų matyti, kad Privažiavimo kelią turėjo įrengti Namo statytojas“ (Savivaldybės Miesto plėtros departamento 1998-04-16 Specialiosiose projektavimo sąlygose statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. 24 nurodyta: „8. Keliai ir prieigos prie sklypo, mašinų stovėjimo aikštelės. Suprojektuoti privažiavimus, trumpalaikio parkavimo vietas, kietos dangos pėsčiųjų takus. “). 7.3. „Lietuvos Respublikos kelių įstatyme ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-06-17 įsakymu Nr. Dl-533 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ {toliau citatose ir tekste vadinamam – Reglamentas-2} nustatytos sąvokų „gatvės“, „keliai“ ir „gatvės raudonosios linijos“ apibrėžtys: 1. Gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą. 2. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. 3. Gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui.“ Savivaldybės pareigūnų nuomone, „Esamas Privažiavimas link Namo neatitinka šių apibrėžčių, nes šiuo metu gyventojų naudojamas Privažiavimo kelias neturi pavadinimo, jam nepriskirtos gatvių raudonosios linijos, taip pat nėra keliui būdingų elementų (sankasos, kelkraščių, vandens nuvedimo griovių ir t. t.). Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad Privažiavimas yra valstybinėje žemėje, todėl visų pirma turėtų būti gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl Privažiavimo kelio tiesimo, parengtas projektas ir teisės aktų nustatyta tvarka gautas statybą leidžiantis dokumentas.“ 7.4. „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Privažiavimo kelią iki Namo turėjo įrengti Namo statytojas: Savivaldybė, tvirtindama detalųjį planą ir išduodama statinio projektavimo sąlygas, numatė tokias nuostatas, kurių statytojas neginčijo, o tai reiškia, jog, statytojui neįvykdžius savo įsipareigojimų dėl Privažiavimo kelio įrengimo, negali būti reikalaujama, kad Privažiavimo kelią įrengtų Savivaldybė.“ Savivaldybės pareigūnų nuomone, „nagrinėjamu atveju turėtų būti įvertinami ir su Namo statybomis ir priėmimu naudoti išduoti dokumentai: statybos leidimas ir statinio priėmimo naudoti aktas, kuriuos išdavė Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kuriuos turėtų saugoti jos teisių perėmėja šioje srityje – VTPSI.“ 7.5. „Pareiškėjui buvo papildomai atsakyta 2015-05-28 raštu Nr. A51-54626/15(2.9.3.24-UK7), kuriame buvo nurodyta, kad Justiniškių seniūnija, atsižvelgdama į Pareiškėjo prašymą, Privažiavimo kelio lyginimo darbus greideriu užsakė 2015-04-30 (šie darbai buvo atlikti 2015-05-04), bei paaiškinta, kad 2015-05-08 rašte Nr. A63-450/15(3.2.1-EM4) buvo paminėtas Kelių techninio reglamento 167 punktas vien dėl to, kad nėra teisės aktų, reglamentuojančių, kas privalo įrengti privažiavimo kelius link gyvenamųjų pastatų valstybinėje žemėje.“ Savivaldybės 2015-05-28 rašte taip pat nurodyta: „Vilniaus miesto vietinės reikšmės kelių ir gatvių kapitalinis remontas bei statyba vykdomi iš Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programai skirtų lėšų. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas greito eismo ir pagrindinėms gatvėms bei gatvėms, kuriomis vyksta visuomeninio transporto eismas. Neasfaltuotų gatvių Vilniaus mieste yra apie 500 km ir Savivaldybė nėra pajėgi savo lėšomis užsakyti techninių projektų parengimą ir įrengti asfaltbetonio dangą visose neasfaltuotose gatvėse, juo labiau privažiavimuose link gyvenamųjų pastatų. Pastaraisiais metais susiekimo komunikacijų plėtra vykdoma įgyvendinant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius ir eismo saugumo priemones“; „Atsižvelgdami į aukščiau paminėtas aplinkybes informuojame, kad Savivaldybės Miesto ūkio ir plėtros departamentas artimiausiu metu neplanuoja numatyti biudžete lėšų ir užsakyti Privažiavimo kelio projektavimo ir statybos darbų.“ 7.6. „Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose yra įtvirtintos nuostatos, kad planuojant teritoriją, kurioje norima plėtoti gyvenamąją, komercinę ar kitą veiklą, detaliojo plano iniciatorius turi įrengti ir visą reikalingą inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje ir 27 straipsnio 5 dalies l punkte yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, jeigu sprendiniams įgyvendinti reikalinga inžinerinės (įvairių veiklos sričių, aprūpinančių ūkį ir gyventojus, objektai: inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai) ir (ar) socialinės infrastruktūros plėtra, administracijos direktorius gali atsisakyti tvirtinti tokį detalųjį planą. Jeigu Žemės sklypo detalusis planas būtų rengiamas šiuo metu ir statytojas atsisakytų pasirašyti sutartį dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo, toks detalusis planas nebūtų tvirtinamas. Kaip minėta, Namo statybos metu galioję teisės aktai numatė, kad sąlygos dėl inžinerinių tinklų ir transporto komunikacijų įrengimo, finansavimo numatomos išduodant statinio projektavimo sąlygas – toks teisės aktuose įtvirtintas reglamentavimas patvirtina, kad už inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų, reikalingų statiniui eksploatuoti, įrengimą atsako statytojas.“ 7.7. Savivaldybės pareigūnų, akcentuojančių, „kad pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias teritorijų planavimą, už inžinerinės ir socialinės infrastruktūros įrengimą yra atsakingas planavimo iniciatorius / veiklos vystytojas“, teigimu, „Privažiavimo kelią iki Namo turėjo įrengti statytojas, o šiam neįvykdžius įsipareigojimų, Privažiavimo kelią laisvoje valstybinėje žemėje, neformuodami atskiro Žemės sklypo, galėtų įrengti šio kelio naudotojai, t. y. Namo savininkai.“ 8. Iš Aplinkos ministerijos 2015-06-26 raštu Nr. (13-2)-D-8-4863 pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta: 8.1. „Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas vietinės reikšmės kelias: vietiniais keliais gali būti viešieji ir vidaus keliai. „Viešieji keliai, tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams.“ Vadovaujantis Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-21 nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ 6.1.3 punktu, „susisiekimo komunikacijos: valstybinės reikšmės keliai (išskyrus gatves, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa), geležinkelis (geležinkelio kelias), oro uostų (aerodromų) statiniai, vandens uostų statiniai, kiti transporto statiniai“ Susisiekimo ministerijai priskirta normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sritis. Pažymime, kad Reglamentas „nustato nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus.“ 8.2. „Reglamentas-2 nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus (gatvių tinklo pagrindimas ir jo laidumo skaičiavimai, reikalavimai gatvės planui, gatvės išilginiam ir skersiniam profiliui, gatvių ir takų dangų konstrukcijoms; gatvių sankryžos, pėsčiųjų perėjų tipų pagrindimas ir parametrai, šaligatvių dviračių takų įrengimas, reikalavimai vandens surinkimui ir gatvių apšvietimui). Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo tinklas projektuojamas įvertinus esamą ir perspektyvinę gatvių pagrindinę paskirtį, eismo intensyvumą, srauto sudėtį, gretimų teritorijų apstatymo pobūdį ir norminių dokumentų reikalavimus. Pagal Reglamento-2 l punktą, „susisiekimo tinklą sudaro: motorizuoto eismo gatvės ir keliai (A, E, C, D kategorijos), nemotorizuoto eismo gatvės (E, F kategorijos), takai, šaligatviai, įvairių tipų eismo zonos ir aikštės. Reglamento-2 22 punkte nustatyta, kad D kategorijos gatvės, „pagalbinės gatvės tai privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų“ (nuo 1999-06-01 iki 2015-01-01 pagrindiniai gatvių tinklo projektavimo reikalavimai miestuose, miesteliuose ir kaimuose buvo nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ III skyriuje „Susisiekimo tinklas ir klasifikacija“). 8.3. „Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi „vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.“ Vadovaujantis Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalimi, „gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės.“ Pažymime, kad valstybinės žemės sklypuose ar valstybinėje nesuformuotoje žemėje statybos darbai vykdomi tik gavus valstybinės žemės valdytojo rašytinį sutikimą, kuris būtų pagrindu statytojo teisei įgyvendinti pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies l punkto nuostatas. Gavus tokį sutikimą, rengiamas statinio projektas (gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektai rengiami pagal STR 1.05,06:2010 „Statinio projektavimas“) ir gaunamas statybą leidžiantis dokumentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatyta tvarka.“ 8.4. „Atsižvelgdami į išdėstytus motyvus ir sistemiškai įvertinę teisės aktų nuostatas, manome, kad Privažiavimo kelias, kaip „privažiavimas prie atskirų objektų ar statinių“, yra priskiriami prie gatvių (pagalbinės gatvės), kurio reikalavimai projektavimui ir statybai nustatyti Reglamente-2, todėl Reglamento nuostatos netaikytinos.“ 8.5. VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-06-23 rašte Nr. (23.17)-2D-9282, adresuotame Aplinkos ministerijai, pažymėta: 8.5.1. „VTPSI archyve rastas Namo su garažais 1999-07-03 priėmimo naudoti aktas Nr. 504. Akte nurodoma, kad statybos darbai buvo vykdomi pagal 1998-04-22 išduotą leidimą statyti Nr. GN98-06 ir UAB B parengtą projektą.“ „Pažymėtina, kad tokių metų statybos projektai nėra archyvuojami, todėl nustatyti, ar Privažiavimo kelias turėjo būti išasfaltuotas „dar priduodant Namą“, nėra galimybės.“ 8.5.2. Pastatyto statinio priėmimo naudoti 1999-07-03 akto Nr. 504 priedo „Baigtos statybos priėmimui pateiktų dokumentų sąrašas“ 6 priedo „Statybos dengtų darbų patikrinimo aktai“ 22 punkte pažymėta: „Privažiavimų, aikštelių pagrindų įrengimo patikrinimo aktas. 1999-06-15 Nr. 17.“. Be to, nurodyta, kad „Išvardintus sąraše dokumentus perdavė: Generalinis rangovas: UAB „D“ statybos direktorius C; „Išvardintus sąraše dokumentus patikrino ir saugoti priėmė: Užsakovas: UAB „E“. 8.5.3. „Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies l punktu, skundai ir pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, jeigu nuo akto išdavimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Teisės aktuose visais atvejais numatyta galimybė fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į teismą dėl kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kai, jų manymu, ši veikla vykdoma / įvykdyta neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų (tarp jų visuomenės) teises ir teisėtus interesus.

9. Iš Susisiekimo ministerijos 2015-07-09 raštu Nr. 2-2626(112) pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta: 9.1. „Reglamento 1 punkte nurodyta, kad Reglamentas nustato visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus, todėl, Susisiekimo ministerijos nuomone, nagrinėjant klausimą dėl vietinės reikšmės privažiuojamojo kelio tiesimo Vilniaus mieste, neturėtų būti vadovaujamasi Reglamentu.“ 9.2. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 5 punktu, Privažiuojamąjį kelią iki Namo tiesti turėtų Bendrija, jeigu Privažiuojamasis kelias būtų įrengiamas Bendrijos naudojamame ir (ar) valdomame žemės sklype, tačiau pagal VĮ Registrų centro viešai pateikiamus duomenis (www.regia.lt) Privažiuojamasis kelias eina per valstybinę žemę (žemės sklypas Privažiuojamajam keliui nesuformuotas) ir priskirtinas vietinės reikšmės keliui. Atitinkamai pareiga rūpintis šiuo keliu tenka Savivaldybei, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte . Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu.“ „Pažymėtina, kad kelio tiesimo, rekonstravimo ir remonto klausimus turėtų spręsti kelio savininkas ar valdytojas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina tinkamą statinio naudojimo priežiūrą (eksploatavimą) ir saugų eismą.“

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

10. Lietuvos Respublikos įstatymai 10.1. Vietos savivaldos įstatymo: 10.1.1. 6 straipsnis – „1. Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: ; 32) savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas“; 10.1.2. 16 straipsnio 2 dalis – „1. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: ; 15) savivaldybės biudžeto tvirtinimas Biudžeto sandaros įstatymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas; “; 10.1.3. 29 straipsnis – „8. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.“ 10.2. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta: „Pastato bendrojo naudojimo objektai: ; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.“ 10.3. Kelių įstatymo: 10.3.1. 3 straipsnis – „1. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. . 3. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams)“; 10.3.2. 4 straipsnis – „3. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, “; 10.3.3. 5 straipsnio 7 dalis – „Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. “; 10.3.4. 21 straipsnis – „Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi teisę: ; 5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šalinti savavališkai pastatytus objektus (pastatus, sankryžas, nuovažas, technines eismo reguliavimo priemones, išorinę reklamą ir kita) kelyje, virš kelio, kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje – objekto savininko ar objektą įrengusių asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių, jeigu po rašytinio įspėjimo per mėnesį to jie nepadaro patys.“ 10.4. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnyje nustatyta: – „8. Užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius: ; 4) rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, .“ 10.5. Civiliniame kodekse nustatyta: 10.5.1. 1.136 straipsnio 2 dalis – „ civilinės teisės ir pareigos atsiranda: 1) iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių; “; 10.5.2. 1.138 straipsnis – „Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas .“ 10.6. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta: „Įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; ; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs .“ 10.7. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta: 10.7.1. 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. 2. Seimo kontrolieriai netiria savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos. “; 10.7.2. 17 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: ; 6) padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje. 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas. .“

11. Kiti teisės aktai 11.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu patvirtintame Kelių priežiūros tvarkos apraše nustatyta: 11.1.1. „3. Susisiekimo ministerija vykdo kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, rengia valstybinės reikšmės kelių programas“; 11.1.2. „6. Savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas , vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą“; 11.1.3. „13. Valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: ; 13.6. iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, “; 11.1.4. „15. Atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą, laikantis saugaus eismo reikalavimų, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos tvarkos ir suderintų projektų, būtina gauti kelio savininko (valdytojo) ir žemės savininko (valdytojo) leidimą dirbti šiuos darbus kelių apsaugos zonose: 15.1. tiesti ir rekonstruoti kelius; .“ 11.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 9 punkte nustatyta: „Pavyzdingumo principas. Vadovaudamasis šiuo principu, valstybės tarnautojas privalo: ; 9.8. pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti.“ 11.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ir susisiekimo ministrų 2008-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtintame Kelių techniniame reglamente „Automobilių keliai“ 1.01:2008 (Reglamentas) nustatyta: 11.3.1. „1. Šis reglamentas nustato visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus“; 11.3.2. „167. Nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose.“ 11.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-06-17 įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ (Reglamentas-2) reikalavimai nurodyti šios pažymos 6.2 punkte.

Skundo tyrimo išvados

12. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Aplinkos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos motyvuotas išvadas (pažymos 1-9 paragrafai) bei į teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 10-11 paragrafuose, konstatuotina: 12.1. vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies bei 5 straipsnio 7 dalies („vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims“, „gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės“; pažymos 8.3, 8.4 ir 9.1 punktai, 10.3.2 bei 10.3.3 papunkčiai), Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto reikalavimais (viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas; užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu; pažymos 9.2, 10.4 punktai bei 10.1.1 papunktis), Savivaldybei tenka pareiga rūpintis Privažiavimo keliu. Namas su garažais baigtas statyti 1999 metais (1999-07-03 priėmimo naudoti aktas Nr. 504), tačiau VTPSI, neturėdama Namo statybos projekto, neturi galimybės pateikti išvadą, ar būtent Privažiavimo kelias turėjo būti išasfaltuotas „dar priduodant Namą“ (pažymos 8.5.1 papunktis) {Namo 1999-07-03 priėmimo naudoti akte Nr. 504 nurodyti dokumentai, tarp jų ir privažiavimo kelių įrengimo patikrinimo aktas, buvo perduoti statytojui, privačiam juridiniam asmeniui (pažymos 86.5.2 papunktis). Namo patalpų savininkai turi galimybę jų civilines teises, pvz., kylančias iš sutartinių teisinių santykių su statytoju, ginti įstatymų nustatyta tvarka – teisme; pažymos 10.5 punktas} (Seimo kontrolierius tiria pareiškėjų skundus dėl pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje; pažymos 10.7.1 papunktis); 12.2. Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsniu (Savivaldybės biudžeto tvirtinimas, tikslinimas yra išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija; 10.1.2 papunktis), Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi (Seimo kontrolieriai netiria savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos; pažymos 10.7.1 papunktis), šio tyrimo metu nenagrinėja biudžeto lėšų neskyrimo Privažiavimo kelio projektavimo bei statybos darbams pagrįstumo ir teisėtumo klausimo (pažymos 4.3, 7.5 punktas); 12.3. Savivaldybės pareigūnai: 12.3.1. nepagrįstai, galimai nesilaikydami informacijos išsamumo, teisėtumo, objektyvumo principų reikalavimų (pažymos 10.6 punktas), Atsakyme išdėstytus argumentus grindė Reglamento reikalavimais (pažymos 4.2 ir 11.3 punktai), nors nagrinėjamu atveju jis netaikytinas, C kategorijos gatvių (privažiavimo kelių) tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimą reglamentuoja Reglamentas-2 (pažymos 8.2 punktas); 12.3.2. teikdami papildomą atsakymą Pareiškėjui, nepagrįstai, galimai nesilaikydami valstybės tarnautojų veiklos etikos principų reikalavimų (pažymos 11.2 punktas), nepripažino klaidos dėl Reglamento nurodymo Atsakyme (pažymos 4.2 ir 7.5. punktai).

13. Apibendrinus pirmiau pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Pareiškėjo skundas dėl Savivaldybės pareigūnų veiklos (neveikimo) pripažintinas pagrįstu pagal 12.3 punkto išvadas. III. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

14. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia A daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko X skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pripažinti pagrįstu.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja ateityje, nagrinėjant asmenų prašymus, laikytis informacijos išsamumo, teisėtumo, objektyvumo principų bei valstybės tarnautojų veiklos etikos principų reikalavimų.

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašyčiau pranešti iki 2015-11-01.

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys


SAVIVALDYBĖS SPRENDIMAI

Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje išnagrinėtas Jūsų 2015 m. gegužės 26 d. raštas Nr. 4D-2015/2-698/3D-1382 „Dėl informacijos pateikimo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“. Teikiame paaiškinimus ir atsakymus į keliamus klausimus.

Pagal nuo 1995 metų liepos 1 d. iki 2002 metų galiojusį teisinį reglamentavimą, statybos leidimus išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri taip pat buvo atsakinga už komisijų, kurios priimdavo statinius naudoti, sudarymą[1]. Kaip matyti iš valstybės įmonės Registrų centro išrašo (Registro Nr. 10/303403) pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. 1099-9008-4016), esantis Justiniškių g. …, buvo baigtas statyti 1999 m., t. y. tuo laikotarpiu, kai už statybos leidimų išdavimą ir statinių priėmimą buvo atsakinga Vilniaus apskrities viršininko administracija. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė nedisponuoja minėtam gyvenamajam namui išduotu statybos leidimu bei statinio priėmimo naudoti aktu, todėl negali atsakyti į pareiškėjo klausimus, kodėl privažiavimo kelias nebuvo išasfaltuotas perduodant gyvenamąjį namą. Iki 2000 m. rugsėjo 15 d. galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija numatė, kad statiniai, kurių statybai reikalingas leidimas, priimami naudoti tik atlikus visus statinio projekte numatytus darbus ir įvykdžius projektavimo technines ir specialiąsias sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų bandymus bei padarius kontrolines geodezines nuotraukas (21 straipsnio 1 dalis). Iš to darytina išvada, jog perduodant gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 1099-9008-4016) turėjo būti įvertintas ir patekimo į jį (susisiekimo komunikacijų) klausimas.

Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu
Nr. 245 patvirtintame organizaciniame tvarkomajame statybos techniniame reglamente STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ buvo numatyta, kad jeigu dėl statytojo (užsakovo) sumanyto statyti ar esamo statinio reikmių reikia išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus, transporto komunikacijas, projektavimo sąlygose turi būti nurodyta jų statybos finansavimo ir naudojimo (užbaigus statybą) tvarka, nuosavybės teisės ir kitos sąlygos (4.5.3 punktas). Vadovaujantis šiuo statybos reglamentu, Vilniaus miesto valdybos 1998 m. sausio 29 d. sprendime Nr. 171V „Dėl Justiniškių gyvenamojo rajono … kvartalo detaliojo plano papildymo tvirtinimo“ (šiuo sprendimu patvirtintame detaliajame plane buvo numatytas žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0028:17) įsijungimas į .. gatvę) buvo numatyta, kad statytojas privalo su Ekonomikos departamento Ekonominės plėtros skyriumi sudaryti sutartį dėl miesto inžinerinės infrastruktūros darbų vykdymo, o Vilniaus miesto savivaldybės adminitracijos Miesto plėtros departamento 1998 m. balandžio 16 d. išduotose Specialiosiose projektavimo sąlygose statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti (reg. Nr. 24) buvo nurodyta, kad turi būti suprojektuoti privažiavimai, trumpalaikio parkavimo vietos, kietos dangos pėsčiųjų takai. Iš šių dokumentų matyti, kad privažiavimo kelią turėjo įrengti gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1099-9008-4016), esančio Justiniškių g. …, statytojas.

Lietuvos Respublikos kelių įstatyme ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ nustatytos sąvokų „gatvės“, „keliai“, ir „gatvės raudonosios linijos“ apibrėžtys:

  1. Gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą.
  2. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.
  3. Gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui.

Esamas privažiavimas link gyvenamojo namo Justiniškių g. …. neatitinka šių apibrėžčių, nes šiuo metu gyventojų naudojamas privažiavimo kelias neturi pavadinimo, jam nepriskirtos gatvių raudonosios linijos, taip pat nėra keliui būdingų elementų (sankasos, kelkraščių, vandens nuvedimo griovių ir t. t.). Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad minėtas privažiavimas yra valstybinėje žemėje, todėl visų pirma turėtų būti gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl privažiavimo kelio tiesimo, parengtas projektas ir teisės aktų nustatyta tvarka gautas statybą leidžiantis dokumentas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad privažiavimo kelią iki gyvenamojo namo Justiniškių g. …. turėjo įrengti šio namo statytojas: Vilniaus miesto savivaldybė tvirtindama detalųjį planą ir išduodama statinio projektavimo sąlygas numatė tokias nuostatas, kurių statytojas neginčijo, o tai reiškia, jog statytojui neįvykdžius savo įsipareigojimų dėl privažiavimo kelio įrengimo, negali būti reikalaujama, kad privažiavimo kelią įrengtų savivaldybė. Taip pat manytina, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti įvertinami ir su šio gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1099-9008-4016) statybomis ir priėmimu naudoti išduoti dokumentai: statybos leidimas ir statinio priėmimo naudoti aktas, kuriuos išdavė Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kuriuos turėtų saugoti jos teisių perėmėja šioje srityje – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Pareiškėjui buvo papildomai atsakyta 2015 m. gegužės 28 d. raštu Nr. A51-54626/15(2.9.3.24-UK7), kuriame buvo nurodyta, kad Justiniškių seniūnija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, privažiavimo kelio lyginimo darbus greideriu užsakė 2015 m. balandžio 30 d. (šie darbai buvo atlikti 2015 m. gegužės 4 d.), bei paaiškinta, kad 2015 m. gegužės 8 d. rašte Nr. A63-450/15(3.2.1-EM4) buvo paminėtas Kelių techninio reglamento 167 punktas vien dėl to, kad nėra teisės aktų, reglamentuojančių, kas privalo įrengti privažiavimo kelius link gyvenamųjų pastatų valstybinėje žemėje.

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose yra įtvirtintos nuostatos, kad planuojant teritoriją, kurioje norima plėtoti gyvenamąją, komercinę ar kitą veiklą, detaliojo plano iniciatorius turi įrengti ir visą reikalingą inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme 2 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje ir 27 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, jeigu sprendiniams įgyvendinti reikalinga inžinerinės (įvairių veiklos sričių, aprūpinančių ūkį ir gyventojus, objektai: inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai) ir (ar) socialinės infrastruktūros plėtra, administracijos direktorius gali atsisakyti tvirtinti tokį detalųjį planą. Jeigu minėto sklypo Justiniškių g. ….. detalusis planas būtų rengiamas šiuo metu ir statytojas atsisakytų pasirašyti sutartį dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo, toks detalusis planas nebūtų tvirtinamas. Kaip minėta, gyvenamojo namo Justiniškių g. …. statybos metu galioję teisės aktai numatė, kad sąlygos dėl inžinerinių tinklų ir transporto komunikacijų įrengimo, finansavimo numatomos išduodant statinio projektavimo sąlygas – toks teisės aktuose įtvirtintas reglamentavimas patvirtina, kad už inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų, reikalingų statiniui eksploatuoti, įrengimą atsako statytojas.

Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad Jūsų 2015 m. gegužės 26 d. rašte Nr. 4D-2015/2-698/3D-1382 „Dėl informacijos pateikimo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ prašomi pateikti atsakymai į pareiškėjo klausimus, pacituotus Jūsų rašto 2.2.1-2.2.3 papunkčiuose, yra nurodyti aukščiau, tačiau dar kartą norime akcentuoti, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias teritorijų planavimą, už inžinerinės ir socialinės infrastruktūros įrengimą yra atsakingas planavimo iniciatorius/veiklos vystytojas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, privažiavimo kelią iki gyvenamojo namo Justiniškių g. ….. turėjo įrengti statytojas, o šiam neįvykdžius įsipareigojimų, privažiavimo kelią laisvoje valstybinėje žemėje, neformuodami atskiro žemės sklypo, galėtų įrengti šio kelio naudotojai, t. y. gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1099-9008-4016) savininkai.

Pagarbiai
Administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė

Raimondas Jacunskas, 211 2574