Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 4D-2015/2-779

PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

I. SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2015-06-01 gavo X (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėjas), E ir A (toliau citatose ir tekste kartu vadinama – Pareiškėjai) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant socialinio būsto suteikimo klausimus.

2. Pareiškėjai skunde nurodo: „Skundo esmė. Savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus {toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė arba Skyrius} tarnautojų piktnaudžiavimas, savivaliavimas, savavaldžiavimas, biurokratizmas ir dvigubų standartų (LR Konstitucijos ir LR įstatymų) taikymas neįgaliųjų XX šeimai {toliau citatose ir tekste vadinama – Šeima} ir Šeimos persekiojimas pažeidžiant Konstitucijos 33 straipsnį“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). „Manytina, kad Savivaldybė persekioja ir kerštauja Šeimai už kritiką, skundus ir laimėtas bylas administraciniuose teismuose, taip pažeidžiant LR Konstitucijos 33 straipsnį ir 29 straipsnį.“ „Skundo faktai“: 2.1. Dėl socialinio būsto nuomos: 2.1.1. „ Šeimai, kuriai naujas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (2014-10-09 Nr. XII-1215), kuris įsigaliojo nuo 2015-01-01 {toliau citatose ir tekste taip pat vadinama – Įstatymas}, suteikia teisę pagal 16 str. 11 d. (šeimoje du asmenys su sunkia negalia) gauti ne eilės tvarka socialinį būstą. Šeima ir taip jau eilėje stovi 10 metų.“ „Taigi, šiuo pagrindu raštu ir (telefonu) buvo kreiptasi į Savivaldybės vyr. specialistę Birutę Rainienę , kuri pasiūlė apžiūrėti (4 kambarių 123,98 kv. m) butą, adresu {toliau citatose ir tekste vadinama – Būstas}. Ši valstybės tarnautoja pati suderino laiką ir vietą dėl (apžiūrėjimo) su savivaldybės įmone „K“ ir nurodė, kad, jei mums tiktų ir mes sutiktume įsikelti, tai turime užpildyti dokumentus, kad sutinkame (ką Šeima ir padarė), apžiūrėjo ir sutiko…“ „Toliau įvykiai ir aplinkybės rutuliavosi taip, kad Savivaldybės tarnautojai, vedėjas V. Bareikis, ved. pav. B. Stankevičienė, vyr. specialistė B. Rainienė ne tik telefonu reiškė Šeimai nepasitenkinimą, kad mes sutikome įsikelti į Būstą, bet ir viešoje erdvėje yra pasisakę, kad Šeimai jokio socialinio būsto neskirs, nes tokių būstų, kurie atitiktų įstatymą, nėra .“ „Taigi šiuo teisiniu aspektu prašome pradėti tyrimą, atkreipiant dėmesį į LR Seimo kontrolieriaus, gerb. R. Šukio pažymą Nr. 4D-2014/2-358 (2014-03-28) {toliau citatose ir tekste vadinama – Pažyma-2}, kurioje Savivaldybė pripažįsta, kad vadovaujasi ne LR įstatymu, LR Konstitucija, o šeimų „pageidavimu“ skiriant ir mažesnio ploto būstus.“ „Prašome atkreipti dėmesį į tai, kad Pažymoje-2 yra nurodyta ir pateikta LR Seimo kontrolieriui, gerb. R.Šukiui klaidinga ir iškraipyta informacija, nes Savivaldybė pateikė klaidingus duomenis, cituoju: ,,Būstas, kaip socialinis būstas, nebus nuomojamas, kadangi yra išbrauktas iš Savivaldybės įmonės ,,K“ apskaitos ir perduotas Ekonomikos ir investicijų departamentui“…“ „ po daugelio prašymų ir skundų pagaliau pavyko gauti iš Savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento pasitarimo protokolą 2015-03-27 Nr. A-17-389/15(3.1.16-SR), kuriame nurodyta, kad buvo svarstoma dėl Būsto išnuomojimo Šeimai. Šiame rašte nurodyta, kad skyriaus vedėjo pavaduotoja B. Stankevičienė pateikė informaciją apie esamą situaciją (kokia ši informacija buvo pateikta – neaišku). Kokia buvo pateikta informacija ir kodėl nebuvo pritarta Būsto nuomai Šeimai neaišku, nes X nebuvo pakviestas į pasitarimą, nebuvo suteikta teisė pasisakyti apie esamą situaciją, nebuvo suteikta teisė atsakyti į išsakytas pastabas ir argumentuoti ar replikuoti apie šių pastabų teisingumą ar teisėtumą “; „ Atsakymas Pareiškėjui X turėjo būti ne tik motyvuotas, bet ir pagrįstas teisės aktų normomis “; 2.1.2. „Pareiškėjas X pažymi ir tai, kad Savivaldybė taip ir neatsakė, kokiu pagrindu buvo skirtas Y šeimai analogiškas socialinis butas , o neįgaliems XX atsakyta į analogišką butą?“ 2.1.3. „ Savivaldybė neturi pagarbos nei žmogui, nei Valstybei ir tai jau ne pirmas kartas, kai Savivaldybė ignoruoja Viešojo administravimo įstatymą ir LR Seimo kontrolieriaus, gerb. R.Šukio rekomendacijas Pažymoje-2, nes jokių tarnybinių patikrinimų neinicijavo, jokių tarnybinių nuobaudų netaikė, šie asmenys (valstybės tarnautojai) ir toliau užsiiminėja piktnaudžiavimu ir biurokratizmu “; 2.1.4. „Jei Savivaldybė deklaruoja, kad laikosi įstatymų, tai mūsų neįgaliųjų šeimai turėtų priklausyti pagal Įstatymą trijų kambarių socialinis būstas, neviršijantis 42 kvadratinius metrus naudingojo ploto. Tokios kvadratūros (trijų kambarių buto) Vilniuje nėra, nes tokie būstai nebuvo statomi, atsižvelgiant į tą faktą, kad judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytų socialinių būstų irgi nebuvo statoma ir jų nėra?“ Seimo kontrolierius Pažymoje-2 „nurodė: Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Urbanavičius 2013-09-20 raštu Nr. 51-9488(3.312.3-EM4) pateikė informaciją dėl rekomendacijos vykdymo“ – cituoju: „kad didelio ploto socialinių būstų nuomos procedūros užsitęsia ilgiau, nes dauguma šeimų, įvertinusios savo materialinę padėtį, pageidauja apsigyventi mažesnio ploto butuose.“ „ Savivaldybė vadovaujasi skirdama socialinius būstus ne įstatymo pagrindu, kuris nustato ,,ne mažiau“ ir „ne daugiau“ kiekvienam asmeniui naudingo ploto kvadratūros, o šeimų „pageidavimu“; 2.1.5. „ Savivaldybė siūlo tokius socialinius būstus Šeimai, kurie yra Vilniaus m. pakraštyje, su ribotu viešojo transporto judėjimu, kas yra neįgaliesiems nepriimtina, nes tai riboja jų teises ir laisves į mobilumą ir į integraciją į visuomenę, akivaizdžiai apsunkinant jų sveikatos būklę ir ignoruojant jų neįgalumą “; 2.1.6. „Nuo 2005 m. Šeima atsistojo į socialinio būsto eilę su savo vaikais, kuris vienas iš jų buvo mažametis, kitas nepilnametis. 2015-02-12 Nr. A51-154228114 (2.11.3.6-SR3) Savivaldybė informavo Šeimą, kad mūsų sūnus A į Šeimos sudėtį jau yra neįskaičiuojamas vadovaujantis Įstatymo 2 str. 13 p., t. y. pagal šeimos sąvoką (sūnus dirba ir jam jau beveik 26 metai).“ „Taigi, Šeimos nuomone, Savivaldybė turėjo mūsų sūnų informuoti apie jo išbraukimą iš eilės ir iš Šeimos sudėties 2007-06-26, sukakus jam 18 metų, ir pasiūlyti alternatyvą Įstatymo 2 str. 7 punkte atitinkančią sąvoką – jaunas žmogus, kaip ši sąvoka apibrėžta LR jaunimo politikos pagrindų įstatyme, kuris tai pat numato teisę ir galimybę apsirūpinti gyvenamuoju plotu. Šeima mano, kad Savivaldybė piktnaudžiavo šiuo teisiniu aspektu, nes turėjo apie tai (informuoti) pranešti 2007-06-26, kai sūnui suėjo 18 metų, o ne dabar, kai jam jau sueina 26 metai.“ „Prašau įvertinti šiuos veiksmus, nes mūsų sūnus A neturi sukūręs savo šeimos, neturi savo vaikų, o tai, kad jis dirba ir gauna minimalią algą, tai nėra pagrindas teigti, kad jis nebepriklauso šeimos sąvokai ir tokiu būdu turėtų būti išmestas į gatvę ar turėtų nuomotis butą iš savo minimalios gaunamos algos?“ 2.2. Dėl teisinio reglamentavimo: 2.2.1. „Prašau vadovautis LR Seimo kontrolierių įstatymo 19 str. 8 dalimi ir siūlyti LR Seimui, Vyriausybei pakeisti ar papildyti kai kuriuos Įstatymo straipsnius ir sąvokas, nes šis Įstatymas ne tik varžo žmogaus teises ir laisves, bet prieštarauja ir pažeidžia teisėtumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus ir prieštarauja Konstituciniam teisinės valstybės principui ir yra pagrindas keisti ar papildyti Įstatymą (2 str. 13 d. – šeima (sąvoką))“: „Pirma: Įstatymo 2 str. 13 d. sąvoka „šeima“ dalija asmenis į 5 grupes: . Įstatymas priverstinai reikalauja šeimos narius atlikti neteisėtus veiksmus, neatsižvelgus į neįgaliojo nuomonę; e) šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai)…? Bet sutuoktinių ar asmens vaikai jau nebegali skaitytis šeimos nariais…?“ „Taigi šeimos sąvoka orientuojasi į žmogaus teisių ir laisvių suvaržymą pagal amžių, pajamas, priklausymą socialinei grupei. Šeimos sąvoka tiesiog priverstinai reikalauja, kad šeimos nariai kreiptųsi į LR teismą, kad neįgalieji būtų pripažinti neveiksniais ir taip būtų paskirta globa (jei būtų paskirta globa), ir tik tuo atveju jie galėtų likti gyventi su tėvais ir būtų įskaitomi į šeimos sudėtį… Tai absoliutus neįgaliųjų ir jų artimųjų teisių ir laisvių suvaržymas ir pažeidimas…? Dar daugiau nesuprantama Įstatyme šeimos sąvoka reiškia tai, kad (sutuoktinių) ar asmenų kartu gyvenantys tėvai yra priskaitomi prie šeimos sudėties, o (sutuoktinių) ar asmenų vaikai nuo 18 metų ar 24 metų yra išbraukiami ir nebeįskaitomi į šeimos sudėtį…? Ši formuluotė visiškai absurdiška, nesuprantama ir prieštarauja LR Konstitucijos 38 straipsniui ,,Vaikų pareiga“, nes šis Įstatymas (šeimos sąvoka) 2 str. 13 d. išbraukia vaikus (vienus nuo I8 m., kitus nuo 24 metų) iš šeimos sudėties .“ „Šeimos sąvoka turėtų traktuotis taip, kad kiekvienas (asmuo turintis tėvus), kuris nėra sukūręs savo šeimos ar neturi savo vaikų (įvaikių) ir gyvenantys su savo tėvais, yra įskaitomas ir priskaitomas prie šeimos sudėties (sąvokos), nevaržant jo teisių ir laisvių dėl amžiaus, turtinės padėties, socialinės padėties, neįgalumo ir t. t.“; 2.2.2. „Antra: Įstatymo 15 str. 1 d. akcentuoja, kad asmeniui tenkantis (ar šeimos nariui) socialinio būsto naudingas plotas neturi viršyti 14 kvadratinių metrų…? Į naudingą plotą įskaičiuojama virtuvė, sanitariniai mazgai, koridoriai, įmontuotos spintos, pagalbinės patalpos ir t. t.), tai yra tie kvadratai, kuriuose neįgalusis negyvena ir negyvens (Įstatymo 2 str. 9 p.), ir tie kvadratai priskaičiuojami prie naudingojo ploto, yra absurdas, atsižvelgiant, kad Savivaldybė nei savo lėšomis, nei gaunamomis iš Vyriausybės lėšomis tokių būstų neprojektuoja ir nestato, kad galėtų atitaikyti kvadratūrą naudingojo ploto asmeniui ne daugiau (14 kv. m)…“ „Nesuprantami ir šio Įstatymo 15 str. 1 d. 3 punkte nurodyti kriterijai, kai išnuomojamas vieno kambario butas – šiuo atveju naudingas plotas, negali viršyti 40 kv. metrų asmeniui, o kitiems asmenims Įstatymas draudžia viršyti daugiau negu 14 kv. metrų naudingojo ploto asmeniui…?“

3. Pareiškėjai prašo Seimo kontrolierių: „Remiantis šiais faktais ir teisiniais argumentais, atlikti tyrimą, nustatyti ir įvertinti Savivaldybės valstybės tarnautojų atliktus piktnaudžiavimo, biurokratizmo faktus.“

II. TYRIMAS IR IŠVADOS

4. Iš Pareiškėjų kartu su skundu pateiktų dokumentų nustatyta: 4.1. Pareiškėjai 2015-01-21, 2015-03-24, 2015-04-17, 2015-04-27 kreipėsi į Savivaldybę: 4.1.1. 2015-01-21 – prašydami „išnuomoti Šeimai 3-4 kambarių būstą su išperkama nuoma ar Savivaldybės turimą būstą – socialinio būsto sąlygomis ir pagal Įstatymo 16 str. 11 dalį. Pažymime, kad sutinkame, jei būstas bus nepritaikytas asmeniui su judėjimo negalia, aukštas taip pat nesvarbu“; 4.1.2. 2015-03-24 – skųsdamiesi dėl vilkinimo išnuomoti Šeimai socialinį būstą, dėl A nelaikymo Šeimos nariu, dėl siūlomų netinkamų socialinių būstų ( ar ; „yra ribotas viešojo transporto judėjimas bei susisiekimas“), dėl Būsto nesuteikimo, nors 2015-03-24 jis buvo apžiūrėtas ir pateiktas sutikimas į jį įsikelti, dėl to, kad Savivaldybė neatsižvelgia į tai, jog „E dirbanti slaugo neįgalią savo dukrą D, o sūnus A, dirbantis, prižiūri savo neįgalų tėvą (šiems asmenims nustatytas sunkus neįgalumas ir nustatytas nuolatinės slaugos ir priežiūros specialusis poreikis, taigi kiekvienam asmeniui priklauso teisė į kvadratūrą“; 4.1.3. 2015-04-17 – pastebėdami, kad „ 2015-04-10 rašte tiesiog priverstinai reikalaujate, kad Šeima apžiūrėtų socialinį būstą adresu , kuris randasi Vilniaus m. pakraštyje su ribotu viešojo transporto judėjimo grafiku ir dideliu atstumu nuo Vilniaus miesto“, atkreipdami dėmesį, kad Šeima „jau trečią kartą (raštiškai) paaiškina, kad tokie pasiūlymai (asocialių butų) riboja mūsų Šeimos narių teises integruotis į visuomenę, lankyti medicininės reabilitacijos ir dienos centrus ir įstaigas atsižvelgiant į Šeimos narių nustatytas ligas (diagnozes)“, skųsdamiesi dėl Būsto neskyrimo Šeimai („Būstas nuo 2011 m. yra tuščias ir Savivaldybė už jo išlaikymą moka iš savo biudžeto “); 4.1.4. 2015-04-27 – skųsdamiesi dėl A nelaikymo Šeimos nariu, dėl nurodymo, kad „socialinio būsto naudingas plotas tenkantis vienam šeimos nariui neturi viršyti 14 kv. metrų, išskyrus atvejus “, dėl Būsto skyrimo „(šeimai, o galimai ir ne šeimai), susidedančiai iš 2 ar 3 asmenų, kurie yra vieši asmenys, šou verslo atstovai, t. y. L “, dėl Savivaldybės nurodomų Pareiškėjo X Būsto apžiūros organizavimo aplinkybių („ tokie Jūsų pareiškimai, kad Savivaldybė mums nebuvo pateikusi raštiško siūlymo apsigyventi Būste, yra ne kas kita, kaip aplinkybių ir faktų slėpimas ir falsifikavimas…“; „palieka neaiškūs Jūsų veiksmai: tai Jūs teigiate, kad neturite teisinio pagrindo svarstyti Būsto išnuomojimo klausimo (Šeimos atžvilgiu), ir tuo pačiu prieštaraujate pats sau, nes rašote, kad svarstėte šį klausimą pasitarime pas Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoją ir Šeimos pageidavimui nepritarta . Prašau pateikti šį pasitarimo, sprendimo protokolą “), dėl to, kad Savivaldybės „pasiūlyti socialiniai būstai ne visi yra pirmame aukšte ir viršija Jūsų nurodytą 15 str. 1 d. kvadratūros normatyvą asmeniui. Tuo labiau kad jie nėra pritaikyti judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems“; 4.2. Savivaldybė, atsakydama į Pareiškėjų prašymus (skundus), juos informavo: 4.2.1. 2015-04-21 raštu Nr. A51-39821/15(2.11.3.5-SR3) – dėl A neįskaitymo į Šeimos sudėtį, dėl to, kad „telefoninio pokalbio metu Savivaldybės vyr. specialistė, nagrinėjanti Šeimos prašymą, Jums išvardijo 3-4 kambarių butus, įrašytus tinkamų gyventi sąraše, tame tarpe ir keturių kambarių Būstą, tačiau Savivaldybė Jums nebuvo pateikusi raštiško siūlymo apsigyventi Būste, kadangi svarstyti Būsto išnuomojimo klausimo trijų asmenų šeimai neturime teisinio pagrindo – Būstas yra palėpėje (VI aukšte), jis nepritaikytas gyventi asmenims su negalia, name neįrengtas liftas, Būsto plotas viršija Įstatymu nustatytą socialinio būsto naudingojo ploto normatyvą. Savivaldybei 2015-03-25 Jūs pateikėte sutikimą apsigyventi 123,98 kv. m ploto Būste. Jūsų pageidavimas apsigyventi Būste 2015-03-27 svarstytas pasitarime Socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimais ir Jūsų pageidavimui nepritarta. Jums buvo siūlyta apsigyventi socialiniuose butuose, ir , kurie atitinka Įstatyme nurodytus reikalavimus, tačiau juose apsigyventi Jūs atsisakėte“; 4.2.2. 2015-04-24 raštu Nr. A51-41892/15(2.11.3.5-SR3): 1) Savivaldybė „2015-02-12 raštu Nr. A51-15428/15(2.11.3.5-SR3) ir 2015-04-21 raštu Nr. A51-39821/15(2.11.3.5-SR3) Jus informavo, kad sunūs A neįskaitomas į šeimos sudėtį, ir išaiškino, kad vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi“ pilnametis sūnus A „neįskaitomas į Jūsų šeimos sudėtį“, nes jis „dirbantis, jam yra sukakę daugiau negu 24 metai“. „A gali pateikti prašymą įrašyti į asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą ir pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyriaus 4-oje darbo vietoje. Kartu su prašymu pateikiama asmens dokumento kopija. Vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 10 dalimi, asmenis perrašant iš vieno sąrašo į kitą, vieta sąraše nustatoma įvertinus buvimo ankstesniuose sąrašuose laikotarpį. Sąraše buvimo laikas įskaitomas ne ankstesnis nei asmeniui sukako 18 metų. Apie tai, kad Jūsų sūnus A negali būti laikomas Šeimos nariu, Skyrius informavo, kai Savivaldybei 2015-01-21 pateikėte prašymą ir dokumentus socialinio būsto nuomai (reg. Nr. A50-2327/15). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, nustatyti, ar asmenys ir šeimos turi teisę į socialinį būstą, savivaldybės buvo įpareigotos prieš prašymo įrašyti į atitinkamą sąrašą pateikimo dieną ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimą“; 2) Savivaldybė „2015-04-21 raštu Nr. A51-39821/15(2.11.3.5-SR3) informavo, kad Įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad socialinio būsto naudingas plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus“ nustatytus atvejus. „Šeimai buvo pasiūlyta apsigyventi Savivaldybei priklausančiuose socialiniuose butuose, kurie tuo metu buvo laisvi ir atitiko Įstatymo reikalavimus. Šiuo metu laisvų butų Pilaitės mikrorajone nėra. Savivaldybė, priimdama sprendimus dėl gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, vadovaujasi Konstitucija, kurios 29 straipsniu nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“; 4.2.3. 2015-05-15 raštu Nr. A51-48489/15(2.11.3.5-SR3) pateikta informacija, analogiška nurodytajai šio rašto 4.2.2 papunktyje; papildomai pranešta, kad „Savivaldybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės lėšomis nuo 2011 metų statomas namas Linksmojoje gatvėje“ (taip pat Pareiškėjams pateiktas išrašas iš Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2015-03-27 pasitarimo protokolo Nr. A17-389/15(3.1.16-SR), kuriame pažymėta: „NUTARTA. Informacija išklausyta. Atsižvelgiant į išsakytas pastabas, nepritarti Būsto išnuomavimui Šeimai“).

5. Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs ankstesnius Pareiškėjo skundus: 5.1. 2013-03-22 pažymoje Nr. 4D-2013/2-304 (toliau vadinama – Pažyma-1) aktualiais šio skundo tyrimo klausimais Savivaldybės administracijos direktoriui rekomendavo: „imtis priemonių užtikrinti tinkamą Savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymo ir jo remonto, socialinio būsto nuomos funkcijos vykdymą: kuo skubiau išnuomoti laisvus socialinio būsto fondo butus ; informuoti Seimo kontrolierių apie tai, kokių priemonių ėmėsi Savivaldybė, kad ateityje panaši situacija, kai nebuvo panaudotos socialinių būstų nuomos klausimams spręsti skirtos lėšos, nepasikartotų“; 5.2. Pažymoje-2 – Savivaldybės administracijos direktoriui rekomendavo: „nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2014-04-30, Pareiškėjui pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į jo 2014-02-03 skundą, išsamiai atsakant į visus jame keltus klausimus ir pateikiant visą prašomą informaciją“ („ atsakymas į Pareiškėjo kreipimąsi parengtas visiškai neatsižvelgiant į prašymo turinį“), „inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl Savivaldybės pareigūnų, rengusių ir pasirašiusių atsakymą Pareiškėjui, veiksmų.“

6. Institucijos, informuodamos Seimo kontrolierių apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus, pažymėjo: 6.1. Savivaldybė: 6.1.1. „ buvę laisvi socialiniai būstai, kuriuos nurodėme Seimo kontrolieriui pateiktame sąraše, yra išnuomoti, išskyrus butus (bendrasis plotas 81,01 kv. m), (bendrasis plotas 48,12 kv. m), (bendrasis plotas 43,60 kv. m) ir (bendrasis plotas 123,98 kv. m). Butas yra siūlomas šeimoms eilės tvarka, tačiau sutikimo jame apsigyventi dar negavome. Norime pastebėti, kad didelio ploto socialinių būstų nuomos procedūros užsitęsia ilgiau, nes dauguma šeimų, įvertinusios savo materialinę padėtį, pageidauja apsigyventi mažesnio ploto butuose. Butas taip pat buvo siūlomas ne vienai šeimai, tačiau sutikimo kol kas nesulaukėme. Pagrindinė atsisakymo priežastis nurodoma tai, kad artimiausia viešojo transporto stotelė yra ne arčiau nei 2 km. Dėl buto išnuomojimo parengtas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas nustatyta tvarka bus teikiamas svarstyti posėdyje. Butas kaip socialinis būstas nebus nuomojamas, kadangi yra išbrauktas iš savivaldybės įmonės „K“ apskaitos ir perduotas Ekonomikos ir investicijų departamentui. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, skirti Savivaldybei socialinio būsto fondui plėtoti, naudojami pradėtai gyvenamojo namo Linksmojoje gatvėje statybai. Su statybos darbus vykdančia uždarąja akcine bendrove „F“ buvo suderintas namo statybos darbų atlikimo grafikas ir kontroliuojama, kad darbai būtų atliekami laikantis nustatytų terminų“ (2013-09-20 raštu Nr. A51-9488(3.312.3-EM4)); 6.1.2. „ pagal atliktus tarnybinių nusižengimų tyrimus, už tai, jog iš esmės nebuvo išnagrinėtas X 2014-02-03 prašymas, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, Savivaldybės administracijos direktorius 2014-05-27 įsakymu Nr. 41-485 skyrė Savivaldybės vyriausiajai specialistei Almai Stasevičienei tarnybinę nuobaudą – pastabą, o Savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriui Gintarui Žandaravičiui tarnybinės nuobaudos nuspręsta netaikyti, jis raštu įspėtas griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų nagrinėjant asmenų prašymus, pareiškimus, skundus (2014-05-28 raštas Nr. A51-42682/14(3.3.2.4-EM4); 6.2. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje – „2014-08-13 prašymu Nr. 3-294 jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas teismo: „panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-27 įsakymą Nr. 41-486 „Dėl G. Ž. tarnybinio nusižengimo tyrimo nutraukimo“.

7. Seimo kontrolierius, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, 2015-06-16 raštu Nr. 4D-2015/2-779/3D-1627 kreipėsi į: 7.1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau citatose ir tekste vadinama – SADM) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau citatose ir tekste vadinama – TM), prašydamas atsižvelgus į Pareiškėjų skunde išdėstytas aplinkybes, pateikti motyvuotą nuomonę dėl tikslingumo tobulinti Įstatymą, keičiant šeimos sąvoką ir Įstatymo 15 straipsnio 1 dalį; 7.2. Savivaldybę, prašydamas išsamiai informuoti: apie gatvėje esančio socialinio būsto skyrimo kitai šeimai aplinkybes; motyvuotai paaiškinti: kokio dydžio ir kelių kambarių socialinius būstus Savivaldybė siūlė Šeimai ir kodėl; ar Savivaldybė, siūlydama socialinius būstus Šeimai, įvertino susisiekimo su Šeimos neįgaliems nariams būtinomis lankyti sveikatos priežiūros ir kitomis įstaigomis galimybes; ar Šeimos neįgalūs asmenys turi judėjimo negalią, ar jiems būtinos specialiai tam pritaikytos gyvenamosios patalpos; kaip socialinis būstas turi būti pritaikytas gyventi asmenims su negalia; sprendimo, kuriuo Būstas buvo išbrauktas iš Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašo, priežastis; kaip 2013-2015 metais buvo (yra) naudojamas Būstas; Savivaldybės 2015-03-24 pasiūlymo apžiūrėti Būstą, kai jis galimai jau buvo išbrauktas iš Savivaldybės socialinio būsto fondo, teisinį pagrindą ir priežastis; kodėl Šeimos atstovai nebuvo pakviesti dalyvauti svarstant klausimą dėl jų sutikimo įsikelti į Būstą; kodėl Savivaldybės atsakymuose į prašymus (skundus) Pareiškėjai nebuvo informuoti apie Savivaldybėje 2015-03-27 vykusio svarstymo dėl Būsto suteikimo Šeimai bei atsisakymo jį suteikti teisinius pagrindus (juos nurodyti); pateikti: atsižvelgus į Pareiškėjų skunde išdėstytas aplinkybes – motyvuotą nuomonę dėl tikslingumo tobulinti Įstatymą, keičiant šeimos sąvoką, bei Įstatymo 15 straipsnio 1 dalį; siūlymus, kaip būtų galima kuo skubiau padėti Šeimai išsinuomoti socialinį būstą; informaciją apie teismų sprendimus dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-27 įsakymo Nr. 41-486 panaikinimo (bylos nagrinėjimo eigą) ir kt.

Skundo tyrimui reikšmingos aplinkybės

8. Iš Savivaldybės pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta: 8.1. Dėl socialinio būsto nuomos: 8.1.1. Savivaldybė, 2015-01-21 gavusi „Šeimos prašymą ne eilės tvarka išnuomoti socialinį būstą vadovaudamasi Įstatymo 16 straipsnio 11 punktu, 2015-01-28 teikė prašymą nagrinėti Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Komisija; Komisijos posėdžio protokolas Nr. A16-78/15(2.1.28-AD4)). „Komisija pavedė Skyriui teikti klausimą svarstyti Vilniaus miesto tarybos Socialinių reikalų komitetui, ir, gavus komiteto pritarimą, teikti spręsti Tarybai.“ „Socialinių reikalų komitetas 2015-02-11 pritarė E ir X prašymui išnuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka.“ (komiteto posėdžio protokolas Nr. 4-22-(1.1.21-T1)). „ Tarybos sprendimas nebuvo priimtas, nes Pareiškėjams netiko siūlymai“; 8.1.2. „Iš Savivaldybės Švietimo skyriaus buvo gauta informacija, kad D iki 2015-01-03 lankė Vilniaus specialiojo ugdymo centrą „G“ , vėliau pradėjo lankyti H centrą (). Į centrą vyksta su centro mikroautobusu“; 8.1.3. „Būstą turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. A403-200(2.2.6.12-FN4) SĮ „K“ perdavė Ekonomikos ir investicijų departamentui 2013-07-22. Ekonomikos ir investicijų departamentas 2013-10-07 butą perdavė SĮ „K“. „Po kelių siūlymų apžiūrėti suremontuotus butus, prašymus nagrinėjanti Skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Rainienė telefoninio pokalbio metu E paaiškino, kad jų pageidaujamame Pilaitės mikrorajone laisvų trijų-keturių kambarių butų nėra, ir siūlyta apžiūrėti turimus. Paaiškinta, kad atsižvelgiant į Šeimos sudėtį negalime siūlyti vieno-dviejų kambarių butų arba turimo laisvo Būsto, kuris yra palėpėje (6 aukštas), be langų į gatvę, (stoglangiai), be lifto. Į minėtą žodinę informaciją E pateikė sutikimą apsigyventi minėtame Būste. Sutikimas buvo teikiamas svarstyti Socialinių reikalų ir sveikatos departamento pasitarime pas Administracijos direktoriaus pavaduotoją Danutą Narbut“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Pasitarimas). „Skyrius 2015-04-21 rašte Nr. A51-39821/15(2.11.3.5-SR3) (žr. pažymos 4.2.1 papunktį) paaiškino, kad Būstas yra palėpėje (VI namo aukšte), kuriame nėra lifto, Būsto plotas trijų asmenų šeimai viršija Įstatymu nustatytą socialinio būsto naudingojo ploto normatyvą.“ „Įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja socialinio būsto naudingojo ploto normatyvą. Klausimą pristatydama Pasitarime Skyriaus vedėjo pavaduotoja Birutė Stankevičienė motyvavo tuo, kad Šeimai yra pasiūlyti tinkamesni butai ( ir . pirmame aukšte. Antakalnio seniūnijoje)“; „Išnuomoti minėtą butą Šeimai nepritarta“ (2015-03-27 pasitarimo protokolas Nr. A17-389/15(3.1.16-SR). „Į pasitarimus gyventojai nekviečiami, nes rūpimais klausimais juos priima miesto vadovai, užsiregistravus Interesantų priėmimo skyriuje.“ „Pareiškėjai neinformuojami apie kitiems siūlomus butus vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu “; 8.1.4. „Siekiant mažinti našlaičių ir be tėvų globos likusių vaikų skaičių institucijose, Būstas buvo numatytas pritaikyti vaikų šeimynos apgyvendinimui. Minėtos pilotinės programos įgyvendinimo galimybės nagrinėtos 2013 metais pasitarimuose pas merą ir Socialinių reikalų ir sveikatos departamente“; „Įvertinus Būsto ribotas galimybes panaudoti jį vaikų socialinei globai, Skyrius suremontuotą butą siūlė išsinuomoti daugiavaikėms šeimoms (). Išsinuomoti butą atsisakė visos apžiūrėję šeimos.“ „Pareiškėjai skunduose teigia, kad Būstą Savivaldybė išnuomojo ne socialiai remtiniems asmenims, o C . Savivaldybei priklausančiame bute įvykus gaisrui, devynių asmenų nuomininkės B šeimai Būstas buvo siūlytas apsigyventi remonto laikotarpiu, tačiau ji nesutiko apsigyventi. Nuomininkės B įpareigota, Būstą apžiūrėjo dukra L (filmuojant televizijai). L šeima gyvena ne kartu su B ir jai nebūtų nuomojamas socialinis būstas. Sprendimas nebuvo priimtas, nuomininkė apsisprendė remontuoti apdegusį butą . Jie atsisakė apsigyventi ir kituose siūlomuose butuose“; „Sprendimas išnuomoti Būstą nebuvo priimtas“; 8.1.5. „Į Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamus sąrašus iki 2015-01-01 asmenys (šeimos) Savivaldybėje buvo įrašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (8 str. l p.), kuris nenumatė kasmet peržiūrėti, ar šeima ir jos atskiri nariai neprarado teisės būti įrašytai sąraše, ir informuoti laukiančiųjų vaikus, kad jie, sulaukę pilnametystės, persirašytų į atitinkamą sąrašą. Patvirtintame Neįgaliųjų asmenų (šeimų) sąraše E numeris – , todėl iki jų prašymo 2015-01-21 Šeima nebuvo pakviesta išsinuomoti būstą.“ „Šiuo metu, įsigaliojus Įstatymui, Skyrius, gavęs asmens prašymą įsirašyti į sąrašą socialinio būsto nuomai, išnagrinėja pateiktus dokumentus ir informuoja raštu pareiškėjus, į kurį sąrašą asmuo įrašomas, kad savo duomenis apie gaunamas metines pajamas ir turtą turi kasmet deklaruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje“; 8.1.6. „Kad A nebus įskaitomas į šeimos sudėtį, Skyrius informavo 2015-02-12 ir 2015-04-21 bei pateikė prašymo formą užpildymui. Jei jis pageidautų įsirašyti į sąrašą, A būtų įskaičiuotas kartu su tėvais sąraše buvimo laikas“; 8.1.7. „Vadovaujantis Įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, Šeimai iš laisvų tinkamų gyventi butų sąrašo buvo siūlomi 3-4 kambarių butai. „Siūlant E apžiūrėti laisvus butus buvo atsižvelgta į tai, kad Šeimoje du neįgalūs asmenys turėtų atskirus kambarius.“ „Savivaldybė, siūlydama apžiūrėti laisvus butus, pagal esamas galimybes atsižvelgė į dukros lankomą mokymo įstaigą ir į tai, kad transporto paslaugas teikiantis Savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos centras neįgaliųjų Šeimai turi galimybę suteikti transporto paslaugas vykti į ugdymo, reabilitacijos ir sveikatos priežiūros įstaigas“; „E 2012-07-19 Skyriui pateikė VšĮ Centro poliklinikos pažymą (forma Nr. 027/a), kad D juda neįgaliųjų vežimėlio pagalba, tačiau prašyme nurodė, kad siūlomi butai gali būti nepritaikyti gyventi neįgaliesiems ir bet kuriame aukšte“ („Pritaikytas butas gyventi neįgaliesiems asmenims turėtų būti su įrengtu pandusu prie namo įvažiavimo, praplatintos durys į butą, tualetą, į dušą“). „Skyrius 2015-02-12 raštu Nr. A51-15428/15(2.11.3.5-SR3) Pareiškėjams pasiūlė apžiūrėti suremontuotą keturių kambarių butą , kurio bendras naudingasis plotas 78,47 kv. m (pirmame aukšte), ir trijų kambarių butą , kurio bendras plotas 69,32 kv. m (antrame aukšte). 2015-04-10 raštu Nr. A51-35891/15(2.11.3.5-SR3) Šeimai buvo pasiūlytas trijų kambarių butas, , kurio plotas 66,7 kv. m. Pasiūlytų butų Šeima atsisakė motyvuodama, kad butai yra toli nuo miesto centro, nepatogus susisiekimas miesto visuomeniniu transportu“; 8.1.8. Savivaldybės pareigūnai paaiškino: „Visi Skyriaus klausimai teikiami svarstyti Komisijai vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2011-05-24 įsakymu Nr. 30-747 „Dėl negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos nuostatų tvirtinimo“. XX skundo nagrinėjimui Administracijos direktoriaus pavaduotoja D. Narbut, kuruojanti Skyriaus klausimus, vizuodama Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriui G. Žandaravičiui nurodė teikti svarstyti pasitarime departamento valandėlėje“; 8.1.9. „Skyrius 2015-06-18 {pastaba: po to, kai Seimo kontrolieriui buvo pateiktas skundas; pažymos 2 paragrafas} gavęs Šeimos prašymą išnuomoti anksčiau siūlytą {4 kambarių} butą, (bendras plotas 78,47 kv. m) {registracijos Nr. A50-21857/15}, 2015-07-13 raštu pasiūlė apžiūrėti pageidaujamą butą pirmame aukšte. Sutikimą apsigyventi jame E pateikė 2015-07-17 {registracijos Nr. A50-25209/15}, kuris bus svarstomas nustatyta tvarka“; „Artimiausiame posėdyje teiksime nagrinėti Komisijoje ir gavus protokolą teiksime Tarybai“; 8.1.10. Savivaldybės 2015-08-12 papildomai pateiktuose dokumentuose pažymėta: 1) Komisijos 2015-07-23 posėdžio protokole Nr. A16-597/15(2.1.28-AD4) – „SVARTYTA: Dėl E keturių asmenų šeimos (ji, vyras ir 2 pilnamečiai vaikai {pagal asmens tapatybės kortelės duomenis sūnus yra daugiau nei 24 metų; ši informacija protokole nefiksuota}) prašymo išnuomoti socialinį būstą vadovaujantis Įstatymo 16 str. 11 d. (Šeimoje yra du sunkios negalės asmenys {pripažinti turintys} 0-20 procentai ). Į Neįgaliųjų asmenų (šeimų) sąrašą E šeima įrašyta nuo 2005-10-10. Eilės numeris patvirtintame 2014 metų sąraše yra . Neįgaliųjų judėjimo negalią turinčių asmenų apskaitoje Nr. . . NUTARTA: Pavesti Skyriui parengus Tarybos sprendimo projektą dėl socialinio būsto išnuomojimo Šeimai teikti svarstyti Socialinių reikalų komitete ir spręsti Tarybai“; 2) Savivaldybės tarybos sprendime „Dėl socialinio būsto išnuomojimo“ projektas (vizuotas Socialinių reikalų ir sveikatos departamento bei Teisės departamento direktoriaus ir kitų specialistų) (toliau vadinamas – Projektas) – „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 11 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendžia: 1. Išnuomoti E keturių asmenų šeimai (ji, vyras X, sūnus A ir dukra D) keturių kambarių 78,47 kv. m bendro (naudingojo) ploto socialinį būstą “ (taip pat yra parengtas ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektas dėl siūlymo Savivaldybės merui Projektą „įrašyti į Tarybos posėdžio darbotvarkę“); 3) Projekto 2015-07-31 aiškinamajame rašte – „1. Parengto Projekto tikslas ir uždaviniai. E dirba ir prižiūri šeimos neįgaliuosius narius: vyrui X Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SADM nustatė 20 procentų darbingumo lygį specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį {darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0796466}. Tėvo priežiūrai pasitarnauja pilnametis sūnus A {informacija apie sūnaus amžių nėra pažymėta}. Dukrai D nustatytas 10 procentų darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis {darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0592328}. . 4. Suderinamumas su Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės norminiais aktais. Neprieštarauja galiojantiems teisės aktams.“ Savivaldybės pareigūnai paaiškino, kad „ Šeimos atveju ir ne tik jų, suaugusieji šeimos vaikai (nestudijuojantys, dirbantys iki 24 metų amžiaus ir vyresni) neįskaitomi į šeimos sudėtį. Vadovaujantis įstatymu, į šeimos sudėtį negali būti įskaitomas dirbantis sūnus, tačiau Skyrius į rengiamą Projektą įrašė ir XX sūnų, palikdama nuspręsti Tarybai“; 4) Savivaldybės tarybos 2015-07-15 posėdžio Nr. 6 protokoliniame įraše – „Rekomenduoti Savivaldybės administracijos direktorei parengti Socialinio būsto suteikimo išimties gaisro, karo, stichinių nelaimių atvejais tvarką ir teikti ją Tarybai tvirtinti. 2015-08-06 užduotimi Nr. 4173004 pavesta Socialinių reikalų ir sveikatos departamentui iki 2015-08-14 parengti Socialinio būsto suteikimo išimties gaisro, karo, stichinių nelaimių atvejais tvarką.“ 8.2. Dėl teisinio reglamentavimo „Įstatymo projektas iki jo priėmimo Lietuvos Respublikos Seime buvo pristatytas SADM pasitarimuose, Savivaldybių asociacijoje. Skyriaus vedėjo pavaduotoja teikė pastabas ir siūlymus dėl Įstatymo projekto.“ Savivaldybės pareigūnų nuomone, „Įstatymas taisytinas ir dėl normatyvinio ploto ir dėl šeimos sąvokos, dėl sąrašų“, t. y.: 8.2.1. Įstatymu „Savivaldybei galėtų būtų suteikta teisė panašiose {kaip nagrinėjamu atveju} situacijose spręsti {dėl šeimos sudėties; žr. pažymos 8.1.10 papunktį} individualiai“; 8.2.2. „Įstatyme numatyta, kad normatyvinio išnuomojamo buto plotas gali būti ir didesnis, „jei Savivaldybė neturi kito, tinkamo“. Praktiškai gyventojams pasiūlomi butai atitinka šeimos sudėtį, bet galbūt ne tame mikrorajone, kur jie pageidauja, ir jei pageidaujamame mikrorajone neturime tokio dydžio buto, išnuomojamas ir didesnis plotas, Įstatymu suteikus Savivaldybei teisę spręsti pagal situaciją, būtų lanksčiau sprendžiamos problemos.“ 8.3. Dėl Pažymos-2 rekomendacijų vykdymo „Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu patenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ir panaikino Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-27 įsakymą Nr. 41-486 „Dėl G. Ž. tarnybinio nusižengimo tyrimo nutraukimo“. Teismas sutiko su Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pozicija, kad Savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas įsakymą nutraukti tarnybinio nusižengimo tyrimą, viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14 punkte nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą bei priėmė aukštesnės galios teisės aktų neatitinkantį įsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs (ABTĮ {Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo} 96 str. 1 d.), laikytina, kad ši administracinė byla yra baigta.“ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-06-08 sprendime konstatuota: „ Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju VMSA {Vilniaus miesto savivaldybės administracijos} Personalo departamento direktoriaus atliktame tarnybinio nusižengimo tyrime buvo nustatytas Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus padarytas tarnybinis nusižengimas ir Išvadoje nurodytas siūlymas skirti šiam asmeniui tarnybinę nuobaudą – pastabą, taip pat į tai, kad priimant Įsakymą nebuvo pasibaigęs VTĮ {Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo} 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus Pažyma-2 surašyta 2014-03-28, Įsakymas priimtas 2014-05-27), darytina išvada, kad VMSA direktorius, priimdamas Įsakymą, siekė neskirti tarnybinį nusižengimą padariusiam asmeniui tarnybinės nuobaudos, todėl tokiais savo veiksmais viršijo teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus, pažeidė teisėtumo, įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus ir priėmė VTĮ 29 str. 1 d., 30 str. 1 d reikalavimų neatitinkantį sprendimą. . Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-27 įsakymas „Dėl G. Ž. tarnybinio nusižengimo tyrimo nutraukimo“ Nr. 41-486 naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.).“

9. Iš SADM pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta: 9.1. „Ministerija nėra įgaliota institucija oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų ir jų taikymo, todėl Jūsų pateiktais klausimais teikiame Ministerijos specialistų nuomonę, kuri negali būti laikoma oficialiu teisės aktų aiškinimu ar konkrečios faktinės situacijos sprendimu.“ „ Įstatymo paskirtis – teikti paramą visiems asmenims ir šeimoms, kurių gaunamos pajamos ir turtas neleidžia patiems apsirūpinti būstu ir kurie yra socialiai pažeidžiami, neatsižvelgiant į jų socialinę grupę. Pažymėtina, kad Įstatymo nuostatos galioja visoms socialinėms grupėms, neišskiriant nei vienos iš jų, kad nebūtų pažeisti kitų grupių teisėti lūkesčiai, o paramą atskiroms socialinėms grupėms reguliuoja specialieji teisės aktai. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsniu, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis lygiateisiškumo, užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę, socialinio teisingumo principais asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius, taip pat pasirinkimo principu -remiantis teise, nes asmenys ir šeimos gali rinktis vieną iš kelių paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formų.“ 9.2. Dėl Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatytos šeimos sąvokos keitimo tikslingumo: „ vadovaujantis Įstatymu, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija įstatyme nustatytų dydžių, todėl, nustatant jų teisę į paramą būstui, t. y. įtraukiant asmenis ir šeimas į savivaldybės laukiančiųjų socialinio būsto sąrašus bei teikiant jiems paramą, taikomas vienodas Įstatymo sąvokos aprašytas šeimos modelis. Ministerijos nuomone, Pareiškėjų pasiūlymas taikyti skirtingus šeimos modelius nustatant teisę į paramą yra nepriimtinas, nes tai pažeistų Įstatymo 3 straipsnyje nustatytus paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principus.“ „Vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, asmeniui visiškas civilinis veiksnumas, t. y. galėjimas savo veiksmais įgyti teises ir susikurti pareigas, numatytas, kai asmuo sulaukia pilnametystės – kai jam sueina 18 metų, todėl netikslinga būtų keisti Įstatyme įtvirtintą šeimos sąvokos apibrėžimą, įtraukiant į šeimos sudėtį suaugusius (turinčius daugiau nei 18 metų) šeimos narius. Ministerijos nuomone, ši nuostata būtų ydinga, nes neskatintų suaugusių vaikų įsilieti į visuomenę ir gyventi savarankiškai. Pažymime, kad Įstatyme nustatyta, jog į šeimos sudėtį įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo l dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas {toliau citatose ir tekste vadinama – CK} numato, jog pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis, Įstatymo nuostatos leidžia sutuoktinių ar asmens kartu gyvenančius tėvus (įtėvius) laikyti šeimos nariais, o suaugę vaikai prireikus gali pasiimti tėvus gyventi kartu ir jais rūpintis.“ 9.3. „Ministerijos nuomone, Pareiškėjų nusiskundimas dėl savivaldybės informacijos nebuvimo apie sūnaus A išbraukimą iš Šeimos sudėties yra teisėtas, nes Savivaldybė turėjo laiku informuoti Šeimą, kad sūnus išbraukiamas iš Šeimos sudėties ir iš Savivaldybės laukiančiųjų socialinio būsto sąrašo (kai jam sukako 18 metų).“ 9.4. Dėl Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies keitimo tikslingumo: „Informuojame, kad Įstatymas nustato maksimalias leistinas naudingojo ploto ribas, t. y. socialinio būsto naudingasis plotas neturi viršyti 14 kvadratinių metrų vienam asmeniui ar šeimos nariui. Pažymėtina, kad Įstatymo 15 straipsnio l dalies punktuose numatytos išimtys, kai minėtas 14 kvadratinių metrų normatyvas nėra taikomas ir tam tikrais atvejais gali būti išnuomotas didesnio naudingojo ploto socialinis būstas, pvz., kai turi turėti atskirus kambarius neįgalieji, asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir skirtingų lyčių vyresni kaip 9 metų vaikai. Ši Įstatymo nuostata yra pateisinama objektyviais kriterijais ir būtinumu apsaugoti tam tikras vertybes, atsižvelgiant į šių asmenų ir šeimų specifinius poreikius. Ministerijos nuomone, detalesnė socialinio būsto nuomos tvarka galėtų būti reglamentuota savivaldybės tarybos, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 3 punktu, nustatytoje socialinio būsto nuomos tvarkoje, kuria būtų vadovaujamasi išnuomojant socialinį būstą asmeniui ar šeimai, kai socialinio būsto fonde nėra laisvų tinkamo ploto (ne daugiau kaip 14 kvadratinių metrų vienam asmeniui) socialinių būstų. Savivaldybė, siekdama nepažeisti paramos būstui išsinuomoti laukiančių asmenų ir šeimų teisėtų lūkesčių, planuodama būstų įsigijimą, privalo atsižvelgti į tai, kokio ploto socialiniai būstai yra reikalingi asmenims, laukiantiems minėtos paramos. Pažymėtina, kad Šeima galėtų pasinaudoti minėtomis Įstatymo nuostatomis, jeigu atitinka Įstatymo nustatytus reikalavimus ir yra pateikę reikiamus dokumentus. Todėl, išnagrinėjus rašte išdėstytas Pareiškėjų pastabas dėl šeimos sąvokos ir Įstatymo 15 straipsnio l dalies nuostatų, manome, kad šiais klausimais Įstatymo nuostatų tobulinti nereikia, nes Įstatymas leidžia savivaldybės tarybai priimti reikiamą sprendimą išnuomojant socialinį būstą.“

10. Iš TM pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta: 10.1. Dėl Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatytos šeimos sąvokos keitimo tikslingumo: 10.1.1. „Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad šeima – sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo l dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai). Analogiška šeimos sąvoka buvo įtvirtinta iki 2015-01-01 galiojusio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, į šeimos sudėtį taip pat buvo įskaitomi nedirbantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Taigi Įstatymo nuostatomis yra užtikrintas teisinio reguliavimo tęstinumas, nors Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta netgi platesnį asmenų ratą apimanti šeimos sąvoka. Pažymėtina, kad panašius visuomeninius santykius reguliuojančio Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrai gyvenančių asmenų sąvoka. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip l valstybės remiamų pajamų dydis, arba nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo l dienos. Taigi pagal nurodytas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas matyti, kad asmenų (vaikų, įvaikių) įtraukimas į bendrai gyvenančių asmenų ratą paramos teikimo tikslais taip pat siejamas su vaiko ar įvaikio 24 metų amžiumi ir mokymusi nurodytose mokyklose arba, jei asmuo nesimoko, tačiau yra iki 24 metų amžiaus – su ypač nedidelių pajamų gavimu. Pastebėtina, kad Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje papildomai į šeimos sudėtį yra įskaitomi vaikai, pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa, nepaisant šių vaikų amžiaus.“ 10.1.2. „CK 3.1921 straipsnyje yra reglamentuota tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės. Vadovaujantis šio straipsnio l dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Taigi CK nuostatos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti vaikus, sulaukusius pilnametystės, išlaikymo pareigą numato tik ne vyresnių negu 24 metų ir besimokančių vaikų atžvilgiu, be to, šią pareigą sieja ir su papildomomis aplinkybėmis. Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime pažymėjo, kad „Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997-03-12, 2002-11-25, 2003-12-03, 2004-03-05, 2004-12-13 nutarimai). Pabrėžtina, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad pagal CK 2.5 straipsnio l dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Akivaizdu, kad tėvai turi moralinių priedermių ir pilnametystės sulaukusiems vaikams, kaip ir vaikai turi moralinių priedermių tėvams. Tačiau pabrėžtina, kad anaiptol ne visų moralinių priedermių vykdymas (ar jų vykdymas „visa apimtimi“) gali būti užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant analogiškas teisines pareigas.“ Taigi Konstitucinio Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pilnamečių vaikų išlaikymas, parama pilnamečiams vaikams negali būti besąlygiški.“ „Atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų nuostatas, matyti, kad Įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatomis užtikrinamas teisinio reguliavimo nuoseklumas, kai teisės aktuose paramos teikimas užtikrinamas vaikams iki pilnametystės, o vyresnio amžiaus vaikams paramos teikimui sudaromos prielaidos tik esant tam tikroms sąlygoms ir iki tam tikro amžiaus, be to, nurodytuose teisės aktuose įstatymų leidėjas pasirinko būtent 24 metų amžių, su kuriuo sieja asmenų teisę į tam tikros rūšies paramą. Teisingumo ministerijos nuomone, yra pagrįsta ir nuoseklu į šeimos sudėtį įskaityti (ir tokiu būdu sudaryti prielaidas paramos teikimui) vaikus iki 24 metų, besimokančius Įstatyme nurodytose mokyklose, švietimo įstaigose. Kartu pastebėtina, kad Įstatymo 2 straipsnio 13 dalis sudaro prielaidas į šeimos sudėtį įskaityti kartu gyvenančius tėvus (įtėvius), ši nuostata dera su CK 3.205 straipsnyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Teisingumo ministerijos nuomone, taip pat yra pagrįsta Įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostata, kad į šeimos sudėtį įskaitomi asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Visų pirma pažymėtina, kad ne visi neįgalūs asmenys gali būti pripažinti neveiksniais. CK 2.5 straipsnio l dalyje nustatyta, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 2.6 straipsnio l dalimi, civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka. CK 2.10 straipsnio l dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Taigi tik CK 2.10 straipsnio l dalyje numatytais atvejais asmenys gali būti pripažinti neveiksniais, be to, neveiksniais asmenis pripažįsta tik teismas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 3.240 straipsnio l dalimi, globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. CK 2.13 straipsnio l dalyje nustatyta, kad neveiksnaus fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu globėjas ir globotinis gyvena toje pačioje valstybėje. Atsižvelgiant į nurodytas CK nuostatas, manytina, yra pagrįsta į šeimos sudėtį įskaityti teismo pripažintus neveiksniais ir likusius gyventi su savo tėvais asmenis, kaip numatyta Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje. Konstitucinis Teismas 2003-07-04 nutarime pažymėjo, kad „Konstitucijos 29 straipsnio l dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Nurodytas principas įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Pažymėtina ir tai, kad, kita vertus, konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį. Vertinant tai, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai, taip pat reikia atsižvelgti į teisės aktų suderinamumą pagal hierarchiją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1996-02-28 nutarimas). Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes.“ Taigi Konstitucinio Teismo praktikoje, be kita ko, pažymėta, kad tam tikrų asmenų kategorijų atžvilgiu gali būti nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, jei tai yra pagrįsta, atsižvelgiant į asmenų teisinės padėties skirtumus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Teisingumo ministerijos nuomone, nėra tikslinga keisti Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatytą šeimos sąvoką dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių .“ 10.2. Dėl Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies keitimo tikslingumo: 10.2.1. „Įstatymo 15 straipsnio l dalyje nustatyta, kad socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus atvejus, kai: 1) būtina atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems kaip 9 metų vaikams; 2) socialinio būsto fonde nėra laisvų tokių būstų; 3) išnuomojamas vieno kambario butas. Šiuo atveju buto naudingasis plotas negali viršyti 40 kvadratinių metrų; 4) socialinio būsto fonde nėra laisvų judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytų socialinių būstų, kurių naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neviršytų 14 kvadratinių metrų (išnuomojant judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą). Manytina, kad Įstatymo 15 straipsnio l dalyje nustatyta sistema, pagal kurią yra leidžiamos išimtys iš bendros taisyklės, kad socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, taip pat Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią šio straipsnio l dalyje nurodytais atvejais sprendimą dėl didesnio naudingojo ploto socialinio būsto išnuomojimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, sudaro prielaidas atsižvelgti į asmenų, kuriems reikalinga parama (socialinis būstas), individualią situaciją, ypač į neįgalių asmenų padėtį, taip pat sudaro prielaidas atsižvelgti į socialinio būsto fonde turimus laisvus būstus. Manytina, kad tokia lanksti sistema atitinka asmenų, kuriems reikalinga parama, interesus, todėl laikytina pagrįsta“; 10.2.2. „Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta naudingojo būsto ploto sąvoka, šioje dalyje numatyta, kad naudingasis būsto plotas – bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas. Pastebėtina, kad analogiška sąvokos apibrėžtis yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Šio statybos techninio reglamento 4.12 punkte nustatyta, kad būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas, į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas. Taigi naudingojo būsto ploto skaičiavimo tvarka yra kitų – statybą reglamentuojančių teisės aktų reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Įstatymo nuostatos dėl naudingojo būsto ploto skaičiavimo tvarkos (dėl patalpų įskaitymo į naudingąjį būsto plotą) neturėtų būti keičiamos, o jei būtų poreikis, galėtų būti svarstoma galimybė keisti Įstatymo 15 straipsnio l dalyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus.“ „Manytina, kad Įstatymo 15 straipsnio l dalyje įtvirtinti socialinio būsto naudingojo ploto normatyvai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į socialinio būsto fondo faktinę padėtį ir valstybės ir savivaldybių galimybes išnuomoti socialinį būstą, kad Įstatymo nuostatas būtų galima realiai įgyvendinti praktikoje.“ „Vis dėlto pažymėtina, kad Teisingumo ministerija pagal kompetenciją nedisponuoja informacija apie būstus, įtrauktus į savivaldybių socialinio būsto fondus, todėl negali identifikuoti poreikio keisti socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus. Jei SADM, kurios vienas iš veiklos tikslų, vadovaujantis SADM nuostatų 7.9 punktu, yra formuoti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, inicijuotų Įstatymo pakeitimus, Teisingumo ministerija dėl parengto projekto teiktų išvadą teisės aktų nustatyta tvarka.“

11. Pareiškėjai 2015-07-02 skundo tyrimui pateikė papildomą informaciją: 11.1. „Papildomai prašome priimti domėn ir tai, kad neįgaliųjų organizacijos (Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus viltis“, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija) taip pat pasisako dėl Įstatymo papildymo ir pakeitimo tikslingumo“ (pvz. dėl šeimos apibrėžimo pakeitimo ir kt.). 11.2. „Pažymėtina, kad Įstatymo 15 str. 1 d. 1 punktas įpareigoja, kad būtų atsižvelgta į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliems asmenims, sergantiems lėtinėmis ir sunkiomis ligomis, įrašytiems į Vyriausybės ar jos įgaliotas institucijos sąrašą, sunkiomis formomis. Tai yra pažymėtina ir Įstatymo 16 str. 2 d. 4 punkte.“ „Atkreiptinas Jūsų dėmesys į tai, kad įstatymas įsigaliojo nuo 2015-01-01, bet iki šiol nėra patvirtintas sąrašas lėtinių ligų, sunkiomis formomis sergantiems asmenims ir šeimoms, kuriose yra tokių asmenų ir kuriems suteikiama teisė į paramą būstui išsinuomoti sąrašas . Taigi darytina išvada, kad Įstatymas įsigaliojo nuo 2015-01-01, o patvirtinto sąrašo nėra, pagal kurį neįgalieji galėtų pasinaudoti savo teise.“ „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra įpareigota patvirtinti seną sąrašą, kuris prieštarauja Europos Komisijos nustatytam sunkių ir lėtinių ligų sąrašui , nes jame nėra nurodyta nei viena liga (diagnozė) susijusi su psichikos sutrikimais (depresija F33.1; šizofrenija F20.0; gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo F73.1).“ „Taigi, Lietuva ignoruoja nustatytą Europos Komisijos sunkių ir lėtinių ligų sąrašą asmenims sergantiems psichikos sutrikimais, nes jie nėra įtraukti į sunkių, lėtinių ligų sunkiomis formomis Lietuvos sąrašą.“ Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

12. Lietuvos Respublikos įstatymai 12.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta: 12.1.1. 29 straipsnis – „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ 12.1.2. 33 straipsnis – „ Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką. .“ 12.2. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta: 12.2.1. 2 straipsnis – „1. Šis įstatymas nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, .“ 12.2.2. 3 straipsnis – „ 3. Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, ; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas; .“ 12.2.3. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: 2) savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją; ; 6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; ; 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; .“ 12.2.4. 6 straipsnis – viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra „15) savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma.“ 12.2.5. 16 straipsnis – „ 2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: ; 31) sprendimų dėl socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio priėmimas; . 6. Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. .“ 12.3. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (įsigaliojo nuo 2015-01-01; Įstatymas) nustatyta: 12.3.1. 2 straipsnis – „ 11. Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą. 12. Socialinis būstas – į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. 13. Šeima – sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai). .“ 12.3.2. 4 straipsnis – „. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: 1) formuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką; 2) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos įgyvendinimą; ; 4) teikia Vyriausybei su parama būstui įsigyti ar išsinuomoti susijusių teisės aktų projektus; ; 7) nustato prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti formas ir jų nagrinėjimo tvarką; . 5. Savivaldybės taryba: ; 3) nustato savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarką; 4) tvirtina savivaldybės būsto fondo sąrašą ir socialinio būsto, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašą; . 6. Savivaldybės vykdomoji institucija: 1) priima sprendimą išnuomoti savivaldybės būstą ir socialinį būstą; ; 3) nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus; 4) ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos informuoja paramą būstui išsinuomoti gaunančius asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas); 5) šiame įstatyme nustatyta tvarka rengia ir teikia informaciją apie paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimą asmenims ir šeimoms; .“ 12.3.3. 15 straipsnis – „1. Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus atvejus, kai: 1) būtina atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ; 2) socialinio būsto fonde nėra laisvų tokių būstų; 3) išnuomojamas vieno kambario butas. Šiuo atveju buto naudingasis plotas negali viršyti 40 kvadratinių metrų; 4) socialinio būsto fonde nėra laisvų judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytų socialinių būstų, kurių naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neviršytų 14 kvadratinių metrų (išnuomojant judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sprendimą dėl didesnio naudingojo ploto socialinio būsto išnuomojimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. .“ 12.3.4. 16 straipsnis – „ 10. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti sąrašai tvarkomi ir tikslinami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. Asmenis ir šeimas perrašant iš vieno šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodyto sąrašo į kitą šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodytą sąrašą, jų vieta sąraše nustatoma įvertinus buvimo ankstesniuose šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodytuose sąrašuose laikotarpį. 11. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka savivaldybės būstas gali būti išnuomojamas socialinio būsto nuomos sąlygomis ir neįrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus asmenims ir šeimoms , kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, jeigu šie asmenys ar šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo būsto. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka informacija apie šioje dalyje nurodytais atvejais išnuomotus būstus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje. .“ 12.3.5. 22 straipsnis – „Paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunantys asmenys ir šeimos privalo: 1) deklaruoti gyvenamąją vietą Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka; 2) šiame įstatyme numatytais atvejais deklaruoti turimą turtą (įskaitant gautas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka; 3) pagal patvirtintą prašymo formą ir jo priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią teisę gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir būtinus šiai paramai gauti dokumentus; 4) per mėnesį nuo gyvenamosios vietos pakeitimo, būsto įsigijimo, materialinės padėties pasikeitimo, kuris lemia šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų pajamų ir turto dydžių viršijimą, .“ 12.4. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (galiojusiame iki 2015-01-01) buvo nustatyta: 12.4.1. 8 straipsnis – „1. Teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šeimos ir asmenys, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą pateikimo dieną ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimą yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), , arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma. . PASTABA: 2015 05 26 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2010-10-12 redakcija; ) tiek, kiek Vyriausybei buvo suteikti įgaliojimai nustatyti didžiausius turto ir pajamų dydžius, kurių neviršijus šeimos ir asmenys turėjo teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui (TAR, 2015, Nr. 2015-08081). 12.4.2. 111 straipsnis – „1. Šeimos ir asmenys iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti išbraukiami, kai: 1) šeima ar asmuo įsigyja būstą nuosavybės teise, 7) šeima ar asmuo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai rašytinį prašymą išbraukti iš socialinio būsto nuomos sąrašo. 2. Šeima ir asmuo iš sąrašo socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti išbraukiami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. 3. Apie sprendimą išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti savivaldybės vykdomoji institucija per mėnesį nuo sprendimo išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti priėmimo dienos šeimas ir asmenis informuoja raštu.“ 12.5. Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių.“

13. Kiti teisės aktai 13.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu Nr. 851 pavirtintų Teisingumo ministerijos nuostatų 8 punkte reglamentuota: „8. Teisingumo ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas: ‘ 8.3. teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka teikia išvadas dėl teisės aktų, tarptautinių sutarčių ir kitų susitarimų projektų; ; 8.8. analizuoja Lietuvos Respublikos teisės aktų atitiktį asmens teisėms ir laisvėms ir teikia išvadas Vyriausybei; 8.9. atlieka teisės aktų stebėseną koordinuojančios institucijos funkcijas; .“ 13.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-10-10 įsakymu Nr. V-814 patvirtintame (2015-10-11 galiojančiame) Lėtinių ligų, kurių sunkiomis formomis sergantiesiems suteikiama teisė į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, sąraše nustatyta: „1. Cukrinis diabetas: ; 71. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga B 20-24.“ 13.3. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-04-06 sprendimu Nr. 1-2070 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta: 13.3.1. 20 straipsnis – „1. Tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komisijos, Administracijos direktorius. . 2. Tarybos sprendimų ir kitų dokumentų projektus mero pavedimu gali rengti Savivaldybės administracijos padaliniai pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus . 4. Jeigu meras pritaria jo pavedimu rengtam sprendimo projektui, šis teikiamas svarstyti Tarybai. Kartu pridedamas ir aiškinamasis raštas, kurį pasirašo Tarybos sprendimo ar kito dokumento projekto iniciatorius. .“ 13.3.2. 33 straipsnis – „1. Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl jiems svarstyti perduotų klausimų, atlikti kitus Tarybos pavedimus. Komitetų veiklą koordinuoja meras arba kitas asmuo, kuriam meras suteikia šiuos savo įgaliojimus. 2. Pagrindiniai komitetų įgaliojimai jų kompetencijai priklausančiais klausimais: ; 2.2. svarstyti Tarybos sprendimų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus svarstyti komitetui; . 9. Komitetų sprendimai Savivaldybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms yra rekomendaciniai. Gavusios komitetų rekomendacijas Savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo jas apsvarstyti. .“ 13.3.4. 34 straipsnis – „Tarybos komitetų veiklos kryptys 7. Socialinių reikalų komitetas: 7.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl: ; 7.1.2. savivaldybės ir socialinio būsto; .“ 13.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-24 įsakymu Nr. 30-747 patvirtintuose Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos nuostatuose reglamentuota: 13.4.1. „1. Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos nuostatai (toliau – nuostatai) nustato Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos (toliau – komisija) funkcijas, teises, pareigas ir darbo tvarką.“ 13.4.2. „4. Komisijos įpareigojimai (pavedimai), priimti vadovaujantis šiais nuostatais, yra privalomi visiems Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybės) administracijos struktūriniams padaliniams . Komisijai Savivaldybės administracijos struktūriniai daliniai, teikia raštu svarstyti klausimus, kartu pridėdami su tuo susijusius dokumentus ir siūlomus atitinkamo klausimo sprendimo variantus bei aiškinamuosius raštus .“ 13.4.3. „7. Komisija svarsto šiuos gyvenamųjų patalpų ir pastatų klausimus: 7.1. dėl sąrašų sudarymo valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis bei butų išnuomojimo asmenims, įrašytiems į Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus sąrašus; .“. 13.4.4. „22. Šių nuostatų 6.2-6.5, 6.7-6.9, 6.10, 6.11, 6.12, 6.18, 6.20, 6.22, 7.3, 7.15, 7.19, 7.20 punktuose nustatytais klausimais galutinį sprendimą priima komisija, kitais komisijoje svarstytais klausimais – Administracijos direktorius, o teisės aktų nustatytais atvejais – Savivaldybės taryba.“

14. Atsižvelgiant į pirmiau aprašytas aplinkybes, išskirtinos šios skundo dalys: 14.1. dėl socialinio būsto nuomos; 14.2. dėl siūlymo keisti Įstatymą; 14.3. dėl Pažymos-1 ir Pažymos-2 rekomendacijų vykdymo. Tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių skundo dalių atskirai.

Dėl socialinio būsto nuomos

Skundo dalies tyrimo išvados

15. Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1-11 paragrafai) bei į teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 12-13 paragrafuose, konstatuotina: 15.1. Neįgaliųjų asmenų (šeimų) sąraše E šeimos eilės numeris – (pažymos 8.1.5 papunktis). X nustatytas 20 procentų darbingumo lygis ir specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, dukrai D nustatytas 10 procentų darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis (pažymos 8.1.10 papunkčio 3 pastraipa). Įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad savivaldybės būstas gali būti išnuomojamas socialinio būsto nuomos sąlygomis šeimoms, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, jeigu šie asmenys ar šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo būsto, „Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka“ (pažymos 12.3.4 papunktis). Savivaldybė šio tyrimo metu nurodė, kad, 2015-01-21 gavusi „Šeimos prašymą ne eilės tvarka išnuomoti socialinį būstą, vadovavosi Įstatymo 16 straipsnio 11 punktu“ ir „teikė prašymą nagrinėti Komisijai“ (pažymos 8.1.1 papunktis). Šio tyrimo duomenimis, Savivaldybės tarybos tvarka, įgyvendinanti pirmiau pacituotą Įstatymo 16 straipsnio 11 dalies nuostatą, nėra patvirtinta (pavyzdžiui, nėra nustatyta, kad tokiu atveju socialinis būstas išnuomojamas Savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Komisijai ir Savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetui ar kt.; pažymos 8.1.10 papunkčio 4 pastraipa), tačiau Komisijos nuostatuose reglamentuota, kad Komisija svarsto klausimus dėl butų išnuomojimo asmenims, įrašytiems į Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus sąrašus (pažymos 13.4.3 papunktis). Manytina, kad Savivaldybė paaiškinimuose Pareiškėjui ir Seimo kontrolieriui dėl Pareiškėjų prašymo išnuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka perdavimo nagrinėti Komisijai nepagrįstai nemotyvavo Komisijos nuostatų reikalavimais (pažymos 13.4.3 papunktis), nes Savivaldybės veikla turi būti aiški ir suprantama Savivaldybės gyventojams (pažymos 12.2.3 papunktis). Be to, atkreiptinas Savivaldybės pareigūnų dėmesys į tai, kad Savivaldybės tarybos 2015-07-15 rekomendacijoje ir užduotyje dėl Socialinio būsto suteikimo išimties gaisro, karo, stichinių nelaimių atvejais tvarkos parengimo nėra nurodyta, kad ši tvarka taip pat turėtų reglamentuoti ir Įstatymo 16 straipsnio 11 dalies nuostatos „Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka savivaldybės būstas gali būti išnuomojamas socialinio būsto nuomos sąlygomis šeimoms , kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis “, įgyvendinimo tvarką arba ji turėtų būti patvirtinta atskirai (pažymos 8.1.10 papunkčio 4 pastraipa); 15.2. Pareiškėjai ir Savivaldybė skirtingai aiškina aplinkybes, susijusias su galimybėmis išnuomoti Būstą Šeimai: Pareiškėjai nurodo, kad Savivaldybės darbuotoja žodžiu pasiūlė apžiūrėti Būstą, suderino Būsto apžiūros laiką, Pareiškėjai Būstą apžiūrėjo ir sutiko jį išsinuomoti (pažymos 2.1.1 papunktis); Savivaldybė nurodo, kad Savivaldybės darbuotoja „išvardijo 3-4 kambarių butus, įrašytus tinkamų gyventi sąraše, tame tarpe ir keturių kambarių Būstą“, tačiau Savivaldybė nepateikė raštiško siūlymo Šeimai apsigyventi Būste, gavus sutikimą išsinuomoti Būstą, jis buvo svarstytas Pasitarime (nepritarta) (pasitarimo protokolo išrašas buvo pateiktas Pareiškėjams; pažymos 4.2.1 ir 4.2.3 papunkčiai). Atsižvelgus į tai, kad Savivaldybė nepaneigė skunde nurodytos aplinkybės, jog Pareiškėjams buvo sudaryta galimybė apžiūrėti Būstą, kurio Savivaldybė raštiškai (t. y. oficialiai) Pareiškėjams nebuvo pasiūliusi (jis yra palėpėje (VI aukšte), nepritaikytas gyventi asmenims su negalia, name neįrengtas liftas ir kt.; pažymos 4.2.1 papunktis), be to, Savivaldybė Seimo kontrolieriui nepateikė pagal kompetenciją Savivaldybės tarybos nustatytos socialinių būstų suteikimo tvarkos (pažymos 12.2.5 papunktis), kurioje būtų buvę nustatyta, kad socialiniai būstai nuomai siūlomi asmenims raštu, manytina, kad Pareiškėjai galėjo būti suklaidinti suteikiant jiems nepagrįstų lūkesčių dėl Būsto nuomos; 15.3. Savivaldybė šio tyrimo metu paaiškinusi, kad „Į pasitarimus gyventojai nekviečiami, nes rūpimais klausimais juos priima miesto vadovai, užsiregistravus Interesantų priėmimo skyriuje“ (pažymos 8.1.3 papunktis), vis dėlto nepacitavo teisės akto, reglamentuojančio jos nurodytų pasitarimų kompetenciją ir organizavimo tvarką (pažymos 8.1.8 papunktis). Taigi, manytina, kad, atsižvelgus į Savivaldybės veiklos skaidrumo reikalavimus (pažymos 12.2.3 papunktis), tokiu atveju Savivaldybė, teikdama 2015-04-21 atsakymą Pareiškėjams, neturėjo remtis Pasitarimo rezultatais (pažymos 4.2.1 papunktis) (pagal Komisijos nuostatus, šis klausimas turėjo būti svarstytas ne Pasitarime o Komisijos posėdyje; pažymos 13.4.3 papunktis); 15.4. iki 2015-01-01 galiojusiame Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nebuvo nustatyta, kad asmens (šeimos) teisė būti įrašytam į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti turi būti tikrinama nuolat, kartą per metus ar pan. (pažymos 8.1.4, 12.4.1 papunkčiai; tokio reikalavimo nėra ir Įstatyme; pažymos 13.3 punktas), į Savivaldybės sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti buvo įrašyta Šeima, o ne atskirai A (pažymos 8.1.10 papunkčio 1 pastraipa), taigi, dėl pasikeitusių aplinkybių, jam nustojus būti Šeimos nariu, nebuvo taikytinas ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 111 straipsnis, kuriame nustatyti išbraukimo iš sąrašų pagrindai ir Savivaldybės pareiga „Apie sprendimą išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti per mėnesį nuo sprendimo išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti priėmimo dienos“ šeimas ir asmenis informuoti raštu (pažymos 12.4.2 papunktis). Atkreiptinas dėmesys, kad šio tyrimo metu SADM, savo nuomonės, kad „Savivaldybė turėjo laiku informuoti Šeimą, kad sūnus išbraukiamas iš Šeimos sudėties ir iš Savivaldybės laukiančiųjų socialinio būsto sąrašo (kai jam sukako 18 metų)“, nepagrindė teisės aktų reikalavimais (pažymos 9.3 punktas). Vadovaujantis vietos savivaldos veiklos principų reikalavimais, savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams (pažymos 12.2.3 papunktis). Nors Įstatyme nustatyta, jog sąrašai tvarkomi ir tikslinami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka, savivaldybės vykdomoji institucija nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus, ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos informuoja paramą būstui išsinuomoti gaunančius asmenis ir šeimas apie prievolę deklaruoti turtą, tačiau informacija apie paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimą asmenims ir šeimos teikiama Įstatyme nustatyta tvarka (pažymos 12.3.2 ir 12.3.4 papunkčiai). Seimo kontrolieriaus nuomone, atsižvelgus į pirmiau nurodytus įstatymo reikalavimus bei į tai, kad kai kurie šeimos (įrašytos į turinčiųjų teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašus) nariai, pasikeitus aplinkybėms, pagal Įstatymą gali nebūti laikomi tos šeimos nariais ir tai gali turėti įtakos jų pačių teisei gauti paramą būstui išsinuomoti bei šeimos teisėms gauti tam tikro ploto socialinį būstą, būtų tikslinga apsvarstyti galimybę Įstatyme išspręsti asmenų informavimo apie šias aplinkybes problemą (pavyzdžiui, Įstatyme nustatant asmenų (šeimų), įrašytų į sąrašus turinčiųjų teisę į paramą būstui išsinuomoti, pareigą informuoti apie tai, ar sulaukęs 18 metų šeimos narys mokosi ir pan., Savivaldybės pareigą periodiškai patikrinti ir raštu informuoti apie šeimos nario neatitikimą Įstatymo reikalavimams (arba išbraukimą iš sąrašų, jeigu Įstatyme būtų nustatytas toks pagrindas), jo galimai turimas teises būti atskirai įrašytam į sąrašą socialiniam būstui išsinuomoti arba suteikti konkrečias teises dėl informavimo tvarkos nustatymo Savivaldybės tarybai arba kt.); 15.5. Savivaldybės pareigūnai šio tyrimo metu pateikė paaiškinimus dėl Būsto perdavimo Savivaldybės socialinio būsto fondui bei informavo, kad Būstas, priešingai nei teigia Pareiškėjai, nebuvo išnuomotas L šeimai (pažymos 2.1.2, 8.1.3 ir 8.1.4 papunkčiai); 15.6. pagal Savivaldybės pareigūnų pateiktą informaciją, „D iki 2015-01-03 lankė Vilniaus specialiojo ugdymo centrą „G“, vėliau pradėjo lankyti H centrą (). Į centrą vyksta su centro mikroautobusu“ (pažymos 8.1.2 papunktis). Vienas iš pasiūlytų Šeimai socialinių būstų buvo Keramikų gatvėje, kuri yra toje pačioje Vilniaus miesto pusėje, kaip ir Valakupiai bei Verkių gatvė, taigi Pareiškėjų teiginys, kad Savivaldybė neatkreipė dėmesio į neįgaliojo poreikius nelaikytinas pagrįstu (pažymos 2.1.5 papunktis); 15.7. Savivaldybė šio tyrimo metu gavo Šeimos sutikimą apsigyventi pasiūlytame socialiniame būste, Keramikų gatvėje, pateikė šį klausimą svarstyti Komisijai, parengė Projektą (dėl socialinio būsto nuomos 4 asmenų Šeimai) ir teikimą dėl šio klausimo įrašymo į Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę (pažymos 8.1.10 papunkčio 1-3 pastraipos). Seimo kontrolierius iš esmės pritardamas socialinio būsto nuomos Šeimai klausimo sprendimui, atkreipia Savivaldybės pareigūnų dėmesį į tai, kad, nors Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projektas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, sūnaus A įtraukimas į Šeimos narius neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl šeimos sąvokos apibrėžimo (sūnus yra daugiau nei 24 metų) (pažymos 8.1.10 papunkčio 3 pastraipa ir 12.3.1 papunktis). Kadangi Savivaldybės veiklos laisvė ribojama Konstitucijos ir įstatymų, o jos institucijų priimami sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (pažymos 12.2.3 papunktis), manytina, kad Savivaldybės pareigūnai nepagrįstai Projekte (jo aiškinamajame rašte) Savivaldybės tarybos nariams suteikė neišsamią ir neatitinkančią Įstatymo reikalavimų informaciją (pažymos 8.1.10 papunkčio 3 pastraipa). Pagal Komisijos nuostatus butų išnuomojimo asmenims, įrašytiems į Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus sąrašus, klausimais sprendimą priima Savivaldybės administracijos direktorius, ir tik teisės aktuose nustatytais atvejais – Savivaldybės taryba (Savivaldybė nenurodė Seimo kontrolieriui, kuriuo teisės aktu vadovaudamiesi klausimą dėl socialinio būsto Šeimai išnuomojimo teikia svarstyti Tarybai; pažymos 13.4.4 papunktis). Manytina, kad šiuo atveju, išnuomojant socialinį būstą Šeimai (3 asmenų) svarstytina galimybė taikyti Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 ir (arba) 3 punkte numatytas išimtis („socialinio būsto fonde nėra laisvų tokių būstų“; socialinio būsto fonde nėra laisvų judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytų socialinių būstų“) ir savivaldybės vykdomajai institucijai Įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl didesnio naudingojo ploto socialinio būsto išnuomojimo Šeimai (pažymos 8.1.7, 12.2.2 ir 12.3.3 papunkčiai).

16. Apibendrinus pirmiau pateiktas išvadas konstatuotina, kad Savivaldybės pareigūnai šio tyrimo metu pagal kompetenciją ėmėsi priemonių įgyvendinti Įstatymo 16 straipsnio 11 dalies reikalavimus, kad Šeimai būtų išnuomotas socialinis būstas, taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi (skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia), šios Pareiškėjų skundo dalies dėl Savivaldybės pareigūnų veiklos (neveikimo) tyrimas nutrauktinas, tačiau Savivaldybės administracijos direktoriui teiktinos Seimo kontrolieriaus rekomendacijos. Dėl siūlymo keisti Įstatymą

Skundo dalies tyrimo išvados

17. Atsižvelgus į SADM, formuojančios paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką bei teikiančios Vyriausybei su parama būstui įsigyti ar išsinuomoti susijusių teisės aktų projektus (pažymos 12.3.2 papunktis), bei Teisingumo ministerijos, įgaliotos analizuoti Lietuvos Respublikos teisės aktų atitiktį asmens teisėms ir laisvėms, atlikti teisės aktų stebėseną koordinuojančios institucijos funkcijas (pažymos 13.1 punktas), motyvuotą nuomonę dėl šeimos sąvokos bei išnuomojamo socialinio būsto ploto keitimo (pažymos 9 ir 10 paragrafai), konstatuotina: 17.1. įvertinus šio tyrimo metu gautus duomenis nenustatytas pakankamas pagrindas siūlyti keisti Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatytą šeimos sąvoką dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių; 17.2. naudingojo būsto ploto skaičiavimo tvarka yra statybą reglamentuojančių teisės aktų reguliavimo dalykas, šio tyrimo metu nenustatytas pakankamas pagrindas siūlyti keisti Įstatymo nuostatos dėl naudingojo būsto ploto skaičiavimo tvarkos (dėl patalpų įskaitymo į naudingąjį būsto plotą) (Savivaldybė nenurodė poreikio keisti Įstatymo 15 straipsnio l dalyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus); 17.3. išsamesnė socialinio būsto nuomos tvarka galėtų būti reglamentuota Savivaldybės tarybos, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 3 punktu, nustatytoje socialinio būsto nuomos tvarkoje.

18. Apibendrinus pirmiau pateiktas išvadas konstatuotina, kad ši Pareiškėjų skundo dalis atmestina.

Dėl Pažymos-1 ir Pažymos-2 rekomendacijų vykdymo

Skundo dalies tyrimo išvados

19. Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 5-6 paragrafai) bei į teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 12.5 punkte, konstatuotina: 19.1. vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga, kuriai toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių (pažymos 12.5 punktas). Savivaldybės pareigūnai nustatyta tvarka informavo Seimo kontrolierių tiek apie Pažymos-1, tiek apie Pažymos-2 rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus (pažymos 6.1 punktas); 19.2. Savivaldybės 2013-09-20 raštu Seimo kontrolieriui pateikta informacija dėl to, kad Būstas yra išbrauktas iš savivaldybės įmonės „K“ apskaitos ir perduotas Ekonomikos ir investicijų departamentui (pažymos 6.1.1 papunktis), nėra klaidinanti, nes Būstas perduotas SĮ „K“ vėliau nei surašytas 2013-09-20 raštas Seimo kontrolieriui, t. y. 2013-10-07 (pažymos 8.1.4 papunktis); 19.3. Seimo kontrolieriaus rekomendacija „inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl Savivaldybės pareigūnų, rengusių ir pasirašiusių atsakymą Pareiškėjui, veiksmų“ buvo įvykdyta, t. y. buvo atlikti Savivaldybės pareigūnų veiklos tarnybiniai patikrinimai (pažymos 6.1.2. papunktis). Be to, teismas, išnagrinėjęs Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje kreipimąsi į teismą dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-27 įsakymo Nr. 41-486 „Dėl G. Ž. tarnybinio nusižengimo tyrimo nutraukimo“ panaikinimo, šį įsakymą 2015-06-08 panaikino (pažymos 8.3 punktas).

20. Apibendrinus pirmiau pateiktas išvadas konstatuotina, kad ši Pareiškėjų skundo dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) dalis atmestina.

III. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia X, E ir A skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) socialinio būsto nuomos klausimais tyrimą nutraukti.

22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia X, E ir A skundo dalį dėl siūlymo keisti Įstatymą atmesti.

23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia X, E ir A skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Seimo kontrolieriaus rekomendacijas dalį atmesti.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6, 8, 14, 17 punktais, Seimo kontrolierius rekomenduoja: 24.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui – 24.1.1. apsvarstyti galimybę išnuomojant socialinį būstą Šeimai taikyti Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 ir (arba) 3 punkte numatytas išimtis ir Savivaldybės vykdomajai institucijai Įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl didesnio naudingojo ploto socialinio būsto išnuomojimo Šeimai (3 asmenų); 24.1.2. parengti Savivaldybės tarybos tvirtinamą Savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarką, kurioje būtų nustatyta Savivaldybės pasiūlymų dėl socialinių būstų pasirinkimo teikimo tvarka, Įstatymo 16 straipsnio 11 dalies įgyvendinimo dėl savivaldybės būsto išnuomojimo socialinio būsto nuomos sąlygomis šeimoms, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, tvarka ir kt.; 24.1.3. ateityje: 1) atsakymuose asmenims dėl jų prašymų nagrinėjimo rezultatų nurodyti Savivaldybės procedūrinių veiksmų teisinį pagrindą (pvz., klausimo perdavimo nagrinėti Komisijai ir kt.), nesiremti tokiais procedūriniais veiksmais, kurie nėra nustatyti teisės aktuose (pvz., kaip šiuo atveju – Pasitarimo rezultatais); 2) visus Savivaldybės siūlymus dėl socialinių būstų pasirinkimo asmenims teikti raštu; 3) imtis priemonių, kad rengiant Savivaldybės tarybos sprendimų projektus Savivaldybės tarybos nariams būtų teikiama teisės aktų reikalavimus atitinkanti ir išsami informacija kiekvienu konkrečiu klausimu; 24.2. SADM – pateikti motyvuotą nuomonę dėl galimybės Įstatyme išspręsti asmenų informavimo apie pasikeitusias aplinkybes dėl priklausymo šeimai, įrašytai į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti, problemą (pavyzdžiui, Įstatyme nustatant asmenų (šeimų), įrašytų į sąrašus turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, pareigą informuoti apie tai, ar sulaukęs 18 metų šeimos narys mokosi ir pan.; Savivaldybės pareigą periodiškai patikrinti ir raštu informuoti apie šeimos nario neatitikimą Įstatymo reikalavimams (arba išbraukimą iš sąrašų, jeigu Įstatyme būtų nustatytas toks pagrindas), jo galimai turimas teises būti atskirai įrašytam į sąrašą socialiniam būstui išsinuomoti arba suteikti konkrečias teises dėl informavimo tvarkos nustatymo savivaldybės tarybai arba kt.); 24.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai: 24.3.1. pateikti paaiškinimus dėl pažymos 11.2 punkte nurodytų aplinkybių; 24.3.2. informuoti apie tai, ar ketinama patvirtinti naują lėtinių ligų, kurių sunkiomis formomis sergantiesiems suteikiama teisė į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (įsigaliojusį nuo 2015-01-01), sąrašą, jeigu taip – kada ir ar planuojama sąrašą papildyti; jeigu ne – nurodyti priežastis.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus (pateikiant patvirtinančius dokumentus) pranešti iki 2015-12-31.

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys


SAVIVALDYBĖS SPRENDIMAI

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai teikia atsakymus į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rašte pateiktus klausimus:

8.2.1.:

1) Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyrius, 2015-01-21 gavęs X ir Z šeimos prašymą ne eilės tvarka išnuomoti socialinį būstą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 11 punktu, 2015-01-28 teikė prašymą nagrinėti negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai. Komisija pavedė Socialinio būsto skyriui teikti klausimą svarstyti Vilniaus miesto tarybos Socialinių reikalų komitetui ir gavus komiteto pritarimą teikti spręsti Tarybai. Socialinų reikalų komitetas 2015-02-11 pritarė X ir Z prašymui išnuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka.

Savivaldybės Švietimo skyriuje gavus informaciją, kad X lankė Vilniaus specialiojo ugdymo centrą “Aidas“ Valakupiuose iki 2014-01-03, o dabar lanko Verkių daugiafunkcį centrą. Į centrą vyksta su centro mikroautobusu (retai).

2) Po kelių siūlymų apžiūrėti suremontuotus butus, prašymus nagrinėjanti Socialinio būsto skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Rainienė telefoninio pokalbio metu X paaiškino, kad jų pageidaujamame Pilaitės mikrorajone laisvų trijų-keturių kambarių butų nėra ir siūlyta apžiūrėti turimus. Paaiškinta, kad atsižvelgiant į šeimos sudėtį negalime siūlyti vieno-dviejų kambarių butų arba turimo laisvo 123,98 kv. m buto Subačiaus g…., kuris yra palėpėje (6 aukštas) be langų į gatvę (stoglangiai), be lifto. Tokio išlaikyti šeima realiai neįstengtų.

Į minėtą žodinę informaciją X pateikė sutikimą apsigyventi minėtame keturių kambarių bute. Sutikimas buvo teikiamas svarstyti Socialinių reikalų ir sveikatos departamento pasitarime pas Administracijos direktoriaus pavaduotoją Danutą Narbut. Išnuomoti minėtą butą X šeimai nepritarta

(2.5; 4.1.4) X skunduose teigia, kad butą Subačiaus g. … Savivaldybė išnuomojo ne socialiai remtiniems asmenims, o Y .

Savivaldybei priklausančiame bute Kalvarijų g. … įvykus gaisrui, devynių asmenų nuomininkės X šeimai butas Subačiaus g. … buvo siūlytas apsigyventi remonto laikotarpiu, tačiau ji nesutiko apsigyventi. Nuomininkės X įpareigota, butą apžiūrėjo dukra X. Y šeima gyvena ne kartu su X ir jai nebūtų nuomojamas socialinis būstas. Sprendimas nebuvo priimtas, nuomininkė apsisprendė remontuoti apdegusį butą Kalvarijų g. …. Jie atsisakė apsigyventi ir kituose siūlomuose butuose.

3) Į Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamus sąrašus iki 2015-01-01 asmenys (šeimos) Savivaldybėje buvo įrašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (8 str. 1 p.), kuris nenumatė kasmet peržiūrėti ar šeima ir jos atskiri nariai neprarado teisės būti įrašytiems sąraše ir informuoti laukiančiųjų vaikus, kad jie sulaukę pilnametystės persirašytų į atitinkamą sąrašą. Patvirtintame 2014 metų Neįgaliųjų asmenų (šeimų) sąraše X numeris – 336, todėl iki jų prašymo 2015-01-21 šeima nebuvo pakviesta išsinuomoti būstą.

4.2.1.; 4.2.2. Kad X nebus įskaitomas į šeimos sudėtį Socialinio būsto skyrius informavo 2015-02-12 ir 2015-04-21 bei pateikė prašymo formą užpildymui, jei jis pageidautų įsirašyti į sąrašą, X būtų įskaičiuotas kartu su tėvais sąraše buvimo laikas.

8.2.2. Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyrius 2015-02-12 raštu Nr. A51-15428/15(2.11.3.5-SR3) pareiškėjams pasiūlė apžiūrėti suremontuotą keturių kambarių butą Antakalnio mikrorajone Keramikų g. …., kurio bendras naudingasis plotas 78,47 kv. m (pirmame aukšte) ir trijų kambarių butą Panerių seniūnijoje Vinkšnų g. …., kurio bendras plotas 69,32 kv. m (antrame aukšte). 2015-04-10 raštu Nr. A51-35891/15(2.11.3.5-SR3) X šeimai buvo pasiūlytas trijų kambarių butas Šviesos g. .., kurio plotas 66,7 kv. m. Pasiūlytų butų X šeima atsisakė motyvuodama, kad butai yra toli nuo miesto centro, nepatogus susisiekimas miesto visuomeniniu transportu.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 15 straipsnio nuostatomis X šeimai, iš laisvų tinkamų gyventi butų sąrašo buvo siūlomi 3-4 kambarių butai.

2) Siūlant X apžiūrėti laisvus butus buvo atsižvelgta į tai, kad šeimoje yra du neįgalūs asmenys turėtų atskirus kambarius.

3) Savivaldybė, siūlydama apžiūrėti laisvus butus, pagal esamas galimybes atsižvelgė į dukros lankomą mokymo įstaigą, ir į tai, kad transporto paslaugas teikiantis savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos centras neįgaliųjų X šeimai turi galimybę suteikti transporto paslaugas vykti į ugdymo, reabilitacijos ir sveikatos priežiūros įstaigas.

X dukrai X (1993 m.), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė 10 procentų darbingumo lygį iki 2053 metų ir specialiojo nuolatinės slaugos poreikį. Socialinių išmokų skyriuje jai mokama šalpos pensija ir slaugos išlaidų tikslinė kompensacija. X nustatytas 20 procentų darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis neterminuotai. Socialinių išmokų skyriuje jam mokama šalpos pensija ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Socialinės paramos centro duomenimis X šeimos neįgalieji turi teisę į spec. transporto paslaugas, tačiau jomis nepasinaudojo. Centro duomenimis jie naudojasi visuomeninių organizacijų teikiamomis transporto paslaugomis.

4) X 2012-07-19 Socialinio būsto skyriui pateikė VšĮ Centro poliklinikos pažymą (forma Nr. 027/a), kad X juda neįgaliųjų vežimėlio pagalba, tačiau prašyme nurodė, kad siūlomi butai gali būti nepritaikyti gyventi neįgaliesiems ir bet kuriame aukšte.

5) Pritaikytas butas gyventi neįgaliesiems asmenims turėtų būti su įrengtu pandusu prie namo įvažiavimo, praplatintos durys į butą, tualetą, į dušą

6) Sprendimas išnuomoti butą Subačiaus g. …. nebuvo priimtas.

7) Siekiant mažinti našlaičių ir be tėvų globos likusių vaikų skaičių institucijose, butas Subačiaus g. … buvo numatytas pritaikyti vaikų šeimynos apgyvendinimui. Minėtos pilotinės programos įgyvendinimo galimybės nagrinėtos 2013 metais pasitarimuose pas merą ir Socialinių reikalų ir sveikatos departamente.

Įvertinus minėto buto ribotas galimybes panaudoti jį vaikų socialinei globai, Socialinio būsto skyrius suremontuotą butą siūlė išsinuomoti daugiavaikėms šeimoms. Išsinuomoti butą atsisakė visos apžiūrėję šeimos.

9) Pasitarimo Socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimais pas Administracijos direktoriaus pavaduotoją D. Narbut posėdyje (7 klausimas) buvo svarstytas X sutikimas apsigyventi bute Subačiaus g. … ir jam buvo nepritarta. Į pasitarimus gyventojai nekviečiami, nes rūpimais klausimais juos priima miesto vadovai, užsiregistravus Interesantų priėmimo skyriuje.

10) Savivaldybės Socialinio būsto skyrius 2015-04-21 rašte Nr. A51-39821/15(2.11.3.5-SR3) paaiškino, kad butas yra namo palėpėje (VI aukšte), kuriame nėra lifto, buto plotas trijų asmenų šeimai viršija Įstatymu nustatytą socialinio būsto naudingojo ploto normatyvą.

11) Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja socialinio būsto naudingojo ploto normatyvą, klausimą pristatydama Administracijos direktoriaus pavaduotojos pasitarime Socialinio būsto skyriaus vedėjo pavaduotoja Birutė Stankevičienė motyvavo, tuo kad šeimai yra pasiūlyti tinkamesni butai (Keramikų g. … pirmame aukšte). 15 str. 4 p. nurodo, kad gali būti siūlomi, jei fonde nėra kitų, tinkamų butų, tačiau fonde buvo tinkamesnis butas Antakalnio mikrorajone

12) Savivaldybės negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2015-01-28 (posėdžio pirmininkas Administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Urbanavičius) pritarė prašymui išnuomoti X šeimai butą ne eilės tvarka, tačiau Tarybos sprendimas nebuvo priimtas, nes pareiškėjams netiko siūlymai. Pareigūnų veiksmų (neveikimo) klausimas nebuvo svarstomas, nes neįgaliųjų šeimai buvo skirtas ypatingas dėmesys, siūlyti visi fonde turėti laisvi butai, atsakyta į visus prašymus.

13) Pareiškėjai neinformuojami apie kitiems siūlomus butus vadovaujantis Asmens duomenų apsaugos įstatymu, be to butas Subačiaus g. … nėra išnuomotas.

14) Šiuo metu, įsigaliojus Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, Socialinio būsto skyrius, gavęs asmens prašymą įsirašyti į sąrašą socialinio būsto nuomai, išnagrinėja pateiktus dokumentus ir informuoja raštu pareiškėjus į kurį sąrašą asmuo įrašomas, kad savo duomenis apie gaunamas metines pajamas ir turtą turi kasmet deklaruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

8.2.3.

1) Socialinį būstą Subačiaus g. … turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. A403-200(2.2.6.12-FN4) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ perdavė Ekonomikos ir investicijų departamentui 2013-07-22. Ekonomikos ir investicijų departamentas 2013-10-07 butą perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

2) Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektas iki jo priėmimo Lietuvos Respublikos Seime, buvo pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pasitarimuose, Savivaldybių asociacijoje. Vilniaus miesto Socialinio būsto skyriaus vedėjo pavaduotoja teikė pastabas ir siūlymus dėl įstatymo projekto.

Įstatymas taisytinas ir dėl normatyvinio ploto ir dėl šeimos sąvokos, dėl sąrašų.

3) Socialinio būsto skyrius 2015-06-18 gavęs X šeimos prašymą išnuomoti anksčiau siūlytą butą Keramikų g. …. (bendras plotas 78,47 kv. m), 2015-07-13 raštu pasiūlė apžiūrėti pageidaujamą butą pirmame aukšte. Sutikimą apsigyventi jame X pateikė 2015-07-17, kuris bus svarstomasnustatyta tvarka.

Departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Laiconienė

Birutė Rainienė, tel. (85) 211 2721, el. p. birute.rainiene@vilnius.lt