2015 m. rugsėjo 25 d. Nr.4D-2015/2-839

PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

I. SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas), gyvenančio {…} (toliau vadinama – Namas), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų (toliau vadinama – Savivaldybė) veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai taikant teisės aktus, nepateikus prašomos informacijos (toliau vadinama – Skundas).

2. Skunde nurodoma: 2.1. „Aš {…} namo atstovas surinkau Namo gyventojų prašymus ir pateikėme UAB „B“, kuri atrašė, kad reikia kreiptis į Savivaldybę“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta); 2.2. „Savivaldybė atrašė, kad reikia suderinti su ministrų įsakymais… {…}“; 2.3. „Kreipėmės dar kartą į Savivaldybę, {…} atrašė apie senus įstatymus, o apie naujus nė žodžio.“

3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolierių „išaiškinti, kaip veikia naujas įstatymas, ir įpareigoti Bendrovę jį įvykdyti.“

4. Skundo tyrimui pateikta: 4.1. Savivaldybės 2015-04-10 raštas, kuriuo Pareiškėjas buvo informuotas: 4.1.1. „{…} buto ar kitos patalpos atjungimo nuo daugiabučio namo centrinės Šildymo sistemos tvarką reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės {toliau vadinama ir – Taisyklės}. Sprendimai priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso {toliau vadinama – CK} 4.85 straipsniu, t. y. bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Atsijungimui turėtų pritarti namo bendraturčių dauguma, kurių interesams gali turėti įtakos minėtų patalpų atjungimas. Įvykdžius Taisyklių VIII skyriaus, 108 punkto (2011-07-20, Nr. 1-191) reikalavimus reikalinga parengti atsijungimo projektą vadovaujantis Statinio techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo reikalavimais ir pateikti prašymą Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui). Prie projekto turi būti pridedami Taisyklių VIII skyriuje nurodyti dokumentai“; 4.1.2. „{…} pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo užtikrinti šildymo ir karšto vandens sistemų funkcionavimą, ekonomišką šilumos ir karšto vandens suvartojimą. Prižiūrėtojas, vykdydamas gyvenamųjų namų šildymo sistemos priežiūrą, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustatytų reikalavimų. Gyvenamųjų patalpų temperatūra turi siekti 18-22 °C, laiptinės patalpų temperatūra 14-16 °C. Prižiūrėtojas privalo laikytis higienos norma nustatytų reikalavimų, todėl atjungus laiptinių patalpas nuo namo centrinio šildymo sistemos projekte turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios Lietuvos higienos normos reikalavimus, įvertinant tai Valdytojo (Administratoriaus) išduodama pažyma dėl patalpų atjungimo turi būti grindžiama techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl atjungtų patalpų nebūtų pažeidžiamos kitų daugiabučio namo patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai“; 4.1.3. „{…} gyvenamojo namo šildymo sistema yra įrengta pagal projektą, atlikus techninius, ekonominius skaičiavimus, todėl nešildant laiptinių patalpų gali būti pažeisti patalpų besiribojančių su laiptinių patalpomis savininkų interesai, susidarytų sąlygos pelėsio atsiradimui. Gyvenamajame name suvartotas šilumos kiekis yra paskirstomas (išdalijamas) vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintais metodais, Kai butuose yra šilumos apskaitos prietaisai, gyvenamajame name suvartotas šilumos kiekis išdalijamas įvertinus suvartotą šilumos kiekį butų šildymui, karšto vandens ruošimui ir cirkuliacijai. Likęs šilumos kiekis yra išdalijamas butams pagal užimamą bendrąjį naudingąjį plotą ir įvardijama kaip mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų šildymą“; 4.2. Savivaldybės 2015-05-25 raštas, kuriuo Pareiškėjas buvo informuotas: 4.2.1. „{…} kartotinai paaiškiname, kad atsijungimo nuo daugiabučio namo centrinio šildymo ir karšto vandens sistemos tvarką reglamentuoja Taisyklių VIII skyrius {…}. Taisyklės yra privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, Šilumos vartotojams, karšto vandens vartotojams, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams bei šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Vadovaujantis Taisyklių nuostata, butų bendrasavininkiai turi kreiptis į namo bendrojo naudojimo objektų administratorę, kuri vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir paveda valdytojui pakeisti (atjungti) laiptinių šildymą. Priėmus sprendimą, parengiamas atjungimo projektas ir, vadovaudamasis Statinio techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo reikalavimais, Valdytojas privalo nuotoliniu būdu, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ www.planuojustatyti.lt, Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Prie projekto turi būti pridedami Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VIII skyriuje nurodyti dokumentai. Atlikus atjungimo darbus turi būti surašytas atjungimo aktas dalyvaujant namo valdytojui (administratoriui), šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo ir UAB „B“ atstovams“; 4.2.2. „Namo, {…}, bendro naudojimo objektų administratorius (valdytojas) yra UAB „A“. Namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą vykdo šilumos tiekėjas UAB „B“. UAB „B“, vykdydama šilumos tiekėjo ir namo šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojo funkcijas, privalo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais šilumos kiekio paskirstymą, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą“; 4.2.3. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi Name suvartotas šilumos kiekis turi būti paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, {…}“; 4.2.4. „UAB „B“ Namo butų (patalpų) savininkams suvartotą šilumą paskirsto pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 3C, kai pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai (stovai) įrengti butuose ar laiptinėse (bendrojo naudojimo patalpose).“

II. TYRIMAS IR IŠVADOS

5. Seimo kontrolierius, siekdamas išsiaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją (toliau vadinama – Ministerija), Savivaldybę prašydamas pateikti paaiškinimus dėl Pareiškėjo skundo teiginių bei atsakyti į Seimo kontrolieriaus klausimus.

Skundo tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6. Ministerija informavo: 6.1. „Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau vadinama – Šilumos ūkio įstatymas) 29 straipsnio l dalis nustato, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau vadinama – Statybos įstatymas) nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Detalesnę šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų tvarką reglamentuoja Statybos įstatymą įgyvendinantys teisės aktai – aplinkos ministro tvirtinami statybos techniniai reglamentai, t. y.: Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 (2013-09-03 įsakymo Nr. D1-653 redakcija); visų rūšių statinio projektų rengimo tvarką ir sudedamąsias dalis nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintas aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-808; reikalavimus statybą leidžiančiam dokumentui gauti nustato Statybos įstatymo 23 straipsnis ir Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintas aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826.“ 6.2. „Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis nustato apmokėjimo už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą tvarką, t. y. daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.“ 6.3. „Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, jog, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Jeigu šilumos vartotojo netenkina šiuo metu jų namui taikomas bendrojo naudojimo patalpoms sunaudoto šilumos kiekio paskirstymo metodas, vartotojas turi galimybę parengti šilumos paskirstymo metodą, kuris atitiktų jų namo ypatumus. Šis metodas, suderintas su kitais namo bendrųjų patalpų bendrasavininkais ir Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, galės būti taikomas paskirstant bendrai sunaudotą šilumos kiekį. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.“

7. Savivaldybė Seimo kontrolierių informavo: 7.1. „Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-12 įsakymu Nr. 30-1522 Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirta UAB „A“ (toliau vadinama – Administratorius). Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą vykdo UAB „C“.“ 7.2. „Pagal Administratoriaus pateiktą informaciją buvo organizuotas Namo įgaliotojo asmens rinkimas (2014-11-04 protokolas Nr. NPC-15-SP032). Oficialus Namo įgaliotas atstovas nebuvo išrinktas. Kitas susirinkimas ar balsavimas raštu planuojamas 2015 m. rugsėjo mėn.“ 7.3. „Namo butų ir kitų patalpų savininkai į Administratorių su prašymu atjungti šildymą bendrojo naudojimo laiptinėse ar kitaip pagelbėti sprendžiant klausimą dėl šildymo laiptinėse atjungimo nesikreipė. Susirinkimai ir / ar balsavimai raštu šiuo klausimu taip pat nebuvo organizuoti.“

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

8. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. 8.1. Šilumos ūkio įstatyme (toliau vadinama – Įstatymas) reglamentuojama: 8.1.1. 21 straipsnis – „1. Ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja šios valstybės ir savivaldybės institucijos: 1) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo; 2) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo; 3) savivaldybės vykdomoji institucija – dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl administracinę priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimų bei šios priežiūros atlikimo tvarkos; 4) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo ir kitose nenumatytose valstybinės vartotojų teisių apsaugos srityse.“ 8.1.2. 25 straipsnis – „1. Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. 2. Daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.“ 8.1.3. 27 straipsnis – „1. Šilumos vartotojas daugiabučiame name turi teisę: 1) kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais įstatymų nustatyta tvarka įsteigti daugiabučio namo savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bei kitų bendrojo naudojimo objektų valdymo; 2) kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą; {…}.“ 8.1.4. 29 straipsnis – „1. Šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). 2. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. 3. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį.“ 8.2. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta: „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos: {…}; 30) šilumos {…} tiekimo {…} organizavimas; {…}; 42) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją {…} savivaldybės paskirtų administratorių {…}, veiklos priežiūra ir kontrolė; {…}.“ 8.3. Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau vadinama – ABTĮ) reglamentuojama: 1) 5 straipsnis – „1. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“; 2) 6 straipsnis – „Teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe įstatymui ir teismui, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių“; 3) 15 straipsnis – „Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: 1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo {…}; 4) mokesčių {…} sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo; {…}.“ 8.4. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 201-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (Taisyklės) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015-08-01) reglamentuojama: „108. Atjungiant daugiabučio namo butą ar kitą patalpą: 108.1. daugiabučio namo valdytojas teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Privalomai pridedami šie dokumentai: 108.1.1. daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo raštiškas sutikimas; 108.1.2. buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros; 108.1.3. kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam butui ar kitoms patalpoms šildyti; {…}; 108.1.5. buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose; 108.1.6. valdytojo pažyma, grindžiama techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai; 108.1.7. visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams. Projektas (aprašas) turi būti suderintas su valdytoju.“ 8.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintuose Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose (toliau vadinama – Nuostatai) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015-08-13) reglamentuojama: 4. {…}, administratorius atlieka šias funkcijas: {…}. 4.9. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus. Atlieka namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę. {…}. 4.11. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu. {…}.“

9. Teismų praktika. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi nustatyta: „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. {…}.“

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT) 2014-10-31 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktų teisėtumo Dėl Lietuvos Respublikоs aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 2 priedo 6 punkto teisėtumo“ pažymėta: „{…} Pastato šildymo ir karšto vandens sistema yra bendroji dalinė pastato savininkų nuosavybė, todėl atskiro vartotojo priimamas sprendimas atjungti šilumos tiekimo prietaisus ir įrenginius nuo centralizuoto šilumos perdavimo tinklų gali turėti įtakos kitų vartotojų teisėms ir teisėtiems interesams. Taigi Taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktai nenustato naujų bendro pobūdžio normų: vartotojo teisė pakeisti šildymo būdą ir (ar) atsijungti nuo šildymo sistemos nustatyta Šilumos ūkio įstatyme, t. y. įtvirtinta įstatymo lygmeniu; minėtos nuostatos neriboja vartotojo teisės pakeisti šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir (ar) atsijungti nuo karšto vandens ar šildymo sistemų, t. y. nesiaurina šios teisės apimties, taip pat nekonkuruoja su Šilumos ūkio įstatymu. {…} {…} konstatuotina, jog pastato (ar jo dalies) šildymo būdo pakeitimas, atjungiant atitinkamus šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos, tiek, kiek tai susiję su atitinkamai statinio projektavimu, statybą leidžiančio dokumento išdavimu bei atitinkamų statybos darbų užbaigimu, patenka į Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų, inter alia priimtų įstatymų leidėjo įgaliotos Aplinkos ministerijos, reguliavimo sritį. Savo ruožtu cituotų Statybos įstatymo bei Vyriausybės Nutarimo Nr. 280 nuostatų pagrindu konstatuotina, jog Energetikos ministerijai nėra pavesta reguliuoti nagrinėjamu atveju aktualius statybos teisinius santykius. {…}. {…} Energetikos ministerija nurodė, jog ginčijamose nuostatose, siekdama užtikrinti Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartotojų teisę pakeisti buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, ji susistemino procedūrinius reikalavimus, pateikdama atitinkamas nuorodas į teisės aktus, reguliuojančius statybos teisinius santykius. Tačiau nagrinėjamu atveju pripažintina, jog blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus, inter alia reguliuojančius statybos teisinius santykius, normos yra įtvirtintos tik kai kuriuose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių punktuose, pavyzdžiui, 106.1, 107.1, 108.1, 109, 111, 115 ir 117 punktuose. Tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog nurodytos normos, kuriose yra aiškiai pateikiamos nuorodos į kitus teisės aktus, įvertinus visuminį ginčijamą teisinį reguliavimą, nustatantį šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų (pastato atjungimo atveju) ar nuo daugiabučio namo šilumos ar karšto vandens įrenginių (daugiabučio namo dalies atjungimo atveju) procedūrą, akivaizdu, yra pavienės. {…}. {…} ginčijamu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktuose, yra reguliuojami įvairūs teisinių santykių, susijusių su pastato ar jo dalies šildymo būdo pakeitimu, atjungiant šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo (kai atsijungia dalis daugiabučio namo) šildymo ar karšto vandens sistemos, aspektai – nuo atitinkamų darbų inicijavimo iki jų pabaigos. Todėl, įvertinus šių nuostatų turinį, paskirtį bei esmę, taip pat – atitinkamų normų tarpusavio ryšius bei sąveiką, juolab atsižvelgiant į Energetikos ministerijos nurodytą tikslą (susisteminti procedūrinius su nurodytu klausimu susijusius reikalavimus), pripažintina, jog ginčijamos nuostatos turi būti vertinamos kaip vientisas teisinis reguliavimas, skirtas reguliuoti teisinius santykius dėl atitinkamo pastato ar patalpų šildymo būdo pakeitimo, o ne kaip santykinai atskirų teisės normų visuma. Atsižvelgdama į tai, nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad atskiros ginčijamos nuostatos, kurios nukreipia į kitus tam tikrus klausimus reguliuojančius teisės aktus (Taisyklių 106.1, 107.1, 108.1, 109, 111, 115, 117 punktai tam tikra apimtimi) ar kuriomis iš esmės reguliuojami su šilumos vartotojų ir šilumos tiekėjų tarpusavio teisėmis bei pareigomis susiję klausimai (Taisyklių 114, 120 p.), negali būti pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams pareiškėjo nurodytu aspektu, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui visą pareiškėjo ginčijamą teisinį reguliavimą, įtvirtintą Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktuose. Priešingu atveju, palikus galioti atitinkamas pavienes ginčijamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas, fragmentiškai reguliuojančias tam tikrus šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens aspektus, akivaizdu, nebūtų užtikrinti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys teisiniam reguliavimui keliami aiškumo, darnos bei nuoseklumo reikalavimai, o suinteresuotiems subjektams, siekiantiems pakeisti pastato ar jo dalies šildymo būdą, tai sukeltų neaiškumo bei neapibrėžtumo situaciją. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. {…}.“

Išvados

10. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nurodytą šios pažymos 8 paragrafe, konstatuotina: 10.1. pagal Administratoriaus pateiktą informaciją, Name oficialus butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas atstovas nėra išrinktas. Pareiškėjas, jeigu jis buvo išrinktas Namo įgaliotu atstovu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka (CK 4.85 straipsnis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. D1-961 patvirtinta Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarka), privalėjo susirinkimo ar balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą pateikti Administratoriui; 10.2. Pareiškėjas nesikreipė į Administratorių, kaip tai numatyta Nuostatų 4.9 punkte (šios pažymos 8.5 punktas), organizuoti susirinkimą ar balsavimą raštu dėl šildymo atjungimo (ar šildymo būdo keitimo, šildymo sistemos pertvarkymo) Namo bendrojo naudojimo laiptinėse; 10.3. Savivaldybė Pareiškėjui 2015-04-10 ir 2015-05-25 raštais pateikė išsamią informaciją dėl bendrojo naudojimo patalpų (laiptinės) atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos, išaiškino galiojančių teisės aktų nuostatas bei atsijungimo nuo daugiabučio namo centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarką (šios pažymos 4 paragrafas), taigi skundo tyrimo metu Savivaldybės pareigūnų veiksmuose biurokratizmo nenustatyta. Pareiškėjo Skundas atmestinas.

11. Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad: 11.1. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis (kurį Skunde nurodo Pareiškėjas) nustato apmokėjimo už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą tvarką (šios pažymos 8.1.2 papunktis). Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama butų ir kitų patalpų šildymo būdo (įrenginių atjungimo) tvarka. Taisyklės yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, kuris yra teisės aktų nustatyta tvarka Ministerijos priimtas teisės aktas ir kuriuo realizuojamos įstatymo normos; 11.2. vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Taigi Seimo kontrolieriui įstatymu nepriskirta įpareigoti arba kitaip įtakoti Savivaldybę Pareiškėjo Name taikyti kitokią šildymo išjungimo bendrojo naudojimo patalpose tvarką nei reglamentuota galiojančiuose teisės aktuose. 11.3. Ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, savivaldybės vykdomoji institucija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (šios pažymos 5.1.1 papunktis).

12. LVAT 2014-10-31 sprendimu Nr. I858-13/2014 pripažinta, kad energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Taisyklių (2012-09-21 įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 116 str. 1 dalimi, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikoma panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau vadinama – Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gruodžio 16 d. ir kt. nutarimai). Priešingu atveju teisės subjektams būtų apsunkintos galimybės žinoti, ko iš jų reikalauja teisė (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimai įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. „Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad {…} žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose; {…} poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ar sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimai). Seimo kontrolieriaus nuomone, tikslinga kreiptis į energetikos ministrą, prašant informuoti, kokių veiksmų Ministerija ėmėsi po to, kai LVAT pripažino, kad Taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

III. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia X skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) atmesti.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos energetikos ministrui rekomenduoja informuoti dėl veiksmų ir priemonių, kurių buvo imtasi (ketinama imtis) po Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo priimto sprendimo, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Prašytume apie rekomendacijos vykdymą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių informuoti iki 2015 m. gruodžio 30 dienos.

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys