Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Publikuotas VMS Administracijos direktoriaus 2016-03-24 įsakymas Nr. 30-650 Dėl Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMO PRADŽIOS

2016 m. kovo 24 d. Nr. 30-650

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 75, 81, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 90, 91 ir 92 punktais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2317 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų galiojimo“ ir vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą

Nr. 1-289 ,,Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) 2007-2014 metų ataskaitai“:

1. N u s t a t a u, kad pradedamas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas.

2. T v i r t i n u Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo darbų programą (pridedama).

3. N u s t a t a u, kad keičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, būtina vadovautis keitimo tikslais ir uždaviniais, nurodytais 2 punktu patvirtintoje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo darbų programoje.

4. P a v e d u:

4.1. Miesto plėtros departamentui organizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo procedūras;

4.2. Miesto plėtros departamento direktoriui kontroliuoti, kaip vykdomas šis įsakymas.

Administracijos direktorė

Alma Vaitkunskienė

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus

2016 m. kovo 24 d.

įsakymu Nr. 30-650

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMO PRADŽIOS

DARBŲ PROGRAMA

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo programa parengta vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 81-91 punktais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų patvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2317 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų galiojimo“ (toliau – Bendrasis planas), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 1-289 ,,Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) 2007-2014 metų ataskaitai“.

I SKYRIUS

BENDRIEJI DUOMENYS

1. Teritorijų planavimo dokumento rūšis – kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas. Planavimo lygmuo – Savivaldybės lygmens bendrasis planas. Planuojama teritorija – Vilniaus miesto savivaldybės teritorija. Planuojamos teritorijos plotas – apie 400 kv. km (1 priedas). Nagrinėjama teritorija – Vilniaus miesto savivaldybės teritorija, Vilniaus rajono savivaldybės teritorija, Trakų rajono savivaldybės teritorijos dalis, Elektrėnų savivaldybės teritorijos dalis, Širvintų rajono savivaldybės teritorijos dalis, Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijos dalis – iš viso apie 3200 kv. km (2 priedas).

2. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. 211 2222, el. p. savivaldybe@vilnius.lt.

3. Plano rengėja – Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. 211 2446, el. p. info@vplanas.lt (pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 1-312 ,,Dėl paslaugų pirkimo iš Savivaldybės įmonės ,,Vilniaus planas“ ir 2011 m. gruodžio 7 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 14-272 sąlygas).

4. Planavimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 1-289 ,,Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) 2007-2014 metų ataskaitai“.

5. Planavimo terminai – 2016-2017 metai.


II SKYRIUS

BENDROJO PLANO KEITIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tikslai:

6.1. sudaryti sąlygas nuolatiniam, socialiai ir ekonomiškai motyvuotam gyvenimo kokybės augimui, plėtojant daugiacentrę miesto struktūrą, palaikant vidinę miesto plėtrą, skatinant daugiafunkcį žemės naudojimą, siekiant socialinės integracijos ir mažinant raidos skirtumus, plačiau įtraukiant visuomenę į miesto planavimo procesus;

6.2. keisti veiklų reglamentavimą atsižvelgiant į pasikeitusias miesto raidos tendencijas, patikslinti miesto plėtros prioritetus ir jų įgyvendinimo eiliškumą, miesto teritorijoje išskirti zonas, už kurių infrastruktūros kūrimą ir įrengimą atsakomybę prisiima plėtotojai, detalizuoti aktualiausių miesto dalių sprendinius tikslesniu masteliu;

6.3. pasikeitus gamtinio karkaso reglamentavimui, įvertinti plėtros galimybes urbanizuotoje miesto dalyje, atsižvelgiant į žaliųjų zonų poreikį ir nustatant aiškesnį reglamentavimą;

6.4. suformuoti sąlygas atsirasti integruotai (multimodalinei) transporto sistemai, leidžiančiai pasiekti užsibrėžtus darnaus judumo tikslus, transporto būdams pirmenybę teikti atsižvelgiant į konkrečią miesto zoną, atitinkamai įvertinti magistralinių gatvių kategorijas, plėsti inžinerinę infrastruktūrą prioritetinėse miesto periferinėse zonose.

6.5. Bendrąjį planą papildyti ilgalaikiais darnaus miesto plėtros kriterijais ir rodikliais.

7. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo uždaviniai:

7.1. suformuoti planavimo lygmenį atitinkančias teritorijos funkcinės ir erdvinės plėtros kryptis;

7.2. optimizuoti planuojamos teritorijos urbanistinę struktūrą, socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą;

7.3. numatyti racionalaus žemės gelmių išteklių, žemės ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių išsaugojimo ir naudojimo, gamtinio karkaso ir ekologiškai pagrįstos žemės naudojimo teritorinės struktūros formavimo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemones;

7.4. detalizuoti atitinkamų aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

8. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo papildomi uždaviniai:

8.1. Miesto plėtros strategija – išlaikant galiojančiame Bendrajame plane nustatytą prioritetinį miesto plėtros tikslą ir priemones jam įgyvendinti papildyti jas numatant aktyvesnį visuomenės įtraukimą į Bendrojo plano sprendinių stebėseną ir įgyvendinimą.

8.2. Išorės struktūra:

8.2.1. papildyti BP sprendinius europinės vėžės geležinkelio atšaka nuo Kauno, numatant galimybes ją pratęsti Minsko kryptimi bei integruoti į miesto viešojo transporto sistemą;

8.2.2. derinti Bendrojo plano sprendinius su aplinkinių savivaldybių bendrųjų planų sprendiniais;

8.2.3. išnagrinėti B1 kategorijos gatvės per Pilaitę link Vievio svarbumą ir jos įgyvendinimo galimybes;

8.2.4. išnagrinėti B1 kategorijos gatvės tarp Balsių ir Zarasų krypties kelio svarbą ir jo įgyvendinimo galimybes;

8.2.5. išnagrinėti lėktuvų kilimo ir tūpimo tako krypties keitimo svarbos ir įgyvendinimo galimybių klausimą, atitinkamai spręsti galimus urbanistinės struktūros keitimo prioritetus (tema aktuali ją sprendžiant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių lygmeniu).

8.3. Miesto struktūros modelis:

8.3.1. išlaikant decentralizuotos koncentracijos miesto plėtros modelį peržiūrėti naujai kuriamų ar stiprinamų periferinių centrų poreikį ir galimybes;

8.3.2. numatyti koordinuotos miesto ir priemiesčio plėtros (tarp Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių) įgyvendinimo priemones;

8.3.3. numatyti reikiamas lėšas ir valdymo mechanizmą svarbiausioms miesto ir priemiesčių struktūros problemoms spręsti naudojant esamą priemiesčio gyvenviečių potencialą.

8.4. Miesto teritorijos funkcinės zonos:

8.4.1. patikslinti Bendrajame plane nustatytą žemės naudojimo reglamentavimą pagal galiojančius teisės aktus. Rengti Bendrojo plano sprendinius masteliu M 1:10000;

8.4.2. konkretizuoti užstatymo intensyvumo ir aukštingumo reikšmes tam tikriems kvartalams. Nustatyti galimas veiklas Bendrajame plane pažymėtose terminuotai iki 2015 metų žemės ūkio ir kitose neužstatomose teritorijose;

8.4.3. atlikti miesto zonavimą atsižvelgiant į suteikiamus prioritetus transporto būdams.

8.5. Miesto savitumas, aukštybinių pastatų statyba:

8.5.1. tikslinti specifinius atskirų miesto rajonų savitumo bruožus, ypatingą dėmesį skiriant periferiniams centrams formuoti ar stiprinti, sovietinės statybos rajonų patrauklumui didinti;

8.5.2. tikslinti aukštybinių pastatų statybai skirtų teritorijų ribas, nustatyti aukštybinių pastatų statybos galimybes už pagrindinio miesto centro ribų. Ypatingas dėmesys skiriamas Ukmergės gatvės trasai bei teritorijai tarp Kalvarijų, Tuskulėnų, Apkasų, Minties, Žirmūnų ir Žvalgų gatvių;

8.5.3. nustatyti specifinius užstatymo reglamentus aukštybinio užstatymo teritorijoms (pirmiausia užstatymo intensyvumo reglamentą);

8.5.4. tikslinti užstatymo aukštingumo reglamentavimą, nustatant galimą aukštingumą atskiruose kvartaluose, išskiriant foninį aukštingumą bei nurodant vertikalių galimybę ir parametrus.

8.6. Miesto centrų sistema:

8.6.1. detalizuoti ir konkretizuoti atskirų centrų kūrimo ar stiprinimo principus, teritorijos naudojimo ir užstatymo reglamentus juose, numatyti reikalingus išteklius ir valdymo mechanizmą centrams plėtoti;

8.6.2. labiau akcentuoti lokalių centrų kūrimo galimybes naudojant esamų gyvenviečių potencialą;

8.6.3. nustatyti platesnes galimybes aukštą pridėtinę vertę kuriančių veiklų klasterizacijai, numatyti tam tinkamas teritorijas.

8.7. Gyvenamosios teritorijos:

8.7.1. atsižvelgus į dabartines tendencijas, patikslinti teritorijų poreikį būsto sektoriaus plėtrai, numatyti priemones, ribojančias gyvenamųjų rajonų plėtrą ne prioritetinėse miesto plėtros teritorijose, oro uosto triukšmo zonoje, periferinėje Vilniaus miesto savivaldybės zonoje;

8.7.2. nustatyti tikslesnius statybos gyvenamosiose teritorijose reglamentus, kad jie būtų tinkamai įgyvendinami;

8.7.3. tikslinti sodų konversijos į gyvenamuosius rajonus galimybes, nustatyti specifinius reglamentus, mokesčių politiką, skatinti konsoliduoti teritorijas;

8.7.4. detalizuoti Bendrojo plano sprendinius prioritetinėms naujos plėtros ir esamoms gyvenamosioms teritorijoms identifikuojant jų viešąsias erdves, nustatant jų tankinimo galimybes, užstatymo principus ir parametrus. Numatyti priemones ir išteklius bei valdymo mechanizmą šiems Bendrojo plano sprendiniams realizuoti;

8.7.5. parengti kompleksiškus sovietinės statybos rajonų atnaujinimo sprendimus. Numatyti priemones ir išteklius bei valdymo mechanizmą šiems Bendrojo plano sprendiniams realizuoti;

8.7.6. konkretizuoti buvusių pramonės ir sandėliavimo teritorijų konversijos pritaikant būstui reikalavimus, detalizuoti priemones kompleksinei prioritetinės miesto plėtros teritorijų konversijai įgyvendinti, numatyti išteklius bei valdymo mechanizmą šiems Bendrojo plano sprendiniams realizuoti;

8.7.7. sudaryti galimybes formuoti Savivaldybės būsto fondą, numatant tam tinkamą reglamentavimą;

8.7.8. peržiūrėti darbo vietų ir gyvenamųjų teritorijų subalansavimo priemones, numatant tvarią miesto plėtrą ir ją užtikrinančius Bendrojo plano sprendinius.

8.8. Darbo vietos:

8.8.1. tiksliau apibrėžti darbo vietų ir paslaugų kūrimo gyvenamuosiuose rajonuose galimybes;

8.8.2. konkretizuoti konversijos privalomumą atskirose nebenaudojamose ar neefektyviai naudojamose pramonės teritorijose, nustatyti pagrindinius reglamentus konvertuojamoms teritorijoms;

8.8.3. nustatyti pramonės rajonų tolesnės veiklos prioritetus ir reglamentus (Lentvario zona, Kuprioniškės);

8.8.4. pakeisti teritorijos Vismaliukuose paskirtį iš mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų į teritoriją verslui (atsižvelgiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas nuostatas dėl Vismaliukų inovacinės investicinės zonos kūrimo);

8.8.5. kadangi Bendrajame plane pramonei ir sandėliavimui numatytos aiškios monofunkcinės zonos kitose vietose nepaliekant galimybių vykdyti minėtas veiklas, būtina peržiūrėti ir patikslinti teritorijas ir reglamentus, kur pagal Bendrąjį planą pramonės ir sandėliavimo veiklos nėra galimos, nors jos egzistuoja ir galėtų būti plėtojamos ateityje (dalis jų naujame Bendrajame plane galėtų išlikti ten, kur konversija artimiausiu metu nėra įmanoma).

8.9. Prekybos centrų išdėstymas:

8.9.1. diferencijuoti prekybos centrus pagal jų tipologiją, dengtus prekybinių gatvių tipo kompleksus su viešąja funkcija atskiriant nuo didžiųjų maisto prekių parduotuvių;

8.9.2. diferencijuoti prekybos kompleksų statybos galimybes ir reglamentus pagal šių centrų tipologiją, bendrą plotą ir zonavimą.

8.10. Gamtos vertybės, viešųjų erdvių sistema:

8.10.1. atlikti gamtinio karkaso lokalizacijos Vilniaus mieste korektūrą;

8.10.2. aiškiai apibrėžti gamtinio karkaso teritorijų reglamentavimą, kitos paskirties žemės sklypuose turi būti nustatomi reglamentai procesams urbanizuotame gamtiniame karkase reguliuoti; esant poreikiui nustatyti didesnius užstatymo tankius taikant kitas kraštovaizdžio naudojimo gerinimo ir ekologinio kompensavimo priemones;

8.10.3. fiksuoti gamtinio karkaso ir urbanizuojamų teritorijų sąlyčio zonas, teritorijas, kurių nenumatoma užstatyti;

8.10.4. gamtinio karkaso elementus nagrinėti didesnio tikslumo masteliu naudojant tam reikalingą tiriamąją ir pagrindžiamąją medžiagą. Savaiminiai arba urbanistinius reikalavimus pažeidžiantys medžiai ar neorganizuotos jų grupės urbanistinėje aplinkoje negali būti absoliučios apsaugos objektu;

8.10.5. patikslinti intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijas detalizuojant galimą urbanizaciją ten, kur urbanizuotų teritorijų, mažesnių nei 5 ha, Bendrasis planas nefiksavo;

8.10.6. fiksuoti svarbiausius atskiruosius želdynus, dėl kurių išsaugojimo ir įrengimo galutinai apsispręsta;

8.10.7. suskaidyti teritorijas į urbanistinius segmentus nustatant diferencijuotą želdynų poreikio normatyvą;

8.10.8. į gamtinį karkasą įeinančių saugomų teritorijų tinklai, atskiros saugomos teritorijos, jų dalys ar zonos planuojamos, jų apsaugos ir naudojimo bei tvarkymo reglamentai nustatomi rengiant specialiojo planavimo dokumentus Bendrojo plano pagrindu;

8.10.9. formuoti urbanistinėje struktūroje integralų želdynų tinklą, susiejantį gyvenamąsias, saugomas ir gamtinio karkaso teritorijas;

8.10.10. formuoti urbanizuotų teritorijų apsauginių želdinių sistemas – urbanizuotų masyvų žaliąsias perskyras;

8.10.11. visuomeniniuose centruose, darbo vietų aplinkoje ir žmonių susikaupimo vietose numatyti teritorijas kokybiškiems želdynams. Plėsti jų funkcinio naudojimo turinį, didinti atraktyvumą;

8.10.12. planuoti želdynų, esančių Neries ir Vilnios slėniuose, sistemas, miesto žaliųjų jungčių su priemiesčio miškais plėtrą, sukurti miesto miškų tvarkymo ir naudojimo programą, orientuotą į poilsio (rekreacinių) miškų formavimą;

8.10.13. Senamiestyje ir kitose intensyviai užstatytose teritorijose numatyti specifinius reikalavimus atitinkančias žaliąsias erdves taikant netradicines priemones;

8.10.14. BP sprendiniais nustatyti želdynų valdymo principus tinkamai įvardijant atskiruosius ir priklausomuosius želdynus;

8.10.15. nustatyti privalomuosius rodiklius želdynų plotams atsižvelgiant į želdinių tipą.

8.11. Kultūros vertybės:

8.11.1. nustatyti reglamentus Senamiesčio ir kitų kultūros vertybių apsaugos zonose esančioms teritorijoms integruojant specialiuosius paveldosauginius reikalavimus, kurių didžioji dalis nustatyta specialiuosiuose planuose;

8.11.2. patikslinti Senamiesčio apžvalgos vietas, nustatyti aiškesnius miestovaizdžio, atsiveriančio nuo jų, formavimo principus;

8.11.3. įvertinti Bendrajame plane numatyto, bet neįgyvendinto Verbų etnokultūros draustinio aktualumo ir poreikio klausimą, nustatyti teritorijos reglamentus (specialiojo plano reglamentavimo sistema nesudaro prielaidų formuoti aiškų urbanistinį-gamtinį kompleksą);

8.11.4. išnagrinėti valstybės valdymo institucijų iškėlimo iš Senamiesčio klausimą siūlant alternatyvas (aktualiausia – konversinių teritorijų vietoje);

8.11.5. nustatyti principus, kuriais būtų vadovaujamasi, skatinant gyvenamojo būsto išlikimą ir didėjimą Senamiestyje.

8.12. Socialinė infrastruktūra:

8.12.1. atsižvelgiant į naujus demografinius duomenis išanalizuoti realius naujos socialinės infrastruktūros (švietimo, sveikatos, kultūros ir sporto) kiekio ir sklaidos poreikius;

8.12.2. nustatyti efektyviausius socialinių paslaugų teikimo būdus;

8.12.3. numatyti teritorijas socialinės infrastruktūros plėtrai.

8.13. Susisiekimo sistema:

8.13.1. panaikinti susisiekimo infrastruktūros plėtros prieštaravimus tarp miesto ir gretimų savivaldybių Bendrojo plano sprendinių;

8.13.2. sudaryti sąlygas atsirasti integruotai (intermodalinei) susisiekimo sistemai, sujungiančiai visas judumo formas (viešojo transporto, pėsčiųjų ir dviračių, individualaus transporto), kurios ne konkuruoja, o papildo viena kitą;

8.13.3. susisiekimo sistemos infrastruktūra turi būti plėtoma atsižvelgiant į Darnaus judumo plano sprendinius ir leisti siekti darnaus judumo tikslų.;

8.13.4. toliau modernizuoti viešojo transporto rūšies – greitųjų autobusų tranzito (Bus rapid transit (BRT) tinklą ir sistemą išskiriant specialias eismo juostas, sudarant prioritetinį važiavimą sankryžose ir keičiant esamus autobusus šiuolaikinėmis transporto priemonėmis. Naujas viešojo transporto rūšis numatyti tik tuo atveju, jei iš esmės bus keičiami urbanistiniai sprendiniai (pvz., naujai formuojami urbanistiniai koridoriai su didesniu gyventojų ir darbo vietų tankiu) arba išaugs keleivių srautai;

8.13.5. intensyviau plėsti dviračių takų tinklą, nustatyti probleminius dviračių takų mazgus ir ruožus, numatyti infrastruktūros plėtros prioritetus. Išnagrinėti rekreacinį pėsčiųjų ir dviračių žiedą, kuris galėtų sujungti Bukčių, Karoliniškių, Vingio, Ozo, Verkių, Žaliųjų ežerų, Valakampių, Sapieginės, Belmonto, Pavilnių parkus į bendrą sistemą;

8.13.6. išnagrinėti Šiaurinę gatvę, kuri sujungtų Vakarinį aplinkkelį su Valakupių tiltu ir užtikrintų Ozo ir Kareivių gatvių pralaidumą.

8.14. Inžinerinė infrastruktūra:

8.14.1. peržiūrėti inžinerinės infrastruktūros plėtros prioritetus (pirmiausia – siekiant užtikrinti infrastruktūros poreikį esamose užstatytose teritorijose, kuriose tokia infrastruktūra nesukuriama jau ne vieną dešimtmetį);

8.14.2. įvertinus skirtingą investicijų poreikį bei atsižvelgiant į miesto plėtros prioritetus miesto teritoriją suskirstyti į zonas, kurioms pagal miesto plėtros prioritetus būtų nustatomi diferencijuoti infrastruktūros plėtros mokesčiai;

8.14.3. įvertinti energetinės sistemos (Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 2 ir geležinkelio iki jos poreikio klausimas) konversiją Neries pakrantėje Savanorių prospekte galimybes.

8.15. Plėtros prioritetai:

8.15.1. aiškiau, tiksliau ir konkrečiau apibrėžti miesto plėtros prioritetus, urbanistinės struktūros centrus;

8.15.2. numatyti projektų įgyvendinimo eiliškumą ir teminus, reikalingus išteklius;

8.15.3. numatyti koordinuotos miesto ir priemiesčio (teritorijų, esančių gretimose savivaldybėse) plėtros priemones;

8.15.4. įvertinus skirtingą investicijų poreikį bei atsižvelgiant į miesto plėtros prioritetus, miesto teritoriją suskirstyti į zonas, kurioms būtų nustatomi skirtingi pagal miesto plėtros prioritetus diferencijuoti infrastruktūros plėtros mokesčiai;

8.15.5. esant viešųjų lėšų trūkumui labiau telktis ties Bendrojo plano sprendiniuose numatytų prioritetinių plėtros krypčių įgyvendinimu – vidinių, jau užstatytų teritorijų efektyvesniu panaudojimu ir trimis naujai plėtojamomis vakarų, šiaurės vakarų ir rytų kryptimis.

9. Rengiant Bendrojo plano keitimą būtina tęsti raidos kryptis, numatytas Bendrojo plano decentralizuotos koncentracijos koncepcijoje iki 2025 metų, siekiant užtikrinti gyventojų interesus, pradėtų darbų ir statybų tęstinumą, investicijų stabilumą, palaikyti bendradarbiavimą ir partnerystės ryšius su kaimyninėmis savivaldybėmis darniai miesto plėtrai užtikrinti. Rengėjas privalo įvertinti aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, patvirtintų įsigaliojus Bendrajam planui, sprendinius.

III SKYRIUS

KITI REIKALAVIMAI

10. Rengimo proceso metu rengėjas turi pateikti planavimo organizatoriui pritarti kiekvieno etapo sprendinius.

11. Atlikti Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų reprezentatyvinę anketinę apklausą naudojant iš anksto parengtus klausimynus.

12. Atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrą remiantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo aprašu.

13. Atviras konkursas geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti nebus rengiamas.

14. Parengti ne mažiau kaip dvi teritorijos plėtros koncepcijos alternatyvas.

15. Koncepcijos alternatyvų nepriklausomas profesinis vertinimas nebus atliekamas.

16. Bendrojo plano raidos kryptys ir teritorijos plėtros koncepcija rengiami iki 2050 metų, o konkretizuoti sprendiniai – iki 2030 metų.

17. Bendrojo plano sprendiniai galioja neterminuotai arba tol, kol bus parengtas ir patvirtintas jį keičiantis to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentas.

18. Viešinimo procedūros atliekamos teisės aktų nustatyta tvarka.

19. Planavimo organizatorius įgalioja bendrojo plano rengėją, suderinus su planavimo organizatoriumi, atlikti visas bendrojo plano rengimo viešinimo procedūras ir vykdyti teisės aktuose bei planavimo darbų programoje nurodytus viešinimo darbus (pasiūlymų registravimas ir nagrinėjimas, įvertinimas, priėmimas arba atmetimas, vieši pristatymai ir aptarimai, viešas svarstymas, baigiamasis susirinkimas-konferencija), laiku teikti informaciją suinteresuotai visuomenei (taip pat ir žiniasklaidos priemonėms), skelbti aktualią informaciją (spaudoje, internete ir pan.) ir parengti visuomenės dalyvavimo ataskaitą.

20. Rengiant Bendrojo plano keitimą privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir taisyklėmis, galiojančiais normatyvais, taip pat atsižvelgiant į Bendrojo plano rengimui aktualių įstatymų ir norminių dokumentų projektus.

21. Rengiant Bendrąjį planą turi būti atsižvelgta į parengtus ir rengiamus tyrimus, galimybių studijas, patvirtintus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir kitą medžiagą, kurioje pateikiama aktuali informacija dėl miesto plėtros.

22. Bendrojo plano rengėjas privalo įvertinti ir atsižvelgti į atskiroms Bendrojo plano dalims aktualius parengtus ir rengiamus teritorijų planavimo bei kitus dokumentus:

22.1. teritorijų planavimo dokumentus, išvardytus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendime Nr. 1-2317 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų galiojimo“;

22.2. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 metų, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519;

22.3. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) 2007-2014 metų ataskaitą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 1-289;

22.4. Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialųjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1-2285;

22.5. kitus parengtus ir rengiamus teritorijų planavimo bei kitus dokumentus.

23. Grafinės dalies pagrindiniai brėžiniai rengiami masteliu 1:10000-1:25000, papildantys brėžiniai gali būti rengiami masteliu 1:50000-1:100000. Bendrojo plano rengėjas, esant poreikiui, gali savo nuožiūra parinkti brėžinių ir schemų mastelį, tačiau visa brėžiniuose ir schemose pateikiama informacija turi būti aiški ir įskaitoma.

24. Pažymėti miesto teritorijas, kurioms būtina rengti atskirus vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2000.

25. Parengti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programą su priemonių planu 2018-2030 metams.

26. Visi Bendrojo plano rengėjo pateikiami dokumentai turi būti pasirašyti atestuotų specialistų ir suderinti.

27. Bendrojo plano rengėjas pateikia organizatoriui tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje Bendrojo plano koncepciją (tekstinę ir grafinę dalis) – 3 egzemplioriai bylose ir 3 egzemplioriai skaitmeniniu formatu ir 1 pristatymo formą Power Point programoje (pagal Bendrojo plano rengimo grafiką).

28. Bendro plano rengėjas galutiniam atsiskaitymui pateikia šią medžiagą:

28.1. visos apimties Bendrojo plano medžiagą (tekstinę ir grafinę dalis) – 3 egzemplioriai bylose ir 3 egzemplioriai skaitmeniniu formatu, 1 pristatymo formą Power Point programoje;

28.2. Bendrojo plano erdvinius duomenis (GIS) parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacija.

___________________