Vilniaus mokyklų mokytojams

Prof. V. Usonis: vaikai vakciną nuo COVID-19 toleruoja geriau nei paaugliai ir suaugusieji

Pirmoje interviu dalyje vaikų ligų gydytojas prof. Vytautas Usonis akcentavo, kad vakcina vaikams nuo COVID-19 nebėra nauja ir eksperimentinė, nes pilnos apimties  klinikiniai tyrimai jau yra užbaigti, o realaus gyvenimo duomenys yra įtikinantys. Be to, užsienio valstybių vaikų ir paauglių skiepijimo mastai, siekiantys milijonus nuo COVID-19 paskiepytųjų, patvirtina vakcinos veiksmingumą.

Šioje interviu dalyje visuomenės sveikatos specialistė Aistė Matulaitytė toliau kalbina prof. V. Usonį ir bendromis jėgomis stengiasi pagelbėti vaikus skiepyti nuo COVID-19 ligos besirengiančioms šeimoms surasti atsakymus į rūpimus klausimus.

Kaip vaikai ir paaugliai toleruoja vakciną nuo COVID-19?

Plačiai diskutuojama apie vaikų nuo 5 metų amžiaus vakcinaciją. Realaus gyvenimo duomenų išvados iš JAV ir Kanados rodo, kad tokio amžiaus vaikai skiepą toleruoja geriau nei vyresnio amžiaus vaikai ir paaugliai bei suaugusieji. Tokia yra šios dienos situacija, tą mato gydytojai ir tėvai, ir tai nuteikia optimistiškai.

Vakcinos yra biologiniai preparatai. Negalime net teoriškai teigti, kad jos nesukelia jokios reakcijos, nes vakcinos juk ir skiepijamos tam, kad sukeltų imuninį atsaką ir suaktyvintų imuninę sistemą. Jautresniems asmenims tas imuninės sistemos suaktyvinimas gali turėti didesnių ar mažesnių nepageidaujamų povakcininių reiškinių. Tokia yra vakcinacijos teorija ir praktika. Vakcinas jau skiepijame daugiau nei 200 metų, ir šie procesai yra žinomi ir ištirti.

Kokie gali būti šalutiniai reiškiniai? Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį po vakcinacijos?

Apie nepageidaujamus reiškinius turi kabėti medicinos specialistai, nes jei nekalbėsime mes, kalbės žmonės be išsilavinimo ir ekspertinių medicinos žinių.

Ką rekomenduoja kitų šalių ir Lietuvos gydytojai? Paskiepijus vaikus, skirkime jiems daugiau dėmesio, labiau juos stebėkime, ypač berniukus, ypač paauglius. Maždaug 2 savaites po skiepo nerekomenduojami didelio intensyvumo fiziniai krūviai, tokie kaip labai intensyvios treniruotės ar ištvermės reikalaujančios varžybos. Tai nereiškia, kad vaikai turi sėdėti sudėję rankas ir negali pajudėti. Kalbame apie intensyvias, sekinančias ir daug ištvermės reikalaujančias fizines veiklas ir varžybas. Jei varžybos yra suplanuotos, tuomet reikėtų paderinti skiepo datą.

Esant simptomams, tokiems kaip silpnumas, spaudimo jausmas ar skausmai širdies plote, labai svarbu nelaukti ir nekentėti, o kreiptis į savo gydytojus, o šie jau tikrai žino, ką tokiais atvejais reikia daryti.

Kalbant apie vaikų nuo 5 metų grupę, Lietuvoje didelės patirties dar neturime, tačiau pagal užsienio šalių, paskiepijusių milijonus tokio amžiaus vaikų, specialistus povakcininės reakcijos  yra bendro pobūdžio, tokios kaip skausmas ir sukietėjimas injekcijos vietoje, trumpalaikis karščiavimas.

Bendra išvada – maži vaikai vakciną toleruoja geriau nei vyresni vaikai, paaugliai ar suaugusieji.

Ar vaikai ir paaugliai sunkiai serga COVID-19 liga?

Nelyginkime sergančio vaiko su sergančiu suaugusiuoju. Kaip vaikų gydytojas, aš tai kartoju labai seniai.

Kalbėdami apie gripą ir kitas vaikiškas infekcijas, vis dar minime, kad vaikai serga lengviau nei suaugusieji. Lyginkime šeimą, kurioje vaikai yra sveiki, ir šeimą, kurioje vaikai serga. Susirgus vaikui, sugriūva visos šeimos gyvenimo kokybė, o neretai ir trijų šeimų, nes ir seneliai naktį jaudinasi ir nebemiega.

Kokie yra COVID-19 ligos liekamieji reiškiniai ir komplikacijos?

COVID-19 liga vaikai serga kitaip nei suaugusieji, jų simptomai yra kitokie. Didžiausią rūpestį kelia kelios situacijos. Viena jų – dėl COVID-19 atsiradęs daugybinis organų pažeidimas, kai sutrinka įvairių vidaus organų veikla. Tai yra labai klastinga liga ir sudėtinga situacija, atsirandanti maždaug po 2–3 savaičių, net persirgus besimptome ar labai lengva COVID-19 forma. Laimei, ši būklė pasitaiko nedideliam vaikų skaičiui. Tokią patirtį turi Lietuvos intensyviosios terapijos gydytojai įvairiose ligoninėse ir tai yra labai rimta COVID-19 komplikacija.

Kita komplikacija – kai po persirgtos COVID-19 ligos, net ir po lengvos ar besimptomės formos, mėnesį ar kelis vaikai ir paaugliai jaučia sunkiai paaiškinamus reiškinius – labai greitą nuovargį, galvos skausmus. Nuovargis kyla net po lengvų veiklų ar išėjus pasivaikščioti. Dėl galvos skausmų yra sunku mokytis, sutrinka kitos veiklos. Tai yra visai kita simptomatika, nei suaugusiųjų. Ir jei vaikas ar paauglys dėl galvos skausmų negali tinkamai mokytis, ši komplikacija yra rimta.

2018 m. Lietuvoje atsiradus galimybei skiepyti vaikus nuo mirtinos meningokoko infekcijos, skiepijimo apimtys reikšmingai išaugo tik po nelaimių, kai nuo meningokoko mirė keletas nepaskiepytų vaikų. Kaip manote, ar reikia laukti tokių skaudžių netekčių nuo COVID-19, kad tėvai priimtų sprendimą skiepyti vaikus?

Kiek raudonų pavojaus signalų mums dar reikia? Lietuvos didžiosiose ligoninėse nuolat gydomi COVID-19 sergantys vaikai ir paaugliai. Tai yra vaikai, kuriems reikia hospitalinio gydymo. Deja, turime vaikų ir paauglių, kuriems reikia net intensyviosios terapijos. Tokių atvejų yra Vilniaus ir Kauno klinikose. Jau ir Lietuvoje turime vaikų ir paauglių mirčių nuo COVID-19 atvejų.

Ko dar reikia, kad įsitikintume, jog COVID-19 yra pavojingas vaikams ir paaugliams? Siekdami savo vaikams geriausio, visomis galimomis ir šiuo metu prieinamomis priemonėmis turime saugoti juos nuo ligų, įskaitant ir COVID-19.

Ką norėtumėte patarti tėvams, kurie dar tik svarsto dėl savo vaikų skiepijimo nuo COVID-19?

Pirmiausia – priimti teisingą sprendimą paskiepyti savo vaikus. Ir kartu linkiu, kad teisingam sprendimui tėvai pasirinktų patikimą informacijos šaltinį.

Šiandien informacija yra atvira ir laisvai prieinama. Turime galimybę skaityti didžiųjų tarptautinių organizacijų – PSO, JAV Atlantos ligų kontrolės centras, Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba, taip pat ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba – interneto svetainėse skelbiamą informaciją. Svarbu, kad tai būtų profesionalų parengtos išvados, o rekomendacijas teiktų specialistai, turintys reikiamas kompetencijas ir atsakomybę prieš visuomenę. Tai yra vienas pasirinkimas. Kitas pasirinkimas – vadovautis kitais argumentais.

Ar, prieš priimdami sprendimą dėl savo vaikų sveikatos, norėtumėte girdėti vaikų gydytoją, ar asmenį, neturintį medicininio išsilavinimo, bet turintį savo nuomonę? Aš manau, kad galvojant apie savo vaikų sveikatą ir ateitį protingiausia būtų pasirinkti ir remtis kompetentingų žmonių rekomendacijomis.

„Saugome  savo vaikus nuo COVID-19“ – tai šviečiamoji Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ iniciatyva, skirta tėvams ir globėjams suteikti žinių apie skiepus ir praktinių patarimų, kaip jiems pasirengti. Mokykloje ir darželyje dirbančios visuomenės sveikatos specialistės kalbins didelę patirtį vaikų sveikatos srityje turinčius gydytojus ir kartu ieškos atsakymų į klausimus, kuriuos savo kasdienėje praktikoje iš tėvų girdi dažniausiai. Taip siekiame padėti šeimoms priimti patikima informacija paremtą sprendimą dėl savo vaikų apsaugos nuo nenuspėjamos COVID-19 ligos. Daugiau informacijos www.vilniussveikiau.lt

Registruoti savo vaikus skiepui gyventojai gali jau dabar internetu vakcina.vilnius.lt arba trumpuoju numeriu 1808.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Prof. V. Usonis: vaikams skirta vakcina nuo COVID-19 jau nebėra eksperimentinė, nes visi pilnos apimties  klinikiniai tyrimai yra užbaigti, o išvados džiugina

Lietuva pradėjo atsakingą ir ilgai lauktą vaikų ir paauglių apsaugos nuo COVID-19 ligos etapą – jų vakcinaciją. Greičiausiai nerasime šeimos, kurioje nevyktų tėvų ir senelių diskusijų apie atžalų skiepijimą ir kaip tam pasirengti. Siekdami padėti šeimoms priimti patikima informacija paremtą sprendimą dėl savo vaikų apsaugos nuo nenuspėjamos COVID-19 ligos, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai pradėjo šviečiamąją iniciatyvą „Saugome savo vaikus  nuo COVID-19“.

Didelę patirtį turintis vaikų ligų gydytojas prof. Vytautas Usonis atsako į mokykloje dirbančios ir nuolat su tėvais bendraujančios visuomenės sveikatos specialistės Aistės Matulaitytės klausimus, kaip nuo COVID-19 ligos skiepijami vaikai ir paaugliai ir kodėl juos skiepyti būtina.

JAV jau paskiepyta apie 13 mln. vaikų ir paauglių nuo 12 iki 17 metų. Izraelyje bent po vieną vakcinos dozę jau gavo pusė tokio amžiaus vaikų. JAV, Jungtinė Karalystė, Izraelis vaikus nuo 5 metų skiepyti pradėjo lapkričio mėnesį, Lietuva – nuo gruodžio mėnesio vidurio. Kokie yra pirmieji gydytojų atsiliepimai apie tokio masto paauglių ir vaikų vakcinaciją?

Galiu pasidalyti dar naujesniais duomenimis: lapkričio mėnesį pradėjus vaikų nuo 5 metų amžiaus vakcinaciją JAV, neoficialiais gruodžio 20 d. duomenimis, viena doze paskiepyta daugiau nei 6 mln. (arba 2,5 proc.) šio amžiaus vaikų, o dviem dozėmis jau paskiepyta 3,5 mln. (1,7 proc.) vaikų. Paauglių nuo 12 metų grupėje šie skaičiai yra dar didesni, nes jie pradėti skiepyti nuo 2021 m. pavasario: bent viena vakcinos doze paskiepyta apie 83,1 proc., dviem dozėmis – apie 70,7 proc. 12–17 amžiaus paauglių.

Noriu akcentuoti, kad yra užbaigti visi pilnos apimties  klinikiniai tyrimai su vaikais. Be to, jau turime ir įtikinamus realaus gyvenimo duomenis, kadangi įvairiose šalyse jau yra paskiepyta milijonai vaikų nuo 5 metų ir nuo 12 metų amžiaus grupėse. Šių tyrimų ir kasdienės praktikos duomenys turi užkirsti kelią bet kokioms kalboms apie vadinamąsias „eksperimentines“ neištirtas vakcinas. Vakcina nuo COVID-19 jau nebėra neištirta ir eksperimentinė.

Kokia vakcina Lietuvoje skiepijami vaikai ir paaugliai? Keliomis dozėmis?

Europos vaistų agentūra (EVA) vaikų ir paauglių vakcinacijai nuo COVID-19 yra užregistravusi tiktai vieno gamintojo vakciną. Gyvename ES ir galime naudoti tik jos erdvėje sertifikuotus vaistinius preparatus, vakcinas. Šiandien turime vieną vakciną, tačiau situacija gali keistis, nes vyksta intensyvūs naujų vakcinų bei jų skiepijimo indikacijų tyrimai, todėl artimiausiu metu galime tikėtis ir daugiau galimybių vaikų sveikatai užtikrinti ir pandemijai kontroliuoti.

Vaikai yra skiepijami mažesne doze, kurioje veikli medžiaga yra ta pati, tačiau jos kiekis yra mažesnis nei paaugliams ir suaugusiesiems. Skiepijama dviem dozėmis.

Ar yra indikacijų dėl stiprinamosios dozės?

Šiandien tokios indikacijos dėl stiprinamosios dozės vaikams dar nėra. Kilus naujos Omikron atmainos grėsmei, suaugusiesiems stiprinamosios dozės reikšmė yra ypač svarbi. Suaugusiųjų skiepijimas nuo COVID-19 taip pat yra vaikų apsauga, nes daug vaikų susirgo užsikrėtę nuo savo tėvų ar giminaičių.

Vaikams šios rekomendacijos nėra dėl labai paprastos priežasties – jie pradėti skiepyti dar visai neseniai. Paaugliams indikacija stiprinamajai dozei turėtų atsirasti artimiausiu metu. Šią situaciją jau nagrinėja Europos vaistų agentūra (EVA), nes paauglius pradėjus skiepyti prieš keletą mėnesių, o Lietuvoje – nuo birželio mėnesio, dabar yra kaip tik tinkamas laikas pradėti galvoti apie stiprinamąją dozę.

Biologiniai imuninio sužadinimo procesai yra tokie patys vaikų ir paauglių, tad šiandien turime daryti tai, ką galime.

Kada vaikams ir paaugliams susidaro imunitetas po vakcinacijos? Ar taip pat, kaip ir suaugusiesiems?

Visiškai taip pat. Biologiniai procesai yra tokie patys. Yra ypatumų, kaip reaguoja vaikų imuninė sistema ir kaip – suaugusiųjų, tačiau iš esmės kertiniai  dalykai yra tie patys. O tai reiškia, kad pirminiam skiepijimui turi būti skirtos dvi vakcinos dozės, o po kelių mėnesių skiepyti stiprinamąja doze.

Kalbant apie vidurkius, nors niekas iš mūsų nesame statistinis vidurkis, manoma, kad imunitetas susidaro praėjus bent 2 savaitėms, o geriau – po antros dozės praėjus mėnesiui. Įskiepijus vakciną, reikia laiko, kad ji paveiktų mūsų imuninę sistemą, t. y. kad imuninė sistema paruoštų visus apsaugos nuo COVID-19 mechanizmus.

Skiepijimo algoritmas yra toks: įskiepijus pirmą dozę, po 3 savaičių – antra dozė. Imuninė apsauga susidaro praėjus 4 savaitėms po antros dozės.

Kiek laiko išlieka apsauga po vakcinacijos?

Sveikiems, be gretutinių ligų paaugliams ir suaugusiesiems apsauga išlieka apie 6 mėnesius. Duomenų apie vaikus kol kas nėra, nes jie pradėti skiepyti neseniai.

Ar visus vaikus reikia skiepyti nuo COVID-19?

Lietuvos pediatrų draugija rekomenduoja skiepyti visus vaikus ir paauglius, išskirtinį dėmesį skiriant priklausantiems didesnei rizikos grupei, pavyzdžiui, nutukusiems, kas šiandien medicinoje vadinama dvidešimtojo amžiaus pandemija, taip pat kitų retesnių būklių vaikams ir paaugliams bei sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis.

Ar galima nuo COVID-19 skiepyti lėtinėmis ligomis sergančius vaikus ir paauglius? Kokiomis ligomis sergantiems vaikams skiepytis nuo COVID-19 yra būtina?

Dažnai girdime nuomonę, kad lėtinių ligų ar sudėtingų susirgimų turinčius vaikus, pavyzdžiui sergančius lėtinėmis širdies, plaučių, onkologinėmis ligomis, diabetu, reiktų vengti skiepyti nuo COVID-19. Tačiau tiek tarptautinės organizacijos, tiek Lietuvos pediatrų draugija lėtinėmis ligomis sergančius vaikus kaip tik rekomenduoja skiepyti pirmiausia. Jeigu jie susirgtų COVID-19, jiems būtų didesnė rizika sirgti sunkiai ir patirti sunkias komplikacijas, todėl profilaktika skiepais yra ypač aktuali ir būtina. Tokius vaikus skiepyti galima ir reikia.

Esate senelis, turite anūkų. Ar šeimoje svarstėte dėl anūkų skiepijimo nuo COVID-19?

Noriu labai atsakingai pasakyti, kad neturiu dvejopų standartų ir dvejopų rekomendacijų. Neva viena rekomendacija – man ir mano šeimos nariams, o kita – viešoje erdvėje visuomenei. Visa tai, ką aš kalbu visuomenėje ir rekomenduoju tėvams, mes aptariame šeimoje su žmona ir mūsų vaikais, kurie yra suaugę žmonės. Aš džiaugiuosi, kad priimdami sprendimus dėl savo vaikų sveikatos apsaugos nuo COVID-19 ligos, mūsų vaikai girdi mano nuomonę.

„Saugome  savo vaikus nuo Covid-19“ – tai šviečiamoji Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ iniciatyva, skirta tėvams ir globėjams suteikti žinių apie skiepus ir praktinių patarimų, kaip jiems pasirengti. Mokykloje ir darželyje dirbančios visuomenės sveikatos specialistės kalbins didelę patirtį vaikų sveikatos srityje turinčius gydytojus ir kartu ieškos atsakymų į klausimus, kuriuos savo kasdienėje praktikoje iš tėvų girdi dažniausiai. Taip siekiame padėti šeimoms priimti patikima informacija paremtą sprendimą dėl savo vaikų apsaugos nuo nenuspėjamos COVID-19 ligos. Daugiau informacijos vilniussveikiau.lt

Registruoti savo vaikus skiepui gyventojai gali jau dabar internetu vakcina.vilnius.lt arba trumpuoju numeriu 1808.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Unikalios pamokos su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru

Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (orkestro meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas) pristato unikalų projektą – dešimties pamokų ciklą muzikos temomis, skirtą bendrojo lavinimo bei muzikos mokyklų moksleiviams. Pagrindinis šio projekto tikslas – plačiau supažindinti moksleivius su šiek tiek kitokia muzikos pamoka, kurią sudaro gyvas orkestro muzikos atlikimas bei orkestrantų ir kitų žymių Lietuvos muzikinio gyvenimo veikėjų pasakojimai apie instrumentus, epochas ir ryškiausius kūrėjus. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Tokio pobūdžio projekto dar nebuvo jokio kito Lietuvos orkestro praktikoje. Pandemijos sąlygoto karantino sąlygomis Šv. Kristoforo kamerinis orkestras sumanė prisitaikyti prie nuotolinio mokymo ir tokiu būdu įgyvendino itin tinkamą šiam laikmečiui idėją – pristatyti moksleiviams strykinių instrumentų šeimą – smuiką, altą, violončelę ir kontrabosą, bei baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų muziką, išryškinant jos kūrėjus, A. Vivaldi, tris Vienos klasikus – Josephą Haydną, Wolfgangą Amadeusą Mozartą, Ludwigą van Beethoveną bei Franzą Schubertą.

Pirmoji orkestro pamoka skirta smuikui, apie kurį žiniomis dalijasi Valstybinio Vilniaus kvarteto primarija ir kvarteto meno vadovė Dalia Kuznecovaitė. Ar žinojote, jog strykiniai instrumentai atsirado I mūsų eros amžiuje Indijoje? O pirmasis smuikas sukurtas Šiaurės Italijoje ankstyvajame XVI amžiuje žymaus meistro Andrea Amati, kuris sulaukė užsakymo iš Medici (Mediči) šeimos sukurti instrumentą, savo garsu primenantį tuo metu didikų labai pamėgtą instrumentą – liutnią, bet kuriuo galėtų naudotis ir gatvės muzikantai. Pasak Dalios Kuznecovaitės, aukso amžių smuikas pasiekė apie 1700-uosius metus, kada garsiosios smuikų meistrų šeimos, tokios kaip Amati, Guarneri ir Stradivari sukūrė savo didžiuosius šedevrus. Iki pat šių dienų viso pasaulio meistrai bando įminti to meto medžio, lako, klijų paslaptis, tačiau šių meistrų dar niekam nepavyko pranokti. Šie ir kiti įdomūs smuiko raidos, šiuolaikinio atlikimo faktai bei smuiko dalių ir griežimo specifika praturtinti Šv. Kristoforo kamerinio orkestro atliekamais kūriniais, tokiais kaip W. A. Mozarto Divertismentas F-dur, KV138, A. Vivaldi simfonija styginiam orkestrui Nr. 2, G-dur, RV 146, bei to paties kompozitoriaus koncertas smuikui ir styginių orkestrui „Žiema“ iš garsiojo koncertų ciklo „Metų laikai“ Nr. 4, f-moll. Pamokoje taip pat skamba smuikininko Maximo Vengerovo atliekamas Niccolo Paganinini „Kapričas“ a-moll, op. 1, Nr. 24.

Antroji ciklo pamoka skirta altui. Pamoka pradedama Šv. Kristoforo kamerinio orkestro atliekamu J. Haydno styginių kvartetu op. 2, Nr. 1, A-dur (versija styginių orkestrui), o po kūrinio seka instrumentų meistro Gerardo Rūko pasakojimas apie altą, lyginant jį su kitais strykiniais instrumentais. Pamoka praturtinama H. Biberio „Battaglia a 10”, kurioje nemažas dėmesys skriamas pamokos temos instrumentui. Išsamesnėmis žiniomis apie alto istoriją bei raidą dalijasi Šv. Kristoforo kamerinio orkestro altininkas Mintautas Kriščiūnas, pradėdamas pasakoti instumento istoriją nuo jo ištakų – pirmieji į altą panašūs instrumentai atsirado jau prieš tūkstantį metų, o jo protėviais laikomi fidelis ir įvairių rūšių violos. Kaip solinis instrumentas altas išryškėjo vėliau, nes pirmiausia buvo naudojamas kaip akompanimentinis. Ar žinojote, kad J. S. Bachas buvo altininkas, grojęs viola da spalla? Pamokoje skamba M. Kriščiūno ir orkestro atliekamas J. Ch. Bacho Koncertas altui ir orkestrui c-moll. M. Kriščiūnas altą vadina orkestro širdimi, nes jis atlieka ritmines medžiagas akomponuojant, kuriant vadinamą „groove“ (šis angliškas terminas žinomas jaunimui), kitaip tariant, emociją, atmosferą. Vadinamasis kūrinio „cinkelis“ dažnu atveju sukuriamas būtent altų.

Trečioji pamoka skirta violončelei, apie ją žiniomis dalinasi G. Rūkas ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro violončelininkas Domas Jakštas. Pamokos pradžioje skamba J. Haydno Koncertas violončelei ir orkestrui C-dur, Nr. 1, išryškinant meistrišką violončelės perpratimą klasicizmo epochoje. Violončelės gimtinė – Italija, kurioje XVI a. gyvenęs kontrabosininkas Gasparo da Salo sukonstravo senovinę violončelę. Tiesa, violončelė buvo kiek didesnė ir turėdavo penkias arba šešias stygas. Šie instrumentai buvo naudojami bosinei linijai atlikti. XVII a. garsus meistras Antonio Stradivari šiek tiek pakoregavo instrumentą, jis tapo truputėlį mažesnis ir jo pavyzdžiu pasekė nemažai kitų meistrų, kaip Ruggieri, Amati, Guarneri. Jų instrumentai iki šiol laikomi pačiais geriausiais ir paties skaidriausio ir tobuliausio skambesio. Pamokoje D. Jakštas pristato violončelės griežimo būdus, o G. Rūkas pasakoja apie stryko istoriją ir jo pagaminimo būdus. Pasirodo, strykuose naudojami arklio plaukai – patys geriausi yra mongoliško arba sibirietiško arklio, o skirtingų instrumentų strykams naudojamas vis kitoks plaukų kiekis – smuikui reikia 5 gramų plaukų, altui – 6, violončelei – 7, o kontrabosui – 8 gramų.

Ketvirtojoje pamokoje pristatomas didžiausias styginių instrumentų narys – kontrabosas, apie kurį pasakoja kontrabosininkas Rokas Stunžėnas. Pasak jo, didesnis už jį yra tik oktabosas, kuris nėra dažnai naudojamas, o jo stygos nėra spaudžiamos pirštais. Vietoje užspaudimo pirštais griežiant oktabosu naudojami specialūs mechanizmai. R. Stunžėnas pasakoja, jog kontraboso istorija yra labai miglota ir apie jį nėra daug rašytinių šaltinių. Kontrabosas gyvuoja apie penkis šimtus metų, tačiau nėra tiksliai nustatyti jo pirmtakai. Toks kontrabosas, kurį matome šiandien, nėra dar pilnai susiformavęs, yra daugybė jo atmainų, pavyzdžiui, Vienos kontrabosas, kontrabosai su skirtingais derinimais, skirtingais dydžiais ir stygų skaičiais. Šioje pamokoje skamba Šv. Kristoforo kamerinio orkestro atliekamas W. A. Mozarto Divertismentas F-dur, KV138, G. Bottesini Koncertas kontrabosui ir orkestrui nr. 2 h-moll, kuriame solo partiją atlieka Rokas Stunžėnas bei H. Biberio „Battaglia a 10“.

Kitos pamokos – istorinio pobūdžio pasakojimai apie klasicizmo ir romantizmo epochų muziką bei jų kūrėjų biografijas. Penktojoje pamokoje žymus muzikologas Viktoras Gerulaitis pristato romantiko Franzo Schuberto kūrybą, dėmesį telkdamas į styginių kvartetą Nr. 14 d-moll „Mirtis ir mergelė“ bei į mirties temą romatizmo epochos muzikoje. Šeštojoje ir septintojoje pamokose muzikologė, radijo „LRT Klasika“ vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė išsamiai pristato Ludwigo van Beethoveno kūrybą bei Vienos klasikų – J. Haydno, W. A. Mozarto ir to paties L. van Beethoveno biografijas ir muzikos stilistiką. Aštuntojoje bei devintojoje pamokose buvęs Šv. Kristoforo kamerinio okrestro meno vadovas, dirigentas bei muzikologas Donatas Katkus dar išsamiau apžvelgia J. Haydno ir W. A. Mozarto kūrybinius stilius. O orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Barkauskas pristato vieno žymiausių baroko epochos kompozitoriaus A. Vivaldi garsiuosius „Metų laikus“ tik šį kartą kūrinys pristatomas kartu su roko gitaristu T. Varnagiriu, kas leidžia parodyti baroko epochos muzikos universalumą ir aktualumą.

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, remiamas Lietuvos kultūros tarybos, nuoširdžiai tikisi, jog šios muzikos pamokos sulauks išskirtinio ir pozityvaus dėmesio iš Lietuvos bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų mokinių bei mokytojų, ir tokiu būdu pasieks savo tikslą – atraktyviomis formomis populiarinti klasikinę bei akademinę muziką. Taip orkestras aktyviai prisideda ir prie Vilniaus miesto savivaldybės vieno svarbiausių tikslų – ugdyti jaunimą aukštąja kultūra.