VilniusLiterature

Vilnius – UNESCO literatūros miestas!

Nuo senų laikų garsėjusi kaip atvira visoms tautoms, kalboms ir kūrybingiems žmonėms, Lietuvos sostinė šiandien Europai ir visam pasauliui turi dar vieną žinią – Vilnius pripažintas kultūrą, rašytojus ir skaitytojus mylinčiu miestu. Vilnius yra pirmasis Lietuvos miestas, kuriam suteiktas UNESCO literatūros miesto statusas UNESCO kūrybinių miestų tinkle. Kartu su Vilniumi literatūros miesto statusas suteiktas Geteborgui (Švedija) ir Džakartai (Indonezija). Tarp UNESCO literatūros miestų yra Krokuva, Vroclavas (Lenkija), Utrechtas (Nyderlandai), Lvivas (Ukraina), Tartu (Estija), Liubliana (Slovėnija) – daugiau nei 40 pasaulio miestų.

Vilniaus miesto savivaldybė paraišką pradėjo rengti 2018 m., bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu, Lietuvos leidėjų asociacija, Vilniaus miesto savivaldybės centrine biblioteka, kitomis literatūros lauke veikiančiomis organizacijomis.

UNESCO kūrybinių miestų tinklas įkurtas 2004 m., juo siekiama stiprinti bendradarbiavimą su miestais ir tarp miestų, kurie kūrybiškumą pripažįsta kaip strateginį tvarios plėtros veiksnį. Tinkle yra 295 miestai iš 90 valstybių.

Teikdami savo kandidatūras miestai pasirenka vieną iš septynių kategorijų (amatai ir liaudies menas, dizainas, filmai, gastronomija, literatūra, medijų menas, muzika), prisiimdami ilgalaikius įsipareigojimus ypatingą dėmesį skirti konkrečiai sričiai. UNESCO, vertindama miestų kandidatūras, atsižvelgia į miestų kandidatų tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvų kokybę ir įvairovę, organizacijų veiklumą vienoje ar daugiau kultūros sričių, patirtį rengiant nacionalinius ir tarptautinius festivalius, kultūros įvykius, aukštojo mokslo institucijų sektoriaus gyvybingumą, internetinių platformų, skirtų kūrybinėms industrijoms ir ekonomikai, gausą, meno inkubatorių, žiniasklaidos ir medijų įtrauktį, ekonominį tam tikro sektoriaus gyvybingumą, savivaldos paramą sričiai.

Kodėl Vilnius jau yra literatūros miestas?

Vilnius nuo senų laikų garsėjo kaip literatūros miestas, kuriame įvairiomis kalbomis kūrė žymūs literatai, įamžindami jį gražiausiuose savo kūriniuose. Čia vystėsi literatūros žanrai, o visas miestas paženklintas literatūros simboliais.

Vilniuje veikia nepriklausomi knygynai, jame kuriasi ir į renginius kviečia tarptautiniai literatūros festivaliai, knygų pristatymai, skaitymai ir kiti renginiai. Vilniuje yra įsikūrusios ir aktyviai veikia daugelis Lietuvos leidyklų. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Vilniuje veikia jau daugiau nei 100 metų, o Vilniaus knygų mugė, didžiausia knygų mugė Baltijos šalyse, 2022-aisiais vyks jau 22 kartą.

Lietuvoje ne kartą viešėję, Vilniaus knygų mugėje, literatūros renginiuose ir organizacijose lankęsi kitų literatūros miestų atstovai Vilnių įvardija kaip literatūros miestą – pati mūsų miesto istorija prasideda literatūriniais ženklais: Vilniaus gimtadienį minime sausio 25 dieną, kai pirmąsyk Vilniaus miestas buvo paminėtas 1325 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščio Gedimino laiške. Jame Vilnius atviras visoms tautoms, visoms kalboms, visiems kūrybingiems žmonėms. Tad ir tapęs UNESCO literatūros miestu Vilnius kviečia „Skaityti kitą“.

Vilniaus literatūros statuso ženklą sukūrusios Kotryna Zylė ir Miglė Vasiliauskaitė atkreipia dėmesį į Vilniaus daugiakultūriškumo istoriją, paveldėtą misiją skaityti kitą, skaityti esantį šalia. V raidės su daugtaškiu simboliu siekiama pabrėžti miesto atvirumą, dialogą: tarp kultūrų, tarp rašytojų ir skaitytojų, tarp skirtingų tautybių ir socialinių grupių, tarp kūrėjų, miestiečių ir miesto svečių.

Tikimės, jog šis statusas padės plačiau skleisti žinią Europai ir visam pasauliui apie Vilniaus nuopelnus literatūrai. Tikimės, kad tapę UNESCO literatūros miestu aktyviai įsijungsime į kūrybinių miestų tinklą ir tapsime ne tik besimokančiu, bet ir savo patirtimi galinčiu pasidalyti miestu.

Vilniaus miesto savivaldybės partneriai teikiant paraišką:

• Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija
  Visuomeniniais pagrindais dirbantys 23 švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos bei informacijos specialistai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Kultūros ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Aplinkos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, ministerijoms pavaldžių institucijų darbuotojai, Lietuvoje veikiančių UNESCO katedrų ir centrų, nevyriausybinių organizacijų, veikiančių švietimo, mokslo, kultūros, aplinkos apsaugos, komunikacijos srityse, nariai.
  Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos tikslas – laiduoti aktyvų Lietuvos Respublikos dalyvavimą UNESCO veikloje, kuriant, vertinant ir įgyvendinant UNESCO tikslus atitinkančias programas.




• Lietuvos leidėjų asociacija
  49 leidyklas, įvairių organizacijų leidybos skyrius vienijanti asociacija. LLA yra viena iš Vilniaus knygų mugės organizatorių kartu su partneriais: Lietuvos kultūros institutu ir Lietuvos parodų ir kongresų centru LITEXPO. Asociacijos tikslas – ugdyti kultūringą leidybą, skatinti skaitymą, populiarinti lietuvių literatūrą, atstovauti Lietuvai tarptautinėse knygų mugėse.




• Lietuvos rašytojų sąjunga
  Asociacija, vienijanti apie 360 profesionalių prozininkų, poetų, dramaturgų, eseistų, vertėjų, literatūros kritikų bei literatūros mokslininkų, turinčių valstybiniu mastu pripažintą menininko statusą. Rašytojų sąjungos būstinė yra įsikūrusi Vilniuje, čia vykdoma ir didžioji literatūrinių iniciatyvų dalis.




• Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka
  viešųjų savivaldybės bibliotekų tinklas Vilniaus mieste. Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka veikia atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės strateginės veiklos prioritetus, plečia savo veiklą kaip informacinė – kultūrinė institucija, ypatingą dėmesį kreipianti į socialiai silpnesniųjų bendruomenės grupių poreikius, vietos bendruomenių telkimą ir plėtrą bei vilniečių laisvalaikio organizavimą.