Nuo rezistencijos ir sovietinės modernizacijos iki naktinio miesto gyvenimo, Vilnelės istorijos, kultūros paveldo ir miesto įvaizdžio kelionių vadovuose – Vilniaus miesto istorijos tyrėjų konkurse septyniems mokslininkų ir tyrėjų projektams paskirstyta 50 tūkst. eurų.
„Finansuojami tyrimai dar kartą parodo, koks įvairus ir daugiasluoksnis yra Vilnius. Miesto istoriją sudaro ne tik dideli įvykiai ar iškilios asmenybės – ją pasakoja ir rajonai, gatvės, bendruomenės, kultūros tradicijos, kasdienis miestiečių gyvenimas. Investuodami į Vilniaus istorijos tyrimus, investuojame ir į miesto atmintį bei jo ateitį“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros ir turizmo reikalų komiteto pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.
Šių metų temos aprėpia labai platų Vilniaus istorijos lauką – nuo rezistencijos istorijos ir Vilnelės pramoninio paveldo iki naktinio miesto gyvenimo, sovietinių mikrorajonų, Saulėtekio miestelio transformacijų, Vilniaus universiteto profesorių bibliotekų bei miesto įvaizdžio istoriniuose kelionių vadovuose. Tokia temų įvairovė leis papildyti žinias apie skirtingus miesto raidos laikotarpius ir atskleisti mažiau tyrinėtus Vilniaus istorijos aspektus.
Finansavimas skirtas septyniems tyrimams
Šiemet konkursui buvo pateikta 19 paraiškų. Ekspertų vertinimu finansavimas skirtas 7 projektams – tarp jų yra ir pirmą kartą konkurse dalyvaujančių tyrėjų, ir jau ankstesniais metais paraiškas teikusių mokslininkų.
2026 metų stipendijos skirtos:
· Antanui Terleckui – 10 000 Eur už tyrimą „Begalių galia: rezistento Antano Terlecko intelektinė ir politinė biografija“;
· Alinai Borzenkaitei – 4 000 Eur už tyrimą „Miestas ir upė: Vilnelės įmonių tinklas ir infrastruktūra iki XIX a. vidurio“;
· Juozapui Paškauskui – 4 000 Eur už tyrimą „Tarp modernybės ir tradicijos: naktinis Vilnius, miesto gyvenimas, pramogos ir socialinės įtampos XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje“;
· Aušrai Teleišei ir Nijolei Vailionytei – 6 800 Eur už tyrimą „Universitetinio Saulėtekio miestelio genius loci posovietinės transformacijos laikotarpiu“;
· Rasai Čepaitienei – 9 200 Eur už tyrimą „Vilniaus mikrorajonai sovietinės modernizacijos sistemoje: industrializacija, darbas, kasdienybė ir ideologija“;
· Arvydui Pacevičiui – 9 100 Eur už tyrimą „Vilniaus universiteto profesorių asmeninės bibliotekos 1803–1832 metais: kaupimas, saugojimas, panaudojimas“;
· Dominykui Burbai – 6 900 Eur už tyrimą „Vilnius kelionių vadovuose po valstybes ir šalis XVIII–XX amžiaus pradžioje“.
Tyrimų rezultatai papildys miesto istorijos pažinimą
Finansuojami tyrimai apima labai skirtingus Vilniaus istorijos aspektus. Tikimasi, kad jų rezultatai leis naujai pažvelgti į miesto praeitį, papildys istorijos tyrimų lauką ir prisidės prie naujų istorinių pasakojimų kūrimo.
Tyrimų rezultatai visuomenę pasieks per vienerius arba dvejus metus nuo sutarčių pasirašymo. Tyrėjai patys pasirinks, kokia forma pristatyti savo darbus – tai gali būti skaitmeninis turinys, paskaitos, leidiniai, parodos ar kitos veiklos. Būtent tyrimų rezultatų sklaida buvo vienas iš konkurso vertinimo kriterijų, todėl siekiama, kad naujos žinios pasiektų kuo platesnę auditoriją.
Baigus tyrimus, visa jų medžiaga bus viešai prieinama Vilniaus savivaldybės interneto svetainėje esančiame įgyvendintų istorijos tyrėjų darbų polapyje. Taip vilniečiai ir miesto svečiai galės susipažinti su naujais Vilniaus istorijos tyrimais ir jų rezultatais.
Vilniaus miesto istorijos tyrėjų stipendijų programa siekiama skatinti mokslinius tyrimus apie miesto praeitį, sudaryti sąlygas tyrėjams gilinti žinias apie Vilniaus raidą ir užtikrinti, kad sukauptos žinios būtų prieinamos visuomenei. Programa taip pat skatina atrasti ir aktualizuoti iki šiol mažiau tyrinėtus Vilniaus istorijos aspektus, į miesto istoriją pažvelgiant iš skirtingų – istorinių, socialinių, kultūrinių ir urbanistinių – perspektyvų.