Baltijos sostinių gėlynų festivalyje Vilnius ir vėl turi kuo didžiuotis. Tarptautinė komisija gražiausiu sostinės gėlynu išrinko Šv. Rapolo pasažo gėlyną, antrąją vietą skyrė Šv. Petro ir Povilo žiedo gėlynui, trečiąją – Neries krantinės gėlynui. Beje, būtent Šv. Petro ir Povilo žiedo gėlynas šiemet pelnė ir vilniečių simpatijas – gyventojai jį išrinko gražiausiu miesto gėlynu.
„Baltijos sostinių gėlynų festivalis – ne tiek varžytuvės, kiek galimybė Vilniui, Rygai ir Talinui dalytis patirtimi, mokytis vieniems iš kitų ir kartu kelti miestų želdynų kokybę. Šis įvertinimas ne tik džiugina – jis patvirtina, kad einame teisinga kryptimi. Kurdami gėlynus siekiame ne vien įspūdingų vaizdų vienam sezonui. Mums svarbu, kad jie darniai įsilietų į miesto erdves, būtų patrauklūs žmonėms, prisidėtų prie biologinės įvairovės ir kurtų miestą, kuriame gera būti“, – sako „Vilniaus miesto parkų“ vyriausioji sodininkė Vaiva Marozienė.
Jau ketvirtus metus vykstantis Baltijos tarptautinis gėlynų festivalis suburia Vilniaus, Rygos ir Talino parkų bei želdynų specialistus. Kiekviena sostinė konkursui pristato savo įspūdingiausius gėlynus, o tarptautinė komisija vertina jų kompoziciją, estetinį vaizdą, pirmąjį įspūdį, darną, kūrybiškumą, tvarumą ir šiuolaikinių želdynų tendencijų pritaikymą. Festivalis tapo ne tik gražia tradicija, bet ir profesinių žinių bei gerųjų praktikų mainų platforma.
Šiemet Rygoje pirmąją vietą pelnė gėlynas prie Latvijos nacionalinės operos ir baleto teatro, o Taline – Kadriorgo parko juostinis vasaros gėlynas. Kiekviena sostinė išrinko ir po savo gyventojų simpatijų favoritą.
Visų Baltijos sostinių želdynų specialistai sutaria, kad šiuolaikiniai miesto gėlynai jau seniai nebėra vien dekoratyviniai želdiniai. Jie formuoja viešųjų erdvių charakterį, kuria miesto identitetą, didina biologinę įvairovę, padeda prisitaikyti prie klimato kaitos ir tampa erdvėmis, kuriose žmonės stabteli, ilsisi, fotografuojasi ar tiesiog kitaip patiria miestą.
Festivalis kasmet tampa proga ne tik įvertinti gražiausius gėlynus, bet ir pasidalyti gerąja praktika – nuo augalų parinkimo ir jų atsparumo sausroms iki naujų apželdinimo sprendimų, padedančių kurti tvaresnes, klimatui atsparesnes ir žmonėms patrauklesnes miesto erdves.