Atviras darbas yra viena iš darbo su jaunimu formų, kurios pagrindinis tikslas – palydėti jauną žmogų jam tampant suaugusiuoju. Atvirųjų jaunimo centrų teikiamos paslaugos jauniems žmonėms turėtų būti prieinamos jų laisvalaikio metu, aplinka turėtų atitikti jauno žmogaus poreikius. Paslaugos turi būti nemokamos. Atviras jaunimo centras – tai įstaiga, vykdanti atvirą darbą su jaunimu bei teikianti socialines, pedagogines ir psichologines paslaugas, kurio savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenės.
Atviri jaunimo centrai labai reikalingi ir naudingi jauniems žmonėms, ypač mažiau galimybių turinčiam jaunimui, nes čia jiems skiriamas ypatingai didelis dėmesys. Tačiau vis dar kyla klausimų dėl skirtingų įstaigų, priklausomai nuo jų statuso, teritorijos, finansavimo šaltinių, valdymo sprendimų, jaunimo darbuotojo statuso visuomenėje ir Lietuvos atvirųjų jaunimo centrų asociacijos (LAJCA) vaidmens Lietuvos jaunimo politikoje.
Į klausimus, kodėl atvirieji jaunimo centrai reikalingi jauniems žmonėms ir situaciją tuose centruose, savo nuomone pasidalinti sutiko Vilniaus, Panevėžio ir Molėtų atvirųjų jaunimo centrų vadovės: Simona Laucevičienė – Molėtų atviro jaunimo centro vadovė, Daiva Juodelienė – Panevėžio atviro jaunimo centro vadovė ir Žavinta Pašiulevičė – laikinai einanti pareigas Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ vadovė. Šios organizacijos taip pat yra Lietuvos atvirųjų jaunimo centrų asociacijos (LAJCA) narės.
Simona Laucevičienė atviram jaunimo centrui Molėtuose vadovauja trejus metus, bendrai darbo su jaunimu lauke – maždaug aštuonerius. Šiuo metu Molėtų atvirajame jaunimo centre dirba keturi darbuotojai, tačiau jų formaliai vadinti jaunimo darbuotojais nepavyktų. Jų pareigybė – kultūrinių veiklų koordinatoriai, nes Molėtų atviras jaunimo centras yra Molėtų kultūros centro padalinys, tad, anot Simonos, ir pareigybės atitinkamos. Kaip didžiausią pokytį atvirajame jaunimo centre per aštuonerius metus pašnekovė įvardijo Molėtų atviros jaunimo erdvės tapimą centru. Padidėjo patalpos, darbuotojų skaičius, todėl ir jaunuolių gali ateiti daugiau. Vyraujantis jaunuolių amžius yra 14–19 metų. O pats jaunimas, kuris lankosi centre, labai įvairus. Tikėtina todėl, kad centre siūlomos įvairios veiklos ir stengiamasi atliepti jaunuolių poreikius. Paauglys, anot Simonos Laucevičienės – vaiko ir suaugusiojo mozaika, dėl to jo elgesys sunkiai prognozuojamas. Dažnai patys paaugliai negali numatyti savo veiksmų, yra labai impulsyvūs ir tai tikrai nėra joks sutrikimas. Simonos nuomone, jauniems žmonėms būtina bandyti ir klysti. Svarbiausia, kad tai nesukeltų tragiškų padarinių. Dabartinis jaunimas susiduria su dideliais iššūkiais. Šiuolaikinėje visuomenėje egzistuoja tam tikras vertybių chaosas. Paaugliai ir taip jautrūs, nes išgyvena tapatumo, autoriteto, lytiškumo krizes, kurios skatina kelti sau klausimus: „kam aš“, „kodėl aš“, „koks mano gyvenimo tikslas“, „kokia gyvenimo prasmė“. Be to, jie dažnai turi sustiprintą sąžiningumo, teisingumo ar garbės jausmą. Ir kai aplink mato vertybinį chaosą, jiems ypač sunku, nes neaišku, į ką atsiremti. Tada itin svarbios šeimos vertybės, bet jei šios nėra tvirtos, kas tuomet? – kelia klausimą pašnekovė. Jos manymu, nereikia stebėtis, kad atsiranda tiek daug destruktyvaus paaugliško elgesio. Taip jauni žmonės gelbėjasi nuo vidinio chaoso, kuris kyla dėl to, kad jie pasigenda aiškių orientyrų, kas yra gerai, o kas betvarkė. Todėl atsiranda įvairiausių iššūkių tiek santykiuose su tėvais, laisvalaikiu, ateities planais, bendraamžiais, baimėmis. Simona pabrėžia, kad čia labai svarbus jaunimo darbuotojo vaidmuo, kad iškilus sunkumams, pavojui, jis sureaguotų, palaikytų, palydėtų.
Panevėžio atviro jaunimo centro vadovė Daiva Juodelienė centrui vadovauja nuo jo įkūrimo, jau septynerius metus. Panevėžio atvirajame centre dirba keturi jaunimo darbuotojai.
Daivos nuomone, susidaro situacija, kuomet keičiasi darbuotojai, keičiasi ir jaunimas, ateinantis į centrą. Jaunimas renkasi darbuotojus, kurie jiems imponuoja, todėl, anot Daivos, yra labai natūralu, kai išeidamas darbuotojas „išsiveda“ ir dalį centro lankytojų. Jaunimas ateina pats įvairiausias. Nuo motyvuoto, kuriam reikia atviro jaunimo centro infrastruktūros ir šiek tiek daugiau laisvės, negu yra suteikiama namuose ar mokykloje. Šiame centre sulaukiame ir jaunuolių, kurie patiria įvairių sunkumų ar net sveikatos sutrikimų. Jaunimo darbuotojo pareiga – pasiekti, kad į atvirą jaunimo centrą galėtų ateiti visi norintys, kad gerbtų vieni kitus, nepriklausomai nuo negalios, socialinio statuso ar pažiūrų. Daivai, kaip vadovei, labai svarbu, kad jaunuoliai išmoktų toleruoti ir priimti vienas kitą. Pašnekovė itin džiaugiasi visa savo komanda, kuri puikiai užmezga ir palaiko santykį su jaunais žmonėmis, mato jaunų žmonių elgesio pokytį. Tai, anot Daivos, pats geriausias įvertinimas.
Žavinta Pašiulevičė Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ laikinai einančia pareigas vadove paskirta prieš kiek mažiau nei pusę metų. Šiuo metu šis centras išgyvena daug pokyčių: pasikeitus ilgametei vadovei, pasikeitė ir dalis komandos. Svarbu pabrėžti, kad šis centras yra didžiausias tokio pobūdžio centras Lietuvoje. Jame nuolat dirba maždaug 40 darbuotojų. Iš jų maždaug pusė yra jaunimo darbuotojai. Žavintos teigimu, centras priima įvairius lankytojus ir yra atviras visiems, tačiau dažniausiai jame lankosi mažiau galimybių turintys žmonės. Centras dirba įvairiuose Vilniaus rajonuose: Naujininkuose, Vilkpėdėje, Grigiškėse, Senamiestyje, Pilaitėje ir Naujojoje Vilnioje. Tad ir jaunuolių paveikslas skiriasi. Centro jaunimo darbuotojai nuolat kelia savo profesinę kvalifikaciją, kad galėtų atitikti ateinančio jaunimo poreikius, juos konsultuoti ir padėti spręsti gyvenimiškas kasdienes situacijas. Centro vadovės teigimu, esminis įrankis jaunimo darbuotojui yra jo laikysena ir gebėjimas priimti ir dirbti su įvairaus socialinio statuso, pažiūrų, vertybių jaunais žmonėmis bei jų poreikiais.
Pašnekovės, kaip pagrindinį darbo su jaunimu principą išskyrė atvirumą. Daivos Juodelienės teigimu, jaunimo darbuotojas – tai žmogus, kurio širdis atvira. Jos nuomone, kompetencijų galima įgyti daug, bet jeigu širdyje nėra meilės jaunam žmogui, visos kompetencijos taip ir liks sausas įrankių rinkinys. Jaunam žmogui reikia, kad juo kažkas tikėtų ir palaikytų.
Šiandienė Lietuvos situacija yra tokia, kad jaunimo centrai ir erdvės paplitę plačiai, bet tokios profesijos, kaip jaunimo darbuotojas nėra. Kalbintų centrų vadovių nuomone, Jaunimo politikos pagrindų įstatymo keitimas yra būtinas. Tai būtų didelis jaunimo politikos laimėjimas. Įteisinta jaunimo darbuotojo profesija leistų suvienodinti darbo užmokestį, aiškiau reglamentuotų jaunimo darbuotojo darbo laiką, funkcijas ir atsakomybes. O galiausiai ilguoju laikotarpiu didėtų jaunimo darbuotojo prestižas.
Svarbų vaidmenį sprendžiant su atviraisiais jaunimo centrais susijusius klausimus atlieka Lietuvos atvirųjų jaunimo centrų asociacija.
Lietuvos atvirųjų jaunimo centrų asociacija (LAJCA) veiklą pradėjo ne taip senai nuo 2021 m. rugpjūčio 02 d. Svarbiausias asociacijos veiklos tikslas – vienyti atvirąjį darbą su jaunimu įgyvendinančias organizacijas bei įstaigas, atstovauti bei ginti jų interesus, užtikrinti darbo su jaunimu kokybę, bendradarbiauti su kitomis jaunimo politiką įgyvendinančiomis įstaigomis ir kelti šio darbo lygį Lietuvoje, dalintis patirtimi ir gerąja praktika su kolegomis.
Šiuo metu LAJCA vienija 12 narių – atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių. Asociacija LAJCA tampa vis labiau matoma darbo su jaunimu ir jaunimo politikos lauke. Bendradarbiauja su Jaunimo reikalų agentūra, dalyvauja konferencijose, darbo grupėse ir komisijose, kuriose nagrinėjami klausimai, susiję su jaunimo politika. Šiuo metu asociacijos pirmininkės pareigas einančios Simonos Laucevičienės nuomone, didžiausias asociacijos siekis yra į veiklą įtraukti kuo daugiau narių, kad būtų galima dirbti operatyviau ir siekti kartu užsibrėžtų tikslų.
Daugiau informacijos:
Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Gintarė Adomaitytė-Čičiurkienė
+370 650 41023
