Vilniaus miesto savivaldybė pristatė švietimo laukiančius pokyčius nuo naujų mokslo metų pradžios. Apžvelgti naujausi duomenys apie mokytojų trūkumą, pristatyti priėmimo į Vilniaus mokyklas rezultatai ir mokyklų statybų bei jau esamų rekonstrukcijų planai.
„Šį rugsėjį Vilniuje turime kuo pasidžiaugti – mokytojų trūkumas mažėja, priėmimas į mokyklas įvyko sklandžiai, o švietimo infrastruktūroje vykdome pokyčius, kurių vilniečiai laukė labai ilgai. Tačiau kai kurios rizikos išlieka ir didelė dalis mokytojų yra priešpensinio arba pensinio amžiaus. Todėl turime dar aktyviau pritraukti ir išlaikyti mokytojus. Svarbiausia Vilniaus ambicija – kad kiekvienas Vilniaus vaikas turėtų galimybę mokytis motyvuojančioje aplinkoje ir gautų kokybišką ugdymą“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Mokytojų trūkumas mažėja
Kasmet prieš mokslo metų pradžią vykdoma Savivaldybei pavaldžių mokyklų ir darželių apklausa, siekiant įvertinti, kokių pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų trūksta. Šiemet apklausą užpildė 214 švietimo įstaigų. Pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų trūkumą nurodė 35 proc. apklaustųjų įstaigų. Pernai tokių buvo 49 proc.
Ypač sumažėjo lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų trūkumas: per metus jų poreikis sumažėjo atitinkamai nuo 20 iki 9 ir nuo 15 iki 7 mokytojų. Prie reikšmingo pokyčio prisideda Savivaldybės vykdoma „Pradedu mokyti Vilniuje“ programa, pedagogų studijų finansavimas ir birželį startavusi „Mokau Vilniuje“ platforma, per pirmuosius mėnesius padėjusi mokykloms rasti daugiau nei 50 pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų.
Vis dėlto jaunų mokytojų dalis mokyklose vis dar sudaro nedidelę dalį visų mokytojų ir siekia 7,5 proc., o pensinio amžiaus – 12,3 proc. Artimiausiais metais daliai mokytojų išėjus į pensiją, didžiausias specialistų poreikis numatomas matematikos, gamtos mokslų, užsienio kalbų, istorijos ir menų srityse.
Priėmimas į mokyklas – vietų užtenka visiems
Šiemet priėmimo į Vilniaus mokyklas procesas buvo paankstintas mėnesiu, sutrumpintas sutarčių pasirašymo terminas, suformuota daugiau klasių ir sugriežtinta tvarka į miesto mokyklas patekti ne Vilniuje gyvenantiems vaikams. Dėl šių pokyčių didžioji dalis šeimų dar iki birželio 1-osios žinojo, į kurią mokyklą jų vaikas eis. Moksleivių skaičius didėja ir šiemet Vilniaus mokyklose mokysis apie 72,6 tūkst. mokinių – maždaug tūkstančiu daugiau nei praėjusiais mokslo metais.
Iš viso šiemet gauti 27 590 prašymų. Absoliuti dauguma vaikų jau priimti į mokyklas, o laisvų vietų mokyklose pakanka visiems laukiantiems moksleiviams.
Nuo šio rugsėjo 262 iš trečiųjų šalių atvykę pradinukai Vilniuje mokysis mokyklose lietuvių kalba. Dauguma jų dar prieš pradėdami lankyti pirmą klasę jau buvo ugdomi lietuvių arba iš dalies lietuvių kalba pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Sprendimą iš trečiųjų šalių atvykstančius pradinukus nukreipti mokytis tik į lietuvių ugdomąja kalba mokyklas Vilniaus miesto taryba priėmė 2026 metų pradžioje.
Nuo šio rugsėjo aštuoniose rusakalbėse Vilniaus mokyklose taip pat steigiamos klasės, kuriose ugdymas vyks lietuvių kalba.
Vilniaus mokyklose – rekonstrukcijų proveržis
Per penkerius metus Savivaldybė planuoja rekonstruoti daugiau nei dešimt esamų mokyklų. O šiais mokslo metais reikšmingų pokyčių sulauks Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, Vilniaus Šeškinės pradinė mokykla, Vilniaus „Vyturio“ pradinė mokykla ir Vilniaus Fabijoniškių gimnazija.
Rekonstrukcijų metu mokiniai laikinai bus perkelti į prie Ozo parko esančias „Simbiocity“ biurų patalpas. Visą vasarą jose vyko įrengimo darbai, kad patalpos ir lauko erdvės būtų tinkamos ugdymui. Savivaldybė taip pat rūpinasi mokinių pavėžėjimu į laikinąsias ugdymo vietas viešuoju transportu ir sklandžiu privažiavimu prie pastatų.
Be jau pradedamų rekonstrukcijų, Vilniuje per artimiausius kelerius metus bus pastatytos keturios naujos mokyklos ir penki darželiai. Taip pat Savivaldybėje vykdoma švietimo valdymo pertvarka ir steigiamas naujas Švietimo ir jaunimo departamentas, pradėsiantis veikti nuo 2026 m. spalio 1 dienos.