M. K. Čiurlionio namai Vilniuje lapkričio 27 d., trečiadienį, 19 val. kviečia į parodos „Exlibris Čiurlioniui“ atidarymo vakarą.
Artėjant 150-ajam M. K. Čiurlionio jubiliejui rengiama ekslibrisų paroda atskleis mažosios knygų grafikos autentiškumą ir ryšį su vienu garsiausių Lietuvos kūrėjų. Ji skirta priminti M. K. Čiurlionio įtaką ne tik muzikai, tapybai ir fotografijai, bet ir platesnei vizualinės kultūros raidai. Menininkas neabejotinai tapo kertiniu šios parodos akcentu, įkvėpusiu Lietuvos ir daugelio kitų šalių menininkus kurti šio unikalaus grafikos žanro kūrinius.
Verta pažymėti, kad ir M. K. Čiurlionis prisidėjo prie lietuvių knygos ženklų kūrimo. Greičiausiai pagal jo piešinį Leipcige 1902 m. buvo padarytas knygos antspaudas švedų kompozitoriui K. Paulsonui. Vienas toks ekslibriso eskizas yra Čiurlionio piešinių albume. Čia taip pat yra kvadrate linijomis užtušuotas, bet dar įžiūrimas kitas, matyt, dailininkui nepatikęs sumanymas.
Ekslibriso menas siekia labai senus laikus ir nuo knygos ženklinimo paskirties išaugo iki mažosios grafikos žanro. Žmogaus noras pažymėti, išskirti savo knygą yra labai senas. Seniausiu žinomu superekslibrisu laikoma melsva fajansinė plokštelė ant papiruso ritinio, kur nurodomas savininkas – Egipto faraonas Amenhotepas III (apie 1377 m. pr. m. e.). Vėliau, Europoje plintant rankraštinėms knygoms, dažniausiai būdavo daromi ranka rašyti įrašai ar įspaudžiami metalo, gumos įspaudai, tačiau jų ekslibrisais laikyti negalima, jie vadinami superekslibrisais.
Knygos ženklų – ekslibrisų – mažosios grafikos kūrinių – aukso amžius buvo prieš keletą šimtmečių (XVII, XVIII, XIX), kai kūrėsi asmeninės ir visuomeninės bibliotekos. Jau tada ekslibrisas buvo pritaikomas realiam naudojimui, o visuomenė supažindinama su šiuo grafikos žanru, atskleidžiant knygos ženklinimo prasmę, estetinį reikšmingumą bei grafikos technikų įvairovę.
Knygos ženklas (dažniausiai popierinis lapelis su savininko asmenvardžiu, inicialais ar įstaigos pavadinimu) jau mums artimesniais laikais buvo klijuojamas knygos viršelio vidinėje pusėje. Tokie lapeliai su papildomu piešiniu prie teksto ar be jo dauginami spaudos ar meninės grafikos tiražavimo būdais.
Lietuvoje seniausiu traktuojamas Žygimanto Senojo superekslibrisas, datuojamas 1518 m. Verta paminėti ir Žygimanto Augusto bibliotekos bei kitus knygų ženklus, kurių jis turėjo virš dešimt.
