Daugelis žino, kad sportas gali kardinaliai pakeisti požiūrį į gyvenimą – ne tik sportuojančių asmenų, bet ir visuomenės. Savo laisvalaikį mišrių kovos menų (MMA) treniruotėse leidžiantys romų tautybės jaunuoliai ir jų treneris tvirtina, kad su nepatikimais žmonių žvilgsniais dar tenka susidurti, tačiau tai jų negąsdina, o tik dar labiau motyvuoja sportuoti.
Nors romai Lietuvoje gyvena nuo senų laikų, visuomenėje į juos vis dar yra žiūrima įtariai, trūksta tarpusavio pasitikėjimo ir bendravimo. Didelė bendruomenės dalis susiduria su socio-ekonominiais iššūkiais, jiems sunku surasti darbą ar išnuomoti patogų būstą.
Kovos menų treneris Valdemaras Stančaitis teigia, kad dabartiniai vaikai yra visiškai kitokie.
„Mano treniruojami vaikinai supranta, kodėl vis dar susilaukia praeivių žvilgsnių. Iki šių dienų romai yra linksniuojami neigiamuose pokalbiuose, asocijuojami su praeities kartų suformuotais kultūros šešėliais, tačiau sportininkai nelinkę į tai kreipti dėmesio. Netgi atvirkščiai, juos tokie žvilgsniai ir kalbos motyvuoja. Pastebiu, kad jiems patiems norisi įrodyti visuomenei, jog yra ne tik lygiaverčiai žmonės, bet kalbant apie sporto pasiekimus, netgi geresni už kitus! Pasirinkę kovų menus, jie ne tik stiprina kūną, bet ugdo sielą. Manau, šiandien, jų turimi pasiekimai kalba patys už save“, – sako treneris V. Stančaitis.
Patys vaikinai, neneigia, susilaukiantys neigiamo visuomenės požiūrio, tačiau antrina treneriui, kad tai juos motyvuoja dar labiau stengtis bei parodyti geresnius rezultatus.
„Aš žinau, ką reiškia būti romu Lietuvoje – atpažįstu įtartinus žvilgsnius gatvėje ar autobuse, pašaipius, piktus komentarus internete. Mano nuomone, būtent mes, jaunoji karta, privalome savo pavyzdžiu tai pakeisti. Juk nėra taip, kad visi romai yra tik tinginiai ar nusikaltėliai – mes turime parodyti, ką mokame ir ką galime geriausio, kaip stipriai mylime Lietuvą ir norime prisidėti prie jos garsinimo“, – sako šešiolikmetis sportininkas Milan.
Turi stengtis dvigubai ar trigubai labiau
Vedami kovos menų trenerio V. Stančaičio sportininkai mokosi disciplinos ir susikaupimo bei įgauna vis daugiau pasitikėjimo savimi: „Sportas ugdo visapusiškai ir yra itin naudingas jaunai ir dar tik besiformuojančiai asmenybei. Užsiimant fizine veikla imi mąstyti plačiau, pavyzdžiui, galvoti apie kitą savo žingsnį ar numatyti keletą veiksmų į priekį“.
„Bijau, kad jeigu nesportuočiau, dabar būčiau gatvės vaiku – nieko nenorėčiau, neturėčiau svajonių. Deja, taip dažnai nutinka romų jaunuoliams – nuo pat mokyklos beveik niekas netiki, kad galime tobulėti, pasiekti puikių rezultatų ir jais džiaugtis. Mes, kaip ir visi kiti vaikai, turime svajonių, tačiau tam, kad jas pasiektume, turime stengtis dvigubai ar trigubai labiau“, – sako Adol.
Vaikinas priduria, kad dažnai galimybes mokytis ar siekti tikslų tiek asmeniniame gyvenime, tiek moksle ar sporte romų tautybės jaunuolius riboja jų gyvenimo aplinkybės, tačiau tai nereiškia, kad jiems nesvarbu.
Iškovoti medaliai – visų romų pergalė
Aukšti pasiekimai, kaip ir pozityvus visuomenės vertinimas, savaime neateina, todėl vaikinams kaskart reikia įdėti daug pastangų. Pasiruošimo varžyboms laikotarpis visada būna įtemptas tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai, tikina jaunuoliai, o galimybė dalyvauti MMA Europos čempionate reikalavo itin daug atsakomybės ir atliktų namų darbų.
„Tai nebuvo pirmosios varžybos, kuriose pavyko pasiekti aukštų rezultatų. Per pastaruosius metus su draugais iš įvairių čempionatų visada grįždavome su medaliais – sustoti tikrai neplanuojame. Dar laukia daug varžybų, kuriose galėsime pasirodyti dar geriau“, – sako Daigaras.
Pasak kovos menų sportininkų German ir Maksim, vaikinams jų iškovoti medaliai nėra tik sporto pasiekimai – tai yra visų romų pergalė: „Esame be galo vieninga bendruomenė – kai būna sunku, vieni kitus motyvuojame ir palaikome, kartu parodome savo stiprybę“.
Trenerio teigimu, jo pagrindinis tikslas – ne tik parengti vaikinus varžyboms, bet ir juos visus suvienyti. Kovų menai ir esama vaikinų komanda turi veikti, kaip vienas kumštis, kurio rezultatais žavėtųsi visi.
„Aš jiems esu daugiau nei treneris, labiau kaip tėtis. Būna, kad į treniruotes ateina ir sunkiai besiverčiančių šeimų atžalos, vaikai, kurie neturi tėvų. Visuomet stengiuosi jiems patarti, ką daryti vienoje ar kitoje situacijoje, todėl bendraujame ne tik apie sportą. Laikausi nuostatos, kad visi treniruojami jaunuoliai yra lygūs, nesvarbu, kokia jų odos spalva, tautybė ar gimtoji kalba, svarbiausia – puoselėti žmogiškumą“, – sako V. Stančaitis.
_
Jaunuolių treniruotės ir varžybos iš dalies finansuojamos pagal Vilniaus miesto savivaldybės pagal Sporto projektų rėmimo programą.
Komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt
