Šeštadienį, balandžio 13 d. Vilniuje prasidės tradicine tampanti konferencija „Lituanicon“. Jau trisdešimt metų iš eilės konferencija sutrauks
visos šalies fantastus: žmones,
besidominčius fantastine literatūra, fantastine kinematografija, futurizmu ir
technologijomis – tuos, kurie yra ne tik turinio vartotojai, bet ir kūrėjai. Trisdešimtasis
„Lituanicon“ vyks visą šeštadienį
Socialinių mokslų kolegijoje Vilniuje (Kalvarijų 137E). Renginys nemokamas.
Vienas iš 30-ojo „Lituanicon“
svečių – lietuvis, prieš 50 metų nuspėjęs interneto, išmaniojo telefono,
išmaniojo laikrodžio, „YouTube“ ir „Amazon“ atsiradimą – profesorius,
habilituotas mokslų daktaras Adolfas Laimutis Telksnys įvedęs ir pirmąją
nepriklausomo interneto kanalą Lietuvoje. Jis renginyje pasakos apie robotiką,
šios srities pasiekimus ir ateitį.
Konferencijoje lankysis ir neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė,
kurios tyrimų sritis – žmogaus smegenys. Konferencijoje
ji skaitys pranešimą tema
„Smegenų ir kompiuterio sąsaja: nuo medicinos iki post-žmogaus?“ Pasak jos,
žmogaus smegenų ir kompiuterio sąsajos implantuojamos jau nuo aštuntojo
dešimtmečio, o Lietuvoje tokių operacijų, atkuriančių klausą vaikams, jau
atlikta daugiau nei 200. Tad kas bus toliau?
Tarp renginio svečių – ir
žurnalistas, visuomenininkas bei fantastikos autorius Andrius Tapinas. Parašęs
dvi „steampunk“ žanro knygas – „Vilko valanda“ ir „Maro diena“ – autorius
renginyje pats mokys, kaip kuriamos fantastinės knygos.
Konferencijoje bus galima susitikti ir su svečiais iš užsienio: Ukrainos rašytojų duetu „Henry Lion Oldie“. Nors lietuvių kalba
išleistos tik dvi jų knygos („Mesijas valo diską“ ir „Aštuntojo įsakymo
posūniai“), rašytojai gerai žinomi tarp lietuvių fantastų ir yra svarbūs
fantastikos kūrėjai Rytų Europoje.
Kita viešnia iš užsienio – britų
vlogerė Jill Bearup dar žinoma kaip Sursum Ursa. Daugiau nei du milijonus
sekėjų turinti Jill pasakos apie interneto bendruomenių kūrimą, augimą ir
išlaikymą.
Tai ne viskas, ką bus galima išgirsti ir pamatyti „Lituanicon“:
mėgėjai pažaisti čia ras stalo, vaizdo, miniatiūrų ir kitokių žaidimų,
skaitytojai – įsigyti naujausių fantastinių knygų lietuvių kalba, o norinčių
išgirsti naujų dalykų renginyje iš viso lauks beveik dvi dešimtys pranešėjų.
Pagrindas realybei
„Fantastika duoda pradžią daugybei
mokslinių išradimų, taip pat padeda mums susigaudyti, kaip tie išradimai gali
pakeisti visuomenę, – teigia vienas iš šiemetinio renginio organizatorių, Vilniaus universiteto astrofizikos daktaras
Kastytis Zubovas. – Ne vienas šiandien jau įprastu tapęs įrenginys, nuo telefonų
lietimui jautriais ekranais iki sudėtingiausių medicininės diagnostikos
prietaisų, pirmiau buvo sugalvotas fantastų.“
Pasak jo, fantastika mus įkvepia
drąsiai žengti į ateitį, nes parodo, kad žmonių vaizduotė visada leidžia
įveikti bet kokias negandas ir iššūkius.
„Juk iš tiesų mes jau gyvename
fantastikoje – tai yra aplinkoje, kuri vos prieš porą dešimtmečių atrodė kaip
mokslinės fantastikos filmas ar komiksas. Planšetinis kompiuteris į fizinę
realybę įžengė prieš mažiau nei 10 metų, bet seriale „Star Trek“ jau rodytas
prieš beveik tris dešimtmečius, – pastebi technologijų žurnalistas ir
apžvalgininkas Adomas Rutkauskas. – Tad negi neįdomu pabandyti nuspėti, kaip
pasaulis atrodys dar po 30 metų? Ar fantastams artimesnio skaičiaus – 42 metų?“
Jo teigimu, prie tokių
futurologinių ateities prognozių šiemet itin prisidės renginio svečiai.
Prasidėjęs 1990 m. ir nuo tada
kasmet vykstantis „Lituanicon“ visada
pritraukdavo tiek naujus žanro gerbėjus, tiek tikrus veteranus. Čia galima
sutikti ir dvidešimtmetį, besižavintį Kapitonu Amerika, ir penkiasdešimtmetį,
nagrinėjantį Andrejaus Tarkovskio „Stalkerį“.
Vienu garbingiausių renginio
svečių 1999 m. tapo legendinis JAV lietuvis, mokslinės fantastikos rašytojas ir
JAV mokslinės fantastikos periodikos redaktorius Algis Budrys, kurio
padrąsinimą toliau tęsti kūrybą iki šiol prisimena ir JAV siaubo klasikas
Stephenas Kingas.