Vilniuje galima nerti į maudynes, kurioms nereikia maudymosi kostiumėlio ar rankšluosčio. Tiesą sakant, jų metu net nesušlapsi. Tai visame pasaulyje išpopuliarėjusios miško maudynės (jap. Shinrin-yoku). Nors Japonija – už daugiau nei 8 tūkst. kilometrų, „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia iš Tekančios Saulės šalies kilusias sveikatinimosi praktikas išbandyti sostinėje ir pristato 10 tam tinkamiausių vietų.
„Mums, gyvenantiems ar besisvečiuojantiems Vilniuje, labai pasisekė. Gamtos terapiją galime patirti neišvykę iš miesto, juk čia turime tiek žaliųjų zonų – miškų, draustinių, parkų, – kurias net vadiname miesto džiunglėmis. Tad buvo tik laiko klausimas, kada pakviesime išbandyti miško maudynes Vilniuje ir sudarysime rekomenduojamų vietų bei pratimų sąrašą. Ši vasara gali tapti kitokia, jei pabandysime atrasti mišką savyje ir pajusime, kad žalias Vilnius gali sustiprinti bei gydyti“, – įsitikinusi „Neakivaizdinio Vilniaus“ vadovė Sonata Griškienė.
Tai nėra įprastas maršrutas, o 10 atskirų takų maršrutų, kurie nėra specialiai paruošti ar pažymėti, todėl keliaujant svarbu sekti pateiktomis nuorodomis ir koordinatėmis. Takų ilgis yra apie 2–4 km, tačiau rekomenduojama juose užtrukti bent 2–3 valandas ne skaičiuojant žingsnius, o atliekant aprašytas praktikas. Vietas miško maudynėms atrinko ir kvietimus praktikoms parengė Liudas Basiulis, miško maudynių specialistas.
„Mes nebemokame tiesiog būti miške. Šiuolaikinis žmogus net į mišką atsineša miesto ritmą: ausinėse skamba muzika, rankoje pypsi telefonas, o galvoje sukasi darbai. Tyla mus gąsdina. Miško maudynės kviečia leisti sau tiesiog nieko neveikti ir suprasti, kad laikas po medžiu, prie upelio ar kitoje gamtinėje aplinkoje yra viena geriausių investicijų į savo sveikatą. Per įprastą pasivaikščiojimą ar žygį mes judame iš taško A į tašką B, dažnai skubame ar skaičiuojame žingsnius, kilometrus. Miško maudynėse tikslo nėra. Čia judama itin lėtai, o svarbiausiu įrankiu tampa penki mūsų pojūčiai: mes užuodžiame samanų kvapą, liečiame medžių žievę, klausomės garsų. Tai perėjimas iš nuolatinio galvojimo režimo į jautimą“, – atkreipia dėmesį L. Basiulis.
Pasak miško maudynių specialisto, Vilnius turi unikalią prabangą – neįtikėtinai reljefiškus ir skirtingus miškus. Todėl siekdamas atskleisti šią įvairovę, jis stengėsi miško maudynėms parinkti po taką skirtingose miesto vietose. Štai Ribiškės, Ancučiai ir Pavilniai stebina kalvomis bei raguvomis, Verkiai ir Kalnų parkas turi stiprią istorinę energiją, Bukčių miške pilna gamtos gėrybių, Karoliniškės siūlo nuostabias panoramas virš Neries, o Valakupių pušynai – paplūdimius. Kiekviena vieta turi savo unikalią nuotaiką, todėl jose – skirtingos praktikos, pavyzdžiui, pabraidyti upelyje, apkabinti ąžuolą, pakalbinti akmenį ir kiti. Jų šaknys glūdi japoniškoje Shinrin-yoku tradicijoje, tačiau jos labai artimos ir senajai lietuvių kultūrai, kurioje ryšys su mišku buvo gyvas ir šventas.
„Vilnius yra idealus miško maudynėms. Šios gamtos terapijos tikslas nėra rasti visiškai sterilią, izoliuotą vietą, o išmokti fokusuoti dėmesį. Kai sutelki žvilgsnį į medžio tekstūrą ar įsiklausai į paukščio giesmę, miesto triukšmas natūraliai pasitraukia į antrą planą. Mokslas jau įrodė, kad buvimas miške mažina streso hormonus, lėtina širdies ritmą ir stiprina imunitetą. Žmonės tai jaučia intuityviai – miško maudynės išpopuliarėjo, nes tai paprastas, nemokamas ir efektyvus būdas sugrįžti į vidinę pusiausvyrą“, – geros savijautos receptą – pabūti miške siūlo miško maudynių specialistas.
Parengtus miško maudynių maršrutus galima išbandyti savarankiškai, be gido.
Miško maudynių maršrutus su praktikomis rasite ČIA.