Lietuvoje pamažu atgimsta dvarų kultūra. Trakų
Vokės dvaras ir parkas – tai grafų Tiškevičių palikimas, kurio tvarkymo darbai
bus pradėti siekiant išsaugoti kultūrinio kraštovaizdžio paveldą.
Jau
šiandien rūmuose vyksta parodos, koncertai, edukaciniai užsiėmimai. Sutvarkius
jų aplinką tai bus išbaigtas kultūrinio turizmo objektas.
Ypatinga patogi šios dvarvietės geografinė padėtis, nes ji yra tarp Vilniaus ir Trakų, šalia geležinkelis, todėl tikimasi čia nemažų lankytojų srautų. Rengiamas dviračių trasos, kuri jungs Vilnių su Trakais bei drieksis palei dvarvietės tvenkinius, projektas.
Modernaus grafų
Tiškevičių gyvenimo pėdsakai
Jau
netolimoje ateityje šią dvarvietę bei parką žadama įtraukti europinį į E. Andre
parkų, sodų paveldo kelią. Lietuvoje šis garsus kraštovaizdžio architektas,
ilgą laiką buvęs vyriausiuoju Paryžiaus sodininku, projektavo Užutrakio,
Lentvario Palangos bei Trakų
Vokės parkus.
Toks
paveldas primena Lietuvos didikų, pirmiausia Tiškevičių, išsilavinimą,
galimybes, estetinį išprusimą. Tiesa, jį reikia atgaivinti.
Todėl
prieš rengiant Trakų Vokės dvarvietės parko tvarkymo darbų planą buvo atlikta
daugybė mokslinių tyrimų – visi sprendiniai pagrįsti būtent jais.
Atlikta
daug ir įvairių tyrimų, fotografijų, vaizdų, planų ieškota ne tik Lietuvos bet
ir Lenkijos – Varšuvos, Krokuvos archyvuose. Rasta daug įdomių nuotraukų. Turėta
rašytinių žinių, kad ten buvo teniso kortai ir nuotraukos tai patvirtino.
Žinoma,
kad Tiškevičiai propagavo sveiką gyvenimo būdą, nes giminėje buvo sergančiųjų
džiova, todėl labai prižiūrėjo savo sveikatą. Šiame parke jie buvo įsirengę ano
metų treniruoklius, jų nuotraukos irgi išlikusios.
Išlikusios net 19 a pabaigos nuotraukos, kurias darė E.Andre sūnus Rene atvykęs į Trakų Vokę. Tuo metu rūmai jau buvo pastatyti.
Rene
laiškuose savo tėvui rašo, kad parkas jau yra susiformavęs, parterio
proporcijos nėra geros, jis per didelis pagal rūmus, tačiau medžių alėjos jau
yra. Todėl jie sukurs tik tam tikrus mažosios architektūros elementus, madingus
gėlynus parteriuose, krūmų masyvai struktūrai suteiks prancūziško šarmo.
Tėvas
ir sūnus Andre prisidėjo kuriant parterio dizainą, baseiną, tiltelius per
tvenkinius, grotą taip pat konsultavo grafus dėl pievų įrengimo, bei priežiūros.
Grafai
Tiškevičiai šį dvarą buvo praradę po1863-ųjų metų sukilimo, nes buvo apkaltinta
remiantys sukilėlius. Trakų Vokės dvaras buvo konfiskuotas, o visas turtas
inventorizuotas. Iš ten sužinome, kad parke buvo trys oranžerijos, retų augalų
kolekcijos, augintos vynuogės. Tiesa, Tiškevičiai po gero dešimtmečio sugebėjo
susigrąžinti turtą.
Tuomet 1876 jie užsakė L. Marconi , italų
kilmės lenkų architektui, naują rūmų projektą. Taigi, prie šios dvarvietės
kūrimo prisidėjo dvi žymios kūrėjų šeimos: architektų Marconi ir kraštovaizdžio
architektų Andrė.
Tai
rodo, kokia plataus akiračio bei kokių galimybių elitą turėjome. Tiškevičiai
buvo labai išprusę, aukštos vidinės kultūros žmonės, grafienė Tiškevičienė
užsisakinėjo iš Paryžiaus žurnalus ne tik apie madas, bet ir apie sodininkystę.
Kaštai,
skiriami išlaikyti parką, neretai buvo daug didesni, nei skiriami rūmams, parko
priežiūra brangi visais laikais, jo turėjimas parodo statusą, galią. Tai buvo
estetinio pasigrožėjimo ir statuso dalykas.
Vidinis
estetikos poreikis, kuris buvo sovietmečiu sužlugdytas ir kuris dabar labai
sunkiai atranda vietą, tuo metu buvo labai reikšmingas.
Pastatų ir parkų
restauravimas – labai skiriasi
Trakų
Vokės dvarvietėje išlikę nemažai kultūros paveldo objektų – rūmai, 18 amžiaus
oficina, kuri senesnė už rūmus, virtuvė-skalbykla, ūkvedžio namas, kumetynas,
svirnas, vandens bokštas. Taip pat mažosios architektūros – vartai, tvoros, kortų
stalelis, grota.
Siekiant
atkurti visą dvarvietę be jau atliktų projektų rengiami ir mažosios
architektūros restauravimo projektų, rengiamas vartų, tvoros bei grotos
restauravimo bei tvarkymo projektas, 2018 metais nugriautas sovietmečiu statytas
silikatinių plytų pastatas, kuris savo vieta bei dydžiu konkuravo su rūmais,
juos gožė.
Dvarvietės
parko projektas taip pat dalis visų tvarkymo darbų. Nors visa teritorija apima
net 42 ha, tačiau kol kas parengtas projektas centrinės parko dalies – 10 ha
sutvarkymui, taip pat parengtas tvenkinių sistemos tvarkymo projektas, bus
atkurti istoriniai mediniai tilteliai. Vieni tvenkiniai buvo iškasti dar
1885-86 metais, nes grafai Tiškevičiai prekiavo žuvimis, jas statinėse tiekė į
Varšuvą, Peterburgą, kiti tvenkiniai jau sovietmečiu.
Šiame
parke įdomu, kad visos alėjos yra skirtingos, jos atskiria erdves – didelę
parko erdvę ir mažesnes, privatumo teikiančias. Jos irgi bus tvarkomos.
Yra
didžiulis skirtumas tarp architektūros
ir kraštovaizdžio architektūros: restauravimo principai pagal visas
tarptautines chartijas yra kitokie. Kultūrinio Kraštovaizdžio objektai – gyvi
objektai, jie jautrūs gamtos stichijoms. Jeigu sienos, pastato autentiškumas
mums suvokiamas, jį galima paliesti, tai istoriniame parke nereiškia, kad būtinai
turėsime galimybę prisiliesti prie medžio kuris augo prieš 200 metų. Istorinio
parko autentiškumas yra išlikusios erdvės, panoramos, perspektyvų kompozicijos,
geometrinė struktūra, medžiai senoliai bei išsaugota ar atkurta autentiška
medžių ir augalų rūšinė įvairovė. Sovietiniu laikotarpiu buvo stipriai
suniokota istorinių parkų struktūra, tačiau turime džiaugtis kad išlikę
rašytiniai šaltiniai ir istorinės fotografijos mums leidžia gražinti autentišką
parko išvaizdą. turi būti tas pats medis – yra tik erdvė, kurią galima
užpildyti bei struktūra, kokia turi būti.
Apie Trakų Vokės parką yra išlikę daug
šaltinių,
yra žinoma kas, kur augo. Taip pat atliktos ne tik archeologinės takų trasų
paieškas, atrasti senieji grindiniai, baseinas, bet ir bioarcheologiniai tyrimai,
paimti mėginiai iš parterio ir iš jų žinoma, kas jame augo prieš 100 metų.
Taigi,
Trakų Vokės parko atkūrimo projektas yra kone didžiulis mokslinis darbas.
Kiekvienam medžiui
– jo pasas
Kaip
žinia, kraštovaizdžio ir pastatų restauravimas remiasi labai skirtingais principais. Neretai žmonės
mano, kad jie vienodi, ir todėl piktinasi, kai tvarkant parkus kertami medžiai.
Tačiau taip elgiamasi tik išimtiniais atvejais. Pavyzdžiui, Trakų Vokės parke kiekvienas alėjų medis buvo ištirtas ne vieno mokslininko: ekspertai iš Lenkijos, tyrimus atliko dr. Remigijus Bakys, arboristas Renaldas Žilinskas. Buvo vykdomi visų alėjose augančių medžių arboristiniai tyrimai, vertinta šaknų būklė – kiekvieną medį vertino kelių sričių mokslininkai: dendralogas, arboristas, biopatologas. Kiekvienam medžiui sudarytas jo pasas, kuriame detalus būklės aprašymas.
Remiantys tyrimų duomenimis ir buvo priimti
sprendimai.
Ilgoji arba Liepų gatvės alėja vedanti nuo
Baltųjų vartų link rūmų, yra ne pačios geriausios būklės dėl sovietiniai
laikais atlikto blogo genėjimo. Čia jau atlikti genėjimo darbai, dar bus
atlikti arboristiniai darbai siekiant stabilizuoti atskirus medžius ir
maksimaliai prailginti šios įspūdingos alėjos amžių. Visų medžių joje amžius
apie 90 metų. Ji autentiška, sodinta dar grafų Tiškevičių laikais. Šios alėjos
medžiai gerai išliko, nes paliktas skaldos takas, šalia nėra jokių inžinierinių
tinklų, todėl medžių šaknys nepažeistos, jie gauna reikiama kiekį maistinių
medžiagų ir tikimasi augs dar ilgai.
Raudoni vartai ir
jų alėja
Yra dar trys šoninės alėjos. Tai Raudonų vartų, Koplyčios ir buvusios gyvatvorės alėjos nuo koplyčios iki parterio, tačiau ji jau beveik prarasta. Yra tik likučiai.
Daugiausia
pokyčių bus Raudonų vartų alėjoje. Šie vartai senesni už rūmus, tai buvusios
dvarvietės palikimas. Yra išlikęs šių vartų 1841 metų projektas. Juo reikia
„ištraukti“ iš po žemių sluoksnio, apie 80 cm jų yra po žeme. Sovietmečiu buvo
asfaltuotas takas, pakeltas žemės lygis ir todėl sukurtas visai kitoks įspūdis
įeiti į parką. Juk yra skirtumas žengiama per žemus, ar per aukštus vartus.
Kieta
danga, žemės užpylimai, tinklų tiesimas, bei neteisingas genėjimas pakenkė medžiams.
Dėl tokių patirtų traumų buvo pažeistos šaknys, kamiene susidarė puviniai,
užpilti kamienų kakleliai nesudaro galimybės medžiui augti pažeidžiamos medžių
šaknys, tada sutrinka medžiagų įsisavinimas.
Beje,
ši Raudonų vartų alėja sodinta jau sovietmečiu, joje augantys medžiai sužaloti
tiesiant inžinierinius tinklus, jiems pakenkta ir dėl netaisyklingo genėjimo.
Ji nėra vienaamžė, seniausiems medžiams apie 60, jauniausiems – 10. Šiandien jau nelikę apie pusės medžių, kurie kažkada sudarė alėja ir iš likusių tik keli yra sveiki. Kiekvienas šios alėjos medis taip ištirtas ir nustatytas puvinio išplitimo mastelis. Raudona spalva žymi puvinį. Nuotraukoje – šios alėjos medžių garsinės tomografijos.
Todėl daugiausia pokyčių bus šioje alėjoje. Bus šalinamas 71, o atsodinama 132 medžiai.
Nuotraukoje matomas šios alėjos medžių pažeidimas. Raudona spalva žymi išplitusius puvinius:
Kraštovaizdžio
kūrimas – grįžimas į lėtą laiką
Buvusios
gyvatvorės alėja, kur dabar auga į visas puses išsikraipiusios liepos, po ilgų
diskusijų bei tyrimų tarp specialistų
nuspręsta palikti šalinant tik aukščiau pavojaus laipsnį turinčius medžius,
nors pirminis sumanymas buvo visai kitoks.
Tai
buvusi liepų gyvatvorė. Medžiai sodinti šachmatų tvarka, atstumai tarp jų apie
1 metrai. Liepos sodintos būti ne medžiu, bet aukštu krūmu – gyvasiene. Tačiau kai tik
liautasi tą gyvatvorę genėti ir medžiai paleisti augti, kiekvienas ėmė kovoti
už vietą po saule ir ėmė linkti ten, kur jos daugiau.
Todėl
šiandien čia labai įspūdinga, egzotiška, bet labai blogos būklės alėja. Čia buvo
atlikti kiti tyrimai – šaknų stabilumo testas, kai uždėjus apkrovas tempiamas
medis ir tikrinama, kokius vėjo gūsius gali atlaikyti. Pagal tai teikiamos rekomendacijos,
kiek reiktų mažinti lajos. Paaiškėjo, kad reikia šalinti apie 30 proc. lajos.
Tai
ir bus padaryta, siekiant išsaugoti šiuos medžius, kurių amžius apie 90 metų,
panašus amžius kaip ir baltų vartų alėjos. Taigi, vienaamžiai medžiai, kuria visai kitokį vaizdą. Tiesa, joje yra vėlyvesnių
sodinukų – klevų.
Ir
nors šios alėjos būklė prasta, ji išsaugota bus atlikus didelės apimties
arboristinius tvarkymo darbus.
Labai
svarbu suprasti, kad parkai nėra laukinė gamta, tai žmogaus rankų kūrinys, tai
gyvoji architektūra.
Remiamasi kaimynų patirtimi, kur jau atkurti istoriniai parkai, dirbama ir čia. Todėl bus pradėta avarinių želdinių šalinimas, genėjimai, arboristiniai darbai, istorinio želdyno restauravimas. Visa tai pagrįsta istoriniais, deandrologiniais, kraštovaizdžio tyrimais, Eduardo ir Rene Andre kūrybos principais ir tarptautiniais istorinių želdynų tvarkymo pavyzdžiais.
Juk
istorinis parkas nėra naujai kuriamas parkas, nes pagrindinis tikslas
atskleisti kuo daugiau buvusių užmanymų ir juos išsaugoti.
Kraštovaizdžio kūrimas šiandien greitame technologijų pasaulyje mus grąžina į lėtą gyvenimo tempą, nes rezultato nebus šiandien ar rytoj, reikia laukti. Tokie objektų kūrimas moko mus kantrybės.
Trakų Vokės parko projekto viešinimas:
2017 12 01 Pristatymas visuomenei Trakų Vokės rūmuose, Žalioji g. 2A
2017 09 29 projektas pristatytas konferencijoje „René André
(1867–1942) epocha. Kraštovaizdžio architekto kūrybos laukas – nuo želdynų iki
miestų planavimo“
2018 03 23 projektas pristatytas konferencijoje „Lietuvos
dendrologijos šimtmetį sutinkant“
2018 04 25 SĮ Vilniaus planas facebook paskyroje informuota
apie gautą statybos leidimą, trumpai priminti pagrindiniai numatomi darbai.
Taip pat, šioje paskyroje dalintasi atliktų tyrimų rezultatais bei ikonografine
medžiaga, kurie nulėmė projekto sprendinius.
2018 07 24 Trakų Vokės dvarvietėje numatyti darbai aptarti
straipsnyje: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/traku-vokes-dvaras-atsinaujins-tvarkys-parka-ketina-imtis-ir-paciu-rumu-973-1005154
2018 08 29 projektas pristatytas konferencijos EULAND-21 dalyviams
kraštovaizdžio architektams iš Estijos, Vengrijos, Lenkijos, Olandijos,
Vokietijos ir kitų šalių.
2018 08 25 Informacija apie SĮ Vilniaus plano užsakymu atliekamą
alėjos medžių tempimo testą ir specialistų komentarai:
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/traku-vokes-dvaro-parkas-laukia-pokyciu-specialistai-vertino-ar-medziai-saugus-971-1019336
2018 10 18 projektas pristatytas forume „Eduard Fransua Andre
parkai Lietuvoje: saugojimo praktika ir galimybės“
Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt