Vilniaus lopšelis-darželis „Pilaitukas“, įgyvendindamas Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Gamtos pažinimo link – Aš ir Tu paukščius pažįstame kartu“, spalio 29 dieną organizavo priešmokyklinio amžiaus vaikų viktoriną „Pažink paukščius“. Viktorinoje aktyviai dalyvavo penkios Vilniaus miesto priešmokyklinio amžiaus vaikų komandos. Komandas sudarė 5 vaikai. Viso viktorinoje dalyvavo 25 vaikai iš 5 skirtingų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų. Organizatoriai parengė smagias, įdomias ir motyvuojančias vaikus geriau pažinti paukščių gyvenimą užduotis. Vaikai, naudodami vaizdinę medžiagą, sudarė gandro gyvenimo ratą, dėliojo paukščių dėliones, atpažino paukščių balsus, daug sužinojo įdomybių iš paukščių gyvenimo. Pertraukėlių metu smagiai šoko ir mankštinosi. Viktorinoje dalyvavo ir Vilniaus miesto savivaldybės ekologė doc. dr. Ona Motiejūnaitė, kuri padėkojo organizatoriams, pedagogams ir vaikams už žingeidumą, norą geriau pažinti gamtą ir ją saugoti, puikias žinias apie paukščius. Ekologė įteikė visiems vaikams po aplinkosauginę užduočių knygelę, pedagogams metodinės literatūros leidinių. Nuotraukose akimirkos iš viktorinos.
Atspėkite mįsles:
Be kirvio, be pjūklo namą pastato. Kas?
Plačios kojelės, geltona noselė. Kas?
Aukščiau debesų lekioja, paukščių karaliaus vardą nešioja. Kas?
Jo ilgas kaklas, bet tai ne žirafa, jis turi sparnus, bet neskrenda, labai greitai bėga, bet ne leopardas. Kas tai?
Atsakymai. Paukštis. Antis. Erelis. Strutis.
Paukščiai visais laikais gyveno šalia žmogaus, tad sulaukė įdomių vertinimų dėl savo išvaizdos, neįprasto balso, galiausiai dėl savitos elgsenos. Šimtmečius trunkantis paukščių stebėjimas žmogui leido atskleisti jų elgsenos dėsningumus, susieti juos su orų permainomis. Ilgainiui paukščių elgesio ypatumai imti traktuoti ir kaip tam tikri ateities ženklai. Tam tikslui akylai stebėti paukščio veiksmai ir aplinka: judėjimas, giedojimas, pasirinkta nutūpimo vieta, lizdo sukimo ypatumai.
Tai įdomu. Senovės Graikijoje pelėda buvo išminties deivės Atėnės paukštis. Pelėda netgi vaizduota ant monetų kaip sėkmės simbolis. Praskridusi virš mūšiui besiruošiančios kariuomenės ji pranašaudavo pergalę.
Romėnų laikais manyta, kad žvirbliuose įsikūniję dievai. Todėl šių paukščių buvo negalima skriausti, priešingu atveju, aplankydavo nelaimė. Tikėta, jog žvirbliai į dangų neša mirusiųjų sielas. Dėl to juos reikia saugoti ir globoti.
Šiaurės tautų tradicijoje labai gerbiami ir saugomi varnai. Jie simbolizuoja pirmuosius protėvius, išmintį, įžvalgumą ir galią. Legenda pasakoja, kad Anglijos karaliaus Arturo dvasia po mirties įsikūnijo į juodąjį varną.
Kinijoje šarka iki šiol laikoma laimės ir sėkmės simboliu, o jos čerškėjimas reiškia svečius arba geras naujienas. Šiaurės Amerikos žmonėms šarka yra ištvermingumo simbolis, nes nemigruoja užėjus karščiams ir šalčiams, indėnams šis paukštis yra ir kultūrinis herojus. Lietuviai tikėjo, kad šarka atneša žinią apie svečius (kad kas nors atvažiuos, ateis).
Lietuviai skaičiuodavo, kiek kartų gegutė sukukuos. Jaunimui ji pranašaudavo, kiek metų liko iki vestuvių, seniesiems – iki mirties. Jeigu paukštis atsitrenkia į langą, sakoma, jog atnešė blogą žinią. Jeigu nutūpė ant palangės – naujieną.
Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyris
