Žemaitės kūrybos pasaulis tapo atviros Vilniaus meno galerijos dalimi. Dailininkė Liuda Jaruševičiūtė Stankevičienė vieno Gedimino prospekte esančio pastato sieną pavertė įspūdingo mastelio paveikslu. Monumentaliosios tapybos kūrinys kvies įžengti į paslaptingą, gyvybės ir paukščių balsų kupiną Žemaitės kūrinių pasaulį, o keičiantis metų laikams keisis ir tai, kaip jį matys praeiviai.
„Kūrinys – Žemaitės tekstų nuotaikų, vaizdinių ir gamtos, kurioje netrūksta paslapties, gyvybės ir paukščių balsų, atspindys. Dar pandemijos metu teko ruošti ugniasienių idėjinį projektą, kuriame miškas buvo sumanytas kaip skvero tęsinys – ne konkuruojantis su aplinka, o ją papildantis ir praturtinantis. Mano tikslas buvo sukurti mišką, kuris būtų gyvas ir įdomus visais metų laikais ir gyventų kartu su skveru“, – sako „Bukantės miško“ autorė, dailininkė Liuda Jaruševičiūtė Stankevičienė.
Kūrinio vaizdo ir atlikimo būdas neturi analogo – savo plotu pusantros krepšinio aikštelės prilygstantis kūrinys nutapytas nedideliais teptukais, naudojant mišrią tapybos ir grafikos techniką. Dalis sienos pasislepia po medžių laja, juos menininkė pavertė kompozicijos dalimi. Tikri medžiai čia sudaro pirmąjį planą, o ant sienos nutapyti medžiai tampa tarsi parko tęsiniu.
„Bukantės miškas“ nėra statiškas paveikslas. Vasarą jo dalį slepia žaliuojantys medžiai, rudenį atsiveria daugiau nutapytų detalių, o žiemą ant sienos piešinį papildys tikrų medžių šakos ir jų šešėliai. Kūrinio autorei buvo svarbu, kad paveikslas gyventų kartu su skveru, medžiais ir metų laikais.
Kūrinio įgyvendinimas prasidėjo 2025-ųjų rugsėjį. Šaltuoju metų laiku dailininkės darbus pristabdydavo netinkamos oro sąlygos ir lietus.
Kūrinyje pagarbiai integruotas 2016 m. scenografės Paulės Bocullaitės sukurtas Fridos Kahlo portretas, atliktas taip pat teptuku ir komponuojant portrete dirbtines gėles. Dviejų ryškių moterų menininkių dialogas kūriniui suteikia naujų poteksčių diskusijai apie autentišką moters gyvenimo vaizdavimą, kovą su socialinėmis normomis mene bei pripildo ūkanotą mišką ryškių meksikietiškų spalvų ir garsų.
Paveikslas tapo atnaujinto Žemaitės skvero dalimi. Šalia kūrinio taip pat bus įrengtas Žemaitei skirtas informacinis stendas, padėsiantis geriau pažinti rašytoją ir jos gyvenimą. Rengiant stendo tekstą konsultuotasi su Lietuvių kalbos ir literatūros instituto tyrėja doc. dr. Žydrone Kolevinskiene.
Kūrinį galima išvysti ant pastato Gedimino pr. 29 ir 29A sienos.
Į „Bukantės miško“ atidarymą vilniečiai kviečiami rugsėjo pabaigoje Žemaitės skvere, data bus patikslinta. Lankytojai galės ne tik pirmą kartą pamatyti visą kūrinį, bet ir iš arčiau susipažinti su jo atsiradimo istorija bei kūrinio autore.
Komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt