Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelio-darželio bendruomenė, vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą aplinkosauginio švietimo ,,Žalią mėtą sodinau – ją daržely auginau“, aktyviai organizuoja aplinkosauginius, gamtos pažinimo renginius.
Spalio 19 dieną priešmokyklinio ugdymo mokytojos Jurgita Astrauskienė ir Daina Grinčukienė „Berželių“, ,,Žuvyčių“, ,,Saulutės“ grupės vaikams organizavo viktoriną ,,Žalią mėtą sodinau. Ką žinau apie mėtą“. Juk mėta – 2023 metų Vilniaus žaliųjų edukacinių erdvių augalas. Šio augalo įvairių veislių pedagogės su vaikais pasodino ir augina darželio lauko lysvėse.
Viktorinos tikslas – supažindinti vaikus su mėta, šios vaistažolės rinkimo, džiovinimo, laikymo, vartojimo ypatumais, gydomosiomis savybėmis, tyrinėti mėtas pasitelkiant jutiminius organus: regą, lytėjimą, skonį ir uoslę.
Veiklos aprašymas. Mokytojos pasakojo apie metų laikų kaitą: dabar ruduo, ateis žiema, prasidės įvairios ligos – kosuliai, čiauduliai, temperatūros. Kad ligos nepasiektų mūsų, mes suaugusieji, tiek tėveliai, močiutės ar seneliai, vasarą prisirenkame ir prisidžioviname įvairiausių vaistinių augalų. Vaikai, ar pažįstate vaistinius augalus? Vaikai vardina jiems žinomų vaistinių augalų pavadinimus – ,,avietė, liepžiedžiai, mėta, čiobrelis, ramunėlė, kraujažolė, melisa...“ Įtvirtinimui vaikai žiūrėjo filmuką ,,Vaistingųjų augalų enciklopedija“.
Mokytoja pradėjo renginį: „šiandien pakalbėsime apie kvapų, vaistinį augalą – mėtą. Jos vardas taip tariamas: mėtà“. Vaikai klausėsi eilėraščio apie mėtą.
Mano mėtos, puikios mėtos, jos išdygsta ir nesėtos.
Iš šaknelių dygsta jos. Kvapnumu jos suvilios.
Tokios gražios mano mėtos, puikiai auga apravėtos.
Iškarpyti ir žali jų lapeliai nemaži.
Mokytojos pasakojimas. Mėtos pavadinimas kilęs nuo senovės graikų nimfos Mintės vardo. Mėta, kaip ir Mintė pilna gerų savybių. Kai kurios mėtų rūšys paplitusios Europoje, Afrikoje, Australijoje. Dabar įvairių rūšių ir veislių mėtos auginamas visame pasaulyje. Nemažai žmonių mėtas augina savo soduose ar tiesiog namuose. Dažniausiai auginama pipirinė mėta. Auginama įvairių kvapių mėtų: obuolinė, šokoladinė, ananasinė ir kt. Lietuvoje savaime auga ir dažnos dirvinė, vandeninė, pakrantinė mėtos, reta – miškinė mėta. Mėta dažnai naudojama kaip prieskonis, ji pasižymi savo aromatu, o mėtos panaudojimo galimybės išties labai plačios, ją galima naudoti kaip prieskonį, gėrimams paskaninti ir papuošti, ar tiesiog kramtyti lapus. Mėta turi ir bakterijas naikinančių savybių. Mėtų aliejus naudojamas dantų pastoms, kramtomajai gumai, saldainiams ir grožio produktams, o mėtos lapai – arbatai ir maisto ruošimui.
Viktorina ,,Ką žinau apie mėtą?“
- Iš kur kilusios mėtos? (Europos)
- Kaip išplinta mėtos? ( Nesėtos, iš šaknų)
- Kokie mėtos lapeliai? ( karpytu krašteliu, žali)
- Kuo pasižymi mėta? (Savo aromatu)
- Kaip mėtą galima naudoti? ( Kaip prieskonį, gėrimams paskaninti, papuošti)
- Kas spaudžiamas iš mėtų? (Aliejus)
- Kam naudojamas mėtų aliejus? (Dantų pastoms, kramtomajai gumai, saldainiams, grožio produktams, vaistams)
- Kam naudojamas mėtos lapai? (Arbatai, maisto ruošimui ir kt.)
- Kokių rūšių būna mėtų?
Spalio 13 dieną Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelio-darželio mokytoja metodininkė Vida Lopetienė darželio ugdytiniams vedė praktinę-pažintinę veiklą „Vaistingųjų augalų išsaugojimas, ką galime padaryti šiandien“.
Tikslas: vaikų ekologinės savimonės, sampratos kodėl reikia saugoti ir atsakingai vartoti vaistinius augalus ugdymas.
Uždaviniai: supažindinti ugdytinius su vaistiniais augalais, augančiais darželio teritorijoje; skatinti vaikų aktyvumą tyrinėjant, puoselėjant ir saugant vaistinius augalus, naudojant juos atsakingai ir tik pagal paskirtį.
Mokytojos pasakojimas. Mokytoja pravedė vaikams pokalbį apie vaistinius augalus, augančius darželio teritorijoje ir vaistingųjų augalų lysvėje.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje gydymo tikslais naudojami apie 35 000 rūšių vaistiniai augalai, bet iš viso gali būti naudojami 75 000 rūšių augalai. Europos farmacijos pramonėje naudojama beveik 1 200 rūšių vaistinių augalų žaliava. Lietuvoje yra inventorizuota per 1800 induočių augalų, savaiminę florą sudaro 1335 rūšių induočiai augalai. Šiuolaikinėje ir liaudies medicinoje naudojami daugiau kaip 460 rūšių savaiminiai ir introdukuoti augalai. 189 rūšių augalai įtraukti į farmakopėjinį sarašą. Lietuvoje priskaičiuojama daugiau kaip 100 rūšių aromatinių augalų. Vaistiniai augalai pasižymi gydomosiomis savybėmis, gali būti naudojamas visas arba jo dalys: žiedai, lapai, pumpurai, šaknys. Miškinguose Lietuvos rajonuose, Varėnos, Šalčininkų, Vilniaus, susitelkę didžiausi vaistinių augalų ištekliai. Didžiausią paklausą natūraliose augavietėse turi dilgėlių lapai, liepų žiedai, šaltekšnio žievė, meškauogių lapai, mėlynių ir erškėčių vaisiai. Kasmet Lietuvoje superkama nuo 8 iki 50 tonų vaistažolių, jos perdirbamos ir paruošiamos naudojimui Švenčionių vaistažolių fabrike, dalis sunaudojama cheminiams vaistams, tepalams.
Darželio vaistažolių lysvėje auga mėtos, šalavijas, medetkos. Su vaikais visais pojūčiais tiriami vaistiniai augalai.
Mėta – daugiametė stipriai kvepianti žolė. Geriausiai žinomos mėtos: dirvinė, pipirmėtė, šaltmėtė. Renkamos pavasarį ar vasaros pradžioje, džiovinamos, iš jų paruošta arbata mažina pilvo skausmus, gerina virškinamojo trakto veiklą, ramina, arbatą patariama gerti prieš miegą. Svarbu žinoti, kad kiekviena vaistažolė yra vaistas, todėl reikia naudoti saikingai ir atsakingai, pasitarus su gydytoju. Mėta naudojama ir kaip prieskonis, ji tinkama gardinti ir puošti kepinius, ledus, gėrimus.
Medetka žydi ryškiais oranžiniais žiedais, kurie susitelkę į žiedyną graižą. Medetkoms būdingos antiseptinės savybės. Arbata naudojama skaudant gerklei, sergant stomatitu, esant žaizdelėms burnos ertmėje. Su medetka gaminami gydomieji tepalai.
Šalavijas – daugiametė, vienmetė žolė, puskrūmis ar net ir krūmas. Šalavijų yra apie 1000 rūšių. Lietuvoje plačiai auginamas vaistinis šalavijas, kuris nuo seno garsėja gydomosiomis savybėmis, yra žinomas posakis: „kam man sirgti, jeigu mano sode auga šalavijas“. Vaistinis šalavijas auginamas ir darželio lysvėse. Lietuvoje savaime auga tik pievinis šalavijas, tačiau jis retas. Šalavijo arbata naudojama kaip antiseptikas, mažinti uždegimą, skalauti, gydyti žaizdas, taip pat vartojamas kaip prieskonis pagardinti mėsos patiekalams.
Darželio kiemo aikštelėse galime rasti ir daugiau vaistinių augalų: dilgėlių, kiaulpienių, gysločių, aviečių krūmų, liepos, kaštono, šermukšnio, ąžuolo medžių.
Vaistinių augalų saugojimas. 1999 metais Lietuvoje priimtas įstatymas saugantis laukinės augalijos rūšis, išteklius. Šis įstatymas reglamentuoja laukinės augmenijos naudojimą, apsaugą ir atkūrimą, kad būtų išsaugotos jų buveinės, augavietės, užtikrintas racionalus naudojimas. Saugomose teritorijose leidžiama naudotis, jei neprieštarauja teritorijų apsaugai, galiojantiems įstatymams, teisės aktams. ES gamtos apsaugos tikslas-saugoti laukinę gyvūniją ir augaliją, jų gamtines buveines. Biologinės įvairovės apsauga, viena iš sričių, kuriai ES skiria daug dėmesio. Lietuvos raudonoji knyga – įrašomi reti, nykstantys augalai.
Svarbu, kad visi žmonės, ir žinoma vaikai taip pat, suprastų kad būtina saugoti ir tausoti vaistinius augalus.
Renginio pabaigoje vaikai žaidė žaidimą „Žalią mėtą sodinau – ją daržely auginau“.
Vaikai užsiėmė ir kūryba – sukurtas kūrybinis vaikų rankų darbelis „Vaistingoji ramunėlė“.
Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyris
