Vilnių papuoš 20 šiuolaikinio meno projektų – paaiškėjo „Kuriu Vilnių“ laimėtojai

Vilnius - kūrybingų žmonių sostinė! Sostinės savivaldybė pirmą kartą paskelbusi naują meno projektų rėmimo programą „Kuriu Vilnių“, labai greit sulaukė net 120 novatoriškų, ryškių, unikalių miesto meno projektų, kuriais patys vilniečiai siūlo kurti ir gražinti savo miestą. Vilnių kurs pačios įvairiausios meno formos - nuo roboto gido iki instaliacijų ir „paliečiamo“ nematomo interneto.

Savivaldybė, pasitelkusi ekspertų komisiją, įvertino visus pasiūlymus ir atrinko net 20 „Kuriu Vilnių“ laimėtojų. Vaizduojamojo meno, architektūros, menotyros, kultūros paveldo specialistams bei visuomenininkams teko išties nelengva užduotis - iš 120 paraiškų atrinko kelias dešimtis pačių unikaliausių projektų, kurie praturtins miestą ir bus finansuojami iš savivaldybės lėšų. Iš viso savivaldybė programai skirs net 500 tūkst. eurų. Komisija vertino kiekvieno projekto meninę kokybę, turinį, dermę su aplinka, įtaigumą, reikšmę estetiniam aplinkos formavimui, socialinį reikšmingumą ir sąmatos pagrįstumą.

Paraiškas galėjo teikti tiek patyrę garsūs menininkai, tiek ir pradedantieji. Konkurse dalyvavo ne tik vilniečiai, bet ir menininkai iš Austrijos, Italijos, Estijos. Vieni populiariausių siūlymų - dekoruoti Vilniaus pastatus arba puošti miesto erdves skulptūromis. Komisijos dėmesį atkreipė ir įvairūs socialiniai - meniniai projektai.

„Sukūrėme naują meno rėmimo programą „Kuriu Vilnių“ tam, kad įvairios meno formos sostinėje skleistųsi ne tik miesto centre, bet ir kituose rajonuose. Vilniuje atsiras netikėtų sprendimų ir erdves pagyvinančių, vilniečius ir miesto svečius įtraukiančių meno kūrinių, kaip Londone, Niujorke ir kt. pasaulio miestuose, garsėjančiuose šiuolaikiniu menu viešosiose erdvėse“, - džiaugėsi Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Laimėję projektai papuoš ir papildys erdves ne tik miesto centre, Naujamiestyje ir Senamiestyje, bet ir atokesniuose nuo centro rajonuose: Viršuliškėse, Antakalnyje, Šeškinėje, Pilaitėje, Kirtimuose, Šnipiškėse. Meno kūriniais pasipuoš ir viešasis transportas. Gavę savivaldybės finansavimą, kūrėjai savo projektus Vilniuje įgyvendins per 1,5 metų.

20-ukas, kuriantis Vilnių

Viena geriausiai įvertintų idėjų - „Open gallery“ šiuolaikinio meno projektas Naujamiesčio kvartale tarp Švitrigailos, Kauno, Vytenio ir Panerių g., kur visi pastatai pavirs meno kūriniais. Čia atsirasianti atvira galerija su mažiausiai 9 naujais kūriniais turi ambiciją ateityje tapti viena lankomiausių erdvių Europoje.

Visi puikiai žino legendinį Pylimo g. skvero kiaušinį. Anksčiau planuotas kaip laikina keliaujanti po įvairias miesto erdves skulptūra, kasmet remontuotas, Pylimo g. kiaušinis jau tapo vietos identiteto ženklu. „Kuriu Vilnių“ dalyvaujantis Jurgis Dagelis sumanė patobulinti kiaušinio skulptūrą į mechanizuotą akustinį ir besitransformuojantį į judesio, garso ir šviesos gaivalą.

Senamiestyje, ant Vilniaus g. 24 namo atsiras Dovilės Bagdonaitės sukurta instaliacija „Vilniaus langeliai“. Tamsiuoju paros metu ant pastato išryškės žodžių dėlionė, kurioje suradus tinkamus žodžius bus galima perskaityti eilėraštį.

Viršuliškių miško parkas, įgyvendinus skulptoriaus Mykolo Saukos idėją, taps unikalia, sapniška, keista ir savita atmosfera išsiskiriančia erdve. Savitos skulptūros joje įprasmins žmones, kurie yra nematomi, bet svarbūs Viršuliškių veidai.

Daug dėmesio menininkai skyrė Antakalniui - Šiuolaikinė meno asociacija „įdarbins“ robotą gidą Sapiegų parke - robotas bus puikus istorijų pasakotojas, savarankiškai judantis parko takeliais ir pasakojantis įdomias istorijas apie Vilnių.

O Lietuvos dailininkų sąjunga unikaliais piešiniais papuoš savivaldybei priklausančių pastatų eksterjerą Antakalnio seniūnijoje.

Šalia senosios Vilniaus vandenvietės atsiras naujas vietovės tapatybės žymeklis, kurį sukurs UAB AEXN. Skurdoką sovietmečio realybę menanti metalinė vandens cisterna bus nuoroda ne tik į senuosius Vingrių šaltinius bei vandenvietę, bet ir į greit duris atversiantį MO muziejų. Archajine siuvinėjimo kryžiuku technika papuošta vandens lelijų raštais, cisterna simbolizuos tyrumą ir švarumą.

„Tapybos maršrutizatoriai“ pasiūlė originaliai apipavidalinti 5 Vilniaus troleibusus dešimčia skirtingų Lietuvos ir Estijos jaunųjų menininkų tapybos darbais.

VšĮ „Demokratinės Bendruomenės Resursai“ Vilnių papuoš skulptūriniu ženklu, skirtu Kazimierui Simonavičiui - raketų išradėjui, apie 1648 metus Olandijoje išleidusiam veikalą „Didysis artilerijos menas“, kuris greitai išgarsėjo visoje Europoje. Skulptūra įdomi ir tuo, kad į miesto ekspozicines erdves įtrauks ir netikėtą, urbanistinę miesto dalį - Kirtimus, ir bus matoma visiems keliaujantiem pro miesto vartus - Vilniaus oro uostą.

Projekto „Atminties kolektoriai“ autorė Jurga Macinauskaitė nustebins ne vieną - ant daugiabučio namo Stepono g. atsiras kompoziciškai sudėliotos tūbos, įvairiais ilgiais styrančios nuo namo sienos. Tai tarsi tūkstančiai su savo istorijom ir patirtimi šia gatve praėjusių ir pravažiavusių žmonių.

Atrinktas projektas B A U B A S - tai bendras Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos edukatorių, menininkų ir dizainerių kūrinys, kuris gatvės meno kūrinius pavers tikra galerija - su apšvietimu, istorija, garso takeliais, žemėlapiais. Interaktyvus, socialiniuose tinkluose paskelbtas konkursas, žada įtraukti visus.

Vienoje judriausių Vilniaus vietų atsiras Loretos Vaskovos projektuojama ramybės stotelė „1,2,3“ - instaliacija ir dešimt taškų, kuri mažins streso lygį sostinėje. Nuskanavus barkodą, bus galima išgirsti teatre naudojamą pratimą stresui įveikti.

Istoriniame sostinės žydų kvartale atsiras Linos Šlipavičiūtės-Černiauskienės projektas „Sienos prisimena“. Piešiniai ant istorinių pastatų sienų atkurs penkis Vilniaus žydų gyvenimo epizodus iš tarpukario laikotarpio. Šie gatvės meno kūriniai primins ne vien Holokausto siaubus, bet ir taikų, laimingą žydų bendruomenės gyvenimą Vilniuje.

Pačiame sostinės centre, ant Vilniaus savivaldybės fasado, menininkas Gitenis Umbrasas sukurs mozaiką - Vilniaus globėjas Šv. Kristoforas taps ryšininku - tarp chaoso ir dangiškos tvarkos pasaulių.

Vilniaus dailės akademijos bendruomenė šalia „K29“ verslo centro sukurs „Mėlyną juostą“ - kilpos formos bėgimo takelį. Sodri tamsiai mėlyna spalva susiriš ir susilies su žiedine pastato ir eismo mazgų dinamika. Tamsiuoju paros metu ši kilpa bus apšviesta specialiu ultravioletinių spalvų apšvietimu.

Simonas Šerkšnas sukurs „Šeškinės arką“ - miesto ritmą ir augimą išryškinsiančią viaduko sieną Šeškinėje, virš intensyvaus eismo gatvės. Tai bus tarsi vartai į daugybę mikrorajonų, ryškios spalvos pasirinktos kaip kontrastas pilkam miegamojo rajono kraštovaizdžiui ir architektūrai.

Dar vienas komisijos atrinktas projektas papuoš viešąją erdvę prie Šv. Onos bažnyčios. Čia menininkas Gediminas Antanas Sakalis pastatys meninį-skulptūrinį akcentą ONA. Kartu tai būtų puiki priemonė žmonėms turintiems regėjimo negalią pažinti ir naujai išgyventi iškiliausias Senamiesčio vietas ir jų tūrines- estetines savybes.

VšĮ „Inovatyvūs kūrybiniai projektai“ Pilaitėje ant keliaaukštės mašinų stovėjimo aikštelės nutapys piešinį, kuriame bus vaizduojami troleibusas ir policijos automobilis. Jis organiškai įsilies į aplinką, grafiškai atkartodamas pastato linijas ir užpildys tuščią vietą modernios architektūros statinyje.

Skulptorius Arvydas Ališanka sostinėje sukurs trinarę pasaulio medžio formos struktūrą „Gyvybės medis“. Jis simbolizuos Vilniaus miesto augimą, nuolatinį atsinaujinimą.

UAB „Architektūros linija“ pasirengusi Naujamiestyje sukurti atminimo ženklą ir skverą ties A. Vivulskio ir Vytenio g. sankryža, skirtą architektui Antanui Vivulskiui.

„Kuriu Vilnių“ projektus vertino: Šiuolaikinio meno centro Parodų organizavimo skyriaus vedėja dr. Ūla Tornau, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos narys Tadas Balčiūnas, Vilniaus dailės akademijos Aukštųjų studijų fakulteto dekanas doc. Romualdas Kučinskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas, žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė.

„Džiugu, jog šiame konkurse menas peržengė įprastų erdvių ribas ir pasklido po įvairias miesto vietoves. Pateikta paraiškų, kurios siūlė meno objektais paversti net ir įprastus, kasdien matomus miesto akcentus, taip priartinant meną prie žmogaus ir formuojant glaudžiai susijusį visuomenės ir kultūros santykį. Smagu, kad gauta paraiškų aplinkos apsaugos gerinimo tikslais, kraštovaizdžio formavimo idėjų, pateikta siūlymų įgyvendinti projektus, pasitelkiant išmaniąsias technologijas, inovatyvius sprendimus, šviesos ir garso efektus,“ - pasakojo Komisijos pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė.

Kviečiame programos „Kuriu Vilnių“ laimėtojus į konsultaciją vasario 19 d., 17 val. Savivaldybės Jaunimo informacijos centre. Aptarsime, kaip Vilniuje bus įgyvendinti ryškiausi konkurso projektai, kaip mūsų visų mylimas Vilnius taps dar gražesnis ir įdomesnis.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt