Vilnius tampa vis patrauklesnis tarptautinių konferencijų ir kitų renginių organizatoriams – pernai Lietuvos sostinėje suorganizuota apie 600 tarptautinių renginių, o tai trečdaliu (31 proc.) daugiau nei ankstesniais metais. Iš jų pusė (51 proc.) buvo korporatyviniai renginiai, kita pusė – viešojo sektoriaus. Iš viso šiuose renginiuose dalyvavo apie 75 tūkst. žmonių.
„Europos miestai dėl tarptautinių renginių organizavimo aktyviai
konkuruoja, nes, pirma, tokie renginiai miestui atneša didelę ekonominę naudą –
vienas konferencijų turistas išleidžia 4 kartus daugiau nei laisvalaikio
turistas, be to, apie 40 proc. konferencijų dalyvių vėliau sugrįžta į miestą
kaip laisvalaikio turistai. Antra, ypač svarbi jų išliekamoji vertė – į miestą
atvykstantys užsienio šalių, tarptautinių mokslo, verslo ir kitų institucijų
atstovai dalijasi pasauline praktika, mezgami svarbūs ryšiai, skatinami nauji
projektai, investicijos, populiarinamas mokslas“, – teigia Vilniaus miesto
turizmo ir verslo agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.
„Go Vilnius“ aktyviai varžosi dėl tarptautinių renginių su kitų
miestų konferencijų biurais. Daugiausiai Vilniuje renginių pernai vyko
medicinos, IT, inžinerijos mokslų, ekonomikos, kultūros bei politikos temomis. Smarkiai
pagausėjo finansinių technologijų ir biotechnologijų renginių.
Pasak I. Romanovskienės, kol kas Lietuvos sostinės
„arkliukas“ – nedideli, iki 120 žmonių grupėms skirti renginiai, nes būtent
tokiems geriausiai tinka Vilniaus renginių vietos. Pernai renginiai, skirti iki
100 dalyvių kiekiui, sudarė 72 proc. visų Vilniuje surengtų tarptautinių konferencijų
ir kitų renginių. Daugiausia renginių įvyko viešbučiuose – 68 proc., mokslo
įstaigose – 10 proc., konferencijų centruose – 3 proc., kiti (19 proc.) – netradicinėse
erdvėse: teatruose, bibliotekose, verslo centruose, studijose, muziejuose.
Vidutiniškai vienas renginys truko šiek tiek ilgiau nei dvi dienas.
„Tam, kad galėtume sėkmingai konkuruoti didelių konferencijų ir kongresų segmente, Vilniui būtina turėti kongresų centrą. Tai būtų stiprus pranašumas visame regione – tokio centro kol kas neturi Latvija ir Estija. Didesni renginiai paskatintų dar didesnį konferencijų turistų srautų augimą“, – teigia Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Vilniuje kol kas yra vos kelios vietos, kuriose galima surengti didesnius – 400–500 šimtams dalyvių skirtus renginius.
Daugiausia renginius Vilniuje organizavo Švedijos,
Latvijos, Estijos, Vokietijos, Belgijos, Suomijos įstaigos. Skaičiuojama, kad
vidutinės išlaidos vienam renginiui sudarė beveik 40 tūkst. eurų. Korporatyvinių
(privačių įmonių) renginių sąmatos buvo mažesnės – vidutinės išlaidos renginiui
sudarė 17 tūkst. eurų, viešojo sektoriaus renginys vidutiniškai atsiėjo 55
tūkst. eurų. Būtent dėl viešojo sektoriaus, t.y. įvairių asociacijų, mokslo,
valstybinių ar viešųjų institucijų, renginių miestai varžosi labiausiai, nes
tokie renginiai ne tik atneša daugiau pajamų, bet ir yra tęstiniai.
Praėjusiais metais daugiausia tarptautinių renginių Vilniuje
įvyko antrąjį metų ketvirtį – tuo metu surengta apie trečdalį (34 proc.) visų
renginių. Populiariausi renginių mėnesiai buvo gegužė, rugsėjis ir spalis.
Pajutusi renginių augimą plečiasi ir pati turizmo industrija
– praėjusiais metais Vilniuje duris atvėrė penki nauji viešbučiai, o kambarių
skaičius išaugo 800.
Į Vilniaus konferencijų turizmo statistiką, kuri sudaroma
pagal tarptautinę metodiką, įtraukiami tik tarptautiniai renginiai, kuriuose
dalyvavo daugiau nei dešimt žmonių, kurių bent 20 proc. buvo užsieniečiai ir
kurie truko ilgiau nei 4 valandas.