Samorząd

Close
Vilnius.lt  »  Samorząd  »  Często zadawane pytania

Często zadawane pytania

Filtruoti pagal temą

Administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašytas siūlymas asmeniui per tam tikrą terminą nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą atitinkamuose straipsniuose – minimalią baudą, nustatytą specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) įtvirtinta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.

Administracinis nurodymas yra neskundžiamas.

Asmeniui per nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas yra įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir per penkias darbo dienas po nustatyto termino pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.

Vykdant administracinius nurodymus visos baudos už administracinius nusižengimus mokamos nurodant vieną įmokos kodą – 1001.

Mokant baudas už administracinius nusižengimus, mokėjimo nurodyme būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK. ROIK privaloma įrašyti laukelyje Unikalus mokėjimo kodas. Kaip atlikti mokėjimą rasite https://www.vmi.lt/evmi/kaip-moketi-imokas-i-vmi-saskaita;jsessionid=48A4D40D94A8DA55FA1AD20E3CEE5495 arba www.vmi.lt → Sąskaitos ir įmokų kodai → Kaip mokėti įmokas į VMI sąskaitą.

Pažymėtina, kad kiekviena bauda už administracinį nusižengimą mokama atskiru mokėjimo nurodymu ir tik už vieną nusižengimą (parengta pagal VMI informaciją).

Asmuo, pageidaujantis susipažinti su neišnagrinėta ar išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, turi pateikti tinkamai užpildytą nustatytos formos prašymą. Tai padaryti galima naudojantis Savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/prasymo-leisti-susipazinti-su-administracinio-nusizengimo-bylos-medziaga-priemimas

Labai svarbu prašyme nurodyti pageidaujamų susipažinti duomenų apimtį ir įvardyti kokiais teisėtais tikslais ir kam jie bus naudojami, kaip reikalauja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.

Baudą paskyręs Savivaldybės administracijos pareigūnas privalo išsiųsti procesinį dokumentą, kuriuo yra skiriama bauda, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, administruojanti visų institucijų paskirtas baudas, naudodamasi informacinėmis sistemomis, turinčiomis tarpusavio integracines sąsajas, asmenims siunčia informaciją apie jų mokestines prievoles į jų MANO VMI skiltį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsniu, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu.

Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami elektroniniu paštu, kurio adresą asmuo nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose.

Jeigu asmenys elektroninio pašto adreso valstybės informacinėse sistemose ar registruose nenurodo, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami tik asmeniui išreiškus pageidavimą konkrečioje administracinio nusižengimo byloje gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu.

Registruoti laiškai siunčiami į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją.

Įstatyme yra numatyta ir kitų būdų šaukimams bei procesiniams dokumentams įteikti.

Informacija apie nusižengimą, jo padarymo ar kitos svarbios aplinkybės, yra nurodomos procesiniuose dokumentuose, todėl prašome atidžiai perskaityti gautus laiškus ir vadovautis juose pateikta informacija.

Jeigu Jums buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl kurio norite pateikti paaiškinimą apie administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ar atsiųsti nusižengimo faktą patvirtinančius / paneigiančius įrodymus ar kitus dokumentus, iki bylos nagrinėjimo dienos tai galima padaryti raštu, naudojantis Savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Paaiskinimas-administracinio-nusizengimo-byloje-ir-ar-reikalavimas-nagrineti-byla-zodinio-proceso-tvarka

Čia taip pat galima pareikšti reikalavimą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Jeigu gavote administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo, susijusio su transporto priemonių stovėjimo tvarkos reikalavimų pažeidimu, kurį padarė kitas asmuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsniu, per trisdešimt kalendorinių dienų nuo Protokolo išsiuntimo dienos turite raštu pranešti Savivaldybės administracijai visus administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonę valdžiusio ar ją naudojusio asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją.

Pranešimą dėl asmens, kuris valdė / naudojosi Jums priklausančia transporto priemone, taip pat galima pateikti naudojantis Savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Pranesimas-del-asmens-kuris-valde-naudojosi-transporto-priemone Pranešimai apie transporto priemonių valdytojus ar naudotojus turi būti pateikiami kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje atskirai.

Jei Jūs, gavęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ir sumokėjęs jame nurodyto dydžio baudą (per nurodytą terminą ir nurodytais rekvizitais), gavote didesnę baudą, turite kreiptis telefonu Nr. 1882 ir, susisiekę su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareigūnais, žodžiu pateikti prašymą sumokėtą baudą priskirti konkrečiam administracinio nusižengimo identifikaciniam kodui ROIK.

Įskaičius įmoką, Savivaldybės administracijai turėsite pateikti skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, prašydami nutarimą panaikinti.

Skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai administracinis nurodymas įvykdytas laiku, galima pateikti naudojantis Savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/skundas-del-nutarimo-administracinio-nusizengimo-byloje-kai-administracinis-nurodymas-ivykdytas-laiku.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 621 straipsnį nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, bei nukentėjusieji (ar jų atstovai). Skundo turinys ir forma turi atitikti Kodekso 624 straipsnio reikalavimus. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas raštu, pasirašytas jį paduodančio asmens. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, tik asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, laikomas pasirašytu. Skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodyta: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas, administracinio nusižengimo byla, dėl kurios paduodamas skundas, skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmė, nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai, skundą paduodančio asmens prašymai, įskaitant asmens pageidavimą siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis paduodamame skunde turi būti nurodytas skundą paduodančio asmens ar jo atstovo elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai.

Skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje galima pateikti naudojantis Savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Skundas-del-nutarimo-administracinio-nusizengimo-byloje arba interneto svetainėje  https://www.epolicija.lt.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą galima rasti Teisės aktų registre https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ebe66c0262311e5bf92d6af3f6a2e8b/asr

Rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis (Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 1 priedas).

Rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į Savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą.

Prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios rinkliavos dalies netaikomas, jeigu rinkliavos mokėtojas neįrodo, jog prašymas negalėjo būti pateiktas dėl svarbių priežasčių.

Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies.

Pastovioji rinkliavos dalis nustatoma tokia, kad padengtų visas pastoviąsias sąnaudas, o kintamoji rinkliavos dalis – tokia, kad padengtų visas kintamąsias sąnaudas. Paaiškiname, kad rinkliava turi padengti visas būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas.

Nesumokėtą rinkliavą Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau- VASA) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant galimybę vykdyti neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių ir antstolių paslaugomis. VASA turi teisę išdėstyti rinkliavos mokėjimus pagal sudarytus skolų grąžinimo grafikus.

Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ suformuoja ir rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikia mokėjimo pranešimą už nekilnojamo turto objektą.

Rinkliava mokama į savivaldybės biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodytą mokėjimo pranešime. Rinkliavos administravimą, apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę vykdo Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – VASA), todėl mokestinį pranešimą gyventojui suformuoja / atsiunčia VASA.

Pažymime, kad mokant rinkliavą pavedimu mokėjimo paskirtyje turi būti nurodomas mokėtojo kodas.

Rinkliavos administravimą, apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę vykdo savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“. Daugiau informacijos rasite čia: www.vasa.lt

Rinkliavos administravimą, apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę vykdo savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“. Rinkliavos administravimą, apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę vykdo savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.

Daugiau informacijos rasite čia: www.vasa.lt
  1. Rinkliavos mokėtojams, kurie Rinkliavos Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos – 100 proc. atleidimas nuo kintamosios rinkliavos dalies.
  2. Rinkliavos mokėtojams už nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dalies.

Galimi mokėjimo būdai ir terminai nurodyti mokėjimo pranešime.

Mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimus kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos.

Savitarnos svetainėje adresu www.vasa.lt, prie kurios galima prisijungti per Elektroninės valdžios vartus arba naudojantis slaptažodžiu, pateikiami vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai. Jeigu savitarnoje mokėjimo pranešimas nėra pateiktas, prašome kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau- VASA) nurodytais kontaktais: VASA klientų aptarnavimo skyrius Tel. 19118 Mob. 8 650 04 949 El. p. [email protected] Daugiau informacijos rasite čia: www.vasa.lt  

Prašome kreiptis į savivaldybės įmonę „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ nurodytais kontaktais:

VASA klientų aptarnavimo skyrius Tel. 19118 Mob. 8 650 04 949 El. p. [email protected] Daugiau informacijos rasite čia: www.vasa.lt

Bendro naudojimo maisto atliekų infrastruktūra įrengiama nuo 2018 metų. Individualios tokių atliekų surinkimo priemonės bus dalinamos/įrengiamos 2023-2024 metais ir apie tai gyventojai bus informuojami.

Prašome kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ Klientų aptarnavimo skyrių: Tel. 19118 Mob. 8 650 04 949 El. p. [email protected] Daugiau informacijos rasite čia: www.vasa.lt
Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų ir neregistruotinų nekilnojamojo turto objektų – lauko kavinių, laikinų prekybos ir paslaugų teikimo vietų, kioskų, paviljonų ir kt. valdytojai, viešųjų renginių organizatoriai, kuriems turi būti teikiama mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga turi kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau- VASA) . Galite kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ Klientų aptarnavimo skyrių: Tel. 19118 Mob. 8 650 04 949 El. p. [email protected] Daugiau informacijos rasite čia: www.vasa.lt

Dėl konteinerio pakeitimo galima kreiptis į mišrių komunalinių atliekų vežėją ir (ar) į Savivaldybės įmonę „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – VASA) dėl netinkamo naudojimui konteinerio pakeitimo.

Prašome kreiptis į VASA klientų aptarnavimo skyrių: Tel. 19118 Mob. 8 650 04 949 El. p. [email protected] Daugiau informacijos rasite čia: www.vasa.lt

Yra draudžiama palikti šalia konteinerių bet kokias atliekas, kurias privaloma šalinti konteineriuose, taip pat statybos ir griovimo, didelių gabaritų, tekstilės, pavojingas atliekas, padangas, automobilių ardymo atliekas, kitas neleistinas atliekas; palikti šalia tam skirtų konteinerių dideles, nesuplėšytas, nesulankstytas pakuotes ir pakuočių atliekas, kurias, jeigu jos netelpa į konteinerio angą ir konteineriuose yra vietos, privaloma sulankstyti ar kitaip susmulkinti ir sudėti į konteinerį; kitais būdais teršti konteinerių aikšteles, konteinerių pastatymo vietas.

Apie pažeidimą galite pranešti savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui telefonu (8 5) 219 7948 ar elektroniniu paštu [email protected], kad Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, atvykę pagal pranešimą, turėtų galimybę tinkamai surinkti įrodymus apie pažeidimą, nustatyti pažeidimą padariusius asmenis ir patraukti juos atsakomybėn.

Paaiškiname, kad pažeidusiems taisyklių reikalavimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII – 1869 patvirtinto 2015 m. birželio 25 d., 367 straipsnį „Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas“, kuriuo nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eurų, o pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Didelių gabaritų atliekas (toliau – DGA) gyventojas gali pašalinti keliais būdais:

  1. Gyventojai gali patys nemokamai pristatyti DGA, iki nustatytų normų, į DGA surinkimo aikšteles. Daugiau informacijos rasite: http://www.vaatc.lt/aiksteles/
  1. Gyventojai DGA atliekų išvežimą iš namų gali užsisakyti keliais būdais:
    • Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ savitarnos sistemoje užpildyti užsakymą
    • Telefonu: 8 612 46476
    • El. paštu [email protected]

Šia paslauga pasinaudoti gali rinkliava apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų savininkas, 1 kartą per 2 metus. Be papildomo mokesčio gali būti paimti 8 daiktai, kurių bendras svoris sudaro iki 200 kg.

Daugiau informacijos rasite čia: https://vasa.lt/paslaugos/dideliu-gabaritu-atlieku-isvezimas
Vilniaus miesto savivaldybė www.vilnius.lt Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ https://vasa.lt/ Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras https://www.vaatc.lt/apie-bendrove/
  • Neturintys galimybės namuose užpildyti prašymo elektroniniu būdu, galės tai padaryti atvykę į bet kurią mokyklą.
  • Kiekviena mokymo įstaiga paskirs atsakingą asmenį, kuris, esant poreikiui, tėvams padės užpildyti registracijos formą internete.
  • Prašymą užpildyti bus galima ir viešosiose bibliotekose. Vilniaus miesto savivaldybės klientų aptarnavimo centre registracija nevyks.
  • Popieriniai prašymai nėra teikiami.
  • Prašymai teikiami tik internetu per elektroninę prašymų registravimo sistemą, jungiantis per tinklalapį https://svietimas.vilnius.lt/.
Popierinių prašymo formų nebeliks, tačiau tie tėvai, kurie neturi galimybės namuose užpildyti prašymo elektroniniu būdu, galės tai padaryti atvykę į bet kurią mokyklą. Kiekviena mokymo įstaiga paskirs atsakingą asmenį, kuris tėvams padės užpildyti registracijos formą internete. Į mokyklą atvykę tėvai, kurie neturi/negali pateikti prašymo internetu iš namų ar kitos vietos, galės kreiptis į mokyklos raštinę ir atsakingas žmogus padės tai padaryti bei palydės prie darbo vietos su kompiuteriu. Vilniaus miesto savivaldybės klientų aptarnavimo centre registracija nevyks.
Rekomenduojama nurodyti ir mokyklą, kuri priskirta Jūsų gyvenamajai vietai bei kitas mokyklas, į kurias norėtumėte vaiką leisti mokytis.
  • Atsakingi už priėmimo vykdymą ir koordinavimą asmenys turi teisę tėvų prašyti papildomų pirmumo kriterijus patvirtinančių dokumentų, jeigu kyla abejonių dėl duomenų tikrumo ir teisėtumo.
Registracija namuose ar mokykloje – lygiavertės, prašymas pildomas internete, tai neturės jokios įtakos vaiko pirmumui eilėje. Galimybė registruoti vaiką mokykloje sudaryta tam, kad prašymą pateikti internetu galėtų tie tėvai, kurie namuose neturi kompiuterio ar prieigos prie interneto.
Pagal priėmimo tvarkos aprašą, vaikas, kurio broliai ar seserys jau mokosi mokykloje, turi pirmenybę prieš kitus vaikus.
  • Jeigu mokykla yra teritorinė, nurodžius besimokantį brolį ir (ar) seserį (įbrolį, įseserę) bus skiriamas 1 pirmumo taškas.
  • Jei mokykla nėra teritorinė, vaikai, kurių broliai ir (ar) seserys (įbroliai ar įseserės) prašymo pateikimo metu jau mokosi ir tęs mokymąsi pagal pradinio ir (ar) pagrindinio ugdymo programą pasirinktoje mokykloje, turi teisę pretenduoti į šios mokyklos laisvas vietas kartu su gyvenančiais mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje vaikais.
  • Dvynukams, trynukams ir kitiems daugiavaisio gimimo vaikams, kurie priimami kartu, skiriami 2 taškai, daugiavaikių šeimų vaikams skiriamas 1 taškas.
  • Prašymo pateikimo laikas ir nurodytų mokyklų seka neturi jokios įtakos priėmimui.
Vilniaus miesto savivaldybė centralizuotai surinks prašymus, pateiktus elektroniniu būdu ir perduos juos ugdymo įstaigoms, kurios toliau savarankiškai vykdys atranką, kaip tai buvo daroma ir anksčiau.
  • Nuo 2022 mokslo metų pirmumo kriterijaus taškai nėra skiriami už nuomos sutartį, registruotą Registrų centre. Priėmimas vykdomas teritoriniu principu, atsižvelgiant tik į deklaruotą gyvenamąją vietą.
Taip. Visi, pageidaujantys pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą (1 klasė), prašymus pildo internetu per elektroninę prašymų registracijos sistemą.
Atsakingi Švietimo, kultūros ir sporto departamento specialistai turi teisę tikrinti, ar tėvai (globėjai), gaunantys finansavimą, atitinka apraše nustatytas sąlygas, taip pat ar skirtas finansavimas naudojamas pagal apraše nustatytą tikslinę paskirtį (lėšos gali būti naudojamos tik ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrai ir ugdymui).

Prašymai teikiami:

  • nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d.
  • nuo kovo 1 d. iki kovo 31 d. į mokyklas, vykdančias priėmimą konkurso būdu ar įgyvendinančias specializuoto ugdymo (inžinerinės) krypties programas ar savitos pedagoginės sistemos elementus (Aprašo 1 priedas).
Prašymai teikiami nuolat. Prašymus ateinantiems mokslo metams rekomenduojama užpildyti iki š. m. gegužės 26 d.
Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijas į gimnazijas, atvykusių gyventi į sostinę, tėvai. Mokiniai, kurie pereina mokytis į aukštesnio lygmens programą (penktą, devintą (I gimnazijos) ar vienuoliktą (III gimnazijos) klasę) toje pačioje mokykloje, kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, mokyklos direktoriui pateikia laisvos formos prašymą mokykloje.
Prašymo priėmimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui, o registracija į bendrojo ugdymo įstaigas vyks nuolat. Užpildžius prašymą kovo 1 d., ar balandžio 15 d. – įtakos pirmumui eilėje tai neturės. Todėl raginame tėvus neskubėti, gerai įvertinti mokyklas, kurias nori pasirinkti.
Taip. Prašymų skiltyje bus laukas „specifiniai pageidavimai“.
  • Pildant el. prašymą, skiltyje „Papildoma informacija“ yra galimybė nurodyti, į kurį mokyklos filialą tėvai norėtų leisti vaiką.
  • Pažymėtina, kad mokykla mokinius į klases ir filialus skirsto pagal mokyklos vadovo įsakymu patvirtintą tvarką.
Preliminarus priimtų mokytis mokinių sąrašas bus skelbiamas mokyklų interneto svetainėse birželio mėn.
  • Mokiniai į mokyklas kviečiami pagal patvirtintą grafiką.
  • Tėvai apie gautus kvietimus bus informuoti elektroniniu paštu, e. sistemoje bus matomas suteiktas mokinio registracijos numeris MOK-0000.
  • Priimtų mokytis mokinių sąrašai skelbiami mokyklų tinklalapiuose po kvietimų išsiuntimo.
  • Jei vaiką kviečia kelios mokyklos, elektroninėje sistemoje tėvai turės patvirtinti, kurią iš mokyklų renkasi.

Savivaldybė, kai jos teritorijoje yra švietimo ir vaikų globos įstaigos, važiavimo išlaidas kompensuoja:

  1. kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų 9–12 klasių (gimnazijų 1–4 klasių), profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantiems į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais; neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis;
  2. kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems priešmokyklinio ugdymo grupių ir 1–8 klasių mokiniams darbo dienomis iki artimiausios atitinkamą bendrojo ugdymo programą vykdančios mokyklos, jeigu Savivaldybės teritorijoje esanti mokykla yra artimiausia atitinkamą bendrojo ugdymo programą vykdanti mokykla.

Priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs mokyklose organizuojami be atskiro prašymo, nevertinant gaunamų pajamų – tėvai neturi teikti jokių pažymų. Pildyti paraišką reikia tik norint gauti finansinę paramą mokykliniams reikmenims – ji visada skiriama tik įvertinus šeimos pajamas.

Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas iki mokslo metų ugdymo proceso pabaigos, o IV gimnazijos klasės mokiniams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos.

  • Patikslinti kriterijai dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų priėmimo, įvaikintų vaikų, globotinių, rūpintinių, diplomatinio korpuso darbuotojų vaikų, perkeliamų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karių vaikų priėmimo, nebegalioja kriterijus dėl išsinuomoto būsto.
  • Papildyti kriterijai vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) ir paties vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos laikas mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje yra 6 ir daugiau metų (deklaracijos terminas pirmo posėdžio metu skaičiuojamas birželio 1 d. duomenimis, vėlesniuose posėdžiuose skaičiuojama to posėdžio data), skiriami 4 taškai.
  • Sudarytos sąlygos elektroninių prašymų koregavimui asmenims, stojusiems į konkursines mokyklas ir į jas nepatekusiems. El. prašymus jie galės patikslinti gegužės 30 – 31 dienomis.
  • Sudarytos sąlygos vaikams, turintiems teisę į socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą į teritorinę mokyklą patekti be eilės. Lieka Aprašo punktas dėl fizinę negalią turinčių asmenų galimybės pirmumo teise patekti į arčiausiai esančią pritaikytą mokyklą.
  • Be eilės priimami Aprašo 50 punkte išvardinti asmenys. Kiti asmenys, neatitinkantys Aprašo 50 punkte keliamų reikalavimų, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje ir pretenduojantys mokytis pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, priimami pagal šio Aprašo 52 punkto suminį pirmumo kriterijų taškų skaičių.
Pirmumo teisę patekti į mokyklą turės tų tėvų vaikai, kurie yra bent prieš dvejus metus deklaravę savo gyvenamąją vietą. Taip pat šis pirmumo kriterijus taikomas mokiniams, kurių vieno iš tėvų (teisėto globėjo ar rūpintojo) ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje įsigytame ar išsinuomotame būste, kuriame faktiškai gyvenama. Nuomos atveju nuomos sutartis turi būti užregistruota Registrų centre.
Pateikdami prašymą ir rinkdamiesi mokyklą, kurią lankys jų vaikas, tėvai galės nurodyti iki penkių bendrojo ugdymo įstaigų – mokyklą, kuri yra priskirta pagal gyvenamąją teritoriją ir keturias mokyklas, į kurias taip pat norėtų leisti savo vaiką. Atkreipiame dėmesį, kad įvedus gyvenamąjį adresą, mokykla, priskirta pagal gyvenamąją teritoriją, bus nurodyta automatiškai.
  • Teikiant prašymą elektroninėje sistemoje galima pasirinkti ne daugiau kaip tris Savivaldybės pavaldumo mokyklas, iš kurių viena privalo būti teritorinė ugdymo įstaiga.
Priėmimas į mokyklas ir mokyklų aptarnavimo teritorijos yra du skirtingi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai. Kiekvienas tėvelis, norintis, kad jo vaikas būtų priimtas į mokyklą, turi pateikti prašymą, kuriame gali nurodyti iki penkių pageidaujamų lankyti mokyklų. Mokyklų aptarnaujamos teritorijos nustatytos todėl, kad toks reikalavimas numatytas Švietimo įstatyme bei Švietimo ministerijos patvirtintame priėmimo į mokyklas apraše. Vilniaus miesto mokyklų aptarnaujamų teritorijų žemėlapis sudarytas tokiu principu, kad kiekvienam adresui Vilniaus mieste yra priskirta konkreti viena mokykla. Toks suskirstymas galiojo ir ankstesniais metais.
  • Vilniaus miesto mokyklų aptarnaujamų teritorijų žemėlapis sudarytas vadovaujantis principu, kad kiekvienam adresui yra priskirta viena mokykla.
  • nemokamas maitinimas (pusryčiai, pietūs, pavakariai ir maitinimas mokyklose organizuojamose vasaros poilsio stovyklose);
  • parama mokinio reikmenims įsigyti (80 Eur per kalendorinius metus).

Daugiau informacijos, ar mokinys gali gauti socialinę paramą, rasite čia: apie paramą

Jeigu kiltų daugiau klausimų, prašom kreiptis:

  • dėl paramos mokiniams (maitinimo ir reikmenų) skyrimo vertinant pajamas – į Socialinių išmokų skyrių tel. 8 700 35545.
  • dėl paramos (maitinimo) mokiniams organizavimo mokyklose – į mokyklų administracijas.
  • Vadovaujantis Aprašo 40 punkto nuostatomis, priėmimą į mokyklas vykdo mokyklų vadovų įsakymais patvirtintos priėmimo komisijos.
  • Vilniaus miesto savivaldybės specialistai administruoja elektroninę sistemą, kurioje registruojami prašymai, dalyvauja nenumatytų atvejų komisijos veikloje, koordinuoja priėmimo komisijų darbą.
Mokyklų aptarnavimo teritorijos mokykloms yra nustatytos teritoriniu, o ne gatvių principu. Anksčiau galiojęs teisės aktas mokykloms priskirdavo atskiras gatves, o tai nėra pats patogiausias būdas dideliam, nuolat besikeičiančiam ir moderniam miestui, nes gatvių pavadinimai, netgi naujos gatvės atsiranda ne tik ruošiantis rugsėjo 1 d., o nuolatos, todėl buvo siekiama sukurti tokį teisinį reguliavimą, kurio nereikėtų keisti kiekvieną kartą Vilniaus mieste, atsiradus naujai gatvei ar pastačius naują gyvenamą namą. Taip pat Vilniaus mieste yra gatvių, kurios yra labai ilgos, pavyzdžiui, Geležinio Vilko gatvė, kuri driekiasi per visą miestą. Tad daliai moksleivių patogiau lankyti Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnaziją, kitiems arčiau - Vilniaus Jeruzalės progimnazija. Mokyklų teritorijos parengtos atsižvelgiant į tai, kiek konkrečioje teritorijoje yra deklaruotų vaikų, kurie rugsėjo 1 d. turėtų atverti mokyklos duris, taip pat įvertintas mokyklų projektinis pajėgumas, kiek naujų mokinių jose galėtų mokintis ir kiek mokosi šiuo metu, todėl pagrindinis žemėlapio tikslas ne tik nustatyti patogiai pasiekiamą mokyklą, bet ir šioje teritorijoje gyvenantiems vaikams suteikti pirmenybę patekti į tokią mokyklą.
  • Mokykloms priskiriamos aptarnavimo teritorijos kiekvienais metais atnaujinamos pagal duomenis apie toje teritorijoje deklaruotų mokyklinio amžiaus vaikų skaičių bei atsižvelgiant į tame mikrorajone esantį mokyklų tinklą ir vertinant kiekvienos mokyklos pastato projektinį pajėgumą.
  • Jeigu deklaruotų mokyklinio amžiaus vaikų skaičius viršija mokyklos pastato projektinį pajėgumą, tos mokyklos aptarnavimo teritorija yra mažinama, o kitos mokyklos, jeigu yra galimybė, esančios tame pačiame mikrorajone (arba jeigu tokios galimybė nėra – gretimame mikrorajone) ir turinčioje laisvų vietų – didinamas.

Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų), 14–18 metų vaikas prašymą gali pateikti pats, turėdamas vieno iš tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą. E. sistemoje pareiškėjas:

  • Užpildo prašymą internetu per elektroninę prašymų registracijos sistemą – https://svietimas.vilnius.lt/
  • Pirmokai pateikia priešmokyklinio ugdymo pasiekimų ir pažangos įvertinimo rekomendaciją ar kitą priešmokyklinio ugdymo programos baigimą patvirtinantį dokumentą, neturint minėtų dokumentų pristatyti pasirašant sutartį.
  • Pirmumo kriterijus patvirtinančius dokumentus.
  • Visus šiuos dokumentus reikia prisegti kaip priedus prie elektroninės registracijos prašymo formos.
  • Jeigu pildydami prašymą visų reikiamų dokumentų dar neturite, juos galite prisegti iki gegužės 31 d.
  • Iki kovo 31 d. į mokyklas, vykdančias priėmimą konkurso būdu ar įgyvendinančias specializuoto ugdymo (inžinerinės) krypties programas ar savitos pedagoginės sistemos elementus.
  • Mokymo sutartį elektroniniu būdu tėvai galės pasirašyti patvirtinę gautą kvietimą. Sutartis sudaroma iki rugpjūčio 31 d.
Tėvai (globėjai, rūpintojai), pageidaujantys leisti vaiką į pirmąją klasę, pateikia: nustatytos formos prašymą, kurį pildo internetu, vaiko gimimo liudijimo originalą ir kopiją (kopiją galima prisegti prie prašymo), priešmokyklinio ugdymo pasiekimų ir pažangos įvertinimo rekomendaciją ar kitą priešmokyklinio ugdymo programos baigimą patvirtinantį dokumentą; brandumą mokyklai patvirtinančią rekomendaciją, jei tais kalendoriniais metais vaikui dar nesueina 7 metai, pirmumo kriterijus patvirtinančius dokumentus ir sveikatos pažymą. Visus šiuos dokumentus bus galima prisegti kaip priedus prie elektroninės registracijos prašymo formos. Jeigu pildydami prašymą visų reikiamų dokumentų dar neturite, juos prisegti galėsite ir vėliau.

Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokyklų vadovams ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 10 dienos pateikia prašymus dėl važiavimo išlaidų kompensavimo. Kartu pridedama ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Jei mokslo metų laikotarpiu pasikeičia mokinio gyvenamoji vieta ar išryškėja kitos nenumatytos aplinkybės, pateikiamas naujas prašymas.

Vilniečiai, kurių vaikai yra vyresni nei antrokai, prašymus dėl socialinės paramos mokiniams 2021–2022 mokslo metais gali pildyti elektroniniu būdu čia – https://spis.lt/.

Instrukciją rasite čia – SPIS instrukcija parama mokiniams

Visi prisijungimo būdai čia – SPIS visi prisijungimo būdai

Registruojantis pasirinkti keturias norimas lankyti mokyklas, į kurias norėtų leisti savo vaiką, o penktąją pasirinkti tą mokyklą, kuri priskirta. Vilniaus miesto savivaldybė siekia, kad ugdymo kokybė augtų visose mokyklose. 2017 m. numatytas beveik penktadaliu didesnis finansavimas mokykloms. 2017 metais standartizuotus testavimus vykdys viso miesto mokyklos, tad bus galima lyginti ir ugdymo pasiekimus skirtingose mokyklose. Nuo šių metų bus tiriamas kiekvienos mokyklos mikroklimatas ir moksleivių fizinis aktyvumas, savivaldybė analizuos duomenis apie individualius rezultatų pokyčius mokyklose.
  • Tėvai pildydami elektroninį prašymą gali pasirinkti iki trijų mokyklų, iš kurių viena teritorinė.
  • Pretenduojant į mokyklą, nepriklausančią pagal gyvenamąją vietą, turite atkreipti dėmesį, kad į šią mokyklą mokiniai bus pakviesti tik tuo atveju, jeigu priėmus vaikus, kuriems ši mokykla yra teritorinė, liks laisvų ugdymosi vietų klasėje.
  • Informacija apie gyventojo naujausią deklaruotą gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį yra sutikrinama prašymo registracijos (redagavimo) metu automatiniu būdu.
  • Jei deklaruota gyvenamoji vieta yra mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje naujai įsigytame (iki 2 metų) būste įrodantys dokumentai turi būti prisegti e. sistemoje.
  • Duomenys e. sistemoje atnaujinami prieš komisijų posėdžius.
  • Nuo kovo 1 dienos prašymą lankyti mokyklą galima pateikti tik elektroniniu būdu tinklalapyje https://svietimas.vilnius.lt/
  • Teikti el. prašymus galima užsiregistravus ir susikūrus paskyrą https://vilnius.lt/lt/, per elektroninę bankininkystę arba kitą elektroninės atpažinties priemonę.
  • Būsimų pirmokų tėvams el. prašymą pateikti privaloma iki gegužės 31 dienos (iki kovo 31 d. į mokyklas, vykdančias priėmimą konkurso būdu ar įgyvendinančias specializuoto ugdymo (inžinerinės) krypties programas ar savitos pedagoginės sistemos elementus).
  • El. prašymo pateikimo laikas ir prašyme nurodytų mokyklų seka neturės jokios įtakos pirmumui, todėl siūlome tėvams neskubėti, gerai apgalvoti mokyklų pasirinkimą.
Nuo kovo 1 dienos prašymą lankyti mokyklą galima bus pateikti elektroniniu būdu. Todėl tėvams nebereikės būriuotis prie mokyklų, norint užrašyti vaiką į mokymo įstaigą, o užpildytą paraišką patogiai pateikti tiesiog internetu. Nuoroda į registracijos sistemą bus paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje.
Ar mokinys bus priimtas į mokyklą, kuri nėra priskirta pagal gyvenamąją vietą, priklausys nuo to, ar visi mokyklos teritorijos mokiniai norės mokytis šioje mokykloje. Jeigu bus laisvų vietų, šie mokiniai bus priimti į norimą mokyklą. Bet kuriuo atveju vietos mokyklų užteks visiems Vilniaus mieste gyvenantiems vaikams.
Daugiabučiams namams valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti butų ir kitų patalpų savininkai gali pasirinkti tokias valdymo formas:
  • Steigti daugiabučio namo savininkų bendriją, išsirinkti valdymo organus, pavedant jiems organizuoti namo priežiūrą.
  • Sudaryti jungtinės veiklos sutartį (JVS) ir įgalioti asmenį, kuris atstovaus patalpų savininkams ir organizuos namo priežiūrą.
  • Pasirinkti administratorių, kuris rūpinsis gyventojams priklausančiu bendru turtu ir organizuos jo priežiūrą. Administratorių skiria savivaldybė.
KAI NAMĄ PRIŽIŪRI  SAVIVALDYBĖS PASKIRTAS ADMINISTRATORIUS, PATALPŲ SAVININKAI TURI ŽINOTI, KAD ADMINISTRATORIUS YRA ATSAKINGAS UŽ NAMO PRIEŽIŪRĄ IR PRIVALO:
  1. Organizuoti namo techninę priežiūrą, šią paslaugą pirkti rinkoje, o kai vykdo pats, derinti sąmatą ir tarifą su savininkais.
  2. Organizuoti inžinerinių sistemų techninę priežiūrą ir namui priskirto sklypo priežiūrą, sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais, vykdyti sutarčių kontrolę.
  3. Planuoti namo remonto darbus, apskaičiuoti tam reikalingas lėšas, parengti remonto darbų planus ir juos visiems savininkams pateikti į pašto dėžutes.
  4. Vykdyti remonto darbus.
  5. Apskaičiuoti s ir paskirstyti savininkams pagal jų nuosavybės dydį mokesčius už atliktus remonto darbus ar suteiktas paslauga (iki kito mėnesio 15 d.).
  6. Sukūrus bendriją, pasirašius jungtinės veiklos sutartį ar pakeitus administratorių perduoti namo priežiūrą ir visus su namu susijusius dokumentus ir sukauptas lėšas kitam namo valdytojui (per 30 d.).
  ADMINISTRATORIUS PRIVALO ATSISKAITYTI /TEIKTI INFORMACIJĄ SAVININKAMS APIE  VYKDOMĄ NAMO PRIEŽIŪRĄ
  1. Pasibaigus kalendoriniams metams per 3 mėnesius į pašto dėžutes pateiktis ataskaitą, kokius darbus, paslaugas atliko name, kiek lėšų sukaupta ir panaudota namo priežiūrai.
  2. Prieš 3 darbo dienas informuoti apie planuojamus remonto darbus: jų mastą, kainą, lėšų šaltinius, atlikimo terminą, darbų rangovą, darbų vadovą ir jo kontaktinius duomenis.
  3. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti apie remonto darbų ir kitų paslaugų pirkimo rezultatus.
  4. Pateikti paaiškinimus apie apskaičiuotus mokesčius, atliktus remonto darbus ir suteiktas paslaugas (terminas – 10 darbo dienų, jei kreipiamasi raštu). Visus klausimus aptarti susirinkime (jei prašo ¼ savininkų).
  5. Savininkams paprašius susipažindinti juos su darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais.
  6. Parengti ūkinį-finansinį planą, kuriame turi būti nurodyti visi einamųjų metų mokesčiai ir planuojami remonto darbai. Plano projektą teikti savininkams, jei savininkų pasiūlymų negauna, Administratorius planą tvirtina ir vykdo.
  7. Namo savininkai Administratorių kontroliuoja per išsirinktą įgaliotąjį atstovą, kuris stebėtojo teisėmis dalyvauja darbų ir paslaugų pirkimuose, priimant darbus, apžiūrose, fiksuojant prietaisų rodmenis.

Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe, kurias vertėtų įsidėmėti

  1. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.
  2. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę:
    • imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai;
    • reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.
  3. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba LR civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir LR civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.
  4. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas LR civilinio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
  5. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
  6. Butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
  7. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai dėl klausimų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, pirmiausia turėtų kreiptis į jų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją. Šiam nepateikus atsakymo per 10 darbo dienų arba esant nepasitenkinimui atsakymu, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas gali būti skundžiamas Savivaldybės administracijai.

Savivaldybės Būsto administravimo skyrius kontroliuoja kaip Administratorius vykdo jam priskirtas pareigas ir funkcijas, nurodytas čia. 

Administratoriaus kontrolė vykdoma, nagrinėjant gyventojų skundus, prašymus, atliekant planinius ir neplanuotus administratorių vykdomos veiklos name patikrinimus bei tikrinant kaip administratorius organizuoja daugiabučio namo priežiūrą ir remonto darbus.

Į savivaldybės vykdomą administratoriaus kontrolę neįeina finansinių dokumentų turinio ir atliekamų darbų kokybės, kiekių tikrinimas.

Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendro naudojimo objektų administratorių.

Kaip pakeisti namo administratorių?

1/4 butų savininkų pasirašytą prašymą atsiųsti el. paštu [email protected].
Butų savininkai balsuoja dėl administratoriaus pakeitimo.
Administratorius pakeičiamas, jei pakeitimui pritaria dauguma butų savininkų.

Norėdami pakeisti (pasirinkti kitą) administratorių,  ne mažiau kaip 1/4 butų savininkų turi raštu (prašymo formą galite rasti čia) kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių, kuris vadovaudamasis Administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu pats organizuos administratoriaus pakeitimo procedūras.

Platesnė informacija apie pasirinkimo procedūras https://daugiabuciai.vilnius.lt/
Administratorius  privalo:
  • per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti su namu susijusios veiklos  ataskaitą savivaldybei, patalpų savininkams ir perimantiems namo valdymą;
  • perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas;
  • perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai;
  • iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas.
Naudinga informacija Vilniečiams apie daugiabučių namų valdymą (bendrijų steigimas) (lankstinukas atsisiųsti)

Kaip įsteigti namo bendriją?

Iniciatyvinė grupė parengia bendrijos įstatų projektą.
Šaukiamas steigiamasis susirinkimas, kuriame turi dalyvauti dauguma butų savininkų.
Priimamas sprendimas dalyvaujančiųjų dauguma.
Bendrijos įstatus tvirtina notaras.
Bendrija įregistruojama Juridinių asmenų registre.
  • Norint steigti bendriją, reikia suburti iniciatyvinę grupę, kurią sudarytų bent 3–5 asmenys.
  • Iniciatyvinė grupė turi parengti bendrijos įstatų projektą pagal nustatytus bendrijos įstatų rengimo reikalavimus.
  • Iki steigiamojo susirinkimo dienos sudaryti pritariančiųjų bendrijai sąrašą, kuriame turi būti: savininkų parašai, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numeris, jo išdavimo data.
  • Jei bendriją planuojama steigti daugiabučiame name, kurį prižiūri savivaldybės paskirtas administratoriaus, apie bendrijos steigimą ir steigiamojo susirinkimo datą reikia pranešti administratoriui prieš 30 dienų iki susirinkimo. Administratorius bendrijos steigimo iniciatoriams ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia namo bendrojo naudojimo objektų aprašą.
  • Apie organizuojamą steigiamąjį bendrijos susirinkimą, jo datą, vietą ir laiką visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams pranešama ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Kartu pateikiama susirinkimo darbotvarkė ir bendrijos įstatų projektas.
  • Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų savininkų.
  • Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Buto ar kitų patalpų savininkas balsuojant turi po vieną balsą. Buto ar kitų patalpų bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą.
  • Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyviai registruojami į sąrašą, kuriame nurodoma: dalyvio vardas ir pavardė ir kita informacija, nurodyta Bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Jeigu susirinkimo dalyvis yra įgaliotas savininko atstovas, susirinkimo dalyvių sąraše nurodomas įgaliojimo registracijos numeris ir data. Susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
  • Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas. Protokolas parengiamas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Prie protokolo pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas su jų parašais. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo ir bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašo pavyzdinę formą rasite čia.
  • Jeigu steigiamasis susirinkimas numatytu laiku neįvyksta, pakartotinis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo neįvykusio steigiamojo susirinkimo dienos. Daugiau informacijos galite rasti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų Bendrijų įstatymo 6 straipsnyje.
 

Sprendimas registruoti bendriją priimamas steigiamajame susirinkime.Bendrijos pirmininkas bendrijos įstatus ir kitus steigimo dokumentus pateikia patvirtinti notarui.

Notaro patvirtintus dokumentus bendrijos pirmininkas pateikia Juridinių asmenų registrui, kuris per 20 darbo dienų registruoja bendriją arba praneša apie atsisakymą registruoti, nurodydamas priežastį.

Nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos Bendrija laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens statusą.

Įregistravus Bendriją prašome informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių, kuris išbrauks daugiabutį namą iš administruojamų namų sąrašo. Prašymo formą galite rasti čia. 

Konsultacijas, kaip įsteigti bendriją ir kaip toliau organizuoti namo valdymą bei priežiūrą, nemokamai teikia Savivaldybės atrinkta Advokatų profesinė bendrija NEWTON LAW.

Konsultacijos yra teikiamos telefonu +370 600 36390 ir el. paštu [email protected] darbo dienomis: pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 10.00 iki 19.00 val. ir penktadieniais nuo 10.00 iki 17.00 val.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo  2019-12-11 apmoka visas naujų daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimo išlaidas (dengia notaro, VĮ Registrų centro suformuoto patalpų savininkų sąrašo, Juridinių asmenų ir Nekilnojamojo turto registrų kaštus).

Įsteigus bendriją ir ją įregistravus Registrų centre, bendraturčiams sudarius jungtinės veiklos sutartį (toliau – JVS) ir ją įregistravus Registrų centre arba įsigaliojus savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratorių (toliau – administratorius) konkretaus daugiabučio namo valdytoju (toliau visi kartu – naujasis valdytojas), naujasis valdytojas:

  1. turėtų nedelsdamas raštu kreiptis į buvusį valdytoją, nurodydamas jo pareigą per 30 dienų perduoti naujam valdytojui nepanaudotas butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas, turimus pastato statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, kitus dokumentus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu (susirinkimų protokolai; ilgalaikiai planai; bendrojo naudojimo objektų aprašas ir kt.) ir pasiūlyti priėmimo perdavimo vietą, laiką, savo kontaktus ir pan.;
  2. jeigu buvęs valdytojas per nurodytą terminą dokumentų, kaupiamųjų lėšų neperduoda, arba perduoda ne viską, naujasis valdytojas:

2.1.  gali kreiptis į buvusį valdytoją su raginimu (siųstu registruotu paštu; įteikti pasirašytinai asmeniškai) per nustatytą terminą (pvz. 7 dienų) perduoti dokumentus ir kaupiamąsias lėšas. Raginime galėtų būti nurodomos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 str. 10 d. nuostatos (Administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį;

2.2. jeigu buvęs valdytojas į gautą raginimą nereaguoja ar raginime nurodytų reikalavimų perduoti dokumentus ir kaupiamąsias lėšas neįvykdo, arba naujasis valdytojas papildomai neragino buvusio valdytojo įvykdyti savo pareigas, naujasis valdytojas privalo kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo įpareigoti buvusį valdytoją atlikti veiksmus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsniu „Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę“.

Kaip bus vykdomas teismo įpareigojimas?

Teismas sprendime nurodys terminą, per kurį atsakovas turės įvykdyti sprendimą. Jeigu atsakovas įpareigojimo per sprendime nurodytą terminą neįvykdo, ieškovas (naujasis valdytojas) turės kreiptis  į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą. Gavęs vykdomąjį raštą naujasis valdytojas turės jį pateikt antstoliui priverstiniam vykdymui (https://www.antstoliurumai.lt/antstoliu-funkcijos).

Kaip savarankiškai prižiūrėti namą pagal jungtinės veiklos sutartį ?

Butų savininkai organizuoja susirinkimą dėl Jungtinės veiklos sutarties (JVS) pasirašymo. Sprendimą priima dauguma.
Pasirašoma sutartis, išrenkamas JVS įgaliotas asmuo.
Namo valdymas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.
Administratorius ir Savivaldybė informuojami apie pasirašytą sutartį.
Administratorius perduoda namo valdymą.
   
  • Nepatenkinti administratoriaus veikla butų savininkai organizuoja susirinkimą dėl Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo (JVS). Sprendimą priima dauguma;
  • Surašomas sprendimų priėmimo protokolas, pasirašoma sutartis, išrenkamas JVS įgaliotas asmuo;
  • Daugiabučio namo valdymas JVS įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre (NTR);
  • Informacija apie pasirašytą sutartį ir jos įregistravimą NTR pateikiama namo Administratoriui ir savivaldybės Būsto administravimo skyriui, namas išbraukiamas iš administruojamų namų sąrašo (prašymo formą galite rasti čia);
  • Administratorius per mėnesį nuo sutarties pasirašymo perduoda namo valdymą;
  • Butų savininkai patys sprendžia savo namo priežiūros klausimus.
Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties pavyzdinę formą galite rasite čia » Daugiau informacijos – tel.: (8 5) 211 2718 / 2092

Kviečiame susipažinti su Vilniaus miesto daugiabučių namų interaktyviuoju žemėlapiu! Jame galite rasti bendrąją informaciją apie daugiabučius namus, pastatų valdytojus, teikiamų paslaugų kainas, palyginti jas su kaimyno namu ir kt.

Statinio galimos avarinės būklės požymiai – statinio (jo dalies, konstrukcijų) deformacijos, dėl kurių statinys yra avarinis arba jų nepanaikinus statinys gali tapti avariniu (STR 1.03.01:2016 4.4 papunktis).

Statinio savininkas arba naudotojas, nustatęs, kad jo naudojamas statinys atitinka galimos avarinės būklės požymius (STR 1.03.01:2016 1 priedas), privalo užsakyti statinio ekspertizę (STR 1.03.01:2016 13 punktas).

Statinio ekspertizė atliekama ir viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) arba statinių naudojimo priežiūrą (Savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius) nurodymu, bei statinio savininko (naudotojo) iniciatyva.

Teisės aktai reglamentuojantys statinių priežiūrą įpareigoja statinio naudotoją (Statybos įstatymo 47 straipsnis) suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinį jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Iki remonto darbų atlikimo statinio naudotojas privalo imtis laikinų apsaugos priemonių užtikrinančių nustatytų konstrukcijų defektų būklės stabilizavimą (atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, apriboti priėjimą ir privažiavimą prie statinio ar jo dalies turinčios avarinės būklės požymių, sustabdyti ar apriboti statinio naudojimą) iki kol bus atlikta statinio ar jo dalies konstrukcijų turinčių galimos avarinės būklės požymių ekspertizė ir bus pašalinti defektai sąlygojantys galimai avarinės būklės požymius.

Jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys pripažįstamas avariniu, statinio naudotojas, vadovaudamasis teisės aktais ir statinio ekspertizės akte pateikta išvada, imasi priemonių statinio avarinei būklei pašalinti arba nusprendžia statinį griauti teisės aktų nustatyta tvarka. Kai statinys pripažįstamas avariniu, statinio naudotojas statinio ekspertizės akto kopiją per 5 darbo dienas išsiunčia valstybės įmonės Registrų centro teritoriniam padaliniui, kuris statinio registracijos dokumentuose padaro apie tai įrašą.

Jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys nėra avarinis, statinio naudotojas imasi priemonių, kurios nurodytos statinio ekspertizės akte, tam, kad būtų pašalinti nustatyti avarinės būklės požymiai.

Pažymime, kad statinį ar jo dalį, turintį galimos avarinės būklės požymių naudoti galima tik tada, kai statinio naudotojui bus pateiktas statinio ekspertizės aktas su išvada, kad statinį ar jo dalį saugu naudoti.

Primename, kad atlikti statinio ekspertizę turi teisę atestuotos ekspertizės įmonės, turinčios SPSC išduotus kvalifikacinius atestatus, suteikiančius teisę atlikti statinio (statinio dalies) ekspertizę. Atestuotų ekspertizės įmonių sąrašas skelbiamas SPSC interneto svetaine www.spsc.lt → Registrai → Įmonių atestavimas → Atestuotos ekspertizės įmonės.

Savivaldybės administracija kartotinai primena apie skiriamą paramą pagal šiuos patvirtintus Vilniaus miesto Tarybos sprendimus:

  • 2019 m. gruodžio 04 d. Vilniaus miesto Taryba patvirtino sprendimą toliau tęsti penktus metus vykdomą projektą, kurio metu daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Senamiestyje ir jo apsaugos zonoje savininkai gali gauti dalinį finansavimą fasadų elementų, t. y. balkonų, lodžijų, karnizų, parapetų ir kitų architektūrinių detalių, galimai avarinei ar avarinei būklei likviduoti. Daugiau informacijos galite rasti čia: http://www.vsaa.lt/index.php/bendruomenei/parama-balkonu-avarines-bukles-likvidavimui/
  • Vilniaus miesto savivaldybės Taryba 2017 10 11 sprendimu Nr. 1-1185 patvirtino „Paramos kultūros paveldo statinių,  išorės ir jų aplinkos tvarkybai skyrimo tvarkos aprašą“, kuriuo numatyta skirti paramą kultūros paveldo statinių, patenkančių į kultūros vertybės – Vilniaus senamiesčio teritoriją, išorės ir jų aplinkos tvarkybai. Paramos dydis iki 50% tvarkybos darbams reikalingų lėšų. Daugiau informacijos galite rasti čia: http://www.vsaa.lt/index.php/bendruomenei/parama/
  • Vilniaus miesto savivaldybės Taryba 2019 kovo 20 d. sprendimu Nr. 1-2002 patvirtino „Dalinio finansavimo skyrimo kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių, esančių kultūros paveldo vietovėse, išorės tvarkybai tvarkos aprašą“, kuriuo numatyta skirti paramą kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių, esančių kultūros paveldo vietovėse, išorės tvarkybai. Paramos dydis iki 50% tvarkybos darbams reikalingų lėšų. Daugiau informacijos galite rasti čia: http://www.vsaa.lt/index.php/bendruomenei/parama-kulturos-paveldo-objektu-ir-statiniu-tvarkybai/

PRIMENAME, KAD NORINTYS DALYVAUTI ANKSČIAU IŠVARDINTUOSE PROGRAMUOSE IR GAUTI DALINĮ FINANSAVIMĄ TVARKYBOS DARBAMS 2021 M., PRAŠOME IKI 2020 M. SPALIO 1 D. TEIKTI PRAŠYMUS.

Detalesnę informaciją Jums gali suteikti: VILNIAUS SENAMIESČIO ATNAUJINIMO AGENTŪRA, Programų vadovas architektas Kęstutis Masaitis, tel. (8 5) 212 2535, el. paštas [email protected]

Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos Vilniaus mieste yra priskiriamos centralizuoto šilumos tiekimo zonai pagal Vilniaus miesto Šilumos ūkio specialųjį planą, patvirtintą 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1525. Centralizuoto šilumos tiekimo zonoje neleidžiama įrengti lokalių kieto, skysto ir dujinio kuro katilinių ar kurą deginančių prietaisų, naudojamų patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Su Vilniaus miesto šilumos ūkio specialiuoju planu galite susipažinti https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/specialieji-planai/silumos-ukio-specialusis-planas/ 

https://paslaugos.vilnius.lt/ – ieškoti suvedus raktinį žodį (pvz. civilinės, gimimo, vardo, pažymos, pakeitimas ir pan.);

https://www.registrucentras.lt/p/680

https://vestuves.vilnius.lt/


Prašymus galima pateikti:

– el. būdu per elektroninės valdžios vartų portalą prisijungus prie Metrikacijos paslaugų informacinės sistemos MGVDIS  https://www.registrucentras.lt/p/680

Prisijungti taip pat galima per https://paslaugos.vilnius.lt/ – ieškoti suvedus raktinį žodį (pvz. civilinės, gimimo, vardo, pažymos, pakeitimas ir pan.);

– fiziškai atvykus į skyrių (K. Kalinausko g. 21/1) arba per įgaliotą asmenį teisės aktų nustatyta tvarka. Įgaliojimas turi būti surašytas pas notarą arba per el. sistemą https://igaliojimai.lt/;

– prašymą (ir prie jo pridėtus dokumentus) pasirašius el. parašu pateikti el. paštu [email protected];

– prašymą (ir prie jo pridėtus dokumentus) atsiųsti registruotu paštu arba pateikti per kurjerį teisės aktų nustatyta tvarka;

– užsienio valstybėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai gali kreiptis per Lietuvos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienyje.

Kai asmuo dėl paslaugos įvykdymo (išskyrus prašymą įregistruoti santuoką) į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi registruotu paštu ar per kurjerį, prie prašymo turi būti pridėti dokumentų originalai arba notaro ar konsulinio pareigūno patvirtintos kopijos. Taip pat būtina pridėti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro ar konsulinio pareigūno.

Dėl santuokos nutraukimo reikia kreiptis į teismą arba pas notarą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Dėl įvaikinimo, tėvystės (motinystės) nustatymo, nuginčijimo reikia kreiptis į teismą.

Civilinės metrikacijos skyrius įvaikinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą, santuokos nutraukimą registruoja savo iniciatyva (pareiškėjui kreiptis nereikia), remdamasis teismo atsiųstu įsiteisėjusiu sprendimu ar notaro pateiktais duomenimis apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.


Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Užsienio valstybėje įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai įtraukiami į apskaitą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka.

Informacija skelbiama: https://paslaugos.vilnius.lt/.

– Užsienio valstybėje gimusio vaiko gimimo įtraukimas į apskaitą: https://paslaugos.vilnius.lt/service/84

– Užsienio valstybėje įregistruotos santuokos įtraukimas į apskaitą: https://paslaugos.vilnius.lt/service/78h

– Užsienio valstybėje nutrauktos santuokos įtraukimas į apskaitą: https://paslaugos.vilnius.lt/service/81

– Užsienio valstybėje mirusio asmens mirties įtraukimas į apskaitą: https://paslaugos.vilnius.lt/service/79

Kreipimosi būdai nurodyti skiltyje “Kokiu būdu galima užsakyti Civilinės metrikacijos skyriaus teikiamas paslaugas?”. Taip pat žr. skiltį „Kada nereikalaujama užsienio valstybėje išduotų viešųjų dokumentų (gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, vardo, pavardės pakeitimo, teismų sprendimų) tvirtinimo Apostille ir vertimo į lietuvių kalbą (užsienio kalbą)?”.


Reikia kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo ir (ar) papildymo ir (ar) pakeitimo: https://paslaugos.vilnius.lt/service/72;

atkūrimo: https://paslaugos.vilnius.lt/service/74;

anuliavimo: https://paslaugos.vilnius.lt/service/75


Išduoda civilinės būklės akto įrašus (gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo) liudijančius išrašus, kopijas, nuorašus, pažymas.

Kartu su gimimo, santuokos sudarymo ar mirties įrašą liudijančiu išrašu išduoda daugiakalbę standartinę formą, galiojančią Europos Sąjungos valstybėse narėse, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191.

Išduoda išrašus iš civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos sudarymo ar mirties) įrašų, pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis.

Žiūrėti skiltį „Kada nereikalaujama užsienio valstybėje išduotų viešųjų dokumentų (gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, vardo, pavardės pakeitimo, teismų sprendimų) tvirtinimo Apostille ir vertimo į lietuvių kalbą (užsienio kalbą)?”.


Ne. Lietuvos civilinės metrikacijos skyrių archyvuose yra saugomi civilinės būklės aktų įrašai sudaryti nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. Civilinės būklės akto įrašai sudaryti iki minėtos datos yra saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve, adresu Mindaugo g. 8, Vilnius https://www.archyvai.lt/lt/lvia_naujienos.html, el. paštas [email protected].


Ne. Duomenis apie save galite pasitikrinti prisijungę el. adresu https://www.registrucentras.lt/savitarna/ arba turite kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių.


Vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334, 22 punktu civilinės būklės aktų įrašuose valstybės nurodomos pagal pasaulio valstybių ir teritorijų klasifikatorių, vietovės Lietuvos Respublikoje – pagal galiojantį administracinį teritorinį suskirstymą.


Nereikia, vertimus tvirtina vertėjų biuras.

Ne, nes tuos dokumentus išduoda ten neteisėtai įsikūrusios Rusijos valdžios institucijos.

Asmuo arba valstybinė institucija turi kreiptis į bet kurį pasirinktą Lietuvos civilinės metrikacijos skyrių su prašymu perduoti asmens duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui.


Už Civilinės metrikacijos skyriaus teikiamas paslaugas yra nustatytas valstybės rinkliavos mokestis. Konsulinis mokestis yra mokamas užsisakius paslaugas per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje, todėl Civilinės metrikacijos skyriuje jis nėra mokamas.

Prašymas įregistruoti santuoką yra pateikiamas asmeniškai pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai. Per įgaliotą asmenį ši paslauga nėra teikiama.

Abu norintys susituokti asmenys gali pateikti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui nustatytos formos prašymą https://paslaugos.vilnius.lt/service/80 elektroninio ryšio priemonėmis (el. paštu [email protected] arba prisijungus per el. paslaugų sistemą MGVDIS).

Kitu atveju prašymas įregistruoti santuoką paduodamas abiem norintiems susituokti asmenims atvykus į Civilinės metrikacijos skyrių arba pateikus prašymą registruotu paštu, arba per kurjerį.


Taip, galima. Asmenys, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, turi teisę paduoti prašymą įregistruoti santuoką bet kuriame pasirinktame Lietuvos civilinės metrikacijos skyriuje.

Informacija skelbiama:

https://paslaugos.vilnius.lt/service/80

https://vestuves.vilnius.lt/


Prašymą įregistruoti santuoką galima pateikti tik to miesto civilinės metrikacijos įstaigoje, kurioje ketinama registruoti santuoką.

Santuokos data nėra rezervuojama iš anksto nepateikus prašymo. Pateikiant prašymą įregistruoti santuoką, būtina nurodyti pageidaujamą santuokos įregistravimo datą. Jeigu pageidaujama data bus užimta arba tą dieną santuokos neregistruojamos, jaunieji gali išsirinkti kitą santuokos įregistravimo datą. Santuokų registracijos datos skelbiamos:
https://paslaugos.vilnius.lt/service/141


Gali, jeigu bent vieno iš norinčiųjų susituokti asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir jis turi tai patvirtinančius dokumentus.


Dokumentų sąrašas skelbiamas: https://vestuves.vilnius.lt/naudinga-zinoti/.

Atsisakoma legalizavimo ir tvirtinimo pažyma Apostille, kai minėti viešieji dokumentai išduoti Europos Sąjungos valstybių kompetentingose institucijose (pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012).

Europos Sąjungos valstybių kompetentingose institucijose išduoti įgaliojimai ir sutikimai nėra vieši dokumentai, todėl turi būti patvirtinti pažyma Apostille (arba legalizuoti) ir išversti į lietuvių kalbą.

Europos Sąjungos valstybės narės: https://europa.eu/european-union/about-eu/countries_lt.

Taip pat pažymos Apostille nereikalaujama ant dokumentų gautų iš Rusijos, Ukrainos, Moldovos.

JK išduotas vardo, pavardės pakeitimo dokumentas Deed poll, JK sudarytas įgaliojimas, sutikimas nėra vieši dokumentai ir turi būti patvirtinti Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.

Atsisakoma dokumentų vertimo, jeigu kartu su gimimo, santuokos sudarymo ar mirties įrašą liudijančiu išrašu pateikiama daugiakalbė standartinė forma (pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191). Daugiakalbė standartinė forma nėra atskiras dokumentas, ji galioja tik su pateikiamu viešuoju dokumentu.

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32016R1191

Reglamentas netaikomas trečiųjų (ne ES) valstybių valdžios institucijų išduotiems viešiesiems dokumentams bei trečiųjų (ne ES) valstybių valdžios institucijų išduotų viešųjų dokumentų kopijoms, nors tas kopijas yra patvirtinusi ES valdžios institucija.

Išrašai iš civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos sudarymo ar mirties) įrašų, išduoti pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis, nėra legalizuojami ar tvirtinami pažyma Apostille ir neverčiami į lietuvių kalbą (užsienio kalbą).

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.364028

https://keliauk.urm.lt/lt/gyvenantiems-uzsienyje/konsulines-funkcijos-lietuvos-pilieciams/dokumentu-legalizavimas-ir-tvirtinimas-pazyma-apostille/valstybes-kuriu-civilines-bukles-aktu-irasu-israsai-galioja-be-legalizavimo-ar-tvirtinimo-pazyma-apostille

Santuokos registravimo dieną laukiame jaunųjų atvykstant paskirtu laiku. Jaunieji ir du pilnamečiai liudytojai su savimi privalo turėti galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (jaunieji turi atvykti su dokumentais, pasais arba asmens tapatybės kortelėmis, kuriuos pateikė teikdami prašymą registruoti santuoką).

Kai vienas iš jaunųjų yra užsienio valstybės pilietis, ceremonijoje privalo dalyvauti vertėjas, turintis asmens tapatybės dokumentą. Užsienio valstybės pilietis pateikęs prašymą el. būdu, santuokos registravimo dieną turi pateikti visų atsiųstų dokumentų originalus su vertimais į lietuvių kalbą. Taip pat užsienio valstybės pilietis (išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius) turi pateikti teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinantį dokumentą (vizą, atžymą pase ir kt.). Jeigu asmuo Lietuvoje yra neteisėtai arba jo leidimo būti Lietuvoje laikotarpis pasibaigęs, santuoka negali būti registruojama.

Prašome jaunuosius mus iš anksto informuoti (el. paštu ar telefonu), jei nuo prašymo padavimo iki santuokos registravimo dienos išsiėmėte naują asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pametėte dokumentą, pasikeitėte vardą ar pavardę ir pan.

Informacija skelbiama https://vestuves.vilnius.lt/naudinga-zinoti/

Santuokos registravimo tvarka ir sąlygos kiekvienoje užsienio valstybėje yra skirtingos, todėl dėl informacijos reikia kreiptis į tos užsienio valstybės kompetentingą instituciją, kurioje norima įregistruoti santuoką.


Jauniesiems niekur kreiptis nereikia. Civilinės metrikacijos skyrius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukia į apskaitą savo iniciatyva pagal religinės bendruomenės ar bendrijos įgalioto (įpareigoto) asmens pateiktą pranešimą apie minėtos santuokos įregistravimą.

Jaunieji gali kreiptis į bet kurią pasirinktą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos įrašą liudijančio išrašo išdavimo.


Dėl civilinės metrikacijos įstaigoje apskaityto bažnytinės santuokos įrašo nutraukimo reikia kreiptis į teismą arba pas notarą.

Norint nutraukti pačią bažnytinę santuoką, dėl informacijos reikia kreiptis į tos vyskupijos, kurioje buvo sudaryta santuoka arba tos, kurioje gyvena atsakovas, kuriją (www.katalikai.lt).

Pažymos išduodamos Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims be pilietybės, pabėgėliams ar užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, norintiems sudaryti santuoką užsienio valstybėje.

Kartu su pažyma, patvirtinančia kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, gali būti išduota daugiakalbė standartinė forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191.

Informacija skelbiama: https://paslaugos.vilnius.lt/service/82.


Gimus vaikui vienam iš tėvų reikia prisijungti prie metrikacijos paslaugų informacinės sistemos MGVDIS https://www.registrucentras.lt/p/680 ir užpildyti prašymą „Įregistruoti vaiko gimimą“.

Vaiko gimimo įrašą liudijantis išrašas, pasirašytas el. parašu, yra nemokamai siunčiamas tėvelių nurodytu el. paštu.


Jeigu užsienyje išduotame vaiko gimimo dokumente vaiko tėvais įrašytos dvi motinos, tokiu atveju įtraukiant vaiko gimimą į apskaitą, skiltyje „duomenys apie motiną“ yra įrašoma Lietuvos Respublikos pilietė, skiltyje „duomenys apie tėvą“ pildoma – nenurodyta. Jeigu užsienyje išduotame vaiko gimimo dokumente vaiko tėvais įrašyti du vyrai, tokiu atveju įtraukiant vaiko gimimą į apskaitą, skiltyje „duomenys apie tėvą“ vaiko tėvu įrašomas Lietuvos Respublikos pilietis, skiltyje „duomenys apie motiną“ – nenurodyta.


Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, arba abu turi atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo registravimo, arba tėvystės pripažinimo prašymą gali užpildyti prisijungęs per el. paslaugų sistemą MGVDIS https://www.registrucentras.lt/p/680.

Pripažinus tėvystę pas notarą, vienam iš tėvų reikia prisijungti prie el. paslaugų sistemos MGVDIS https://www.registrucentras.lt/p/680 ir užpildyti prašymo formą dėl tėvystės pripažinimo registravimo bei įkelti dokumentą.

Informacija skelbiama: https://paslaugos.vilnius.lt/service/76.


Su vaiko tėvų prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą turi būti pateiktas vaiko rašytinis sutikimas dėl tėvystės pripažinimo. Nepilnamečio vaiko rašytinis sutikimas priimamas tik vaikui atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą.

Prašymas civilinės metrikacijos įstaigai gali būti teikiamas ir tėvystės pripažinimas registruojamas tik tuo atveju, kai vaiką pagimdė motina, kuri buvo nesusituokusi su vaiko tėvu, arba jeigu vaikas gimė praėjus  daugiau kaip 300 dienų nuo vaiko motinos ir buvusio sutuoktinio gyvenimo skyriumi pradžios, po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo arba po vyro mirties. Kitais atvejais dėl tėvystės pripažinimo vaiko tėvai turi kreiptis pas notarą.

Prašymą galima pateikti prisijungus prie metrikacijos paslaugų informacinės sistemos MGVDIS https://www.registrucentras.lt/p/680, taip pat gyvai atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą.

Taip, galima. Jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo arba į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo registravimo, vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina jos nėštumo laikotarpiu gali kreiptis į notarą arba į civilinės metrikacijos įstaigą. Kartu turi būti pateikiama medicinos įstaigos išduota pažyma apie nėštumą.

Jei vaiko motina arba vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, atšaukė notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo arba civilinės metrikacijos įstaigai paduotą prašymą įregistruoti tėvystės pripažinimą, kol vaiko gimimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, vaiko kilmė iš tėvo, remiantis pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą, neregistruojama.


Ne. Prašymas gali būti paduodamas tik asmeniškai (tiesiogiai) vaiko tėvams atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą, arba prisijungus per el. paslaugų sistemą MGVDIS https://www.registrucentras.lt/p/680.

Notaras pareiškimu tvirtina tėvystę:

- kai vaiko motina yra ištekėjusi, išsituokusi ar  našlė ir vaikas gimė nepraėjus 300 dienų nuo santuokos pabaigos;

 - jeigu, tarp vaiko motinos, jos buvusio ar esamo sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save dar negimusio/gimusio vaiko tėvu, nėra ginčo dėl tėvystės. Tuo atveju, kai tėvystę siekia pripažinti tik vyras, laikantis save tėvu, ir motina, nesant esančio ar buvusio vaiko motinos sutuoktinio valios ir dalyvavimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jeigu yra teisme nuginčyta vaiko motinos esamo ar buvusio sutuoktinio tėvystė;

- kai vaiko motina yra mirusi, neveiksni šioje srityje ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, kai vaiko tėvas pateikia biologinius tėvystės ryšius įrodančių tyrimų išvadą.

Taip. Kartu su jais turi dalyvauti bent vienas nepilnametės mamos ir tėvo įstatyminis atstovas, t. y. tėvas, motina, globėjas ar rūpintojas, kuris kartu su nepilnamečiais tėvais pasirašo prašyme įregistruoti tėvystės pripažinimą.

Nepilnamečių tėvų tapatybei patvirtinti su prašymu įregistruoti tėvystę būtina pateikti galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Nepilnamečiai asmenys registruodami tėvystės pripažinimą, privalo pateikti savo abiejų tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinius sutikimus. Rašytiniai sutikimai nepilnamečių tėvų, globėjų ar rūpintojų gali būti pateikti tik atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą. Kai šie asmenys neatvyksta į civilinės metrikacijos įstaigą ir jų rašytinius sutikimus pateikia nepilnamečiai tėvai, rašytiniai sutikimai turi būti patvirtinti notaro arba rašytiniuose sutikimuose parašo tikrumas turi būti paliudytas savivaldybės seniūnijos seniūno, Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno ar kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno. Rašytinio sutikimo nereikia pateikti tik tuo atveju, jeigu vienam iš tėvų įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia arba jis yra miręs.

Tokiu atveju tėvystės pripažinimas gali būti sprendžiamas tik teismo keliu, teismui patvirtinant pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo.

Taip, galima – kol vaiko gimimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje.
Ne. Pirmiausia reikia įtraukti į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką, tada – ištuoką.

Civilinės metrikacijos skyrius asmens mirtį registruoja savo iniciatyva (suinteresuotam asmeniui kreiptis nereikia), vadovaudamasis asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl asmens pripažinimo mirusiu ar mirties fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo gali kreiptis į bet kurią pasirinktą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigą dėl mirusio asmens mirties įrašą liudijančio išrašo išdavimo.

Taip, gali.

Teisės aktai nenumato galimybės pasikeisti pavardės į susigalvotą. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nustatytas baigtinis sąrašas pavardės pakeitimo pagrindų.

Keičiant vardą, pasirinktas vardas turi atitikti pareiškėjo (-os) lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams.

Informacija skelbiama: https://paslaugos.vilnius.lt/service/69.


Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė bendru tėvų sutarimu gali būti keičiami, jeigu turimas vardas ir (ar) pavardė neatitinka geriausių vaiko interesų. Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su reikiamais dokumentais, Civilinės metrikacijos skyriui turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas, laisvos formos motyvuotas nepilnamečio vaiko tėvų ar vieno iš jų rašytinis prašymas, kuriame nurodyta, kodėl pageidaujama keisti vardą, taip pat vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

Informacija skelbiama: https://paslaugos.vilnius.lt/service/69.


Įregistravus santuoką arba pasikeitus asmenvardį, būtina kreiptis į Migracijos tarnybą https://www.migracija.lt/ pasikeisti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (toliau – ATPD) (t. y. pasą arba asmens tapatybės kortelę). Pasikeitus ATPD, pasikeis duomenys Lietuvos Respublikos gyventojų registre.


Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžiai gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu:

  1. jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
  2. jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
  3. jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;
  4. jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis;
  5. jis ir jo vaikai yra ne lietuvių tautybės.

Moterų ir mergaičių pavardės rašomos laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytų moterų pavardžių darymo reikalavimų, išskyrus ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu, kai jo ir jo vaikų tautinio vardyno vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), ar kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas pavardės formas ar nesugramatintą pavardę, jeigu kitokia pavardės forma rašoma remiantis giminystės ryšiais (pagal tiesiąją ar šoninę giminystės liniją) susijusių moterų pavardžių rašymo tradicija.

Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų tautinio vardyno vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje, ir pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio, o kai rašomi vaiko vardas ir pavardė, ‒ vaiko tėvų ar vieno iš jų tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių. Kilus abejonių dėl ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio pavardės rašymo, gali būti remiamasi dokumento šaltiniu, įrodančiu giminystės ryšiais (pagal tiesiąją ar šoninę giminystės liniją) susijusių asmenų pavardžių rašymą.


Civilinės metrikacijos skyriui kartu su prašymu turi būti pateikiama Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie asmeniui diagnozuotą transseksualumą arba Europos Sąjungos valstybės narės sveikatos priežiūros įstaigos išduotas medicinos dokumentas apie diagnozuotą transseksualumą. Asmuo, kuriam diagnozuotas transseksualumas, gali pakeisti savo vardą ir pavardę, jei nori turėti kitai lyčiai būdingas vardo ir pavardės formas. Šiuo pagrindu kartu turi būti keičiami ir vardas, ir pavardė. Pavardės forma nekeičiama, jei yra tinkama abiem lytims.

Atkreiptinas dėmesys, kad lyties įrašas civilinės būklės akto įrašuose nesikeičia. Dėl lyties įrašo pakeitimo asmuo turi kreiptis į teismą.

Pareiškėjas (-a) gali pakeisti savo vardą ir (ar) pavardę, jeigu:

  • nori turėti kitokį (-ius) vardą (-us);
  • nori turėti tėvų ar vieno iš jų pavardę;
  • nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją ar vieno iš jų pavardę;
  • nori turėti dvinarę pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės pavardės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės);
  • nori turėti dvinarę pavardę, sudarytą iš savo turimos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens ir tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją ar vieno iš jų vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens;
  • nori turėti dvinarę pavardę, sudarytą iš savo turimos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens ir savo anksčiau turėtos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens;
  • nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę;
  • turi pavardės formą, neatitinkančią jo (-s) lyties;
  • nori turėti kitai lyčiai būdingas asmenvardžių formas;
  • pasikeitė vardą ir (ar) pavardę užsienio valstybėje, kurioje yra ar buvo jo (-s) gyvenamoji vieta arba kurios pilietis yra ar buvo;
  • nori turėti kitokią tradicinėje vartosenoje esančią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga);
  • po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinktą dėmenį ar dėmenis;
  • po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinktą dėmenį;
  • nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę;
  • nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai;
  • nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės) arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę;
  • nori turėti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą savo vardą ir (ar) pavardę;
  • nori atsisakyti turimos dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens (dėmenų);
  • nori sukeisti vietomis turimos dvinarės (daugianarės) pavardės dėmenis;
  • nori turėti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) užrašytą vardą (vardus) ir (ar) pavardę, nes:
  • yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir nori šiais rašmenimis užrašyti savo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles;
  • turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
  • nori turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją, kurie turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir kurių pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje, ar vieno iš jų pavardę;
  • vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
  • nori turėti sutuoktinio pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis;
  • nori turėti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.

Informacija skelbiama: https://paslaugos.vilnius.lt/service/69.


Vaiko vardas ir (ar) pavardė gali būti keičiami, jeigu:

  • norima suteikti kitokį (-ius) vardą (-us);
  • norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės);
  • norima suteikti dvinarę pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės pavardės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės);
  • norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė);
  • norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai;
  • vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės) arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę;
  • norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę;
  • nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeisti užsienio valstybėje, kurioje vaikas gyvena ar gyveno arba kurios pilietis yra ar buvo;
  • vaikui norima suteikti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) užrašytą vardą (vardus) ir (ar) pavardę, nes:
  • jis arba jo tėvai ar vienas iš jų yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir norima šiais rašmenimis užrašyti jo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles;
  • jis turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
  • jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
  • vaikui norima suteikti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.
Informacija skelbiama: https://paslaugos.vilnius.lt/service/69.

Gimus vaikui, jo tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu tėvų tautybės skirtingos, tėvų susitarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos tautybė. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įraše tautybė gali būti nenurodoma.

Duomenys apie asmens tautybę yra keičiami gimimo įraše, taip pat išbraukiami iš jo ar šis įrašas tokiais duomenimis papildomas. Jei duomenys apie asmens tautybę buvo įrašyti santuokos sudarymo ir (ar) santuokos nutraukimo įrašuose, jie gali būti keičiami tik asmens pageidavimu.

Pasikeisti tautybę gali 16 metų sulaukęs pareiškėjas. Jei keičiami ar išbraukiami, ar papildomi jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko gimimo įrašo duomenys apie jo tautybę, vaiko vardu prašymą Civilinės metrikacijos skyriui pateikia jo atstovas pagal įstatymą. Taip pat turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

Pasikeitus vaiko tėvų ar vieno iš jų tautybei, vaiko duomenys apie jo tautybę automatiškai nesikeičia.

Gyventojams automobilių stovėjimo vietos bendro naudojimo teritorijose nerezervuojamos ir nepriskiriamos. Stovėjimo vietų rezervavimas galimas tik juridiniams asmenims.

Išsamesnė informacija  https://aktai.vilnius.lt/document/30198505.

Daugiau informacijos apie automobilių stovėjimo tvarką galite rasti https://www.judu.lt/.

Greičio mažinimo kalneliai (trapecinės formos kalneliai iš asfaltbetonio dangos, greičio mažinimo kalneliai iš guminių segmentų) gali būti įrengiami Vilniaus miesto gatvėse ir kt. bendro naudojimo teritorijose. Jų įrengimas kiekvienu atveju sprendžiamas atskirai atsižvelgiant į gatvės trajektoriją, inžinerinius tinklus ir kt.

Gyventojai, pageidaujantys, kad Vilniaus miesto gatvėje ar kitoje bendro naudojimo teritorijoje, būtų įrengiamas greičio mažinimo kalnelis, turi kreiptis į Savivaldybę pateikdami laisvos formos prašymą bei pageidautinų greičio mažinimo kalnelių vietų įrengimo schemą, planelį. Siūlymus galima teiki bendruoju el. p. [email protected] arba paštu Konstitucijos pr. 3.

Vilniečių kortelėmis (kortelės yra kitos spalvos ir turi unikalų ženklinimą) gali naudotis savivaldybės pavaldume esančios įstaigos: ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo ugdymo įstaigos, formalųjį ugdymą papildančios, sporto mokyklos, jaunimo klubai, nevalstybinės įstaigos: ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir bendrojo ugdymo mokyklos, valstybinės įstaigos: ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir bendrojo ugdymo programas vykdančios mokyklos.

Vilniečio kortelė yra papildyta vienu metiniu bilietu, galiojančiu darbo dienomis. Daugiau informacijos rasite čia.

Vilniaus mieste sferiniai veidrodžiai įrengiami sankryžose, kur yra ribotas šoninis matomumas (namų sienos, tvoros ir pan.) ir jį užtikrinti kitomis priemonėmis nėra galimybių.

Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, pageidaujantys savo lėšomis įsirengti sferinius veidrodžius bendro naudojimo teritorijoje, turi parengti eismo organizavimo schemą/projektą ir jį teikti Vilniaus miesto savivaldybei. Laisvos formos prašymus galima teiki bendruoju el. p. [email protected] arba paštu Konstitucijos pr. 3.

Kelio užtvarai gali būti įrengiami tik suformuotų žemės sklypų ribose. Sklypo valdytojai, pasirengę kelio užtvaro įrengimo schemą ir ją pasitvirtina. Savivaldybės pritarimo/derinimo įrengti užtvarus suformuotų žemės sklypų ribose, kurių Savivaldybė nevaldo, nereikia.

Bendro naudojimo valstybinėje žemėje esančių automobilių stovėjimo vietų ar aikštelių užsitvėrimas negalimas.

Daugiau informacijos https://aktai.vilnius.lt/document/30177521.

Prioritetas atliekant horizontalųjį ženklinimą yra taikomas Vilniaus miesto gatvių ašinių linijų, greitėjimo–lėtėjimo juostų, pėsčiųjų perėjų, sankryžų, autobusų juostų ir sustojimų, neįgaliųjų stovėjimo vietų ir ten, kur atlikti asfaltavimo darbai ar numatomi svarbūs eismo pakeitimai, įrengiamos iškilios pėsčiųjų perėjos ir pan. ženklinimui.

Bendro naudojimo kiemų teritorijose stovėjimo vietų horizontalų ženklinimą gali atlikti gyventojai bendru sutarimu. Stovėjimo vietų horizontalus ženklinimas  gali būti vykdomas tik pagal nustatyta tvarka parengtą (pagal statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nurodytus stovėjimo vietų parametrus) ir su Vilniaus miesto savivaldybe suderintą horizontalaus ženklinimo schemą.

Daugiau informacijos https://aktai.vilnius.lt/document/30177521.

Automobilių stovėjimo vietos juridiniams asmenims rezervuojamos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendime Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ nustatyta tvarka. Daugiau informacijos https://aktai.vilnius.lt/document/30198505.

Prašymus rezervuoti stovėjimo vietas juridinis asmuo gali teikti užpildydamas elektroninę paslaugos užsakymo formą https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Sutikimu-rezervuoti-transporto-priemoniu-stovejimo-vietas-isdavimas arba laisvos formos prašymą siųsdamas bendruoju el. paštu [email protected] ar paštu – Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

Suformuotų žemės sklypų ribose technines eismo reguliavimo priemones įrengia ir prižiūri šių sklypų savininkai, valdytojai. Žemės sklypų savininkai, valdytojai turi parengti norimų priemonių įrengimo schemą ir ją pasitvirtinti.

Savivaldybės pritarimo/derinimo įrengti technines priemones suformuotų žemės sklypų ribose, kurių Savivaldybė nevaldo, nereikia.

Daugiau informacijos https://aktai.vilnius.lt/document/30177521.

Naujos stovėjimo vietos gali būti įrengiamos tik pagal suderinto techninio projekto sprendinius. Informacija dėl projektų rengimo https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Prisijungimo-prie-susisiekimo-komunikaciju-salygu-isdavimas.

Gyventojai gali svarstyti galimybes formuoti žemės sklypą (suformuotame ir išsinuomotame žemės sklype gyventojai galėtų nustatyta tvarka nusistatyti eismo tvarką ar kitaip gerinti gyvenamą aplinką) ar dalyvauti Kaimynijų programoje. Kaimynijų programoje gali dalyvauti Vilniaus daugiabučių namų, pastatytų anksčiau kaip prieš 15 metų ir patenkančių į Kaimynijos ribas. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje daugiabučių namų kvartalų ir rekomenduojamų Kaimynijų ribų schemas rengia ir tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei paskelbia Vilniaus miesto interaktyviajame žemėlapyje „Teritorijų planavimas“ skiltyje, interneto svetainėje https://maps.vilnius.lt/. Pagal Kaimynijų teritorijų atnaujinimo programą vilniečiai gali kieme įsirengti automobilių stovėjimo vietas, vaikų žaidimų ar sporto aikšteles su įrenginiais, atsinaujinti pėsčiųjų takus ir šaligatvius, įsirengti įvažiavimo užtvarus ir kt. Finansavimas skiriamas ir Kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimui.

Kaimynijos atnaujinimo projekto arba jo dalies įgyvendinimą organizuoja programos administratoriumi paskirta viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą”. Daugiau informacijos apie Kaimynijų programą galima rasti interneto svetainėje https://web.vilnius.lt/kaimynijos/ ir gauti tel. (8 5) 250 3406 arba el. paštu: [email protected].

Pėsčiųjų perėjos Vilniaus mieste įrengiamos vadovaujantis pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklėmis. Pirmiausia atliekama pėsčiųjų ir transporto srautų analizė, parenkamas perėjimo būdas (nežymėta perėja, nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir kt.), rengiama perėjos įrengimo schema/projektas.

Gyventojai siūlymus dėl pėsčiųjų perėjų įrengimo gali teiki bendruoju el. p. [email protected] arba paštu Konstitucijos pr. 3.

Vilniaus miesto gatvėse, bendro naudojimo gyvenamųjų namų kiemuose bei automobilių stovėjimo aikštelėse, savivaldybė žmonių su negalia transporto priemonių stovėjimo vietas žymi gavusi žmonių su negalia ir (ar) įstaigų prašymus. Prie laisvos formos prašymo turi būti pateikta neįgaliojo pažymėjimo arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės kopija ir planelis ar nuotrauka, kurioje būtų pažymėta pageidaujama stovėjimo vieta. Prašymą su priedais siųsti bendruoju el. paštu [email protected] ar paštu – Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

Daugiau informacijos https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-ukis-ir-transportas/atmintine-zmonems-su-negalia/.

Papildomos eismo reguliavimo priemonės netaikomos, kai yra pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, t. y. kliudoma pravažiavimui, matomumui ar pan.

Pranešimus dėl stovėjimo tvarkos pažeidimų galite teikti interneto svetainėje https://tvarkaumiesta.lt/ skiltyje „Pasirinkite problemos tipą“ pažymint „Transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimai“ arba tai galima padaryti skambinant policijai telefonu 112 arba interneto svetainėje https://www.epolicija.lt/web/guest/choose-reporting-service-guest.

Daugiau informacijos dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo galite rasti https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/saugus-miestas/atmintine-del-stovejimo-tvarkos-pazeidimu/

Informaciją apie netinkamą viešojo transporto darbą ir/ ar prašymus apie viešojo transporto infrastruktūros priemonių įrengimo poreikį prašome teikti el. p. [email protected].

Apie šviesoforų gedimus ar netinkamą reguliavimą sankryžoje prašome Jūsų informuoti šviesoforų priežiūros centrą el. p. [email protected].

Šiuo metu technines eismo reguliavimo priemones prižiūri šios įmonės: Centrinė dalis (Senamiestis, Naujamiestis, Žvėrynas, Šnipiškės) – UAB „Biseris“; Šiaurinė dalis (Verkiai, Antakalnis, Žirmūnai) – UAB „Gatas“; Vakarinė dalis (Pašilaičiai, Fabijoniškės, Justiniškės, Šeškinė, Viršuliškės, Pilaitė, Karoliniškės, Lazdynai) – UAB „Gatas“; Rytinė dalis (Naujoji Vilnia, Rasos, Naujininkai) – UAB „Gatas“; Pietinė dalis (Vilkpėdė, Paneriai, Grigiškės) – UAB „Maniga“. Apie sugadintas ar netinkamos būklės eismo organizavimo priemones galima pranešti tiesiogiai šių įmonių visą parą budinčioms tarnyboms, kurios pasiekiamos nurodytais kontaktais: UAB „Biseris“ – tel. 8 615 45 000, el. p. [email protected] ; UAB „Gatas“ – tel. 8 699 30 919, el. p. [email protected] ; UAB „Maniga“ – tel. 8 669 13 108, el. p. [email protected] .

Savivaldybėms nesuteikti įgaliojimai leisti įsirengti elektromobilių įkrovos stoteles, kur nėra suformuotų žemės sklypų (gatvių raudonosiose linijose arba patikėjimo teise valdomuose sklypuose). Reali galimybė įsirengti elektromobilių įkrovos stotelę galėtų būti namo/įstaigos  suformuotame sklype. Daugiabučių namų kvartale suformuotame sklype elektromobilių įkrovos stotelę galima įrengti  gyventojų lėšomis, pasirengus projektą ir suderinus jį su AB „Energijos skirstymo operatorius“. Vilniaus miesto savivaldybė leidimų įrengti elektromobilių įkrovos vietas suformuotose sklypuose neišduoda, tačiau elektromobilių įkrovos stotelė gali būti įrengta gavus sklype esančių namų gyventojų ar įkurtų bendrijų pritarimą, surenkant balsų daugumą.

Informaciją apie maršrutinio transporto juostas galite rasti https://maps.vilnius.lt/transportas  » pasirinkus temą „Transportas/Dviračiai“, sluoksniuose pažymint „Viešasis transportas“ bei kitus dominančius sluoksnius.

   
Už gatvių remontą ir priežiūrą Vilniaus mieste ir jo apylinkėse atsakingos trys bendrovės: „Grinda“, „Kerista“ ir „Gatvių statyba“. Šios bendrovės su sostinės savivaldybe yra sudariusios paslaugų teikimo sutartis, užtikrinančias, kad būtų laiku ir kokybiškai suremontuotos gatvės, dviračių takai, šaligatviai ir gyvenamųjų namų kiemai.
Remontuojamų gatvių sąrašą pagal parinktą remonto būdą galite matyti žemiau. Lentelėse taip pat pateiktas gatvių vertinimas pagal nustatytus kriterijus. Ištisinis asfaltavimas » Karštasis regeneravimas » Provėžų remontas » Šaltasis pagrindų regeneravimas su asfaltavimu »
Kiekvienai gatvei parenkamas tinkamiausias remonto būdas. Be abejo, atsižvelgiama ir į turimas lėšas.
Remontuotinų gatvių sąrašai sudaromi atsižvelgiant į gyventojų, viešojo transporto įmonių, Kelių policijos prašymus, taip pat gatves prižiūrinčių įmonių ir savivaldybės specialistų vertinimus. Kiekvienai jų pagal asfalto dangos būklę ir kitus aspektus parenkamas tinkamas remonto būdas: duobės gali būti tiesiog užtaisomos asfaltu (dažnai prieš tai jos dar išfrezuojamos), gali būti ištisai asfaltuojama, danga remontuojama karštuoju arba šaltuoju regeneravimo būdais arba tiesiog remontuojamos provėžos. Šaltuoju metų laiku (gruodžio–balandžio mėnesiais) taisomos tik avarinės duobės (gilesnės nei 5 cm) „šaltuoju“ ar perdirbtu asfaltu. Šiltuoju sezonu vykdomi pagrindiniai gatvių remonto darbai.
Į sąrašą mažiau balų turinčios gatvės gali patekti tuo atveju, jei jose dėl ypač prastos dangos kokybės jau nėra galimybės duobes užtaisyti asfaltu, o jų padėtis avarinė.
Pirmiausia remontuojamos tos gatvės, kuriomis per parą daugiausia pravažiuoja viešojo ir kitų transporto priemonių, kuriose gausu pažaidų ir remontuotinų vietų ir kurių atkarpoje daugiausia provėžų bei nelygumų. Taip pat atsižvelgiama, ar remontas yra tęstinis ir ar gatvė reprezentacinė.
Sąraše esančių gatvių kapitalinis remontas planuojamas ateityje. Šiais metais Jūsų gatvėje bus tvarkomos duobės.
Apie duobėtas, provėžuotas ir vairuotojams pavojų keliančias gatves galite pranešti Vilniaus savivaldybės telefonu 1664. Pastebėjus mieste atvirus šulinius, gilias avarines duobes, įgriuvas ties inžinerinių tinklų šuliniais, kliūtis gatvių važiuojamoje dalyje, prašom skambinti UAB „Grinda“ Miesto avarinės dispečerinės tarnybai tel. (8 5) 215 2112 arba mob. 8 650 99 267.
Prašom kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. Jūs turite pateikti visus dokumentus (Kelių policijos pažymas, fotofiksaciją, sąskaitas-faktūras už atliktus automobilio remonto darbus ir kt). Vilniaus miesto savivaldybė, išnagrinėjusi medžiagą, Jums praneš, į ką galite kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Vilniaus savivaldybės atsakingi specialistai kontroliuoja, kaip remontuojamos gatvės. Pastebėjus netinkamai vykdomus darbus, bendrovėms surašomi patikrinimo aktai, o už nekokybiškai atliktą darbą Vilniaus miesto savivaldybė miestą prižiūrinčioms bendrovėms nemoka.
Iš viso sostinėje yra daugiau kaip 1000 km asfaltuotų gatvių, apie 500 km žvyrkelių, taip pat nemažai akmenimis ir trinkelėmis grįstų gatvių. Miestas yra padalytas į 5 dalis: Centrinę, Pietinę, Vakarinę, Šiaurinę ir Rytinę.

Apie nenuvalytas dangas galima pranešti Vilniaus miesto seniūnijų specialistams arba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Teritorijų tvarkymo poskyrio specialistams, galima rašyti el. paštu [email protected]  arba pranešti skambinant trumpuoju Savivaldybės telefono numeriu 1664.

UAB „Grinda“ šluoja gatves su kietąja danga.

Kiti rangovai šluoja važiuojamąją gatvių dalį 1 m atstumu nuo kelkraščio,  nuo skiriamosios juostos su veja ar salelės centrinėje gatvės dalyje esančių bortų, taip pat šaligatvių, dviračių takų, automobilių stovėjimo aikštelių ir kiemų teritorijų:

UAB „Ekonovus“ miesto Centre (Žvėryno, Naujamiesčio, Šnipiškių, Vilkpėdės, Naujininkų, Žirmūnų, Senamiesčio ir Rasų seniūnijos),  Senamiestyje (Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijos), Pašilaičiuose (Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių seniūnijos);

UAB „Stebulė“ – Antakalnyje (Antakalnio seniūnija),  Žirmūnuose (Verkių, Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijos),  Verkiuose (Verkių seniūnija), Aukštuosiuose Paneriuose (Panerių ir Naujininkų seniūnijos), Naujojoje Vilnioje (Naujosios Vilnios, Rasų ir Antakalnio seniūnijos), Salininkuose (Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Rasų seniūnijos), Žemuosiuose Paneriuose (Panerių, Grigiškių ir Vilkpėdės seniūnijos);

UAB „Šilėja“ – Pilaitėje (Pilaitės seniūnija); UAB „Ecoservice“ – Lazdynuose (Lazdynų ir Karoliniškių seniūnijos); UAB „VSA Vilnius“ – Fabijoniškėse (Fabijoniškių, Šeškinės ir Verkių seniūnijos).

Vilniaus miesto žemėlapis (atsisiųsti)

Pavasariniai smėlio surinkimo darbai atliekami užtikrinant saugias eismo sąlygas, mažinant oro ir dangų užterštumą kietosiomis dalelėmis ir gerinant bendrą vaizdą. Jie pradedami esant tinkamoms oro sąlygoms, t. y., kai oro temperatūra siekia daugiau nei +3oC, nėra kritulių, įšalo ar sniego. Smėlis šluojamas naudojant vakuumines mašinas.

Pavasarį, esant tinkamoms oro sąlygoms, pirmiausia šluojamos reprezentacinės gatvės, po jų pagrindinės, centrinės, aptarnaujančiosios ir pagalbinės gatvės. Atsiradus taršai aukštesnio prioriteto gatvėse, joms teikiama pirmenybė. Žemesnio prioriteto gatvės šluojamos tik baigus tvarkyti aukštesnio prioriteto gatves.

Siekiant mažinti bendrąją miesto taršą kietosiomis dalelėmis bei gerinti eismo, eismo saugumo ir taršos sąlygas gatvėse, šiltuoju metų laiku gatvių važiuojamoji dalis drėkinama vandeniu.

Miesto gatvių, kurių važiuojamoji dalis turi būti drėkinama, sąrašas koreguojamas ir tvirtinamas kiekvienais metais prieš šiltojo sezono pradžią, atsižvelgiant į praėjusių dvejų metų oro taršos (kietosiomis dalelėmis) sklaidos vidutinės metinės (KD10 ir /arba KD2,5) koncentracijos žemėlapius.

Esant itin aukštai paros temperatūrai (dieną daugiau negu 28 °C) ir sausam orui (be lietaus) kelias dienas iš eilės, reprezentatyvios miesto gatvės, šaligatviai ir aikštės, nepriklausomai nuo taršos lygio kietosiomis dalelėmis, prevenciškai drėkinami miesto mikroklimatui pagerinti.

Gatvių važiuojamoji dalis prevenciškai drėkinama, jei ilgą laiką nusistovi sausi ir šilti orai (ilgiau nei 5 dienas vidutinė oro temperatūra didesnė nei 18, nėra kritulių ir jų nenumatoma artimiausiomis paromis) ir (arba) esant itin aukštai paros temperatūrai (dienos temperatūra aukštesnė nei 28 °C) bei sausam orui (be lietaus) 2–3 dienas iš eilės, pagal 1 lentelės normatyvus.

1 lentelė. Važiuojamosios dalies drėkinimo ir prevencinio drėkinimo normatyvai

Gatvės elementas Reikalavimas Vilniaus miesto gatvės
Važiuojamoji dalis(su asfalto, betono, grindinio danga)  Drėkinimas oro taršos lygio kietosiomis dalelėmis ribinei vertei mažinti Gatvės, patvirtintos pagal KD žemėlapius ir (arba) kt. dokumentus* Kitos gatvės
Oro taršos lygiui kietosiomis dalelėmis viršijus ribinę vertę 1–2 paras iš eilės ir gavus informaciją ar rekomendacijas iš Aplinkos apsaugos agentūros imtis veiksmų, gatvės važiuojamoji dalis turi būti drėkinama Nedelsiant Esant galimybei
Oro taršos lygiui kietosiomis dalelėmis viršijus ribinę vertę, gatvės važiuojamoji dalis po pirmo drėkinimo toliau drėkinama kiekvieną vakarą arba naktį iš eilės tol, kol iš Aplinkos apsaugos agentūros pateikiama informacija, kad teršalų koncentracija normalizavosi arba artimiausiomis paromis prognozuojamos palankios teršalų išsisklaidymui sąlygos Taip Ne
Prevencinis drėkinimas Gatvės, patvirtintos pagal KD žemėlapius ir (arba) kt. dokumentus Kitos gatvės
Gatvės važiuojamoji dalis, jei ilgą laiką nusistovi sausi ir šilti orai (ilgiau nei 5 dienas vidutinė oro temperatūra didesnė nei 18 °C ir nėra kritulių), turi būti drėkinama Taip Esant galimybei
Jei sausi ir šilti orai toliau tęsiasi po pirmojo drėkinimo, važiuojamoji dalis turi būti drėkinama Po 7 dienų 4 kartus per mėnesį Esant galimybei
Važiuojamoji dalis, esant itin aukštai paros temperatūrai (dienos temperatūra aukštesnė nei 28 C) ir sausam orui (be lietaus) 2–3 dienas iš eilės, turi būti drėkinama Taip Ne

Pastaba. * Gatvės, kurių sąrašas koreguojamas ir tvirtinamas kiekvienais metais prieš šiltojo sezono pradžią, atsižvelgiant į praėjusių dvejų metų oro taršos (kietosiomis dalelėmis) sklaidos vidutinės metinės (KD10 ir (arba) KD2,5) koncentracijos žemėlapius ir (arba) kito pobūdžio tikslesnius patvirtintus dokumentus.

Pavasarinis valymas pradedamas esant tinkamos oro sąlygoms ir vykdomas tol, kol nebus pasiektas dangos užterštumo rodiklis <0,5kg/10m2 (Centrinėje miesto dalyje – mažiau 0,3 kg/10 m2).

Internetu www.epaslaugos.lt, nuvykus į seniūniją arba savivaldybę.
Reikalingas galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (asmens tapatybės kortelė arba pasas). Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, reikia turėti ir vaiko gimimo liudijimą (arba jo išrašą) ir/ar pasą (jei toks pagamintas).
Jeigu planuojate tame būste gyventi, rekomenduojama ten ir deklaruoti gyvenamąją vietą. Tai galima padaryti el. būdu www.epaslaugos.lt arba nuvykti į seniūniją ar savivaldybę. Jei būstą nuomojatės, pakaks asmens dokumento ir būsto nuomos arba panaudos sutarties. Būsite deklaruotas sutarties galiojimo laikotarpiui. Pasibaigus šiam terminui, deklaravimas automatiškai pasinaikins.
Tartis su nuomotoju (būsto savininku), sudaryti nuomos sutartį ir ją registruoti Juridinių asmenų registre.
Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba savivaldybei) reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Raštiško savininko leidimo Jums jau nebereikės. Nuomos sutartis neturi būti patvirtinta notaro (nėra tokio reikalavimo). Joje turi būti aiškiai nurodyta, jog buto savininkas leidžia gyventi / nuomotis būstą tam tikriems asmenims. Sutartis turi būti pasirašyta abiejų pusių.
Turite deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba savivaldybei) pateikti universiteto vadovybės (arba bendrabučio valdytojo) raštišką sutikimą.
Gyvenant svečių namuose arba viešbutyje, Jūs taip pat turite teisę, gavę būsto savininko leidimą, deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
Gyventojas deklaruoja savo gyvenamąją vietą, kurioje praleidžia daugiausiai laiko arba yra labiausiai su ja susijęs. Jeigu gyvenate kitos paskirties būste, tuomet ją galite deklaruoti kaip savo gyvenamąją vietą.
Ne, negalima.
Ne. Deklaruojant nepilnamečius vaikus, atskiro buto savininko sutikimo nereikia, nes vaikai deklaruojami prie tėvų (įtėvių / globėjų / rūpintojų). Tai galite atlikti el. būdu www.epaslaugos.lt arba nuvykę į deklaravimo įstaigą, t. y. seniūniją arba savivaldybę.
Galite, jei sodo namelis įregistruotas ir turi adresą. Tokiu atveju, galite deklaruotis el. būdu www.epaslaugos.lt arba nuvykus su asmens dokumentu į seniūniją arba savivaldybę.
Tikslus šios paslaugos pavadinimas – įtraukimas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės. Į šią apskaitą ribotam terminui, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose, taip pat asmenys, kurie ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje. Kiti asmenys turi deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą.
Vaikai deklaruojami prie tėvų (įtėvių / globėjų / rūpintojų). Jeigu abu tėvai (įtėviai / globėjai / rūpintojai) yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą arba nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta su tuo iš tėvų, kuris įtrauktas į šią apskaitą, vaiko įtraukimas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą galimas.
Turite suskubti deklaruoti gyvenamąją vietą, kadangi, jei to dar nepadarėte, nuo 2018-01-01 įrašai apie Jūsų įtraukimą į apskaitą Gyventojų registre nustojo galioti ir Jus likote be deklaravimo vietos. Tai gali Jums sutrukdyti gauti tam tikras paslaugas, kurias suteikiant privalomas gyvenamosios vietos deklaravimas, pvz., prarasite prioritetus, registruojant vaiką į darželius, negalėsite registruoti automobilio savo vardu, neteksite teisės į socialines išmokas ir kt.
Būsto ploto (kvadratūros) apribojimo nėra.
Ne, nebus. Bet, kadangi deklaruoti gyvenamąją vietą tapo paprasčiau, siūlome, kai tik atsiras galimybė, deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą.
Kviečiame susipažinti su Gyvūnų laikymo principais Vilniuje (atsisiųsti).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau − kodeksas) 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą iki 600 eurų, o kodekso 346 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą iki 230 eurų.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas.

Gyvūnus augintinius ženklina ir jų duomenis Gyvūnų augintinių registrui teikia veterinarijos gydytojai, turintys veterinarijos praktikos licenciją.

Kates, šunis ir šeškus taip pat ženklina ir jų duomenis Gyvūnų augintinių registrui teikia asmenys, baigę kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir jų duomenų teikimo Gyvūnų augintinių registrui mokymus ir turintys mokymų baigimą patvirtinantį dokumentą.

Daugiau informacijos apie kačių, šunų ir šeškų registravimą ir ženklinimą rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje  www.vmvt.lt Gyvūnų augintinių ženklinimas ir registracija.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija kodėl reikia paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį:

Kilus klausimų dėl gyvūnų registravimo ir ženklinimo, galite kreiptis į Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (žr. Kontaktai.)

Pagal Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.

Jei šunų laikytojai, vedžiodami savo augintinius uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jų šunys nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei neišeis iš aikštelės, šunys gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų ekskrementus ir kitus teršalus.

Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose visuomet vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

Gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui.

Gyvūnų laikytojai turi nelaikyti ir nepalikti be priežiūros gyvūnų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt.

Gyvūnų laikytojai privalo nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.

Draudžiama:
  1. Vestis, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, ir gyvūnus vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti pritvirtintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;
  2. Vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles;
  3. Draudžiama vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais;
  4. Gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro (lesalo) ar skysčių.

Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 7 punkte nustatyta, kad auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo.

Savivaldybės administracijos, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos bei šunų dresūros specialistai parengė lankstinuką-rekomendacijas apie tinkamą šunų laikymą. Tikimės, kad ši informacija padės šunis laikantiems asmenims nustatyti šunų lojimo priežastis ir sėkmingai jas suvaldyti, kad augintinio laikymas nesudarytų nepatogumų aplinkiniams gyventojams.

Su šunų dresavimo patarimais taip pat galima susipažinti naudojantis šiomis nuorodomis:

https://www.purina.lt/sunys/elgesys-ir-mokymas/kaip-suprasti-suns-elgesi/aktyvus-lojimas

https://sunudresavimas.lt/10-dresavimo-klaidu-kurias-daro-sunu-seimininkai/

https://www.reksas.lt/kaip-atpratinti-suni-nuo-nepageidaujamo-lojimo/

http://www.sarikas.lt/straipsnis/blogas-suns-iprotis-nenuilstamas-lojimas

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/augintiniai/is-proto-vedantis-suns-lojimas-ka-daryti-jeigu-nesinori-atsidurti-policijoje-ar-teisme-1036-1322948

https://www.lrytas.lt/augintinis/prieziura/2014/08/19/news/lengvas-budas-nutildyti-namuose-ikyriai-lojanti-suni-2792822/

Jums rūpimus klausimus taip pat galite užduoti Lietuvos kinologų draugijai, pasirinktiems veterinarijos gydytojams, dresavimo specialistams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – kodeksas) 4.61 straipsnio (bepriežiūriai ir priklydę naminiai gyvūnai) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar priklydusį naminį gyvūną, privalo tuojau pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba, jei jam nežinomas gyvūno savininkas ar jo adresas, per tris dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą policijai ar savivaldybės institucijai. Policija ar savivaldybės institucija imasi priemonių naminio gyvūno savininkui surasti.

Asmenys informaciją apie rastus gyvūnus augintinius Savivaldybės teritorijoje gali pateikti naudojantis Savivaldybės pranešimų sistema ir atliekant šiuos veiksmus: Tvarkau miestą » „Naujas pranešimas“ » problemos tipas „Rasti gyvūnai“.

Asmenys, ieškantys savo pasimetusių gyvūnų augintinių, turėtų naudotis minėta pranešimų sistema ir atlikti šiuos veiksmus:

  1. Eiti į Tvarkau miestą.
  2. Pasirinkti „Pranešimų sąrašas“.
  3. Paspausti paieškos lauko dešinėje pusėje matomą ženklą .
  4. Išsiskleidusiame sąraše pasirinkti problemos tipą „Rasti gyvūnai“.
  5. Dešinėje pusėje matomoje skiltyje „Laikotarpis“ nurodyti datą nuo kada iki kada ieškoti pranešimų.
  6. Spausti „Ieškoti“.

Pagal kodekso 4.61 straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu per dvi savaites nuo smulkiųjų gyvūnų (ir jų prieauglio) perdavimo išlaikyti ir naudotis dienos gyvūno savininkas nepaaiškėja, jis netenka nuosavybės teisės į tą gyvūną. Šiuo atveju gyvūnas neatlygintinai tenka jį išlaikiusio asmens nuosavybėn. Jeigu gyvūnas grąžinamas savininkui, šis privalo atlyginti išlaikiusiam gyvūną asmeniui visas išlaikymo išlaidas, įskaitant naudą, gautą iš naudojimosi juo.

Praėjus 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo Savivaldybei pateikimo dienos asmuo, radęs gyvūną augintinį ir siekdamas tapti gyvūno savininku, turėtų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba savo nuožiūra pasirinktą veterinarijos paslaugas teikiančią įstaigą ir jį užregistruoti Gyvūnų augintinių registre bei paskiepyti nuo pasiutligės.

Daugiau informacijos apie gyvūnų augintinių ženklinimą ir registraciją galima rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-sveikata/gyvunu-zenklinimas-ir-registracija/gyvunu-augintiniu.

UAB ,,Grinda“ Vilniaus  gyvūnų globos namų (toliau – Gyvūnų globos namai) darbuotojai registruoja dingusius arba rastus gyvūnus bei teikia informaciją apie juos. Jei rastas ar pagautas gyvūnas turi atpažinimo ženklą (žetoną, tatuiruotę, antkaklį su adresu ar yra paženklintas elektroninėmis tapatybės nustatymo priemonėmis), Gyvūnų globos namų darbuotojai nedelsiant praneša apie jį savininkui. Atsiimdamas gyvūną, savininkas privalo sumokėti nustatyto dydžio mokestį už gyvūno sugavimą, laikymą bei priežiūrą. Dėl dingusių ar rastų gyvūnų galima kreiptis į Gyvūnų globos namų operatorių tel. 8 652 57707, (8-5) 273 6188 darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 16 val. arba el. paštu [email protected].

UAB ,,Grinda“ Vilniaus gyvūnų globos namų (toliau – Gyvūnų globos namai) darbuotojai nemokamai perduoda gyventojams globoti vakcinuotus gyvūnus (šunis, kates) (ne daugiau kaip 2 gyvūnus vienam pilnamečiui asmeniui). Iš Gyvūnų globos namų paimtą gyvūną galima grąžinti raštu nurodžius konkrečias priežastis. Nemokamai paima gyvūnus iš vienišų neįgaliųjų gyventojų, vienišų pensininkų, kurie dėl sveikatos būklės neįstengia savo globotinių atvežti patys. Nemokamai priima sveikus, tinkamus dovanojimui gyvūnus (iki 8 m. amžiaus). Pristatytas gyvūnas turi būti vakcinuotas polivalentine vakcina, ženklintas Vilniaus mieste.

Dėl gyvūnų paėmimo globai galima kreiptis į Gyvūnų globos namų operatorių tel. 8 652 57707, (8-5) 273 6188 darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 16 val. arba el. paštu [email protected].

Pagal Gyvūnų laikymo taisykles gyvūnus maudyti Vilniaus miesto paplūdimiuose draudžiama tik maudymosi sezono metu, todėl Vingio parke šalia stadiono ir šaudyklos prie Neries upės yra gyvūnų paplūdimys ir maudykla, kur gyvūnų šeimininkai su savo augintiniais gali nevaržomai poilsiauti.

Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių IV skyrius reglamentuoja bešeimininkių kačių kastravimo programų rengimą, derinimą ir įgyvendinimą.

Asmuo, norintis mažinti bešeimininkių kačių populiaciją, Savivaldybės administracijai pateikia prašymą.

Daugiau informacijos apie bešeimininkių kačių kastravimo programų parengimą ir derinimą gali suteikti Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Maslaveckaitė, tel. (8 5)  219 7953, el. p.  [email protected].

Suderintų bešeimininkių kačių kastravimo programų vykdymo vietos yra skelbiamos viešai Savivaldybės interaktyviajame žemėlapyje maps.vilnius.lt.

Bešeimininkes kates nemokamai gaudo ir kastruoja Vilniaus gyvūnų globos namai, adresas L. Giros g. 114, Vilnius, tel. (8 5)  273 6188, 8 652 57707, 1355, el. paštas [email protected].

Pastebėjus bešeimininkius naminius gyvūnus (šunis, kates) viešosiose miesto erdvėse, pagal galimybes prašome informuoti Gyvūnų globos namų operatorių tel. 8 652 57707, (8-5) 273 6188 darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 16 val. arba el. paštu [email protected].

Bešeimininkius gyvūnus (šunis, kates) Vilniaus miesto viešosiose erdvėse surenka, suteikia jiems laikiną prieglaudą ir pirmąją veterinarinę pagalbą UAB ,,Grinda“ Vilniaus gyvūnų globos namų (toliau – Gyvūnų globos namai) darbuotojai.

Pastebėjus gyvūnų (naminių ar laukinių) gaišenas ar sužeistus gyvūnus viešosiose miesto erdvėse, pagal galimybes prašome informuoti Gyvūnų globos namų operatorių tel. 8 652 57707, (8 5) 273 6188 darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 16 val. arba el. paštu [email protected], arba UAB ,,Grinda“ avarinei tarnybai visą parą trumpuoju numeriu 1355 arba el. paštu [email protected].

Gyvūnų (laukinių bei naminių (šunų, kačių) gaišenas ar sužeistus gyvūnus Vilniaus miesto viešosiose erdvėse surenka UAB ,,Grinda“ Vilniaus gyvūnų globos namų (toliau – Gyvūnų globos namai) darbuotojai.

Oficialios gyvūnų kapinės Vilniaus mieste yra Panerių seniūnijos teritorijoje, Pirklių g. 50.

Gyvūnų kapinių teritoriją tvarko ir prižiūri (šiukšlių surinkimas ir išvežimas, teritorijos šienavimas) UAB ,,Grinda“, pranešimams tel. 1355.

Gyvūnų augintinių gaišenų užkasimo (laidojimo) gyvūnų kapinėse taisyklių (toliau – Taisyklės) pagrindinės nuostatos:

  1. Gyvūnų augintinių gaišenoms užkasti (laidoti) vietos gyvūnų kapinėse skiriamos nemokamai. Gyvūno augintinio laikytojai gali savo augintinio gaišeną užkasti (laidoti) patys arba samdyti trečiuosius asmenis (Taisyklių 4. punkto nuostata).
  2. duobė (kapas) turi būti tokio gylio, kad žemės sluoksnis, užpiltas ant gaišenos (-ų), būtų ne mažiau kaip 1 metro storio (Taisyklių 6.2. punkto nuostata).
  3. Užkasus (palaidojus) gyvūno augintinio gaišeną, turi būti pastatytas duobės (kapo) vietą žymintis ženklas (paminklas) – ne aukštesnis kaip 0,6 m nuo žemės paviršiaus. Taip pat gali būti įrengti antkapis ir kapavietės tvorelė, kurių plotas individualioje kapavietėje – ne didesnis kaip 0,5 kv. m, o grupinėje kapavietėje – ne didesnis kaip 1,5 kv. m, atitinkamai individualios ar grupinės kapavietės tvorelė – ne aukštesnė kaip 0,3 m (Taisyklių 12. punkto nuostata).
  4. Atstumas tarp užkastų (palaidotų) gyvūnų augintinių gaišenų kapaviečių turi būti ne didesnis kaip 0,5 m (Taisyklių 13. punkto nuostata).

Išsamiau susipažinti su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-09-12 sprendimu Nr. 1-811 patvirtintomis Gyvūnų augintinių gaišenų užkasimo (laidojimo) gyvūnų kapinėse taisyklėmis galima, nuoroda: https://aktai.vilnius.lt/document/30215002.

Taip pat gyvūnų kapinėse įrengtas informacinis stendas su pagrindinėmis Taisyklių nuostatomis.

Visi vabzdžiai yra labai svarbi ekosistemos dalis (maistas žuvims, paukščiams) todėl, kol jie nekelia didelės grėsmės žmonių sveikatai jų nereikia naikinti. Tik paskelbus ekstremalią padėtį dėl vabzdžių antplūdžio gali būti priimtas sprendimas juos naikinti. Todėl žmonėms reikėtų pasirūpinti atbaidančiomis priemonėmis, kad saugiai ir maloniai galima būtų leisti laiką gryname ore.

Sveikatos specialistai rekomenduoja vengti kontakto su balandžiais ir laukiniais vandens paukščiais dėl platinamų ligų, tame tarpe ornitozės, kuri sukelia sunkius kvėpavimo takų, nervų sistemos pažeidimus, kepenų ir blužnies padidėjimą. Ligą sukeliančiomis chlamidijomis gali būti užterštos paukščių plunksnos, pūkai, kiaušiniai ir aplinka. Ne visi paukščiai turi vienodą epidemiologinę svarbą – pagrindiniu ornitozės sukėlėjų rezervuaru yra vandens paukščiai, tarp sinantropinių paukščių didžiausią epidemiologinę reikšmę turi balandžiai (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/ligu-aprasai/o-1/ornitoze).

Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 9.2 papunktyje nustatyta, kad draudžiama šerti laukinius gyvūnus viešosiose vietose. Vandens paukščius galima lesinti vandens telkinių pakraščiuose, šiems pasidengus ledu. Kitus laukinius paukščius, išskyrus balandžius, galima lesinti tik žiemą, tinkamu lesalu, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės.


Varnų lizdus ardyti ar kitaip niokoti draudžiama ištisus metus.

Nuo 2020 metų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcija leidimų ardyti lizdus nebeišduoda, nes pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymo 2 straipsnio 18 dalį visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje yra priskiriamos saugotinoms rūšims.

Vasaros pradžioje jaunikliai palieka lizdus ir mokosi skraidyti. Kadangi yra dar silpni, dažnai tupi gana žemai -krūmuose arba ant žemesnių medžių šakų. Savo jauniklius aktyviai saugo ir gina suaugę varniniai paukščiai, todėl, priartėjus žmogui prie netoliese esančio jauniklio ar lizdo, puola ginti. Žmonės dažnu atveju jauniklių net nemato, tačiau paukščiai žmogų traktuoja, kaip pavojų varniukams. Prieš puldami paukščiai pradeda garsiai karksėti, todėl reikėtų būti atsargiems ir stebėti ar karksėjimas nesiliauja artėjant. Jei ne - geriau vengti tokios teritorijos ar ją apeiti. Taip pat nereikėtų artintis prie jauniklių, jei jie straksi šalimais, tupi ar iškritę iš lizdų. 
Toks aktyvus jauniklių saugojimas yra gana trumpalaikis, savaitės ar dviejų, kol varniukai sustiprėja.  

Priėmimo į darželių tvarką reglamentuoja:

· Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 1-1805 ,,Dėl Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2342d790be8e11ed97b2975f7dad7488).

· Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. 30-138/23 „Dėl teritorijų priskyrimo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/46395ef0969211ed8df094f359a60216). 

    Pateikti prašymą prisijungus internetu: https://svietimas.vilnius.lt/. Prašymai Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje registruojami nuolat, išskyrus š. m. kovo 11–31 d., kai tikrinami prioritetai ir pridėti dokumentai bei formuojamos grupės. Norint, kad vaikas pradėtų lankyti ugdymo įstaigą nuo š. m. rugsėjo mėn. prašymą sistemoje reikia užsiregistruoti iki grupių formavimo pradžios, t. y. iki kovo 10 d. Eilės sudaromos atsižvelgiant į turimus prioritetus, prašymo pateikimo (redagavimo) data vietai eilėje įtakos nedaro.

    Prašymai priimti į ugdymo įstaigas registruojami nuolat, išskyrus prioritetų ir pridėtų dokumentų sutikrinimo bei grupių formavimo metu, t. y. š. m. kovo 11–31 d. tėvai (globėjai) neturi galimybės pateikti ir redaguoti prašymų. Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje eilė matoma tik tais kalendoriniais metais, kuri pasirinkta kaip lankymo pradžios data (pvz.: jei vaikas užregistruotas lankyti 2024 m., eilė bus rodoma nuo 2024 m. sausio mėn.).

    Prašymai, esantys Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje, galioja iki tol, kol bus suteikta paslauga, vaikui pradėjus mokytis pagal pradinio ugdymo programą arba kol prašymas bus atsiimtas tėvų (globėjų). Negaliojantys prašymai Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje panaikinami. Nutraukus ugdymo sutartį, prašymai dėl įstaigos keitimo taip pat naikinami. Kiekvienas naujas prašymas priimti vaiką ar pakeisti įstaigą panaikina ankstesnįjį.

    Tėvai (globėjai) du kartus pateikę prašymą Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje ir atsisakę pasiūlytų vietų, turi teisę sistemoje pateikti prašymą praėjus ne anksčiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinio priskyrimo į ugdymo įstaigą datos

    Ugdymo įstaigų vadovai iki kiekvienų metų vasario 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyriui (toliau – Skyrius) turi pateikti naujiems mokslo metams planuojamų priimti vaikų skaičių pagal amžių ir ugdomąsias kalbas. Skyriaus specialistai atsakingi už centralizuotą priimamų vaikų duomenų tvarkymą ir prašymų priėmimą.

    Pažymime, kad vaikų skaičius grupėse nustatomas vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendraisiais sveikatos saugos reikalavimais“, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.371081/asr).

    Nuo einamųjų metų kovo 1 iki kovo 10 d. tėvai (globėjai) turi galimybę pasitikrinti, ar pasirinktose įstaigose formuojamos prašyme nurodytos grupės. Nesant tokios grupės, tėvai (globėjai) turės teisę iki einamųjų metų kovo 10 d. (imtinai) redaguoti prašymą (vėliau prašymą bus galima redaguoti tik baigus formuoti grupes, t. y. nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 10 d. (imtinai). 

    Taip pat nuo kovo 1 iki 10 d. Vilniaus miesto darželių informacinės sistemoje (https://svietimas.vilnius.lt/) tėvai (globėjai) turės galimybę pasitikrinti, kiek vaikų bus planuojama priimti pasirinktose įstaigose.

    Užrašas „Nėra tinkamos grupės“ reiškia, kad eilės šiuo metu generuojamos ir vaiko vieta eilėje bus matoma artimiausiu metu arba prašyme pasirinkote ne einamuosius lankymo metus.

    Eilės sudaromos ir grupės formuojamos vadovaujantis Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 1-1805 ,,Dėl Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2342d790be8e11ed97b2975f7dad7488). Eilės sudaromos vadovaujantis Tvarkos aprašo 18 punktu:

    18. Eilės sudaromos tokia tvarka:

    18.1. vaikai, kurių abiejų tėvų (globėjų) ir paties vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, pirmenybę teikiant (ši nuostata taikoma ir Aprašo 18.1.4 papunktyje nurodytu atveju):

    18.1.1. vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metai (prioritetas taikomas pagal tėvo (globėjo), su kuriuo deklaruotas vaikas, gyvenamąją vietą). Taip pat šis kriterijus taikomas vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra įstaigai priskirtoje teritorijoje įsigytame arba išsinuomotame būste, kuriame faktiškai gyvenama (nuomos atveju nuomos sutartis turi būti užregistruota valstybės įmonėje Registrų centre);

    18.1.2. vaikams iš šeimų, auginančių (globojančių) tris ir daugiau vaikų, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas;

    18.1.3. vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą (pirmumo teisė įsigalioja iškart, kai el. būdu sudaroma dvišalė sutartis su įstaiga, prioritetas taikomas tik toje pačioje įstaigoje, kurią tuo metu lanko brolis ar sesuo);

    18.1.4. vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų (globėjų), jeigu kitas yra miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu, teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai apribota valdžia (pridedami skenuoti dokumentai);

    18.1.5. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) mokosi bendrojo ugdymo mokykloje;

    18.1.6. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) turi ne daugiau kaip 40 procentų darbingumo lygio;

    18.2. vaikai, kurių vieno iš tėvų (globėjo) ir paties vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, pirmenybę teikiant:

    18.2.1.  vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus. Taip pat šis kriterijus taikomas vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra įstaigai priskirtoje teritorijoje įsigytame arba išsinuomotame būste, kuriame faktiškai gyvenama (nuomos atveju nuomos sutartis turi būti užregistruota valstybės įmonėje Registrų centre);

    18.2.2. vaikams iš šeimų, auginančių (globojančių) tris ir daugiau vaikų, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas;

    18.2.3. vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą (pirmumo teisė įsigalioja iškart, kai el. būdu sudaroma dvišalė sutartis su įstaiga, prioritetas taikomas tik toje pačioje įstaigoje, kurią tuo metu lanko brolis ar sesuo);

    18.2.4. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) mokosi bendrojo ugdymo mokykloje;

    18.2.5. vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) turi ne daugiau kaip 40 procentų darbingumo lygio;

    18.3. neatitinkant Aprašo 18.1 ar 18.2 papunkčiuose nustatytų kriterijų, eilės sudaromos tokia tvarka:

    18.3.1. vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, laukiantys eilėje dėl perkėlimo (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams. Išskirtiniais atvejais, kai vaikai gimę tą pačią dieną, eilė sudaroma abėcėlės tvarka pagal vaiko pavardę);

    18.3.2. vaikai iš kitų savivaldybių (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams. Išskirtinais atvejais, kai vaikai gimę tą pačią dieną, eilė sudaroma abėcėlės tvarka pagal vaiko pavardę);

    18.3.3. vaikai iš kitų savivaldybių, laukiantys eilėje dėl perkėlimo (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams. Išskirtiniais atvejais, kai vaikai gimę tą pačią dieną, eilė sudaroma abėcėlės tvarka pagal vaiko pavardę).


    Visą išsamią informaciją apie vaiko vietą eilėje, kitą susijusią informaciją, galima matyti prisijungus prie Vilniaus miesto darželių informacinės sistemos (https://svietimas.vilnius.lt/).

    Pirmumo teisę suteikiančios priežastys sumuojamos ir yra lygiavertės.
    Nesant prioritetų, vieta skiriama vyresnio amžiaus vaikams.

    Pabaigus pildyti prašymą ir sutikus, kad duomenys iš kitų valstybės registrų būtų gauti automatiniu būdu, informacija dėl deklaruotos gyvenamosios vietos atsinaujins automatiškai.

    Deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys tikrinami vieną kartą per savaitę – pirmą savaitės darbo dieną ir pirmą grupių formavimo darbo dieną.


    Brolio (sesės) prioritetas galioja iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. arba iki tol, kol nebus nutraukta priešmokyklinio ugdymo sutartis.

    Vadovaujantis Tvarkos aprašo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2342d790be8e11ed97b2975f7dad7488) 18.1.4 papunkčiu, prioritetas skiriamas tik tiems vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų (globėjų), jeigu kitas yra miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, neveiksniu, teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai jam apribota valdžia.

    Brolio (sesės) prioritetas suteikiamas tik vaikams, deklaruotiems Vilniaus mieste.

    Į ugdymo įstaigą vaikai be eilės priimami vadovaujantis Tvarkos aprašo   https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/2342d790be8e11ed97b2975f7dad7488 14 punktu:

    14. Į įstaigos vaiko amžių atitinkančią grupę grupių formavimo metu ir esant laisvai vietai įstaigoje nuolat be eilės priimami ir perkeliami iš vienos įstaigos į kitą:

    14.1. vaikai, kuriems Vilniaus miesto savivaldybės vaiko gerovės komisijos nutarimu skirtas privalomas ikimokyklinis ir (ar) priešmokyklinis ugdymas;

    14.2. įvaikinti vaikai, globą turintys vaikai (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa nustatoma tėvų prašymu);

    14.3. tos pačios įstaigos darbuotojų, dirbančių ne mažiau kaip pusę metų pagal darbo sutartį, vaikai;

    14.4. du ar daugiau vienu metu šeimoje gimę vaikai, kurių abiejų tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje (ši nuostata taikoma ir Aprašo 18.1.4 papunktyje nurodytu atveju), kai jie pretenduoja į įstaigas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą (ši nuostata taikoma pagal Aprašo 18.1. papunktyje nurodytą tvarką). Nesant laisvų vietų pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, gali būti pasiūlytos alternatyvos artimiausių seniūnijų įstaigose;

    14.5. užsienio valstybių piliečių, diplomatinio korpuso darbuotojų, dirbančių Lietuvos Respublikoje esančiose užsienio diplomatinėse atstovybėse, vaikai;

    14.6. vaikai su negalia, kuriems nustatytas bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis arba kitų judėjimo techninės pagalbos priemonių (vaikštynių, ramentų ir pan.) poreikis;

    14.7. vaikai, kurių vienas iš tėvų yra neįgalus ir jam nustatytas bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis arba kitų judėjimo techninės pagalbos priemonių (vaikštynių, ramentų ir pan.) poreikis;

    14.8. vaikai, kuriems Vilniaus miesto savivaldybės komisijos dėl vaikų priėmimo ar perkėlimo į ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigas klausimams nagrinėti (toliau – Komisija) nutarimu skirtas ikimokyklinis ir (ar) priešmokyklinis ugdymas.

    Prioritetas nebus skiriamas. Be eilės priimami ir perkeliami iš vienos įstaigos į kitą du ar daugiau vienu metu šeimoje gimę vaikai, kurių abiejų tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, kai jie pretenduoja į įstaigas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

    Jeigu nesate deklaruoti Vilniaus mieste, prioritetai nėra skiriami.

    Vadovaujantis Tvarkos aprašo 48 punktu (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2342d790be8e11ed97b2975f7dad7488) kariai, kurie perkeliami (rotuojami) į Vilniaus miesto savivaldybę ir kurių vaikui nėra skirta ugdymo įstaiga, Vilniaus miesto savivaldybės komisijai dėl vaikų priėmimo ar perkėlimo į ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigas klausimams nagrinėti gali pateikti laisvos formos prašymą, jame nurodant norimas ugdymo įstaigas, ir pridėti perkėlimo faktą įrodančius dokumentus. Prašymą ir susijusius dokumentus tėvai Komisijai turi pateikti elektroniniu paštu [email protected], pašto adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius arba atvykus į Klientų aptarnavimo skyrių, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

    Prašymas bus svarstomas artimiausiame Komisijos posėdyje ir apie priimtą sprendimą dėl ugdymo įstaigos asmuo bus informuotas nurodytu būdu.

    Norėdami užregistruoti vaiką į ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo grupę, turi išsiųsti laisvos formos pasirašytą prašymą dėl priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ikimokyklinio ugdymo skyriui elektroniniu paštu [email protected],  adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, arba atvykti į Klientų aptarnavimo skyrių, esantį Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Laisvos formos pasirašytame prašyme reikia nurodyti: vieno iš tėvų vardą, pavardę (lotyniškais rašmenimis), faktinės gyvenamosios vietos adresą, el. pašto adresą, telefono numerį, vaiko vardą, pavardę (lotyniškais rašmenimis), gimimo datą, pageidaujamos lankyti įstaigos pavadinimą bei ugdomąją kalbą. Taip pat pateikti LR URM išduotų akreditacijos pažymėjimų ar kitų dokumentų kopijas (vaiko ir tėvų).

    Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje vaikai ugdymo įstaigoms priskiriami sistemiškai ir nuosekliai pagal Tvarkos apraše numatytą algoritmą. Tik tuo atveju, jei prašyme pirmu numeriu nurodytoje įstaigoje nėra laisvų vietų, vieta skiriama antru numeriu pažymėtoje įstaigoje, jei joje yra laisvų vietų, ir t. t. Jeigu visose prašyme pažymėtose įstaigose nėra laisvų vietų, prašymas lieka laukiančiųjų eilėje.

    Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje vaikai ugdymo įstaigoms priskiriami automatiškai: vienu metu vaikas yra pasirinktų darželių eilėje, o jį priskyrus į vieną iš pasirinktų darželių, iš kitų eilių jis išbraukiamas.

    Vaikui skiriama vieta tik vienoje ugdymo įstaigoje. Gavus vietą, prašymas į kitas ugdymo įstaigas panaikinamas automatiškai.

    Turite pateikti šiuo metu lankomo darželio administracijai laisvos formos prašymą dėl vaiko išbraukimo iš sąrašų.

    Prieš pasirašydamas elektroninę sutartį įstaigos vadovas Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje turi pažymėti faktinę vaiko lankymo pradžios datą, bet ne ankščiau nei nuo š. m. rugsėjo 1 d. ir kai vaikui faktiškai sueis 1,5 metų


    Vaikas pradeda lankyti nuo mokslo metų pradžios, t. y. nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d., bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo faktinės lankymo pradžios, nurodytos Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje, išskyrus atvejus, kai yra pateisinama priežastis.

    Tėvai (globėjai), dėl pateisinamų priežasčių (ligos, išvykę ir kt.) negalintys elektroniniu būdu pasirašyti dvišalės ugdymo sutarties, apie tai turi nedelsdami pranešti ugdymo įstaigos vadovui raštu (elektroniniu pranešimu, registruotu laišku), bet ne vėliau nei per 10 kalendorinių dienų nuo gauto pranešimo apie skirtą vietą įstaigoje, ir informuoti įstaigos administraciją apie sutarties pasirašymo datą.

    Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, dokumentų įvykdymo (nagrinėjimo) terminas yra iki 20 darbo dienų.

    Dėl šių priežasčių vaikas negali būti išbrauktas iš laukiančiųjų eilės ir kompensacija privataus darželio lankymui nėra nutraukiama.

    Sąskaitas už ugdymo paslaugas galima matyti https://svietimas.vilnius.lt/ → Ikimokyklinis ugdymas → Mano darželis → Jungtis per El. valdžios vartus → Sąskaitos. Šioje skiltyje taip pat galima pažymėti varnele, kad pageidaujate sąskaitas gauti el. paštu.

    Vadovaujantis 2019 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-305 „Dėl Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cdf88fd0182f11eabbd2d79178d400a0/asr) 21 punktu, informaciją apie vaikus, nelankiusius įstaigos daugiau nei 30 darbo dienų per pastarąsias 90 kalendorinių dienų be pateisinamos priežasties, įstaigos vaiko gerovės komisija, įvertinusi aplinkybes, turi teisę pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, prieš 10 darbo dienų apie tai raštu įspėjusi tėvus (globėjus).

    Pateisinama priežastis – liga (jeigu vaikas serga daugiau nei 10 darbo dienų, tėvai (globėjai) apie tai turi informuoti papildomai ugdymo įstaigą); prastovos tėvų (globėjų) darbovietėje; tėvų (globėjų) darbas pagal kintantį darbo grafiką, darbas nuotoliniu būdu, darbas užsiimat individualia veikla; nelaimės šeimoje; mokinių atostogų metas; tėvų atostogų metas; vasaros metas ir kitos svarbios priežastys.

    Tokiu atveju vienas iš tėvų (globėjų) Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyriui turi pateikti laisvos formos prašymą ir pridėti vaiko gimimo liudijimo kopiją. Pasirašytą prašymą ir susijusius dokumentus vienas iš tėvų (globėjų) turi pateikti elektroniniu paštu [email protected], pašto adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius arba atvykus į Klientų aptarnavimo skyrių, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

    Užtikriname, kad lėšų vaikų ugdymo, kanceliarinėms ir higienos priemonėms įsigyti ugdymo įstaigoms skiriama pakankamai, todėl rinkliavos iš tėvų (globėjų) griežtai draudžiamos. Jeigu Jums žinomi konkretūs atvejai dėl rinkliavų, prašom apie tai informuoti el. paštu [email protected]. Anonimiškumą ir konfidencialumą užtikrinsime.

    Informuoti grupėje dirbančias mokytojas dėl kitų poilsio formų taikymo vaikui dienos poilsio metu. Kilus neaiškumų ar nesusipratimų, kreiptis į ugdymo įstaigos administraciją ir drauge ieškoti palankiausio Jūsų vaikui poilsio organizavimo būdo.

    Prašymą galima pateikti internetu Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje (https://svietimas.vilnius.lt/). Deklaravus gyvenamąją vietą Vilniuje, sistemoje duomenys atnaujinami automatiškai. Taip pat pergeneruojama ir vaiko vieta eilėje. Papildomai prašymo redaguoti ar teikti nereikia.

    Nepriklauso.

    · užregistruoti vaiką į ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo grupę turint leidimą gyventi Lietuvoje, reikia prisijungus https://svietimas.vilnius.lt/  →  elektroniniai valdžios vartai → Ikimokyklinis ugdymas → Mano darželis → Vaiko registracija.

    · užregistruoti vaiką į ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo grupę turint vizą D, turi išsiųsti laisvos formos pasirašytą prašymą dėl priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ikimokyklinio ugdymo skyriui elektroniniu paštu [email protected],  adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, arba atvykti į Klientų aptarnavimo skyrių, esantį Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Laisvos formos pasirašytame prašyme reikia nurodyti: vieno iš tėvų vardą, pavardę (lotyniškais rašmenimis), faktinės gyvenamosios vietos adresą, el. pašto adresą, telefono numerį, vaiko vardą, pavardę (lotyniškais rašmenimis), gimimo datą, pageidaujamos lankyti įstaigos pavadinimą bei ugdomąją kalbą. Taip pat pateikti asmens dokumentų, vizų kopijas bei kitus dokumentus (vaiko ir tėvų).

    Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.  priešmokyklinis ugdymas pradedamas:

    1)      2017 m. gimusiems vaikams – privalomas priešmokyklinis ugdymas;

    2)      2018 m. sausio 1 d. – balandžio 30 d. gimusiems vaikams – pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas, atsižvelgus į tėvų (globėjų) sprendimą;

    3)      2018 m. gegužės 1 d. – rugsėjo 1 d. gimusiems vaikams – gali būti pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas, atlikus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos vertinimą PPT. Tėvai (globėjai) kreipiasi į PPT (ne vėliau kaip iki rugpjūčio 14 d.) dėl vaiko įvertinimo pradėti priešmokyklinį ugdymą. Gavę PPT išvadą-rekomendaciją, dėl tolesnio vaiko ugdymo galutinį sprendimą priima tėvai (globėjai).

    Priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus tik tiems vaikams, kurie priešmokyklinį ugdymą pradėjo anksčiau, tėvų (globėjų) pageidavimu, kai tais kalendoriais metais vaikui suėjo 5 m., jei vaikas priešmokyklinį ugdymą pradėjo, kai tais kalendoriniais metais suėjo 6 m., kartojimui jokios išlygos nėra numatytos.
    • Jeigu įstaiga teikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, vaikas, baigęs ikimokyklinio ugdymo programą, tęsia priešmokyklinio ugdymo programą toje pačioje įstaigoje pateikus prašymą tiesiogiai įstaigos vadovui nustatyta tvarka, o ne per Vilniaus miesto darželių informacinę sistemą.
    • Jeigu tėvai (globėjai) pageidauja pakeisti įstaigą, vykdančią priešmokyklinio ugdymo programą, pildomas prašymas per sistemą Tvarkos apraše nustatyta tvarka.
    • Jeigu įstaiga neteikia priešmokyklinio ugdymo paslaugų arba tėvai (globėjai) pageidauja keisti įstaigą, vykdančią priešmokyklinio ugdymo programą kita ugdomąja kalba, tėvai (globėjai) lankančiam vaikui ugdymo įstaigą teikia naują prašymą ir pasirenka iki 5 pageidaujamų įstaigų. Tėvai turi prisijungti prie https://svietimas.vilnius.lt/ → Ikimokyklinis ugdymas → Informacinė sistema / prašymų teikimas / redagavimas /kita informacija → Prisijungti → Lankantys įstaigas vaikai → Pasirinkti vaiką ir paspausti ant jo vardo, pavardės → Pildyti prašymą į priešmokyklinio ugdymo grupę

    Tėvai (globėjai) per 10 kalendorinių dienų turi elektroniniu būdu pasirašyti priešmokyklinio ugdymo sutartį su nurodytos Įstaigos vadovu.  

    Prisijungę https://svietimas.vilnius.lt/→ Ikimokyklinis ugdymas→ Mano darželis → Mano sutartys matysite paruoštą pasirašyti el. sutartį. Prieš pasirašant sutartį prašome pasitikrinti kontaktinius duomenis. Patvirtinę duomenų teisingumą, matysite suformuotą sutarties projektą ir galėsite pasirašyti pasirinktu būdu (el. parašu, SMART ID arba lustine kortele).  

    ·  Užsienio valstybių piliečiai, neturintys leidimų gyventi LR, dėl sutarties pasirašymo, privalo kreiptis į Įstaigos vadovą. 


    Tėvai, kurių vaikai lanko skirtingas ugdymo įstaigas, gali Vilniaus miesto savivaldybės komisijai dėl vaikų priėmimo ar perkėlimo į ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigas klausimams nagrinėti (toliau – Komisija) pateikti laisvos formos prašymą dėl brolių (seserų) sujungimo į vieną norimą ugdymo įstaigą. Pasirašytus prašymus tėvai Komisijai turi pateikti elektroniniu paštu [email protected], paštu adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius arba atvykus į Klientų aptarnavimo skyrių, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Atkreipiame dėmesį, kad turi būti pasirašytos abiejų vaikų ugdymo sutartys.

    Prašymas bus svarstomas artimiausiame Komisijos posėdyje ir apie priimtą sprendimą dėl ugdymo įstaigos asmuo bus informuotas nurodytu būdu.

    Tėvai (globėjai) Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje gali pateikti prašymą dėl vaiko lankomo darželio keitimo: https://svietimas.vilnius.lt → Ikimokyklinis ugdymas → Informacinė sistema/prašymų teikimas/redagavimas/kita informacija → Prisijungti → Lankantys įstaigas vaikai → Vaiko vardas, pavardė → Pakeisti darželį.

    Pateikiant prašymą Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje galima pasirinkti tik vieną ugdymo įstaigą.

    Vaikai į atsilaisvinusias vietas jau sudarytose grupėse priimami nuolat, t. y. į laisvą vietą priimamas pirmas vaikas iš laukiančiųjų eilės. Į norimą darželį galėsite patekti tik tada, kai bus laisva vieta ir Jūsų vaikas bus pirmas laukiančiųjų eilėje. Vaikas lanko ugdymo įstaigą, kol tėvai nepateikia prašymo dėl jo išbraukimo iš sąrašų.

    Tų pačių gimimo metų vaikų tėvams (globėjams), kurie yra pasirašę dvišales ugdymo sutartis su ugdymo įstaigomis, į kurias tuo metu priimti jų vaikai, abipusiu susitarimu suteikiama galimybė apsikeisti ugdymo įstaigomis pateikus pasirašytą laisvos formos prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ikimokyklinio ugdymo skyriui elektroniniu paštu [email protected], pašto adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius arba atvykus į Klientų aptarnavimo skyrių, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

    Vadovaudamasi Mėnesinio mokesčio kompensavimo už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą Vilniaus miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-1753 „Dėl Mėnesinio mokesčio kompensavimo už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą Vilniaus miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas tvarkos aprašu“ https://aktai.vilnius.lt/document/30387718, Vilniaus miesto savivaldybė suteikia galimybę pasinaudoti 120 Eur kompensacija vilniečių vaikams, lankantiems nevalstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas (išskyrus VšĮ „Mažasis Trinapolis“) bei 100 Eur kompensacija vaikų ugdymui ir priežiūrai https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ec67bbb0c37511e69dec860c1f4a5372
    Taip, gausite 120 Eur kompensaciją iki rugsėjo 1 d.

    Visą informacija apie ugdymosi šeimoje galimybes ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vykdančias priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą: https://svietimas.vilnius.lt/page/home-education

    Iki šiol Vilniuje NT objektų plėtotojai savarankiškai įrengdavo infrastruktūrą ir jiems būdavo taikomas nedidelis socialinės infrastruktūros mokestis. Dėl kiekvieno NT plėtotojų įsipareigojimo buvo deramasi atskirai, dažnai jie savo įsipareigojimų iki galo neįvykdydavo, o pirmam į teritoriją atėjusiam vystytojui tekdavo didžiausi infrastruktūros įrengimo kaštai. Toks procesas buvo neefektyvus ir ne visada teisingas plėtotojų atžvilgiu.

    Dėl to nuo šiol tvarka bus paprastesnė ir lygiateisiškesnė. Statytojai turės sumokėti infrastruktūros plėtros įmoką. Savivaldybė pati nuspręs, kur kokios infrastruktūros labiausiai reikia ir pasirūpins jos įrengimu. Taip pat skirtingi įmokų tarifai skirtingose teritorijose padės reguliuoti miesto plėtrą.

    Infrastruktūros plėtros įmoką numato nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas (SIPĮ).

    Infrastruktūros plėtros įmoka yra taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie stato NT objektus arba juos rekonstruoja išplėsdami NT objektų plotą.

    Skaičiuojant įmokos dydį bendrasis pastato plotas ar inžineriniu statiniu užstatomas plotas dauginamas iš nustatyto įmokos tarifo ir numatyto koeficiento. Rekonstrukcijos atveju įmoka skaičiuojama nuo padidėjusio ploto.

    Vilniaus savivaldybė nustatė tarifus remdamasi faktiniais rinkos investicijų į infrastruktūrą duomenimis, įvertinusi miesto plėtros perspektyvas ir jau egzistuojančią miesto infrastruktūrą. Ilgainiui šie tarifai keisis priklausomai nuo teritorijos išvystymo lygio ar reikalingos infrastruktūros plėtros.

    Toks reguliavimas yra įprastas kitose šalyse. Plečiantis miestui, reikia vis daugiau infrastruktūros (pradedant gatvėmis, baigiant darželiais). Ją įrengti ir išlaikyti yra brangiau ir sudėtingiau teritorijose, kurios yra nutolusios nuo susiformavusių miesto centrų, todėl natūralu, kad ten infrastruktūra yra prasčiau išvystyta. Tokios infrastruktūros plėtrai reikia daugiau lėšų.

    Principai, pagal kuriuos buvo atrinktos zonos, kuriose nustatyta prioritetinė infrastruktūra, yra paskelbti čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30349625

    Prioritetinė infrastruktūra yra tose zonose, kuriose jau egzistuoja gerai išplėtota infrastruktūra. Šiuo metu yra nustatytos šios miesto teritorijos, tačiau ateityje jos galės būti peržiūrimos:

    1. Miesto centrinė dalis (Senamiestis, Naujamiestis ir kitos istorinio miesto centro bei formuojamo kompaktiško centro teritorijos);
    2. Buvusių pramonės zonų konversijos pagrindu formuojama kompaktiško miesto centro tąsa (Savanorių prospekto, Šiaurės miestelio aplinka), Naujoji Vilnia;
    3. Kompaktiškai užstatytos teritorijos, kuriose gyventojų tankis viršija 150 gyventojų hektare (didžioji dalis – sovietmečiu užstatyti daugiabučių rajonai);
    4. Esami ir formuojami lokalūs centrai ir paslaugų zonos, esančios teritorijose, kuriose gyventojų tankis viršija 150 gyventojų hektare, taip pat lokalaus centro ir paslaugų zonos oro uosto aplinkoje;
    5. Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko Vismaliukuose ir Vilniaus viešojo logistikos centro šalia Vaidotų geležinkelio skirstymo stoties teritorijos, taip pat teritorija naujo pramonės parko steigimui ir plėtrai Pramonės gatvėje, Naujojoje Vilnioje;
    6. Naujos integruotų funkcijų teritorijos periferinėje zonoje – Ukmergės kryptimi (Pavilionys, Bajorai), Pilaitėje (Smalinė, Zujūnai), Nemėžio kryptimi (Kalnėnai, Nemėžis) bei prioritetinės pramonės įmonių plėtros teritorijos Kuprioniškėse ir prie Lentvario (Vaidegiai).
    Visą brėžinį galite rasti čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30349626

    Šiuo metu nustatyta, kad vienbučių namų statytojams, kai toks namas yra vienintelis gyvenamasis pastatas sklype, įmokos tarifas yra 15 Eur/kv. m nepriklausomai nuo teritorijos. Įmoka netaikoma prie vienbučio gyvenamojo namo esančiai kiemo aikštelei.

    Vilnius ir Trakų r. savivaldybėms patvirtinus įmokas, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo taikyti įmoką nuo 2021 m. kovo 26 d.

    Tokia išimtis nėra numatyta. Šiuo metu kitokia tvarka nustatyta tik gyvenamosios paskirties vieno buto statiniams, kurie yra vieninteliai gyvenamieji pastatai sklype.

    Įmoka daugiabučiams apskaičiuojama pagal daugiabučių plotą ir teritoriją, kurioje yra statomi daugiabučiai.

    Tarifai daugiabučiams yra šie:
    • Prioritetinėse, geresnę išvystytą infrastruktūrą turinčiose, teritorijose tarifas siekia 30 Eur/kv. m
    • Neprioritetinėse zonose, kur infrastruktūros stoka yra didesnė, tarifas siekia 50 Eur/kv. m
    • Teritorijų konversijų atveju įkainio dydis, neatsižvelgiant į tai, ar teritorija yra prioritetinė ar neprioritetinė, bus lygus 15 (penkiolikai) Eur už vieną kv. m. Konversijos teritorijos Įkainis taikomas statinio plotui, lygiam nugriauto statinio (statinių) plotui. Likusiam statinio plotui taikomi šiame sprendime numatyti Įkainio dydžiai.
    (Plačiau apie šiai grupei taikomas sąlygas: https://aktai.vilnius.lt/document/30349725).

    Taip, reikės. Įmoka mokama statant ar rekonstruojant statinį visoje savivaldybės teritorijoje.

    Paprasčiausias tokios infrastruktūros pavyzdys – antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė: jai funkcionuoti reikalinga savivaldybės susisiekimo infrastruktūra.

    Įmokos dydis apskaičiuojamas statinio bendrąjį plotą ir kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytą plotą dauginant iš nustatyto įmokos tarifo.

    Šiuo metu nustatytas įmokos tarifas: prioritetinės plėtros teritorijose – 30 Eur už vieną kv. m, neprioritetinės plėtros teritorijose – 50 Eur už vieną kv. m.

    Įmoka nėra skaičiuojama nuo požeminių automobilių saugyklų plotų, taip pat nuo daugiabučių gyvenamųjų namų pirmo aukšto patalpų, kurios tenkina visas toliau įvardytas sąlygas:

    1. Išsidėsčiusios palei gatvės raudonąsias linijas ar viešosios erdvės ribas, ne toliau nei 6 m nuo išorinio gatvės raudonosiose linijose ar viešosios erdvės sklype esančio šaligatvio ar tako krašto;
    2. Patalpų aukštis ne mažiau nei 3,5 m tarp perdangų;
    3. Patekimai į patalpas pritaikyti neįgaliesiems;
    4. Turi langus ar vitrinas į gatvę ar viešą erdvę ne mažesniame plote nei pusė tam aukštui tenkančios pagrindinio fasado plokštumos;
    5. Įėjimas pirmame aukšte iš gatvės pusės.

    Pavyzdžiui, prioritetinėje teritorijoje statant daugiabutį, kurio bendrasis plotas 4000 kv. m, iš kurių požeminė automobilių saugykla sudaro 1000 kv. m, taip pat yra įrengtas antžeminis automobilių parkavimas, kurio plotas 200 kv. m, įmoka bus skaičiuojama nuo šio ploto: 4000 – 1000 + 200 = 3200 * 30 Eur = 96 000 Eur.

    Ši suma pateks į infrastruktūros plėtros rėmimo programą, iš jos miestas finansuos šaligatvių, dviračių takų, viešojo transporto infrastruktūros, gatvių projektus, taip pat reikalingą socialinę infrastruktūrą (pvz., darželio ar mokyklos statybą).

    Pateikti prašymą galite internetu, užsisakant el. paslaugą „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymas“.

    Dėl infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo rekomenduojame kreiptis tuo metu, kai jau žinosite statinių ir kitos infrastruktūros plotus – prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

    Pateikti prašymą galite internetu, užsisakant el. paslaugą „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymas“.

    Vyriausybės tvarka numato, kad prašymu turi būti pateikti šie dokumentai ir informacija:
    1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė), kai prašymą tiesiogiai teikia fizinis asmuo (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją padaro prašymą priimantis asmuo) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta dokumento kopija (kai prašymas teikiamas paštu, per kurjerius ar elektroniniu paštu);
    2. Įgaliojimas ar kitas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu prašymą teikia mokėtoją atstovaujantis asmuo, ir atstovo tapatybę patvirtinantis dokumentas, kaip numatyta Metodikos 4.1 papunktyje;
    3. Statinio projekto bendroji dalis, kai pagal Statybos įstatymą privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai statinio projektas nepatalpintas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“);
    4. Situacijos schema (suvestinis dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planas ar planai), kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo šios infrastruktūros plėtrai įvertinti;
    5. Kai mokėtojas kreipiasi dėl įmokos apskaičiavimo dėl statinio statybos ar rekonstravimo žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, ar numatomas rekonstruoti statinys priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas bendraturčių sutikimas atlikti tokius darbus arba pateikiami dokumentai, patvirtinantys žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto eksploatavimo ir (ar) naudojimo tvarką, kai mokėtojas savivaldybės infrastruktūros plėtrą planuoja tik jam priklausančioje ar priskirtoje žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto dalyje;
    6. Žemės sklypo savininko (patikėtinio) rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai mokėtojas nėra šio žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savininkas, ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai šią plėtrą numatoma vykdyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

    Pažymėtina, kad prašymai įmokos apskaičiavimui nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Savivaldybė, gavusi prašymą apskaičiuoti įmoką, parengs aktą, kuriame bus nurodyta mokėtina suma, taip pat pateiks informaciją apie mokėjimo sąlygas. Šį aktą ir įmokos mokėjimo kvitą prašome pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

    Dėl infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo rekomenduojame kreiptis tuo metu, kai jau žinosite statinių ir kitos infrastruktūros plotus – prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

    Pateikti prašymą galite internetu, užsisakant el. paslaugą „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymas“.

    Vyriausybės tvarka numato, kad prašymu turi būti pateikti šie dokumentai ir informacija:

    1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė), kai prašymą tiesiogiai teikia fizinis asmuo (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją padaro prašymą priimantis asmuo) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta dokumento kopija (kai prašymas teikiamas paštu, per kurjerius ar elektroniniu paštu);
    2. Įgaliojimas ar kitas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu prašymą teikia mokėtoją atstovaujantis asmuo, ir atstovo tapatybę patvirtinantis dokumentas, kaip numatyta Metodikos 4.1 papunktyje;
    3. Statinio projekto bendroji dalis, kai pagal Statybos įstatymą privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai statinio projektas nepatalpintas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“);
    4. Situacijos schema (suvestinis dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planas ar planai), kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo šios infrastruktūros plėtrai įvertinti;
    5. Kai mokėtojas kreipiasi dėl įmokos apskaičiavimo dėl statinio statybos ar rekonstravimo žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, ar numatomas rekonstruoti statinys priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas bendraturčių sutikimas atlikti tokius darbus arba pateikiami dokumentai, patvirtinantys žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto eksploatavimo ir (ar) naudojimo tvarką, kai mokėtojas savivaldybės infrastruktūros plėtrą planuoja tik jam priklausančioje ar priskirtoje žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo daikto dalyje;
    6. Žemės sklypo savininko (patikėtinio) rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai mokėtojas nėra šio žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savininkas, ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus, kai šią plėtrą numatoma vykdyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

    Pažymėtina, kad prašymai įmokos apskaičiavimui nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Savivaldybė, gavusi prašymą apskaičiuoti įmoką, parengs aktą, kuriame bus nurodyta mokėtina suma, taip pat pateiks informaciją apie mokėjimo sąlygas. Šį aktą ir įmokos mokėjimo kvitą prašome pateikti kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

    Įprastai visa įmoka turi būti sumokėta iki pateikiant prašymą statybą leidžiančiam dokumentui. Dėl įmokos mokėjimo dalimis išskirtiniais atvejais sprendžia Vilniaus m. savivaldybės taryba. Prašymai įmokos apskaičiavimui nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

    Dalis įmokos ar įmoka visai nemokama, jeigu yra sudaryta infrastruktūros plėtros sutartis, pagal kurią įrengiama reikiama viešoji infrastruktūra. Svarbu, kad sutartis gali būti sudaroma tik dėl tokios infrastruktūros, kuri yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose.

    1. Tarybos sprendimais numatyti šie įmokų tarifai:

    Prioritetinėse*, geresnę išvystytą infrastruktūrą turinčiose teritorijose 30 Eur/kv.m.
    Neprioritetinėse* teritorijose: 50 Eur/kv.m.
    Į gyvenimą sugrąžinamose pramoninėse – konversijų – zonose 15 Eur/kv.m**
    Vieno buto pastatams, kurie yra vieninteliai gyvenamieji pastatai sklype 15 Eur/kv.m.

    * Pasitikrinti, ar teritorija prioritetinė galite čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30349626.

    ** 15 Eur/kv.m. konversijos teritorijos įkainis taikomas tokiam naujo pastato plotui, kuris buvo nugriautas. Likusiam statinio plotui taikomas mieste nustatytas įmokos dydis – 30 arba 50 Eur/ kv. m, priklausomai nuo teritorijos. Teritorijos konversija bus laikoma tuo atveju, kai yra tenkinamos visos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1-816 „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 8 p. numatytos sąlygos.

    2. Tarybos sprendimais nustatyti šie įmokų koeficientai:

    Z koeficientas gamybos, pramonės paskirties pastatams ir sandėliavimo paskirties pastatams, esantiems Perspektyvinėse lokalių centrų, paslaugų, Esamose gamybinėse ar Planuojamose gamybinėse funkcinėse zonose Z = 0,5
    Z koeficientas visur kitur Z = 1,0
    R koeficientas Šiaurinės rajone*** R = 3,0
    R koeficientas visuose kituose rajonuose**** R = 1,0

    ***

    **** Pasitikrinti rajonų ribas galima čia: https://aktai.vilnius.lt/document/30357678.

    3. Įmoka nėra skaičiuojama:

    • nuo požeminių automobilių saugyklų ploto;
    • nuo daugiabučių gyvenamųjų namų pirmo aukšto patalpų, kurios tenkina visas toliau įvardytas sąlygas:
      1. išsidėsčiusios palei gatvės raudonąsias linijas ar viešosios erdvės ribas, ne toliau nei 6 m nuo išorinio gatvės raudonosiose linijose ar viešosios erdvės sklype esančio šaligatvio ar tako krašto;
      2. patalpų aukštis ne mažiau nei 3,5 m tarp perdangų;
      3. patekimai į patalpas pritaikyti neįgaliesiems;
      4. turi langus ar vitrinas į gatvę ar viešą erdvę ne mažesniame plote nei pusė tam aukštui tenkančios pagrindinio fasado plokštumos;
      5. įėjimas pirmame aukšte iš gatvės pusės.

    4. Įmoka neapmokestinami šie inžineriniai statiniai:

    • sporto aikštynai, naudojami žaidimams atvirame ore (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai), vaikų žaidimo, aktyviam sveikatinimuisi skirtos aikštelės;
    • kiemo aikštelės, statomos prie gyvenamosios paskirties (vieno buto) ir gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatų;
    • kitos paskirties inžineriniai statiniai: kiemo aikštelės, aplinkos tvarkymo elementai, automobilių stovėjimo aikštelės ar privažiavimo keliai, jeigu paviršinio (lietaus) vandens tvarkymas nuo jų numatomas sklypo ribose (neprijungiant prie viešojo vandens, nuotekų ar lietaus nuotekų tiekėjo valdomus tinklų). Šiame papunktyje numatyta tvarka taikoma tuo atveju, jeigu prie prašymo apskaičiuoti įmoką pateikiamos miesto tinklų valdytojų sąlygos ar raštas su informacija apie tokį paviršinio (lietaus) vandens tvarkymo būdą.

    5. Įmoka mažinama 60 proc. prioritetinėje ir 80 proc. neprioritetinėje teritorijoje kitos paskirties inžineriniams statiniams: kiemo aikštelėms, aplinkos tvarkymo elementams, automobilių stovėjimo aikštelėms ir privažiavimo keliams, kai jie statomi tame pačiame sklype kaip ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 1-816 „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 3.1.3, 3.1.4, 3.1.5, 3.1.6, 3.3 ir 3.4 papunkčiuose nurodyti pastatai.

    1. NT plėtotojai galės būti atleisti nuo plėtros įmokos tais atvejais, kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšos, skirtos infrastruktūrai bus ne mažesnės negu jų statiniams, kuriems reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtros, apskaičiuota įmoka . Jeigu infrastruktūrai vystytojas skirs mažiau lėšų nei numatyta įmoka, jis turės sumokėti skirtumą.
    2. Nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kurie iki Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo dienos yra gavę Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas, kuriose buvo numatyta plėtoti (suprojektuoti ir įrengti) susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą, ir jas įgyvendina, tačiau prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas.
    3. Infrastruktūros rėmimo programos komisijos siūlymu gavus infrastruktūros plėtros iniciatoriaus prašymą savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali atleisti nuo įmokos arba ją sumažinti tokiais atvejais:
      1. Pastatai yra vystomi „Esami ir formuojami specializuoti kompleksai“ teritorijoje;
      2. Visuomeninės paskirties pastatams nurodytiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 3 d. p. bet kurioje teritorijoje;
      3. Bet kurioje teritorijoje, bet kokios paskirties pastatams, tai argumentuojant visuomenine nauda, pastatams, kurie sukuria išskirtinę ekonominę ir (arba) socialinę naudą.

    Infrastruktūros įmoka ir programa 50/50 nėra susijusios, ir jų susieti neleidžia teisės aktai. Vilniaus m. savivaldybė toliau tęs šią programą, leidžiančią prisidėti prie infrastruktūros ten, kur jos reikia ir pageidauja gyventojai.

    Visgi infrastruktūros įmokos galės būti panaudotos kompensuoti už teritorijų planavimo dokumentuose numatytą ir įrengiamą savivaldybės inžinerinę infrastruktūrą (žr. aukščiau esantį klausimą dėl grąžinimo), tai reiškia, kad įrengus viešąją infrastruktūrą prioritetinėje teritorijoje bus galima susigrąžinti visą investicijų sumą prioritetinėje teritorijoje arba tą sumą, kuria prisidės kiti vystytojai, prisijungdami prie infrastruktūros neprioritetinėje teritorijoje.

    Jeigu infrastruktūros plėtros įmokos suma yra didesnė, nei įrengiamos infrastruktūros vertė – vystytojas sumoka skirtumą miestui. Jeigu įmokos suma mažesnė – miestas grąžina skirtumą per 5 metus prioritetinėje teritorijoje arba per 10 metų – neprioritetinėje. Neprioritetinėje teritorijoje kompensuojama (grąžinama) įmoka tik iš kitų plėtotojų, prisijungiančių prie pastatytos ar įrengtos infrastruktūros, surinktų įmokų.

    Ne, teisės aktai tokio atleidimo nenumato. Reikia suprasti, kad renkamos lėšos yra skirtos infrastruktūros, kuri galbūt bus reikalinga ir jiems patiems, plėtrai. Taip pat lėšos bus skirtos socialinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, vaikų darželiams ar mokykloms statyti.

    NT vystytojai, sudarydami sutartį su savivaldybe, galės gauti kompensaciją už įrengtą savivaldybės infrastruktūrą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatyta tvarka. Taip pat vystytojai turi galimybę būti atleisti nuo įmokos ar jos dalies Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos, kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos aprašo 8(1) p. nustatyta tvarka.

    Taip, jeigu rekonstrukcijos metu yra išplečiamas pastato plotas. Tuomet įmokos dalis apskaičiuojama rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį (kvadratiniais metrais) padauginant iš įmokos tarifo.

    Taip, jeigu rekonstrukcijos metu yra išplečiamas pastato plotas. Tuomet įmokos dalis apskaičiuojama rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį (kvadratiniais metrais) padauginant iš įmokos tarifo.

    Statant dvibutį taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir statant daugiabutį – įmokos suma skaičiuojama nuo bendrojo statinio ploto ir kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatymo ploto. Rekonstrukcijos atveju mokama nuo padidėjusio bendrojo ploto. Įmoka neskaičiuojama nuo inžinerinio statinio – kiemo aikštelės.

    Šiuo metu nustatyti įkainiai: prioritetinės plėtros teritorijose – 30 Eur/kv. m, neprioritetinės plėtros teritorijose – 50 Eur/ kv. m.

    1. Įmoką netaikoma nuo inžinerinio statinio – kiemo aikštelės statant vienbutį ir dvibutį gyvenamąjį namą.
    2. Kitos paskirties inžineriniams statiniams: kiemo aikštelėms, aplinkos tvarkymo elementams, automobilių stovėjimo aikštelėms ir privažiavimo keliams, kai jie statomi tame pačiame sklype kaip ir gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai; gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai; viešbučių paskirties pastatai – trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai); poilsio paskirties pastatai; gamybos/pramonės pastatai; visuomeninės paskirties pastatai, įmoka mažinama 60 proc. prioritetinėje ir 80 proc. neprioritetinėje teritorijoje.
    3. Įmoka neapmokestinami šie inžineriniai statiniai: sporto aikštynai, naudojami žaidimams atvirame ore (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai), vaikų žaidimo, aktyviam sveikatinimuisi skirtos aikštelės; kiemo aikštelės, statomos prie gyvenamosios paskirties (vieno buto) ir gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatų; kitos paskirties inžineriniai statiniai: kiemo aikštelės, aplinkos tvarkymo elementai, automobilių stovėjimo aikštelės ar privažiavimo keliai, jeigu paviršinio (lietaus) vandens tvarkymas nuo jų numatomas sklypo ribose (neprijungiant prie viešojo vandens, nuotekų ar lietaus nuotekų tiekėjo valdomus tinklų). Šiame papunktyje numatyta tvarka taikoma tuo atveju, jeigu prie prašymo apskaičiuoti įmoką pateikiamos miesto tinklų valdytojų sąlygos ar raštas su informacija apie tokį paviršinio (lietaus) vandens tvarkymo būdą.

    Už infrastruktūros įmokų panaudojimą bus atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

    Taip, iš prioritetinėse teritorijose surinktų įmokų, pagal poreikį, savivaldybė galės padengti ir dalį vaikų darželių ar mokyklų, poliklinikų statybai reikiamų kaštų, jei plėtojama teritorija, kurioje šios infrastruktūros dar nėra ar trūksta. Programos lėšų dalis, kurią sudaro neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, naudojamos kompensuoti už savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšomis įrengtą neprioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.

    Pagal SIPĮ lėšos gali būti panaudojamos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrai pagal planą, o Savivaldybės infrastruktūros plėtra pagal SIPĮ – savivaldybės infrastruktūros projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą arba didinant ir (ar) atkuriant esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus. SIP įmokos nėra vienintelis šaltinis, pagal kurį tvarkoma infrastruktūra – nemaža dalimi prisidedama iš bendro miesto biudžeto.

    Žinoma, savivaldybė ir toliau skirs lėšas infrastruktūros priežiūrai ar atnaujinimui iš kitų šaltinių, kaip ir iki šiol. Infrastruktūros plėtros įmokos bus nukreipiamos ten, kur vykdoma plėtra ar trūksta esamų lėšų darniai infrastruktūros, ar paslaugų plėtrai.

    Infrastruktūros įrengimas laiku bus užtikrinamas sudarant ir tvirtinant miesto infrastruktūros trumpojo ir vidutinio laikotarpio planus, kur ir pagal kokius kriterijus pirmiausia bus kreipiamos investicijos. Ilgainiui norima pasiekti tokį lygį, kad reikiama infrastruktūra (nuo susisiekimo iki socialinės infrastruktūros) iš karto būtų įrengiama vystomose teritorijose, užtikrinant darnią ir sistemingą miesto plėtrą. Visgi tam pasiekti reikės ne vienų metų ir daugybės sričių koordinavimo, taip pat suskaičiuoti ir sukaupti reikiamus finansus, sutvarkyti kai kuriuos teritorijų planavimo dokumentus

    Reikia suprasti, kad visame mieste visos infrastruktūros vienu metu ir tolygiai įrengti nėra įmanoma bei tokia plėtra nebūtų laikoma efektyvia, tad, pavyzdžiui, plyname lauke statomiems pastatams reikiamos infrastruktūros teks laukti ilgiau, nei statomiems ten, kur yra numatytas plėtros prioritetas ar netoliese jau yra įrengtos infrastruktūros.

    Kreipiantis į savo gyvenamosios teritorijos seniūną ar seniūnaitį bei perduodant savo infrastruktūros poreikį šiems savivaldos atstovams.

    Įrengta laikoma susisiekimo infrastruktūra, prie kurios savivaldybė gali išduoti prisijungimo sąlygas, tai yra visos įrengtos gatvės (asfaltas, gatvės bei kietosios dangos), esančios savivaldybės patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše; taip pat visos įrengtos gatvės, privažiavimo keliai (asfaltas, gatvės be kietosios dangos), kurių nėra patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše, tačiau yra laisvoje valstybinėje žemėje.

    Susisiekimo infrastruktūra, kuri nėra įrengta, yra laikomos gatvės, suplanuotos teritorijų planavimo dokumentais, su išskirtais gatvėms sklypais ar laisva valstybine žeme, tačiau neįrengtos arba kur yra tik išvažinėta pieva. Taip pat infrastruktūra, nesuplanuota teritorijų planavimo dokumentais, esant ar nesant laisvos valstybinės žemės.

    Vilniuje žinomas ne vienas atvejis, kai NT vystytojai, parduodami individualius namus ar kotedžus, žadėjo įrengti šaligatvius, automobilių parkavimo vietas, ar net vaikų darželius. Tų pažadų neįvykdė, o jų įsipareigojimus teko perimti savivaldybei. Už konkrečios teritorijos vystymą surinktomis infrastruktūros plėtros įmokomis, bus atliekami nepadaryti darbai.

    Surinktos įmokos pateks į Vilniaus infrastruktūros rėmimo programą, iš kurios miestas finansuos šaligatvių, dviračių takų, viešojo transporto infrastruktūros, gatvių projektus, taip pat reikalingą socialinę infrastruktūrą (pvz., darželio ar mokyklos statybą), kompensuos už tam tikrais atvejais infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšomis įrengtą prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.

    Įmokų surinkimui bus naudojamos atskiros sąskaitos ir atskira apskaita. To reikalauja tiek įstatymas, tiek gero valdymo praktika, todėl bus galima atsekti ir matyti, kiek, kur, už ką ir koks vystytojas sumokėjo.

    Sutartis sudaroma tik dėl savivaldybės infrastruktūros, t. y. tos infrastruktūros, kurią savivaldybė ar savivaldybės infrastruktūros valdytojai perims į savo balansą.

    Sutartis, vadovaujantis įstatymu, nesudaroma tais atvejais, kai savivaldybės infrastruktūra nesuplanuota teritorijų planavimo dokumentuose (8 str. 3 d. 3 p.).

    Pažymėtina, jog SIP sutartis sudaroma norint vystyti tą savivaldybės infrastruktūrą, kuri atitinka SIPĮ 2 str. 1 d. įtvirtintą sąvoką ir įprastai nėra plėtros iniciatoriaus žemės sklype, t. y. įprastai privačiame žemės sklype esanti inžinerinė infrastruktūra nebus laikoma infrastruktūra, dėl kurios galėtų būti sudaryta SIP sutartis (išskyrus atvejus, kai servitutinėje sklypo dalyje projektuojami magistraliniai tinklai), ir už kurią būtų galima gauti kompensaciją.

    Taip pat abejotina, ar infrastruktūra, reikalinga vieno statinio tinkamam funkcionavimui, būtų laikoma savivaldybės inžinerine infrastruktūra, kaip ją apibrėžia SIPĮ 2 str. 1 d., dėl kurios turėtų būti sudaroma SIP sutartis ir kuri turėtų būti perduodama infrastruktūros valdytojui.

    Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis galima rasti Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje (Teritorijų planavimo ir statybų vartai; TPS „Vartai“ )

    Pateikiama nuoroda: https://infostatyba.planuojustatau.lt/eInfostatyba-external/contract/public/publicContractPublicSearch
    Tokius finansinius plėtros įrankius valdymui turi daug Europos miestų. Ten taikomi įmokų tarifai yra ženkliai didesni už šiuo metu galiojančius Vilniaus mieste.

    Jeigu infrastruktūra yra suplanuota teritorijų planavimo dokumentais, reikia kreiptis dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo pagal SIPĮ.

    Jeigu infrastruktūra nėra suplanuota teritorijų planavimo dokumentais, galite inicijuoti tokio dokumento parengimą, kuriame būtų suplanuojama savivaldybės infrastruktūra.

    Patiriant finansinių sunkumų į Socialinių išmokų skyrių galima kreiptis dėl:
    • socialinės pašalpos,
    • būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų;
    • papildomos išmokos prie vaiko pinigų;
    • nemokamo maitinimo vaikams;
    • kredito ir palūkanų įmokos apmokėjimo, jei asmuo gyvena pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektą renovuojamame ar jau renovuotame būste ir turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją;
    • gali būti skiriama ir kita piniginė parama. Kiekvienu atveju įvertinama individuali situacija. Daugiau apie tai Tikslinės pašalpos skyrimas, Sąlyginės pašalpos skyrimas ir  Periodinės pašalpos skyrimas .
    Daugiau apie tai informacijos čia

    Pirmiausiai reikėtų nutraukti išmokų gavimą savivaldybėje, kurioje anksčiau gyvenote ir tuomet kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrių dėl išmokų skyrimo (tęsimo).

    Reikėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje deklaruojate gyvenamąją vietą.

    Dėl socialinių išmokų besikreipiantys vilniečiai turi galimybę pasirinkti jiems patogiausią prašymo pateikimo būdą:

    ·        el. paštu atsiųsti užpildytą ir saugiu el. parašu pasirašytą paslaugos apraše nurodytą prašymo formą el. paštu [email protected] arba pateikti naudojantis E. pristatymo sistema https://epristatymas.lt/;

    ·        registruotu paštu atsiųsti užpildytą prašymą adresu Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius

    ·        tiesioginės konsultacijos atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą (Konstitucijos pr. 3, I a.);

    ·        paskambinus telefonu 8 700 35545 ir sekant garsinio vedlio nurodymais bet kuriuo patogiu paros ar savaitės metu (dėl piniginės socialinės paramos);

    ·        el. būdais.

    Tikslūs prašymų pateikimo būdai yra nurodyti konkrečių išmokų (paslaugų) aprašymuose.

    Trūkstamus reikalingus pateikti dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu Jūsų prašymą nagrinėjančiam darbuotojui el. paštu [email protected], [email protected] arba atvykus į Savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3 (I a.) palikti Socialinių išmokų skyriaus dokumentams skirtose dėžėse (registruotis ir terminale numerio spausdinti nereikia).

    Daugelis dokumentų yra pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes ir individualią situaciją. Visą reikalingų pateikti dokumentų sąrašą rasite atskirai pasidomėję socialinės pašalpos skyrimu ir būsto šildymo ir karšto vandens kompensacijų skyrimu. Konsultacijos ir informacija teikiama:
    Vos tik bus išnagrinėtas Jūsų prašymas skirti išmoką prašymo pildymo metu nurodytais kontaktais gausite pranešimą (el. paštu, neturint galimybės - paštu). Taip pat galite kreiptis į Socialinių išmokų skyrių el. paštu [email protected], telefonu 8 700 35545.

    Socialinė pašalpa

    Išmokos vaikui

    Tikslinės kompensacijos*

    Pagalbos pinigai (už vaiko globą)

    Banke

    Pašte**

    Banke

    Pašte**

    Banke

    Pašte**

    Tik banke

    nuo 7-os mėnesio dienos

    9–24 mėnesio dienomis

    nuo 9-os mėnesio dienos

    9–24 mėnesio  dienomis

    nuo 9-os mėnesio dienos

    9–24 mėnesio dienomis

    nuo 7 mėnesio dienos










    * Šios išmokos gali būti pristatomos gavėjui į namus. 

    ** Pašte neatsiėmus išmokų iki mėnesio 24-os dienos, jos bus mokamos nuo kito mėnesio 9-os dienos.

    Svarbu! Metų pradžioje (sausio mėnesį) dėl finansavimo suderinimo išmokų išmokėjimai gali neatitikti nurodytų mokėjimo dienų. Apie tai papildomai paskelbiama www.vilnius.lt pirmomis sausio dienomis.


    Pasikeitus situacijai, turėtumėte atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centrą arba pateikti informaciją elektroniniu paštu [email protected]. Siekiant gauti išmoką į kitą banko sąskaitą, turite pateikti prašymą dėl išmokos mokėjimo būdo pakeitimo.

    Kilus papildomų klausimų rekomenduojame kreiptis saugiais ir greitais el. bendravimo būdais: Dėkojame Jums už supratingumą.

    Negyvenimas kartu neįrodo santuokos nutraukimo, todėl vertinama bendra šeimos situacija, užimtumas, pajamos ir pan.

    Daugiau informacijos apie Socialinių išmokų teikiamas paslaugas rasite polapyje Socialinė parama.

    Pašalpą galima gauti, jei asmeniui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 172,70 Eur. Apskaičiuojant vidutines pajamas neįskaitomi vaiko pinigai ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Daugiau informacijos rasite Socialinės pašalpos skyrimas.

    Prašymas turi būti teikiamas kitą mėnesį, pasibaigus socialinės išmokos skyrimo laikotarpiui (t. y. jeigu socialinė pašalpa paskirta nuo gegužės iki liepos mėnesio, naujas prašymas turėtų būti teikiamas rugpjūčio mėnesį). Priimtame sprendime skirti socialinę išmoką yra nurodomas laikotarpis, kuriam skiriamos išmokos.

    Daugiau informacijos rasite Socialinės pašalpos skyrimas.

    Socialinė pašalpa asmeniui gali mažėti dėl mokėjimo trukmės arba padidėjus asmens/ šeimos gaunamoms pajamoms.

    Antstolis nežino, kokia Jūsų gaunamų pajamų kilmė, todėl, kad iš gaunamos paramos nebūtų vykdomi atskaitymai įsiskolinimams dengti, būtina  antstoliui pranešti apie gaunamą paramą ir jos rūšį.

    Pagal Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Jeigu turite antstolių išieškomų skolų, gaunant socialinę pašalpą ar tikslinę paramą iš savivaldybių biudžetų lėšų, svarbu nedelsiant apie tai pranešti antstoliui, pateikiant jam paramą skyrusios savivaldybės  pažymą, pageidautina, 2-3 mėn. banko sąskaitos išrašą apie pervestą paramą; tik žinodamas jūsų gaunamų lėšų kilmę, antstolis užtikrins, kad išieškojimas iš gaunamos paramos nebūtų vykdomas.

    Tačiau jeigu pranešti antstoliui nesuspėjote ir pajamos iš sąskaitos jau nurašytos, minėtus pažymą ir išrašą pateikite jam per 14 dienų (svarbu neuždelsti) nuo pajamų nurašymo – laiku pateikus dokumentus, įrodančius, kad buvo nurašytos pajamos, gautos kaip minėta parama, antstolis per 5 darbo dienas pajamas grąžina.

    Taip. Jei gaudavote socialinę pašalpą ir pradėjote dirbti, vis tiek turite teisę dar 12 mėnesių gauti šią paramą. Su būtinomis sąlygomis galite susipažinti čia.

    Nustatant teisę gauti piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą ir būsto šildymo, vandens kompensacijas) yra vertinamos asmens gaunamos pajamos ir atitikimas teisės aktuose numatytiems reikalavimams. Daugiau informacijos galite rasti Socialinės pašalpos skyrimas ir Būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimas.

    Nuo 2023-09-01 pateiktiems prašymams-paraiškoms taikomas nuosavybės teise turimo turto vertinimas, plačiau »

    Vertinamas vieno gyvenančio asmens / bendrai gyvenančių asmenų nuosavybės teise turimas visas turtas:

    Nekilnojamas turtas

    - statiniai (įskaitant nebaigtus statyti);

    - žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių).

    Kilnojamas turtas

    - privalomos registruoti transporto priemonės ir žemės ūkio technika;

    - gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos (jei jų bendra vertė viršija 1 160 eurų).

    Finansinis turtas

    - akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai (jei jų bendra vertė viršija 580 eurų);

    - meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai (jei vieneto vertė viršija 580 eurų);

    - piniginės lėšos (jei jų bendra suma viršija 580 eurų), išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;

    - gautos (negrąžintos) paskolos (jei jų bendra suma viršija 580 eurų)[1];

    - kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos (jei jų bendra suma viršija 580 eurų);

    - valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.

    [1] išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti).

    Viso turimo turto vertė apskaičiuojama sumuojant visų bendrai gyvenančių asmenų turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 1160 Eur), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.

     

    Priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo, turi būti apskaičiuota ne tik nuosavybes teise turimo turto vidutinė rinkos vertė, bet ir šio turto normatyvinė vertė, kurią neviršijus nepasiturintiems gyventojams gali būti skiriama piniginė socialinė parama. Bendras turto vertės normatyvas tai rodiklis, kuriuo remiamasi nustatant asmens teisę į piniginę socialinę paramą ir su kuriuo lyginama faktiškai turimo turto vertė.

    Turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą. 

     

    Kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės.

     

    Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.

     

    Nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto normatyvines vertes.

     

    Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų (VRP – 157 Eur) dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

     

    Piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

    Būsto vertės  normatyvas priklauso nuo bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus, būsto ploto ir nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės pagal būsto vertės zoną.

     

    Būsto ploto normatyvas: 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.

     

    Žemės sklypo normatyvai bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

    - kitos paskirties (naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos) žemės:

    - miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

    - žemės ūkio paskirties (naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės – 6 arai;

    - žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai, kaimuose – 6 hektarai.

     

    Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės ploto normatyvas.


    Jei bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas turto vertės normatyvas, jie/jis turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.     Jei nuosavybės teise turimo turto vertė didesnė už turto vertės normatyvą, ir dėl būsto šildymo kompensacijos ir (ar) socialinės pašalpos kreipiatės pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį parama buvo paskirta, parama gali būti skirta trims mėnesiams.

     

    Jeigu jūsų nuosavybės teise turimo turto vertė ne daugiau kaip 10 procentų viršija nustatytą turto vertės normatyvą, numatyta galimybė skirti socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas išimties tvarka, jeigu jums nuosavybės teise priklauso ne daugiau kaip po vieną įvairios paskirties turto objektą. Tokiu atveju turite atitikti kitas, Įstatyme numatytas, bendras sąlygas (užimtumo; pajamų normatyvo) paramai gauti. Piniginė socialinė parama išimties tvarka gali būti skiriama ne ilgiau nei 6 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių.

    Dėl kompensacijos už būsto šildymą gali kreiptis būste deklaruoti arba būstą nuomojantys (jei būsto nuomos sutartis įregistruota viešajame registre) asmenys, kurie atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnyje numatytas sąlygas – dirba, mokosi / studijuoja, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna senatvės ar neįgalumo pensiją, slaugo / prižiūri kitą asmenį ir kt.

    Jei šeimoje auga vaikai iš ankstesnio bendro gyvenimo, turi būti sudaryta patvirtinta teismo sutartis dėl išlaikymo priteisimo / tėvystės nustatymo išlaikymo priteisimo metu.

    Turintys įsiskolinimų už būsto šildymą / geriamąjį / karštą vandenį su tiekėjais turi būti sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas turi būti priteisęs grąžinti skolą.

    Jeigu viename būste gyvenamąją vietą deklaravę / būstą nuomojasi kelios asmenų grupės – visos turi teikti prašymus dėl kompensacijų, o jei nors vienas būste gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo neturi teisės į kompensacijas – jos neskiriamos visam būstui.

    Norint sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija, preliminarų jos dydį, galima pasinaudoti būsto šildymo kompensacijos skaičiuokle arba padės Socialinių išmokų skyriaus specialistai tiesioginio pokalbio metu https://sis.vilnius.lt; el. paštu [email protected]; tel. 8 700 35545.

    Nustatant teisę į kompensaciją vertinamos pajamos (pensija), gaunamos ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje. Šiuo atveju į gaunamas pajamas bus įtraukta kitoje valstybėje gaunama pensija ir kitos gaunamos pajamos.

    Šildymo kompensacija galima pasinaudoti nepriklausomai nuo naudojamo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.), taip pat kompensacija geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidoms.

    Būsto šildymo išlaidų kompensacija, kuomet šildoma dujomis ar elektra apskaičiuojama pagal asmens patirtas išlaidas (apmokėtą sąskaitą) ir teisės aktuose numatytas sąlygas, o jeigu šildomasi kietu kuru (malkomis), tuomet kompensacijos suma apskaičiuojama remiantis teisės aktuose numatytais normatyvais ir sąlygomis. Daugiau informacijos rasite Būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimas.

    Taip, galite. Jei būste įrengtas geoterminis šildymas, bet elektros energijos suvartojimo patalpoms šildyti apskaitos nėra (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis.

    Ne, negalite. Namas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

    Teisė į kompensaciją priklauso, jei vaikams nustatyta tėvystė ir mama yra sudariusi teismo patvirtintą sutartį dėl vaikų materialinio išlaikymo; jei šeima nuomoja būstą – yra sudaryta  teisėta nuomos sutartis. Tuo atveju, kai būste yra kitų deklaruotų asmenų, jie pateikia prašymus ir pan. Jeigu šeimai yra taikoma atvejo vadyba arba vienam iš šeimos narių yra nustatytas neįgalumas, o iš paminėtų sąlygų nesutvarkytas tik vaikų išlaikymo klausimas, prašymas gali būti nagrinėjamas išimties tvarka.

    Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą šildymo kompensacija nepriklauso ir neskiriama, jei nėra nustatyta tėvystė ir nepriteistas išlaikymas. Išimtys gali būti taikomos ligos, patirtų sveikatos sutrikimų, nedarbingumo, socialinių įgūdžių trūkumo atveju individualiai įvertinus situaciją.  


    Šildymo kompensacija skiriama atsižvelgus į būste gyvenamąją vietą deklaruojančių asmenų bendras pajamas, todėl, norint gauti kompensaciją, dėl jos prašymus atskirai turi pateikti visi viename būste gyvenamąją vietą deklaravę arba būstą nuomojantys vieniši asmenys arba šeimos.

    Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos apskaičiuojamos būstui, nustatant teisę į kompensacijas būste deklaruotiems asmenims, todėl dėl kompensacijų turi kreiptis (pildyti prašymus) visi būste deklaruoti asmenys, ir jeigu nors vienas asmuo neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienam iš asmenų.

    Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą bendrai gyvenantys asmenys, turintys teisę į kompensacijas ir deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, turi pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos. Jei sutuoktiniai deklaruoti atskiruose butuose, kreipiantis dėl kompensacijos reikia pasirinkti vieną iš jų, už kurį norima gauti kompensaciją. Svarbu tai, kad skiriant kompensaciją vertinamos šeimos (šiuo atveju vyro ir žmonos) bendros pajamos.

    Nuo 2023-09-01 pateiktiems prašymams-paraiškoms taikomas nuosavybės teise turimo turto vertinimas, plačiau »


    Vertinamas vieno gyvenančio asmens / bendrai gyvenančių asmenų nuosavybės teise turimas visas turtas:

    Nekilnojamas turtas

    - statiniai (įskaitant nebaigtus statyti);

    - žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių).

    Kilnojamas turtas

    - privalomos registruoti transporto priemonės ir žemės ūkio technika;

    - gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos (jei jų bendra vertė viršija 1 160 eurų).

    Finansinis turtas

    - akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai (jei jų bendra vertė viršija 580 eurų);

    - meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai (jei vieneto vertė viršija 580 eurų);

    - piniginės lėšos (jei jų bendra suma viršija 580 eurų), išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;

    - gautos (negrąžintos) paskolos (jei jų bendra suma viršija 580 eurų)[1];

    - kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos (jei jų bendra suma viršija 580 eurų);

    - valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.

    [1] išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti).

    Viso turimo turto vertė apskaičiuojama sumuojant visų bendrai gyvenančių asmenų turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 1160 Eur), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.

     

    Priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo, turi būti apskaičiuota ne tik nuosavybes teise turimo turto vidutinė rinkos vertė, bet ir šio turto normatyvinė vertė, kurią neviršijus nepasiturintiems gyventojams gali būti skiriama piniginė socialinė parama. Bendras turto vertės normatyvas tai rodiklis, kuriuo remiamasi nustatant asmens teisę į piniginę socialinę paramą ir su kuriuo lyginama faktiškai turimo turto vertė.

    Turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą. 

     

    Kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės.

     

    Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.

     

    Nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto normatyvines vertes.

     

    Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų (VRP – 157 Eur) dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

     

    Piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

    Būsto vertės  normatyvas priklauso nuo bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus, būsto ploto ir nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės pagal būsto vertės zoną.

     

    Būsto ploto normatyvas: 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.

     

    Žemės sklypo normatyvai bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

    - kitos paskirties (naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos) žemės:

    - miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

    - žemės ūkio paskirties (naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės – 6 arai;

    - žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai, kaimuose – 6 hektarai.

     

    Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės ploto normatyvas.


    Jei bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas turto vertės normatyvas, jie/jis turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.     Jei nuosavybės teise turimo turto vertė didesnė už turto vertės normatyvą, ir dėl būsto šildymo kompensacijos ir (ar) socialinės pašalpos kreipiatės pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį parama buvo paskirta, parama gali būti skirta trims mėnesiams.

     

    Jeigu jūsų nuosavybės teise turimo turto vertė ne daugiau kaip 10 procentų viršija nustatytą turto vertės normatyvą, numatyta galimybė skirti socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas išimties tvarka, jeigu jums nuosavybės teise priklauso ne daugiau kaip po vieną įvairios paskirties turto objektą. Tokiu atveju turite atitikti kitas, Įstatyme numatytas, bendras sąlygas (užimtumo; pajamų normatyvo) paramai gauti. Piniginė socialinė parama išimties tvarka gali būti skiriama ne ilgiau nei 6 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių.

    Nustatant teisę į būsto šildymo ir vandens kompensacijas vertinamas būste gyvenančių/ gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų užimtumas, pajamos, todėl individualiu atveju gali skirtis reikalingi pateikti dokumentai. Pavyzdžiui, jeigu asmenys dirba ar neseniai dirbo, visuomet prašoma pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.

    Kiti reikalingi pateikti dokumentai, jei būstas šildomas:

    CENTRALIZUOTAI

    Šildymo, karšto ir geriamojo vandens tiekimo kliento kodas.

    KIETU KURU

    Būsto planas ir vidaus plotų eksplikacijos kopija;

    Geriamojo vandens tiekimo kliento kodas.

    DUJOMIS

    Paslaugų teikimo sutartis su dujų įmone;

    Būsto planas;

    Dujų ir geriamojo vandens tiekimo kliento kodas;

    Dokumentas, nurodantis dujų katilo parametrus.

    ELEKTRA

    Projekto, pagal kurį įrengtas el. šildymas, kopija;

    Karšto vandens šildytuvo dokumentų ir montavimo akto kopija;

    Informacija apie elektros energijos apskaitą: elektros tiekėjas, elektros skaitiklio rūšis (vieno ar dviejų tarifų).

    Svarbu: kompensacija apskaičiuojama tik pateikus elektros skaitiklio parodymus ir sąskaitą.

     

    Daugiau informacijos apie paslaugos teikimo sąlygas ir reikalingus pateikti dokumentus Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimas.


    Kai šildymas centralizuotas, su prašymu būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašyme nurodyti šilumos tiekėją, karšto vandens tiekėją (pvz., AB Vilniaus šilumos tinklai ir UAB „Vilniaus vandenys“) ir kliento kodą (arba atsiskaitomosios knygelės numerį). Taip pat reikia pateikti dirbančių asmenų pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas pajamas. Kiti būtini pateikti dokumentai nurodyti čia Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimas .

    „Sodroje“ informacija rodoma tik apie asmens draudžiamąsias pajamas. Skiriant paramą vertinamos pajamos, gaunamos į rankas. Dėl to prašoma pateikti pažymą apie išmokėtą atlyginimą. Individualios veiklos pajamos „Sodroje“ nerodomos.

    Savivaldybės Socialinių išmokų skyrius ne vėliau kaip per 30 d. nuo prašymo pateikimo nustato teisę į šildymo kompensaciją, priima sprendimą ir apie tai informuoja prašymo pateikėją. Informacija apie nustatytą kliento teisę į kompensaciją ir jo pajamas perduodama (2 kartus per mėnesį) šildymo paslaugas teikiančiai įmonei (pvz., Vilniaus šilumos tinklams). Ši įmonė apskaičiuoja kompensacijos dydį ir pritaiko kompensaciją, kuri nurodoma mokėjimo pranešime kitą mėnesį nuo teisės nustatymo. Pvz.: Jei prašymas pateiktas sausio 25 d., sprendimas priimamas iki vasario 25 d., kompensacija bus pritaikyta kovo mėnesį (bus nurodyta mokėjimo pranešime).

    Prašymą dėl kompensacijos pratęsimo galima teikti kitą mėnesį, t. y. pasibaigus nustatytos teisės į kompensaciją terminui. Šiuo atveju reikia kreiptis nuo spalio mėnesio, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nustatytos teisės į kompensaciją termino pabaigos (iki gruodžio mėnesio pabaigos).

    Mėnesį iki šildymo sezono pradžios (nuo rugsėjo 1 d.) ir šildymo sezono metu prašymą reikia pateikti vieną kartą, o kitu metu kompensacijos skiriamos trims mėnesiams nuo prašymo pateikimo mėnesio. Priklausomai nuo asmens aplinkybių (pasikeitusios šeimos sudėties, šeimyninės padėties, pajamų ir pan.) kompensacijos gali būti skirtos trumpesniam (vienam / dviem mėnesiams) ir ilgesniam terminui (pusei metų). Kaskart kreipiantis dėl kompensacijų, teikiamas prašymas, o informaciją apie kompensacijų teikimo laikotarpį asmuo gauna informaciniame pranešime apie nustatytą teisę į kompensacijas.

    Daugiau informacijos galima rasti paslaugos aprašyme.


    Jei šildymo kompensacija nepriklauso ar jos nepakanka, finansinę naštą galima sumažinti pasinaudojant Vilniaus šilumos tinklų mokėjimų atidėjimo galimybe. Mokėjimų atidėjimo modelis netaikomas automatiškai, todėl norint atidėti mokėjimus iki šildymo sezono pabaigos reikia atvykti į Vilniaus šilumos tinklų Klientų aptarnavimo centrą adresu Spaudos g. 6-1, Vilnius, arba kreiptis tel. 19118.

    Galima kreiptis ir dėl kitos finansinės paramos. Kiekvienu atveju įvertinama individuali situacija. Plačiau apie tai Tikslinės pašalpos skyrimas.

    Taip, galima.

    Įprastai tikslinė pašalpa skiriama vieną kartą per kalendorinius metus, tačiau yra numatomos išimtys – kenkėjų naikinimui ir gaisro atveju.

    Daugiau apie tai Tikslinės pašalpos skyrimas.

    Kreipiantis dėl tikslinės pašalpos galima pateikti dokumentus tiek apie patirtas, tiek apie numatomas patirti išlaidas (sąskaitą-faktūrą).

    Daugiau apie tai Tikslinės pašalpos skyrimas.

    Ne

    Butų savininkai, gaunantys būsto šildymo kompensaciją, gali kreiptis ir dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo daugiabučio namo modernizavimo atveju.

    Teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą nenustatyta todėl, kad pagal iš registrų ir kitų institucijų gautus ir patikrintus duomenis tokia teisė nepriklauso.

    Jeigu asmuo nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (renovacijos) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl jo veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti buto savininkui  2023/2024 metų šildymo sezoną kompensacijos dydis bus mažinamas 50 proc. o kitą šildymo sezoną (2024/2025 m.) kompensacija nebus teikiama, bet ne ilgiau nei 3 šildymo sezonus.


    Išmoka vaikui

    Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui, arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, skiriama 85,75 Eur išmoka.

    Papildomai išmoka vaikui Papildoma 50,47 eurų išmoka skiriama:
    • neįgaliam vaikui (85,75 + 50,47 = 136,22 eurų);
    • auginančios ir (ar) globojančios 3 ir daugiau vaikų šeimos vaikui (netestuojant pajamų);
    • nepasiturinčios šeimos vaikui, jei vidutinės šeimos pajamos vienam jos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 314 eurai (2 valstybės remiamų pajamų dydžiai; VRP – 157 eurai). Tais atvejais, kai bendrai gyvenantiems asmenims paskirta socialinė parama mokiniams, papildoma išmoka vaikui skiriama ir mokama, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį viršija 314 Eur (2 VRP).

    Daugiau apie tai: Išmokos vaikui skyrimas arba https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/ismokos-vaikams-ismokos-kudikio-besilaukiancioms-moterims-vaikus-auginantiems-tevams#ISMOKAVAIKUI

    Dėl išmokų Lietuvoje gali kreiptis tik Lietuvoje gyvenantys asmenys.

    Taip, jeigu ir jūs, ir jūsų vaikas gyvena Lietuvoje. Valstybių kompetencija mokėti išmoką vaikui nustatoma remiantis tėvų darbine veikla ir vaiko gyvenamąja vieta. Jeigu abu vaiko tėvai dirba skirtingose valstybėse ir vaiko gyvenamoji vieta yra vienoje iš šių valstybių, tai pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi ta valstybė, kurioje gyvena vaikas.

    Taigi, jeigu vaikas gyvena Lietuvoje, o Jūs čia dirbate arba Jums mokama motinystės (tėvystės) pašalpa, vaiko priežiūros išmoka arba nedarbo draudimo išmoka, Jūs turite teisę gauti viso dydžio išmoką vaikui Lietuvoje. Jei kito iš tėvų darbo vietos valstybėje priklausanti išmoka šeimai yra didesnio dydžio, toje valstybėje mokamas išmokos vaikui priedas.

    Šios nuostatos taikomos Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, ar Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems asmenims.

    Taip. Teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu. Todėl asmenys, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją (Vilniuje – į Socialinių išmokų skyrių).

    Galimai pasikeitė Jūsų situacija lyginant su išmokos teikimo sąlygomis, tarkime, vaiko amžius. Su išmokos vaikui skyrimo sąlygomis ir dydžiais galite susipažinti čia.

    Ne, nepriklauso.

    Turite užpildyti ir pateikti 2 prašymus (prašymo formą rasite Išmokos vaikui skyrimas).

    Viename prašyme pažymėti naujagimį, prašyti išmokos vaikui ir papildomos išmokos vaikui auginant 3 ir daugiau vaikų nuo vaiko gimimo datos.

    Kitame prašyme pažymėti du nepilnamečius vaikus ir prašyti tik papildomos išmokos vaikui auginant 3 ir daugiau vaikų nuo trečio vaiko gimimo datos.

    Taip, reikia teikti naują prašymą, jei vaikas toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Taip. Kadangi 18 metų sulaukęs asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis gali kreiptis pats.

    Išmoka pilnamečiam vaikui skiriama iki mokslų metų pabaigos.

    Taip, jeigu atitinkate išmokos teikimo sąlygas ir, pirmiausia, mokotės pagal formaliojo švietimo programą. Daugiau informacijos rasite Išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai skyrimas.

    Jums galėtų priklausyti (būtinos sąlygos ir kt. informacija paspaudus ant išmokos pavadinimo):

    Daugiau informacijos galite rasti čia.

    Pagalbos pinigai yra mokami vaiką (-us) globojančiai (jais besirūpinančiai) šeimai (asmeniui), šeimynai ar budinčiam globotojui per globos centrą kaip periodinė išmoka ir kaip vienkartinė vaiko įsikūrimo išmoka globojamo (rūpinamo) vaiko gyvenamajai erdvei sukurti ir būtiniausioms reikmėms įsigyti. Pagalbos pinigai mokami toje savivaldybėje, kurioje besikreipiantis asmuo gyvena. Daugiau informacijos rasite Pagalbos pinigų skyrimas vaikus globojantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

    Teisę gauti 3 675 eurų dydžio vienkartinę išmoką įsikurti turi asmuo, kuriam buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo. Dėl vienkartinės išmokos įsikurti galima kreiptis nuo 18 iki 25 metų. 

    Daugiau apie tai Vienkartinės išmokos įsikurti skyrimas arba https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/ismokos-tevu-globos-netekusiems-vaikams#vienkartineismokaisikurti.

    Globos (rūpybos) išmoka priklauso, jeigu pasibaigus vaiko globai dėl pilnametystės asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį dėl jo ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai.

    Kai besimokantis vyresnis kaip 18 metų asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimynoje, globos centre ar socialinės globos įstaigoje, kuriose iki pilnametystės jam buvo nustatyta globa (rūpyba), globos (rūpybos) išmoka mokama šeimynai, globos centrui ar socialinės globos įstaigai. Daugiau informacijos rasite:

    Globos (rūpybos) išmokos skyrimas ir Globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo skyrimas
    Prašymai priimami nuo liepos 1 iki spalio 5 d. ir turi būti išnagrinėti per 10 d. d. nuo pateikimo dienos. Vos bus išnagrinėtas Jūsų prašymas gausite el. laišką (nesant galimybės – laišką). Daugiau apie tai Socialinės paramos mokiniams skyrimas.

    Taip, priklauso

    Kompensacija priklauso nuo nustatyto poreikio lygio. Tikslinių kompensacijų dydžiai:
    • Pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 382,20 eurų / mėn.
    • Antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 279,30 eurų /mėn.
    Daugiau informacijos Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skyrimas
    • Pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – 161,70 eurų / mėn.
    • Antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – 88,20 eurų / mėn.
    Daugiau informacijos Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skyrimas Turėtumėte kreiptis į Socialinių išmokų skyrių dėl Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skyrimo ir (ar) Slaugos išlaidų kompensacijos skyrimo. Tai padaryti ir prašymus pateikti galite šiais būdais:
    • užpildyti prašymą sistemoje SPIS www.spis.lt;
    • užpildytą ir saugiu el. parašu pasirašytą paslaugos apraše nurodytą prašymo formą atsiųsti el. paštu [email protected] arba pateikti naudojantis E. pristatymo sistema adresu https://epristatymas.lt/;
    • užpildytą prašymą atsiųsti paštu adresu Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius; atvykus į Savivaldybės klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3 (I a.).
     
    Kiekviena situacija individuali, tačiau dažniausiai tai susiję su tuo, kad asmuo guli palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos slaugos skyriuje.
    Galimos paramos rūšys priklauso nuo individualios situacijos. Išsamią informaciją rasite čia. Konsultacijos ir informacija teikiama:

    Informaciją apie Jus dažniausiai gauname iš Jūsų pačių, Jums užpildžius ir pateikus šiuos duomenis mums, naršant Savivaldybės svetainėje.

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija renka, saugo ir naudoja žemiau nurodytų rūšių informaciją šiomis sąlygomis:

    Kodėl renkate informaciją apie mane, kokiu tikslu? Kokią informaciją apie mane renkate? Kodėl turite teisę ją rinkti? Kiek laiko saugote šią informaciją?
    Norint pasiteirauti Jūsų apie mūsų suteiktas paslaugas ir jų kokybę informaciją apie lytį, amžių, gyvenamąją vietą (mikrorajoną) (Jums pateikus). Tik turėdami Jūsų sutikimą (BDAR 6 str. 1 d. a p.) Iki kol atšauksite savo sutikimą, bet ne ilgiau kaip 4 m.
    Dalyvavimo apklausose tikslu Pagal apklausos organizatoriaus nustatytus klausimus (Jums pateikus) Tik turėdami Jūsų sutikimą (BDAR 6 str. 1 d. a p.) Ne ilgiau negu bus pasiektas apklausos tikslas, bet ne ilgiau kaip 1 metus
    Naujienlaiškio platinimo tikslu – (Jums pateikus). el. pašto adresas ir (ar) kita informacija, kurią Jūs suteikiate mums tikslu prenumeruoti Savivaldybės svetainės paslaugas, pranešimus el. paštu ir/arba naujienlaiškius. Tik turėdami Jūsų sutikimą (BDAR 6 str. 1 d. a p.) Iki Jūsų sutikimo atšaukimo
    Savivaldybės svetainės funkcionavimo ir pritaikymo Jūsų naršymo poreikiams tikslu – naudojami slapukai (ang. ,,cookies“) Informacija apie Jūsų kompiuterį ir apie Jūsų apsilankymus šioje interneto svetainėje bei naudojimasis Savivaldybės svetaine (įskaitant Jūsų IP adresą, geografinę vietą, naršyklės tipą, iš kur buvote nukreiptas, lankymosi trukmę ir puslapių žiūrėjimų skaičių) Tik turėdami Jūsų sutikimą (BDAR 6 str. 1 d. a p.) Iki Jūsų sutikimo atšaukimo, bet ne ilgiau kaip 1 metus
    Jūsų apsisprendimu ir pasirinkimu Informacija kurią Jūs siunčiate mums savo noru (Jums pateikus). Tik turėdami Jūsų sutikimą (BDAR 6 str. 1 d. a p.) Iki Jūsų sutikimo atšaukimo, bet ne ilgiau kaip 5 metus

    Jūsų duomenys Savivaldybės svetainėje renkami siekiant išaiškinti Jūsų nuomonę dėl atitinkamų administracinių ar kitų sprendimų, vykdomose apklausose, rengiamose viešose konsultacijose, organizuojamuose balsavimuose. Šiuos duomenis mes tvarkome remdamiesi Jūsų sutikimu tiesioginės rinkodaros tikslais.

    Savivaldybės svetainėje identifikuodami save pateikiate užklausas, pastabas ar pasiūlymus, kuriuos nagrinėdami mes tvarkome Jūsų asmens duomenis viešojo administravimo tikslu, siekdami užtikrinti kokybišką asmenų aptarnavimo standartą bei naudodami slapukus.

    Jūsų asmens duomenys tvarkomi saugiu būdu, apsaugančiu asmens duomenis nuo nesankcionuoto ar neteisėto asmens duomenų tvarkymo, netyčinio praradimo, sunaikinimo ar žalos padarymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija naudoja tinkamas technines ir organizacines priemones Jūsų duomenų saugumui užtikrinti.

    Tiek kiek būtina įgyvendinant nustatytus tikslus ir leidžiama pagal galiojantį reguliavimą, informaciją apie Jus mes galime pateikti šiems tretiesiems asmenims:

    Marketingo ir „analyticsu“ bendrovėms:
    • Google Ireland Ltd., Google LLC
    Kitiems asmenims:
    • Tidio Poland Sp. z o.o. & Tidio Poland Sp. z o.o. Spółka Jawna

    Mes teikiame duomenis tretiesiems asmenims. Tuo pačiu Savivaldybės svetainė užtikrina, kad bet kokie asmens duomenys nebus parduodami ar kitaip be teisėto pagrindo teikiami tretiesiems asmenims. Savivaldybės svetainė pasilieka teisę pateikti informaciją apie Jus, jei turėtų tokią pareigą įstatymų numatyta tvarka teisėsaugos ar kitoms tokius įgaliojimus turinčioms institucijoms.

    Surinkti asmens duomenys gali būti perduoti paslaugų teikėjams (informacinių technologijų, duomenų saugojimo, telekomunikacijų ir kitų paslaugų), tačiau jie neturi teisės Savivaldybės svetainės surinktų asmens duomenų naudoti kitais nei paslaugų teikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tikslais.

    Dažniausiai duomenys apie Jus yra tvarkomi Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės erdvės šalyse, tačiau, kai tai būtina siekiant tikslų, aptartų šios Privatumo politikos 3 skyriuje, perduodant duomenis, mes imamės šių apsaugos priemonių:

    • Google LLC (JAV) (duomenys saugomi pagal Privatumo skydo programą angl. „Privacy shield“. ES ir JAV privatumo skydo nuostatas galite rasti čia: https://www.privacyshield.gov/EU-US-Framework;

    • remiamės Europos Komisijos sprendimu dėl tinkamumo, reiškiančiu, kad Europos Komisija pripažino valstybę, kurioje yra įsisteigęs ir (ar) vykdo veiklą trečiasis asmuo, kaip užtikrinančią tinkamą asmens duomenų apsaugos lygį.

    Už Jūsų asmens duomenų apsaugą Jums apsilankius Savivaldybės svetainėje yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, juridinio asmens kodas 188710061, buveinės adresas Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius.

    Visa www.vilnius.lt svetainėje pateikiama informacija yra suteikiama laisvanoriškai.

    Jūs turite šias teises:

    • Gauti patvirtinimą apie Jūsų duomenų tvarkymą.
    • Teisę susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis.
    • Teisę reikalauti ištaisyti ir (ar) papildyti netikslius duomenis.
    • Teisę reikalauti sunaikinti duomenis, kurie nereikalingi tikslams, kurių siekiant jie buvo renkami;
    • Teisę nesutikti su duomenų tvarkymu.
    • Teisę atšaukti duotą sutikimą tvarkyti duomenis.
    • Teisę pareikalauti pateikti apie Jus surinktus duomenis (kurie surinkti pagal sutikimą arba vykdant sutartį) Jums ar trečiajam asmeniui.

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija gali atsisakyti vykdyti Jūsų reikalavimus, susijusius su Jūsų asmens duomenimis, tik teisės aktuose numatytais atvejais.

    Apie savo galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis kviečiame plačiau paskaityti https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/asmens-duomenu-apsauga/duomenu-subjekto-teisiu-igyvendinimas/

    Nesutikdami su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ar Duomenų apsaugos pareigūno atsakymu/nuomone, Jūs galite kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, adresu L. Sapiegos g. 17, 10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 2804, 279 1445, el. p. [email protected].

    Esant neaiškumų ar prireikus papildomos informacijos, prašom kreiptis trumpuoju numeriu 1664.

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija, būdama interneto svetainės www.vilnius.lt (toliau – Savivaldybės svetainė) valdytoja, gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenis (tai bet kokia informacija, pagal kurią galima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti konkretų asmenį) tvarko vadovaudamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taip pat įsipareigoja užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir duomenų subjektų teises.

    Ši privatumo politika reguliuoja Jūsų asmens duomenų (asmens duomenys – tai bet kokia informacija, pagal kurią galima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti konkretų asmenį.) tvarkymą, kuriuos mes gauname Jums naudojantis Savivaldybės svetaine. Joje nurodoma, iš kur gaunami Jūsų asmens duomenys, kodėl jie yra renkami, kiek laiko saugomi, kokios Jūsų teisės.

    Ši privatumo politika galioja visiems asmenims, apsilankiusiems Savivaldybės svetainėje.

    Taip, Savivaldybės svetainėje naudojame slapukus taip, kaip nurodyta žemiau:
    Slapuko kategorija Slapuko pavadinimas Slapuko naudojimo tikslas Galiojimo terminas
    Būtini slapukai PHPSESSID Nenaudojant slapuko negalėtume teikti informacinės visuomenės paslaugos, kurios nori naudotojas (negalėtume paleisti audio failo) 1 naršymo sesija
    Būtini slapukai cookie_notice_accepted Nustatyti ar vartotojas sutiko su slapukų sutikimu 1 mėnuo
    Būtini slapukai pll_language Nustatyti vartotojo pasirinktą kalbą 1 metus
    Rinkodaros 1P_JAR Reklamų suasmeninimui 30 dienų
    Rinkodaros NID Reklamų suasmeninimui 6 mėnesiai
    Rinkodaros rrc::c Identifikuoti ar naršo žmogus Naršymo sesija
    Statistiniai CONSENT Reklamų suasmeninimui 6770 dienų
    Statistiniai _gat Paspartinti užklausų kiekį statistikai 1 dieną
    Statistiniai _ga Statistinei informacijai apie puslapio naudojimą 2 metai
    Statistiniai _gid Slapukas identifikuoja unikalius lankytojus 1 dieną

    Slapukus galite valdyti ir (arba) ištrinti pagal savo pageidavimus. Galite ištrinti visus jūsų kompiuteryje jau esančius slapukus, arba nustatyti, kad slapukai nebūtų įrašomi.

    Daugumoje naršyklių galima:

    • patikrinti, kokie slapukai yra įrašyti, ir ištrinti atskirus slapukus;
    • blokuoti trečiųjų šalių slapukus;
    • blokuoti slapukus iš konkrečių interneto svetainių;
    • blokuoti visų slapukų siuntimą;
    • uždarant naršyklę ištrinti visus slapukus.

    Techninių ir funkcinių slapukų išjungimo ar ištrynimo atveju gali sulėtėti naršymo tinklapyje sparta, būti apribotas atskirų tinklalapio funkcijų pasiekiamumas ar apskritai blokuota prieiga prie tinklalapio www.vilnius.lt. Jei pasirinksite ištrinti slapukus, nepamirškite, kad bus pašalintos ir visos nustatytos parinktys. Be to, visiškai užblokavus slapukus, daug interneto svetainių (įskaitant mūsų svetainę) tinkamai nebeveiks. Dėl šių priežasčių nerekomenduojame išjungti slapukų, kai naudojatės mūsų interneto svetaine.

    Jeigu jums reikia išsamesnės informacijos apie slapukus, tai pat ir instrukcijų, kaip juos ištrinti, apsilankykite interneto svetainėje www.allaboutcookies.org (svetainė anglų kalba).

    Su šia privatumo politika susijusiais klausimais siūlome kreiptis:

    • siunčiant paštu arba pateikiant asmeniškai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius;
    • siunčiant elektroniniu paštu: [email protected] ;
    • telefonu: (8 5) 211 2000 (tačiau atkreipiame Jūsų dėmesį, kad telefonu nustatyti Jūsų asmens tapatybės Savivaldybė neturi galimybių);

    arba

    • į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Duomenų apsaugos pareigūną el. paštu [email protected] arba tel. (8 5) 211 2664.
    Savivaldybės svetainėje yra pateikiamos nuorodos į išorines interneto svetaines. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad mes neprisiimame atsakomybės už kitų, ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administruojamų svetainių privatumo politikas ir jų duomenų tvarkymo teisėtumą.

    Draudžiama šią privatumo politiką ir (ar) atskiras jos dalis naudoti, kopijuoti, platinti be raštiško Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sutikimo.

    Privatumo politika yra nuolat atnaujinama, todėl kviečiame periodiškai su ja susipažinti kiekvieną kartą apsilankius interneto svetainėje.

    Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnis nustato:

    1. Lietuvos valstybės vėliava nuolat iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų:

    1) Lietuvos Respublikos Seimo;

    2) Respublikos Prezidento rezidencijos;

    3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų;

    4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo;

    5) Lietuvos Respublikos teismų;

    6) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų;

    7) Lietuvos banko;

    8) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos;

    9) Gedimino pilies bokšte Vilniuje;

    10) Signatarų namų Vilniuje;

    11) kuriuose posėdžiauja savivaldybės taryba;

    12) pasienio kontrolės punktuose – tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

    2. Valstybės švenčių dienomis (vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną) Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų.

    Fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat gali savo nuožiūra naudoti (kelti, pastatyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles, laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.

    Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio 1 dalį užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo dešimt iki dvylikos eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dešimt iki šešiolikos eurų.

    Lietuvos valstybės vėliavą turi iškelti pastato savininkas ar pastatą administruojantis atsakingas asmuo, bendrovė.

    Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 10 iki 16 eurų.

    Taip, gali. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali savo nuožiūra naudoti (kelti, pastatyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.

    Teisės aktai įpareigoja švenčių dienomis iškelti Lietuvos valstybės vėliavą, todėl išvykimas (nebuvimas namuose) nėra pakankamas pagrindas nepaisyti teisės aktų reikalavimų.

    Valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava prie, virš ar ant pastatų iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą. Teisės aktai nedraudžia asmenims iškelti Lietuvos valstybės vėliavos ir kitomis dienomis ar net iškelti nuolat.

    Vėliavos gali būti keliamos prie pastatų (ant stiebų, įrengtų priešais pastato fasadą), virš ar ant pastatų, aikštėse, laivuose, pastatomos posėdžių salėse, darbo kabinetuose ar oficialių ceremonijų vietose, tvirtinamos prie automobilio. Teisės aktai nedraudžia iškelti vėliavas skirtingose vietose t. y. tiek ant stiebų, tiek ir ant pastato, pastato langų, balkonų.

    Pirmiausiai siūlome informuoti pastato savininką, administratorių ar kitą atsakingą asmenį, kad atkreiptų dėmesį į vėliavos būklę. Jei situacija nepasikeičia ar nepavyksta jos išspręsti, siūlome kreiptis į policiją ar savivaldybės administraciją.

    Lietuvos heraldikos komisija rekomenduoja nublukusias, suplyšusias vėliavas sudeginti. O jeigu to padaryti neįmanoma – sunaikinti kitu būdu t. y. išardyti arba sukarpyti atskiromis juostomis, kad neliktų spalvinio derinio, primenančio vėliavą.

     

    Pasitikrinti šią informaciją galima viešame Kultūros vertybių registre, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos internetinėje svetainėje: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search.

    Taip pat apie pastato įregistravimą Kultūros vertybių registre yra atliekama žyma Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše.

    Norint gauti išvadą dėl pastato kultūrinės vertės reikia pateikti prašymą Kultūros paveldo apsaugos skyriui dėl pastato kultūrinės vertės nustatymo.

    Šios paslaugos aprašymas yra išdėstytas Savivaldybės tinklapyje https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Pastato-kulturines-vertes-nustatymas

    Vadovaujantis LR Kultūros ministro 2009-10-30  įsakymu NR. ĮV-593 patvirtintomis kultūros paveldo objekto būklės tikrinimo taisyklėmis, Kultūros paveldo apsaugos skyrius rengia Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktus pagal Savivaldybės paslaugos „Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto surašymas“ teikimo tvarką.

    Šios paslaugos aprašymas yra išdėstytas Savivaldybės tinklapyje https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Kulturos-paveldo-objekto-bukles-patikrinimo-akto-surasymas

    Norint įrengti išorinę reklamą, reikia gauti leidimą. Leidimus įrengti išorinę reklamą išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius. Daugiau informacijos rasite »

    Visus atsakymus gausite elektroniniu būdu užpildę vieną iš prašymo išduoti leidimą prekiauti (teikti paslaugas) lauko kavinėje formų čia - https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Leidimo-prekiauti-(teikti-paslaugas)-lauko-kavineje-isdavimas

    Lauko kavinių dydį ir išdėstymą aikštėse, skveruose, parkuose ne prie stacionarių maitinimo patalpų ir gatvių važiuojamojoje dalyje nustato savivaldybė, įvertinusi visų viešosios erdvės naudotojų poreikius. Šios lauko kavinės priskiriamos konkrečiai įmonei atrankos būdu, kurios kriterijai nustatyti Reikalavimuose lauko kavinėms Vilniuje.

    Jeigu norite patys pasiūlyti tokią vietą informuokite mus [email protected] .

    Savivaldybės leidimas nereikalingas, nes leidimai išduodami tik viešosiose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos vietose. Tokiu atveju veiklą reikia derinti su žemės sklypo savininku.

    Yra patvirtinti Reikalavimai lauko kavinėms Vilniuje, kuriuose rasite visą informaciją apie spalvas, dydžius, atstumus ir t.t. Reikalavimus galite rasti čia: Reikalavimai lauko kavinėms Vilniuje, Reikalavimai lauko kavinėms Vilniuje (atsisiųsti).

    Ne, nereikalingas. Lauko kavinės schemą padarys pati savivaldybė, kurią gausite kartu su leidimu, užpildę prašymo formą (Žr.  aukščiau 1 klausimą).

    Visa informacija apie išduotus leidimus ir suformuotus lauko kavinių plotus skelbiama čia https://maps.vilnius.lt/kavines#layers

    Pagal jūsų kavinės patalpų kadastrinį planą nustatomas lauko kavinės dydis, nes lauko kavinė gali būti išsidėsčiusi tik ties jūsų patalpomis.

    Tai dokumentas, rodantis tikslius bute esančių patalpų matmenis, bei patalpų išdėstymą, paprastai pridedamas prie sutarties nuomojant arba įsigyjant patalpas.

    Kartu su popieriniu prašymu pareiškėjas turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įgaliojimą, jeigu prašymą ir dokumentus pateikia ir pasirašo įgaliotasis asmuo. Teikiant prašymą per elektroninių paslaugų sistemą, tapatybė patvirtinama per Elektroninius valdžios vartus.

    Gyvenamąją vietą Vilniaus mieste deklaravę nedirbantys fiziniai asmenys, juridinių asmenų savininkai ir individualią veiklą užregistravę asmenys.

    Nustatytos formos prašymą savo gyvenamosios vietos seniūnui galima pateikti tiesiogiai atvykus į seniūniją ar per elektroninių paslaugų valdymo sistemą https://paslaugos.vilnius.lt

    Per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo.

    Taip, galimas antrinis neatlygintinas nuotraukų panaudojimas. Jei reikia geresnės rezoliucijos failo, rašykite savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriui [email protected] (jei turite klausimų, galite kreiptis tel. 8 5 2112737). Atkreipiame dėmesį, kad saugodami fotografo autorines teises, prašome pažymėti autoriaus pavardę ir nuotraukų savinininką – Vilniaus miesto savivaldybę (VMS).

    Prašome kreiptis dėl pasirinktos nuotraukos į savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriui [email protected] (jei turite klausimų, galite kreiptis tel. 8 5 2112737). Atkreipiame dėmesį, kad saugodami fotografo autorines teises, viešam naudojimjui prašome pažymėti autoriaus pavardę ir nuotraukų savinininką – Vilniaus miesto savivaldybę (VMS).

    Dėl Vilniaus miesto logotipo naudojimo kreipkitės leidimo į Rinkodaros ir komunikacijos skyrių (vrt@vilnius.lt). Vilniaus miesto savivaldybės logotipas yra įregistruotas ir įrašytas į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą kaip prekės ženklas. Jis naudojamas ženklinant veiklą, kurią vykdo Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendindama LR vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas savivaldybės funkcijas. Miesto logotipas naudojamas miesto rinkodaros ir komunikacijos priemonėse. Daugiau apie Vilniaus miesto logotipo naudojimą rasite adresu: https://vilnius.lt/lt/vilniaus-miesto-zenklas/

    ·UAB „Ekonovus“ – miesto Centre (Žvėryno, Naujamiesčio, Šnipiškių, Vilkpėdės, Naujininkų, Žirmūnų, Senamiesčio ir Rasų seniūnijos),  Senamiestyje (Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijos) ir Pašilaičiuose (Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių seniūnijos);

    ·UAB „Stebulė“ – Antakalnyje (Antakalnio seniūnija),  Žirmūnuose (Verkių, Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijos),  Verkiuose (Verkių seniūnija), Aukštuosiuose Paneriuose (Panerių ir Naujininkų seniūnijos), Naujojoje Vilnioje (Naujosios Vilnios, Rasų ir Antakalnio seniūnijos), Salininkuose (Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Rasų seniūnijos), Žemuosiuose Paneriuose (Panerių, Grigiškių ir Vilkpėdės seniūnijos);

    · UAB „Šilėja“ – Pilaitėje (Pilaitės seniūnija);

    · UAB „Ecoservice“ – Lazdynuose (Lazdynų ir Karoliniškių seniūnijos);

    · „VSA Vilnius“ – Fabijoniškėse (Fabijoniškių, Šeškinės ir Verkių seniūnijos).

    Vilniaus miesto žemėlapis (atsisiųsti)     

    UAB „Grinda“ visose seniūnijose šluoja tik važiuojamąją gatvių dalį, gatves su įrengta kietąją danga, išskyrus 1m atstumą nuo kelkraštyje ar skiriamosios juostos su veja centrinėje gatvės dalyje esančių bortų.

    Daugiau informacijos: https://www.grinda.lt/gatviu-prieziura-vasara/

    Tvarkomų bendro naudojimo teritorijų žemėlapio nuoroda – https://maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas#layers

    Senamiestyje dangos turi būti nušluotos (neturi būti smėlio, lapų, šakų ir kitų šiukšlių), ir nugramdytos (be žolių), ant jų neturi būti nei smėlio, nei šiukšlių.

    Centre gatvių, šaligatvių dangos turi būti nušluotos (neturi būti smėlio, lapų, šakų ir kitų šiukšlių) ir nugramdytos (be žolių). Neturi matytis smėlio (jo gali būti ne daugiau kaip 0,3 kg/10 kv. m), atsitiktinių šiukšlių ant dangų gali būti ne daugiau kaip 5 vnt./100 kv. m.

    Likusiose miesto tvarkymo teritorijose  gatvių dangos turi būti nušluotos (neturi būti smėlio, lapų, šakų ir kitų šiukšlių) ir nugramdytos (be žolių). Neturi matytis smėlio (jo gali būti ne daugiau kaip 0,5 kg/10 kv. m), atsitiktinių šiukšlių gali būti ne daugiau kaip 10 vnt./100 kv. m.


    Valant pirmenybė turi būti teikiama laiptams, takams prie sankryžų ir pėsčiųjų perėjų, visuomeninio transporto stotelėms ir šaligatviams prie gatvių. Paslaugų teikėjas turi įvertinti dangų valymo ypatumus žiemos sezono metu, esant sudėtingoms oro sąlygoms, valomosios technikos maršrutus teritorijoje ir taip numatyti valymo laiką, kad būtų kuo mažiau trukdoma pėstiesiems ir transporto eismui. Nuvalius sniegą nuo šaligatvių, pėsčiųjų takų ar laiptų, jie tuojau pat turi būti pabarstyti druska ar kitomis alternatyviomis sniegą ir ledą tirpdančiomis medžiagomis, kad būtų išvengta apledėjimo.

    Pavasario sezono metu turi būti užtikrinta nuolatinė dangų, želdinių ir šiukšliadėžių tvarka ir švara, todėl nuolat:

    ·        valomi šaligatviai ir takai, dviračių takai, laiptai, viešojo transporto sustojimo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, tiltai ir viadukai, požeminės perėjos, vandens nutekėjimo latakai;

    ·        valoma gatvių, viešojo transporto sustojimo aikštelių, tiltų ir viadukų važiuojamoji dalis (1 m juosta prie kelio borto), gatvių važiuojamoji dalis palei skiriamąją juostą ir saugos salelės (1 m juosta) bei kiemų važiuojamoji dalis;

    ·        valomos požeminės perėjos;

    ·        valomi sporto aikštynai, vaikų žaidimų, šunų vedžiojimo aikštelės ir žaliosios salelės;

    ·        valomos ir prižiūrimos šiukšlių dėžės;

    ·        valomos konteinerinių aikštelės;

    ·        po žiemos susikaupusio smėlio, žvyro surinkimas

    Rangovai privalo valyti šaligatvius, laiptus, vandens nutekėjimo latakus, automobilių stovėjimo aikšteles, pėsčiųjų takus su akmens dulkių danga, takus be dangos ir dviračių takus, t. y. nušluoti smėlį, surinkti atsitiktines šiukšles, nukritusias šakas, šalinti nuo šaligatvių bortų ir tarp šaligatvių plytelių želiančią velėną (kai tik tarp plytelių  pradeda želti žolė).

    Vasaros sezono metu turi būti užtikrinta nuolatinė dangų, želdinių ir šiukšliadėžių tvarka ir švara, todėl nuolat:

    ·        valomi šaligatviai ir takai, dviračių takai, laiptai, viešojo transporto sustojimo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, tiltai ir viadukai, požeminės perėjos, vandens nutekėjimo latakai;

    ·        valoma gatvių, viešojo transporto sustojimo aikštelių, tiltų ir viadukų važiuojamoji dalis (1 m juosta prie kelio borto), gatvių važiuojamoji dalis palei skiriamąją juostą ir saugos salelės (1 m juosta) bei kiemų važiuojamoji dalis;

    ·        valomos požeminės perėjos;

    ·        valomi sporto aikštynai, vaikų žaidimų, šunų vedžiojimo aikštelės ir žaliosios salelės;

    ·        valomos ir prižiūrimos šiukšlių dėžės;

    ·        valomos konteinerinių aikštelės;

    ·        šienaujamos vejos ir šlaitai.

    Rangovai privalo valyti šaligatvius, laiptus, vandens nutekėjimo latakus, automobilių stovėjimo aikšteles, pėsčiųjų takus su akmens dulkių danga, takus be dangos ir dviračių takus, t. y. nušluoti smėlį, surinkti atsitiktines šiukšles, nukritusias šakas, šalinti nuo šaligatvių bortų ir tarp šaligatvių plytelių želiančią velėną (kai tik tarp plytelių  pradeda želti žolė).

    Vasaros sezono metu, užėjus sausrai, minėtas dangas rangovai turi valyti drėkindami vakuuminiu būdu. Šaligatvių ir takų, dviračių takų, viešojo transporto sustojimo aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių, tiltų ir viadukų valymui vasaros sezono metu privaloma naudoti specialią vakuuminę nedidelio svorio (iki 3,5 t) techniką su drėkinimo įranga. Draudžiama minėtų dangų valymui naudoti lapų pūstuvus.

    Šiukšlės nuo dangų turi būti renkamos nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro.


    Šienaujama visoje miesto teritorijoje. Kur vaikšto daug žmonių – parkuose, skveruose, daugiabučių kiemuose ir kitoje miesto teritorijoje – bus prižiūrėta trumpa veja. Natūralios pievos bus paliktos tik intensyvaus eismo gatvių ir Neries upių šlaituose bei pačių gyventojų nurodytose vietose.

    Už sanitarinį valymą ir želdinių priežiūrą skirtingose Vilniaus vietose šiuo metu atsako bendrovės „Stebulė“, „Ekonovus“, „Ecoservice“, „Šilėja“ ir „VSA Vilnius“. Jos valo šaligatvius, laiptus, gatvių kelkraščius, automobilių stovėjimo aikšteles, pjauna žolę, renka lapus, šiukšles, sąšlavas ir atsako už švarą bei tvarką mieste pagal Vilniaus savivaldybės Tarybos patvirtintas Tvarkymo ir švaros taisykles. Šios įmonės laimėjo konkursus ir paslaugas teikia pagal sutartis.

    Jei turite pastabų dėl šienavimo, kreipkitės į savo seniūniją, nes seniūnijos prižiūri vienos iš šių įmonių šienavimo darbus greta jūsų namų.

    Vejos pradedamos šienauti gegužės mėnesį ir šienaujama nuolat, kai jos aukštis ima siekti 10–15 cm.

    Pievos pirmą kartą metuose gali būti pradėtos šienauti jau po Joninių, birželio 24 d., o antrą kartą rudenį, rugsėjo pradžioje. Šienavimo laikas tęsiasi kelias savaites ir gali būti koreguojamas priklausomai nuo oro sąlygų ir pievų būklės. Būtent toks šienavimo dažnis padeda pievoms atsikurti, jose gausėja augalų rūšių, galima išvysti vis daugiau į Raudonąją knygą įtrauktų augalų, tuo pačiu ir vabzdžių bei paukščių.

    Dauguma įmonių nuo liepos 1 d. įsipareigojo naudoti elektrinę vejų priežiūros techniką.

    Gatvių, skiriamųjų juostų želdiniai, skverų ir aikščių, transporto žiedų veja, šlaitai prie gatvių, tiltų ir viadukų yra šienaujami savaeigiais robotais ir akumuliatorinėmis žoliapjovėmis.

    Be elektrinės technikos kurį laiką (kol susidėvės) bus naudojamos įprastos žoliapjovės ir vejapjovės.


    Trumpa tvarkinga veja palaikoma visose teritorijose, kur vaikšto žmonės.

    • daugiabučių namų kiemuose;
    • parkuose, skveruose, aikštėse;
    • sporto, laisvalaikio leidimo vietose, vaikų žaidimų ir augintinių vedžiojimo aikštelėse;
    • želdinių plotuose tarp gatvės ir pastatų;
    • želdinių salose prieš sankryžas ir žiedus;
    • prie pėsčiųjų ir dviračių takų.
    Šiemet veja šienaujama dažniau nei ankstesniais metais. Pastebėjus, kad kuri nors retai šienaujama vieta yra naudojama aktyviam laisvalaikiui, praneškite savo seniūnijai arba užregistruokite portale tvarkaumiesta.lt. Operatyviai reaguojame ir patiksliname šienavimo žemėlapius.

    Nuolat šienaujama veja dažniausiai yra mulčiuojama ir paliekama dirvoje.

    Pievose, kurios šienaujamos kartą ar du per metus, nušienauta žolė laikinai – bent savaitei – paliekama, kad iš žydinčių augalų išbyrėtų sėklos. Po savaitės žolė surenkama ir išvežama į žaliųjų atliekų tvarkymo aikšteles ir kompostuojama. O nuo kietųjų dangų žolė turi būti surinkta tą pačią dieną.

    Už kiekvieną patikrinimo aktuose užfiksuotą teikiamų paslaugų neatlikimo atvejį rangovams taikomas konkretus nuoskaitos dydis ar bauda. Apie aplaidaus ar netinkamo šienavimo atvejus prašome pranešti Seniūnijai arba svetainėje tvarkaumiesta.lt.

    Tvarkomų bendro naudojimo teritorijų žemėlapio nuoroda: https://maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas#layers

    Bendro naudojimo teritorijų duomenys periodiškai atnaujinami, t. y. įtraukiama ir aktualizuojama informacija apie naujas dangas, sklypus.

    Tvarus šienavimas numato patogią trumpą veją ten, kur vaikšto žmones, žydinčias pievas – ten kur jos gali būti naudingos ir padeda atsikurti gamtai nenaudojamose dykynėse. Tvarus šienavimas nuo dažno šienavimo taip pat skiriasi išmanesniu planavimu, atsižvelgiant į žmonių poreikius ir meteorologines sąlygas. Tvariai šienaujant naudojama neteršianti ir tylesnė šienavimo technika, surenkama ir kompostuojama žolė.

    Gyventojams palikta galimybė šalia savo namų puoselėti natūralios pievos plotą. Gyventojai gali kreiptis į savo seniūniją ir siūlyti, kur norėtų išsaugoti natūralią pievą. Apsaugoti mėgstamą pievą galima ir patiems. Reikėtų susitarti su kaimynais, atsispausdinti sutartinį ženklą ir pažymėti juo plotą, kuriame puoselėjama natūrali pieva. Šienautojai įspėti, kad tokių plotų neliestų. Tiesa, reikės palikti vieno metro pradalgę, palei pėsčiųjų takus, prie aikštelių.

    Taip pat labai kviečiame rūpintis „šeimininko metru“ –  erdve tarp jūsų namo ir gatvės. Tokia galimybė numatoma ir įtvirtinta viename iš dvylikos Vilniaus gatvių standarto principų.


    Natūralios pievos auginamos ir prižiūrimos ten, kur trumpa veja nėra būtina:
    • gatvių šlaituose;
    • Neries upės šlaituose;
    • neužstatytose teritorijose;
    • ten, kur to pageidavo patys gyventojai.
    Šios pievos šienaujamos kartą arba du per metus.  

    Gatvių šlaituose nevaikšto žmonės, ten nevedžiojami šunys, čia paliktos žydinčios pievos netrukdo vairuotojų matomumui ir nekelia jokių problemų miesto gyventojams, tačiau miestui duoda daug. Pievos vėsina miestą per karščius, sugeria liūtis, mažina taršą ir puošia miestą.

    Klimato pokyčiai verčia ieškoti išeičių, nes ateityje susidursime su vis dažnesnėmis karščio bangomis ir dar nuožmesnėmis liūtimis. Karščiausiomis vasaros dienomis jau tenka riboti sunkiasvorio transporto eismą ten, kur asfaltas saulėkaitoje perkaista, o ten kur klesti žaluma, to daryti nebūtina, nes želdinių pavėsyje žemės temperatūra net keliolika laipsnių žemesnė.

    Rudens  sezono metu turi būti užtikrinta nuolatinė dangų, želdinių ir šiukšliadėžių tvarka ir švara, todėl nuolat:

    ·        valomi šaligatviai ir takai, dviračių takai, laiptai, viešojo transporto sustojimo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, tiltai ir viadukai, požeminės perėjos, vandens nutekėjimo latakai;

    ·        valoma gatvių, viešojo transporto sustojimo aikštelių, tiltų ir viadukų važiuojamoji dalis (1 m juosta prie kelio borto), gatvių važiuojamoji dalis palei skiriamąją juostą ir saugos salelės (1 m juosta) bei kiemų važiuojamoji dalis;

    ·        valomos požeminės perėjos;

    ·        valomi sporto aikštynai, vaikų žaidimų, šunų vedžiojimo aikštelės ir žaliosios salelės;

    ·        valomos ir prižiūrimos šiukšlių dėžės;

    ·        valomos konteinerinių aikštelės;

    ·        šienaujamos vejos ir šlaitai (rugsėjo mėnesis)

    ·        lapų grėbimas, surinkimas

    Rangovai privalo valyti šaligatvius, laiptus, vandens nutekėjimo latakus, automobilių stovėjimo aikšteles, pėsčiųjų takus su akmens dulkių danga, takus be dangos ir dviračių takus, t. y. nušluoti smėlį, surinkti atsitiktines šiukšles, nukritusias šakas, lapus.

    Žiemos sezono metu rangovas, užtikrindamas nuolatinę magistralinių šaligatvių ir takų, aikščių, skverų, dviračių takų, laiptų, visuomeninio transporto stotelių, automobilių aikštelių, tiltų ir viadukų dangų tvarką bei švarą, turi vadovautis Vilniaus miesto gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūros reikalavimais (patvirtintais 2021-01-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-173/21). Pagal šiuos reikalavimus nustatyti pėsčiųjų takų priežiūros normatyvai pagal I, II ir III priežiūros lygius, o dviračių takų – pagal I ir II priežiūros lygius. Priežiūros lygiai nurodo reiškinio pasekmių (slidžios dangos) pašalinimo eigos ir spartos reikalavimus. Pėsčiųjų takų ir šaligatvių priežiūros lygiai skirstomi pagal miesto zoną, gatvės kategoriją, viešojo transporto keleivių srautus ir gyventojų skaičių prie gatvių 200 m atstumu. Pagal svarbą priežiūros lygiai vertinami taip: I priežiūros lygis – aukštas, II priežiūros lygis – vidutinis, III priežiūros lygis – pakankamas.

    Taip pat nuo šiol visos šaligatvių dangos bus barstomos druska arba kitomis alternatyviomis sniegą ir ledą tirpdančiomis medžiagomis. Žiemos sezono metu šaligatvius bus galima valyti technika, kurios svoris ne didesnis kaip 3,5 t.

    Pagal Vilniaus miesto bendro naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų sutartis teikėjas turi užtikrinti nuolatinę dangų ir želdinių tvarką bei švarą.

    • UAB „Ekonovus“ žiemą valo šaligatvius  miesto Centre (Žvėryno, Naujamiesčio, Šnipiškių, Vilkpėdės, Naujininkų, Žirmūnų, Senamiesčio ir Rasų seniūnijos),  Senamiestyje (Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijos), Pašilaičiuose (Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių seniūnijos);
    • UAB „Stebulė“ – Antakalnyje (Antakalnio seniūnija),  Žirmūnuose (Verkių, Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijos),  Verkiuose (Verkių seniūnija), Aukštuosiuose Paneriuose (Panerių ir Naujininkų seniūnijos), Naujojoje Vilnioje (Naujosios Vilnios, Rasų ir Antakalnio seniūnijos), Salininkuose (Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Rasų seniūnijos), Žemuosiuose Paneriuose (Panerių, Grigiškių ir Vilkpėdės seniūnijos);
    • UAB „Šilėja“ – Pilaitėje (Pilaitės seniūnija);
    • UAB „Ecoservice“ – Lazdynuose (Lazdynų ir Karoliniškių seniūnijos);
    • UAB „VSA Vilnius“ – Fabijoniškėse (Fabijoniškių, Šeškinės ir Verkių seniūnijos).

    Vilniaus miesto žemėlapis (atsisiųsti)

    Nustojus snigti ir (arba) pustyti, šaligatviai ir pėsčiųjų takai prie gatvių, dviračių takai, laiptainuvalomi per visą plotį ne vėliau kaip per 3, 4, 5 valandas atitinkamai pagal I, II ar III gatvės lygį (gatvių lygiai pateikiami žemėlapyje).

    Jeigu susiformavo slidi danga, šaligatvis ir pėsčiųjų takas turi būti nuvalyti ir (arba) pabarstyti, t. y. pašalintas dangos slidumas, darbo dienomis ne vėliau kaip iki 7, 8, 9 valandos ryto, poilsio ir švenčių dienomis ne vėliau kaip iki 8, 10, 12 valandos atitinkamai pagal I, II ar III gatvės lygį (gatvių lygiai pateikiami žemėlapyje).

    Jeigu susiformavo slidi danga, dviračių takas turi būti nuvalytas ir (arba) pabarstytas, t. y. pašalintas dangos slidumas, darbo dienomis ne vėliau kaip iki 6, 9 valandos ryto, poilsio ir švenčių dienomis ne vėliau kaip iki 8, 10 valandos atitinkamai pagal I, II ar III gatvės lygį (gatvių lygiai pateikiami žemėlapyje).

    Jeigu susiformavo slidi danga, laiptai turi būti nuvalyti ir (arba) pabarstyti, t. y. pašalintas dangos slidumas, darbo dienomis ne vėliau kaip iki 7, 8, 9 valandos ryto, poilsio ir švenčių dienomis ne vėliau kaip iki 8, 10, 12 valandos atitinkamai pagal I, II ar III gatvės lygį (gatvių lygiai pateikiami žemėlapyje).

    Susidarius plikledžiui, šaligatvio ir pėsčiųjų tako, dviračių tako danga turi būti pabarstyta, t. y. pašalintas dangos slidumas, ne vėliau kaip per 2, 3, 4 valandas atitinkamai pagal I, II ar III gatvės lygį (gatvių lygiai pateikiami žemėlapyje).

    Kiemų šaligatviai, takai ir laiptai turi būti nuvalyti per 12 valandų nuo snygio pabaigos.

    Prašytume apie poreikį valyti ar pabarstyti gatves pranešti tel. 1355 ir tel. (8 5) 211 2257.

     Už gatvių važiuojamosios dalies priežiūrą žiemą Vilniaus mieste ir jo apylinkėse atsako UAB „Grinda“, detalesnė informacija pateikiama rubrikoje: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-ukis-ir-transportas/ziema-priziurimos-gatves/  

    Kad laiku ir kokybiškai būtų nuvalyti šaligatviai, skverai, stotelės, gyvenamųjų namų kiemai, atsako miestą tvarkančios bendrovės UAB „Ekonovus“, UAB Šilėja“, UAB „Ecoservice“, UAB „VSA Vilnius“, UAB „Stebulė“ ir UAB „Mano aplinka“, su kuriomis Vilniaus miesto savivaldybė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis.


    Apie nenuvalytus šaligatvius galima pranešti Vilniaus miesto seniūnijų specialistams arba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Teritorijų tvarkymo poskyrio specialistams, galima rašyti el. paštu [email protected] arba pranešti skambinant trumpuoju Savivaldybės telefono numeriu 1664.

    Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi pranešimą dėl nenuvalyto šaligatvio, jį perduoda miestą tvarkančių bendrovių vadybininkams. Už tai, kad laiku, operatyviai ir kokybiškai būtų nuvalyti ir pabarstyti šaligatviai atsako miestą tvarkančios bendrovės „Ekonovus“, „Stebulė“, „Šilėja“, „Ecoservice“, „Mano aplinka“ ir „VSA Vilnius“.


    Apie nevalytas gatves galima pranešti Vilniaus miesto seniūnijų specialistams arba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Teritorijų tvarkymo poskyrio specialistams, galima rašyti el. paštu [email protected] arba pranešti skambinant trumpuoju Savivaldybės telefono numeriu 1664.

    Pagal pasirašytas bendro naudojimo sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų sutartis Savivaldybė nuolat tikrina rangovų teikiamų paslaugų kokybę. Už kiekvieną patikrinimo aktuose užfiksuotą teikiamų paslaugų neatlikimo atvejį rangovui taikoma konkretaus dydžio nuoskaita.

    Savivaldybės interneto puslapyje pateikiamos seniūnijų schemos ir kita informacija gyventojams apie valomus plotus bei atsakingus asmenis.

    Gyventojų pranešimai apie nesutvarkytas teritorijas, šiuo atveju apie nenuvalytus šaligatvius, perduodami rangovų organizacijų vadybininkams. Ar trūkumai pašalinti, kontroliuoja Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus specialistai ir seniūnijų darbuotojai.

    Primename, kad žiemą, esant slidžiai kelio dangai, vairuotojai turėtų būti budresni – atsargiau vairuoti (ypač tamsiuoju paros metu, kai dėl blogesnio matomumo ar žemesnės aplinkos temperatūra pablogėja kelio / ratų sukibimas), pasirinkti saugų greitį, naudoti žiemines padangas ir kt.

    Primename, kad įvykus eismo įvykiui, vairuotojai turi kreiptis į draudimo kompaniją.

    Atsitikus eismo įvykiui, vairuotojas turėtų kreiptis pagalbos telefonu 112 ir iškviesti policijos ekipažą. Iš policijos gavęs eismo įvykio pažymą, vairuotojas turi kreiptis į UAB „Grinda“.
    Antakalnio, Saulės ir Našlaičių kapinės – [email protected], tel. 868261071. 
    Dėdeliškių, Neravų, Lentvario, Liudvinavo, Gurelių, Panerių ir Daniliškių kapinės – [email protected], tel. 862016864. 
    Kairėnų, Baniškių, Naujosios Vilnios, Mažųjų Pupojų, Didžiųjų Pupojų, Veržuvos, Viršupių ir Antavilių kapinės – [email protected], 861296702. 
    Karveliškių, Platiniškių ir Varnės kapinės – [email protected], tel. 862048480. 
    Liepynės kapinės – [email protected], tel. 852324101. 
    Naujosios Salininkų, Pupinės, Senosios Salininkų kapinės – [email protected], tel. 868432996. 
    Rasų ir Bernardinų kapinės – [email protected], 861215772. 
    Rokantiškių, Bevardės, Gurių, Pavilnio, Strelčiukų, Broliškos, Rytų, Verbų, Karaimų ir totorių kapinės – [email protected], tel. 861275922. 
    Saltoniškių, Sudervės, Viršuliškių, Verkių, Bukčių ir Buivydiškių kapinės – [email protected], tel. 862073955. 
    Sentikių kapinės – [email protected], tel. 868660642. 
    Stačiatikių kapinės – [email protected], tel. 852613618. 
    Sudervės žydų kapinės – tel. 867025750.

    Visų Vilniaus miesto kapinių (išskyrus Liepynės kapines) administracijos darbo laikas: vasaros sezono metu I–V 8.00–19.00 val., VI 8.00–14.00 val.; žiemos sezono metu I–V 8.00–16.00 val., VI 8.00–14.00 val.; nedirba sekmadieniais ir Lietuvos valstybinių švenčių dienomis; esant poreikiui ir/ar esant skundams, kapinių administratoriai atlieka patikrinimus ne darbo metu. Liepynės kapinių administracijos darbo laikas: I-IV 9,00–18,00 val., V 9,00–17,00 val., VI 9,00–16,00 val., VII – nedirba.

    Kapinėse draudžiama važinėti bet kokiu transportu išskyrus atvejus, kai už kapavietės priežiūrą atsakingi asmenys ar transporto priemonių vairuotojai  įveža paminklus, statybinius gaminius ir medžiagas, skirtas kapaviečių statiniams statyti, įrengti, kapavietėms sutvarkyti. Įvažiuodami į kapines ir baigę suplanuotus darbus įvažiuojantys asmenys apie tai turi įspėti  kapinių prižiūrėtoją, kad šis  žurnale galėtų įrašyti kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo, kitų kapavietės objektų įrengimo datas.

    Antakalnio kapinėse:

    Menininkų kalnelyje (Žymių žmonių laidojimo kvartale) laidojami Lietuvai ypač nusipelnę mokslo, kultūros ir meno veikėjai, turintys valstybinius apdovanojimus. Naujajame kvartale leidžiama palaikus laidoti tik urnose. Laidojantis asmuo, turi pateikti rašytinį prašymą, medicininį mirties liudijimą, atitinkamos srities Lietuvos Respublikos ministerijos tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyti mirusiojo nuopelnai;

    Signatarų kvartale laidojami Lietuvos Respublikos nepriklausomybės akto signatarai ir jų sutuoktiniai. Laidojantis asmuo turi pateikti rašytinį prašymą, medicininį mirties liudijimą, Lietuvos Respublikos Seimo tarpininkavimo raštą;

    Valstybės vadovų laidojimo vietoje laidojami Lietuvos Respublikos valstybės vadovai ir jų sutuoktiniai. Laidojantis asmuo turi pateikti rašytinį prašymą, medicininį mirties liudijimą, Seimo ar Vyriausybės tarpininkavimo raštą;

    Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale laidojami Lietuvos kariuomenės karininkai. Laidojantis asmuo turi pateikti rašytinį prašymą, medicininį mirties liudijimą, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarpininkavimo raštą;

    Turimose šeimos kapavietėse laidojami šeimos nariai, pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės.

    Liepynės kapinėse:

    Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijai skirtame kvartale laidojami politiniai kaliniai ir tremtiniai. Laidojantis asmuo turi pateikti rašytinį prašymą, medicininį mirties liudijimą, Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos tarpininkavimo raštą;

    Laidojant Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams laidoti skirtame kvartale reikia  pateikti rašytinį prašymą, medicininį mirties liudijimą, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus suderinimo raštą;

    Laidojant Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos nariams laidoti skirtame kvartale reikia pateikti  rašytinį prašymą, medicininį mirties liudijimą, Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos pirmininko tarpininkavimo raštą.

     

    Atsitikus nelaimei, laidojantis asmuo turi vykti į kapinių administraciją ir pateikti rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės. Elektroninį leidimą laidoti išduoda Savivaldybės meras arba jo įgaliotas asmuo.

    Norint gauti naują kapavietę Antakalnio kapinėse, prašymą su papildomais dokumentais reikia siųsti el. paštu [email protected] arba atvykti Vilniaus miesto savivaldybę adresu Konstitucijos pr. 3.


    Informaciją apie laidojimą galima rasti https://zemelapiai.vplanas.lt/kapines.


    Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę.

    Kolumbariumai yra Liepynės, Sudervės (kapinių administracija Žirnių g. 28) ir Kairėnų kapinėse. Laidojantis asmuo turi vykti į kapinių administraviją, pateikti rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės. Vietą kolumbariume laidojantis asmuo gali pasirinkti iš tuo metu laidojamoje kolumbariumo sekcijoje esamų laisvų nišų. Elektroninį leidimą laidoti išduoda Savivaldybės meras arba jo įgaliotas asmuo.

    Vilniaus mieste veikia 13 viešųjų paplūdimių: Valakupių I, Valakupių II, Žirmūnų, Vingio parko (gyvūnų paplūdimys šalia ,,Vingio“ stadiono ir šaudyklos), Grigiškių (Vokės), Salotės, Balsio (Žaliųjų ežerų), Balžio I,  Balžio II, Tapelių I, Tapelių II, Gilužio ir Dvarčionių. Visus paplūdimius ir maudyklas prižiūri UAB „Grinda“.


    Minėti paplūdimiai parengiami maudymosi sezonui atsižvelgiant į Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Siekdami užtikrinti poilsiautojų saugumą maudymosi sezono metu, paplūdimiuose kasdien nuo 8 val. iki 20 val. budi gelbėtojai. Bendrovės Gelbėjimo ir paplūdimių priežiūros tarnyba kiekvieną Vilniaus miesto paplūdimį yra aprūpinusi šia gelbėjimo technika: motoriniu kateriu, gelbėjimo valtimi, megafonu, gelbėjimosi ratais ir liemenėmis. Paplūdimiuose yra medicinos ir gelbėjimo punktai, budi medicinos personalas.  Vilniečių patogumui paplūdimiuose įrengiama persirengimo kabinos, suoliukai, stalai, skėčiai nuo saulės, šiukšliadėžės, lauko kepsninės, atnaujinamos tinklinio, krepšinio, vaikų žaidimo aikštelės ir kita infrastruktūra.

    Maudynių sezonas prasideda birželio 1 d. ir baigiasi rugsėjo 15 d.
    Paplūdimių maudyklų vandens mikrobiologinius tyrimus pagal suderintą grafiką (ne mažiau kaip 8 kartus per sezoną kiekviename paplūdimyje arba kas dvi savaites) pagal sudarytą sutartį atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
    Paplūdimiuose draudžiama maudytis arba plaukioti apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, plaukioti ar bristi už vietų, pažymėtų plūdurais, maudytis po nustatytų paplūdimio lankymo valandų, maudymuisi neskirtose ir (ar) nesaugiose vietose (prie užtvankų, dirbtinių krioklių, šalia hidroelektrinėse naudojamų įrenginių, esančių vandenyje, maudytis vietose, kuriose auga vandens augalai, galintys trukdyti plaukti ir pan.) arba vietose, pažymėtose draudžiančiais maudytis informaciniais ženklais, maudytis, šokinėti į vandenį ir (ar) nardyti vietose, kuriose įrengti tai draudžiantys ženklai, palikti prie vandens be priežiūros vaikus iki 14 metų, plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis arčiau kaip 20 metrų nuo paplūdimio kranto, plaukioti ant pripučiamų čiužinių, transporto priemonių padangų ir kamerų, rąstų, lentų ir kitų plaukiojimui nepritaikytų daiktų, maudytis, esant gelbėjimo poste iškeltai raudonai vėliavai, paplūdimiuose ir maudyklose kurti laužus.

    UAB ,,Ecoservice“ prižiūri viešuosius kanalizuotus tualetus, esančius: Lukiškių a. 18, B. Radvilaitės g. 2, Konstitucijos pr. 7A, Maironio g. 14A (Bernardinų sodas);

    UAB ,,BSS grupė“ prižiūri viešuosius kanalizuotus tualetus, esančius: Bazilijonų g. 5; Vokiečių g. 13, V. Kudirkos a. 11A, Olandų g. 1, Pamėnkalnio g. 40A, Kauno g. 5A, automatinis tualetas Sodų g. 22 (integruotas į ,,Narvesen“ spaudos kioską), automatinis tualetas T. Vrublevskio g. 2 (integruotas į ,,Narvesen“ spaudos kioską), automatinis tualetas Reformatų parke šalia Pylimo g., automatinis tualetas Neries senvagės parke šalia Linkmenų g. 26, automatinis tualetas Amatų skvere (Amatų g. 1). 

    UAB ,,JC Decaux Lietuva“)” prižiūri viešuosius kanalizuotus automatinius tualetus,  integruotus viešojo transporto laukimo paviljonuose, esančius: Kalvarijų g. ,,Žaliasis tiltas“ stotelė (iš miesto centro), Maironio g. ,,Dailės akademija“ stotelė (iš miesto centro), Kalvarijų g. ,,Broniaus Laurinavičiaus skveras“ stotelė (iš miesto centro), Vokiečių g. ,,Rotušė“ stotelė šalia Rotušės a.

    Informaciją apie organizuojamus renginius ir jų vietas galima rasti Renginių žemėlapyje https://renginiai.vilnius.lt/.

    Viešųjų renginių organizavimą reglamentuoja Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija) „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“, IV skyrius. Taisykles galima rasti Teisės aktų registre https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/SAV.506405/asr.

    Taisyklių 20 punkte nurodytos vietos ir renginiai, kuriuos galima organizuoti nepranešant Savivaldybei ir be Savivaldybės leidimo.

    Taisyklių 21 ir 23 punktuose numatytos sąlygos, kai renginiui organizuoti nereikalingas Savivaldybės leidimas, jei jo organizatorius ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki renginio pradžios pateikia pranešimą apie organizuojamą renginį. Pranešimą galima pateikti naudojantis elektronine paslauga   „Pranešimai apie organizuojamus renginius“ arba atsiųsti el. paštu [email protected].

    Taisyklių 21 ir 23 punktuose nenumatytais atvejais renginio organizatorius privalo gauti ir rengdamasis renginiui bei viso renginio metu jo vietoje turėti leidimą organizuoti renginį. Prašymą leisti organizuoti renginį galima pateikti naudojantis elektronine paslauga „Leidimų organizuoti renginius išdavimas“  arba atsiųsti el. paštu [email protected].

    Daugiau informacijos gali suteikti Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Makarevičienė, tel. (8 5)  211 2308, el. paštas  [email protected]

    Susirinkimų organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas, kurį galima rasti Teisės aktų registre  https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E59A4E24506E/asr.

    Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša Savivaldybės administracijos direktoriui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Rekomenduojame tokį pranešimą atsiųsti el. paštu   [email protected].

    Jei susirinkime dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina Savivaldybės administracijos direktorius, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas. Pranešimą apie tokį susirinkimą galima pateikti naudojantis elektronine paslauga  „Susirinkimų derinimas“   arba atsiųsti el. paštu  [email protected].

    Daugiau informacijos gali suteikti Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Jasiūnas, tel. (8 5) 211 2042, el. paštas  [email protected].

    Gatvės artistas – tai asmuo, kuris nustatytose viešose miesto vietose rengia ir atlieka meninius pasirodymus. Meninė gatvės artistų veikla apima teatro, muzikos, šokio, cirko, dailės, amatų ar kitus meninio pobūdžio pasirodymus.

    Gatvės artistai turi teisę be pranešimo ir leidimo nustatytose Vilniaus miesto viešose vietose (kurių sąrašą rasite Tvarkymo ir švaros taisyklių 232 punkte) rengti ir atlikti meninius pasirodymus ir (ar) groti muzikos instrumentais jei tai netrikdo viešosios rimties. Gatvės artistai gali rinkti aukas už muzikavimą ir kitokius pasirodymus viešosiose vietose, jei aukų rinkimas nėra aktyvus (aktyvus aukų rinkimas – žodžiu ar kitais veiksmais priekabiaujant prie praeivių, garsiai šūkaujant ar vartojant necenzūrinius žodžius, prašant išmaldos priėjus prie praeivių, taip pat kitaip atliekant įžūlius veiksmus).

    Gatvės artistams draudžiama:
    • pasirodymų metu trikdyti viešąją rimtį, asmenų ramybę, poilsį ar darbą, nes Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnyje nustatyta, kad tokie veiksmai užtraukia baudą nuo 20 iki 300 eurų, taip pat už numatytus administracinius nusižengimus, padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų;
    • pasirodymo metu naudoti sprogstamąsias, chemines ar kitas pavojingas medžiagas, kurios galėtų sukelti pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei;
    • demonstruoti pasirodymus, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja karą, terorizmą, žiaurų elgesį, smurtą ar žeidžia kitus asmenis;
    • pasirodymų metu trukdyti kitiems Savivaldybės teritorijoje vykstantiems renginiams;
    • palikti po pasirodymo nesutvarkytą teritoriją.

    Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnyje nustatyta, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 600 eurų.

    Apie Vilnių puošiantį meną galite sužinoti ir gyvai pamatyti, pasinaudoję Neakivaizdinio Vilniaus maršrutu https://neakivaizdinisvilnius.lt/studijos/vilniaus-gatves-menas/.

    Bute rūkyti nedraudžiama, bet bute rūkantis asmuo privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kitus butus. Reikia suprasti, kad Savivaldybės administracijos specialistai neturi realių galimybių patikrinti, ar tabako dūmai patenka iš vieno buto į kitą bei užfiksuoti daromą administracinį nusižengimą, nes be asmens sutikimo negalima įeiti į butą.

    Teisės aktuose numatytas draudimas rūkyti tik daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, todėl nėra teisinio pagrindo uždrausti rūkyti kitos paskirties pastatų balkonuose, terasose ir lodžijose, net jeigu kitos paskirties pastatuose yra butai. Jei pastatas, kuriame gyvenate, yra ne daugiabutis, o pvz. prekybos, maitinimo, administracinis pastatas, poilsio namai, viešbutis, jaunimo nakvynės namai ir kt., draudimas rūkyti jo balkonuose, terasose ir lodžijose negali būti nustatytas.

    Negalima, nes įstatyme numatyta galimybė uždrausti rūkyti tik balkonuose, terasose ir lodžijose, esančiose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kurių paskirtis pagal nekilnojamojo turto registrą yra gyvenamoji. Daugiabutis namas- tai trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Atsižvelgiant į tai prieštaravimo pateikti nėra galimybės dėl nuosavų namų, kotedžų, dvibučių namų, sodo namų, nes jie nėra laikomi daugiabučiais. Administracinės, poilsio ir kitos paskirties pastatuose gali būti iki 50 proc. patalpų, kurių paskirtis gyvenamieji butai, tačiau pats pastatas nėra daugiabutis gyvenamosios paskirties pastatas, todėl tokių pastatų balkonuose taip pat negalima uždrausti rūkyti.


    Pranešant apie draudimo rūkyti nesilaikymo atvejus neturite nurodyti rūkančiojo asmens vardo ir (ar) pavardės. Teikiant rūkymo faktą patvirtinančius duomenis (nuotraukas, vaizdo įrašus), kartu su pranešimu turi būti nurodomas daugiabučio namo adresas bei buto, kurio balkone, terasoje ar lodžijoje buvo rūkoma, numeris. Pareigūnai pagal pateiktą informaciją ir nekilnojamojo turto registro duomenimis, kreipiasi į buto, iš kurio balkono, lodžijos ar terasos buvo rūkoma, savininką, prašydami pateikti informaciją apie rūkiusį asmenį.

    Ne, nes daugiabučio laiptinėse, koridoriuose, rūsiuose, bendruose balkonuose, virtuvėse, tualetuose ir kitose bendrose patalpose rūkyti jau uždrausta įstatymu.

    Teisės aktai nedraudžia rūkyti prie daugiabučių, jų kiemuose ar žemės sklypuose, priklausančiuose atskiriems savininkams. Jei terasa nėra daugiabučio dalis, nedraudžiama rūkyti joje ar šalia jos.

    Pagal Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą Lietuvoje draudžiama rūkyti:

    • švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų teritorijose;
    • dengtose viešojo transporto stotelių paviljonuose;
    • vaikų žaidimo aikštelėse;
    • vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose);
    • lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų renginių metu, išskyrus rūkymui skirtas vietas.

    Savivaldybės tarybos Savivaldybės teritorijoje papildomai yra uždraudusi rūkyti dalyje Vinco Kudirkos aikštės, Bernardinų sodo (Sereikiškių parko) teritorijoje.

    Teisės aktai nenumato draudimo rūkyti kitose viešose vietose.

    Ne, nes prieštaravimą dėl rūkymo gali pateikti tik daugiabutyje gyvenantis asmuo.

    Ne, nes prieštaravimą dėl rūkymo gali pateikti tik daugiabutyje gyvenantis asmuo.

    Nuomininkas, kuris nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, gali pateikti prieštaravimą. Draudimas rūkyti įsigalios, bet nuomininkas, kuris nėra deklaravęs gyvenamosios vietos negalės pateikti skundo dėl rūkymo balkone. Jeigu per 6 mėnesius nuomininkas nedeklaruos gyvenamosios vietos tame daugiabutyje, draudimas bus panaikintas.

    Negalite, nes pagal Administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 5 dalį asmenys gali pranešti policijai ar Savivaldybės administracijai apie draudimo rūkyti pažeidimus tik tame daugiabutyje, kuriame jie yra deklaravę gyvenamąją vietą. Kartu su skundu turi būti pateikti duomenys (pvz.: nuotraukos, vaizdo įrašai), patvirtinantys rūkymo daugiabučio namo balkone, terasoje, lodžijoje faktą ir aplinkybes.

    Taip, kadangi daugiabutis namas yra vienu adresu. Laiptinių skaičius įtakos neturi.

    Ne, draudimas galios tik toje daugiabučio dalyje, tai yra tuo adresu, kuriuo gyvena prieštaravimą pateikęs asmuo.

    Ne, draudimas galios visuose daugiabučiuose, kuriems suteiktas tas pats adresas.

    Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka daugiabučio administratorius apie sprendimą ar sprendimo panaikinimą paštu arba elektroninio ryšio priemonėmis informuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus. Administratorius turi teisę pasirinkti gyventojų informavimo apie nustatytus draudimus būdą, o informacijos apie draudimą rūkyti Jūsų daugiabutyje nepateikimas laiptinėje nebus pagrindas ginčyti įsigaliojusio draudimo.

    smens duomenų teisinės apsaugos įstatymas užtikrina žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą. Įstatymas taikomas kartu su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. Reglamento II skyriaus 5 straipsnio b punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Savivaldybės administracija neturėdama teisinio pagrindo, kuris nurodytas Reglamente, negali suteikti ir nesuteiks asmens duomenų tretiesiems asmenims.

    Kiekvieno viešojo administravimo subjekto vadovas pasirenka, kokie asmenų prašymų ar skundų nagrinėjimo būdai yra priimtiniausi. Šiuo metu prieštaravimai dėl rūkymo telefonu nepriimami, nes suteiktos galimybės prieštaravimą dėl rūkymo pateikti kitais būdais:

    1. naudojantis elektronine paslauga;
    2. atsisiuntus prieštaravimo formą, kurią užpildžius, pasirašius ir nuskanavus ar nufotografavus galima atsiųsti el. paštu [email protected] arba įprastu paštu į Konstitucijos pr. 3;
    3. neturint galimybės atsisiųsti prieštaravimo formos ar pasirašyti prieštaravimo kvalifikuotu elektroniniu parašu, prieštaravimą galima surašyti ranka, pasirašyti ir nuskanavus ar nufotografavus atsiųsti el. paštu [email protected] arba įprastu paštu į Konstitucijos pr. 3.

    Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktas nustato, kad duomenys tvarkomi teisėtai, jei yra vykdoma teisinė prievolė (vykdomos teisės aktų nuostatos). Asmenų fotografavimas ir užfiksuotų vaizdų perdavimas atitinkamoms institucijoms numatytas Administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad teikiant skundą dėl rūkančio balkone, terasoje ar lodžijoje asmens, turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys rūkymo faktą. Atsižvelgiant į tai, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nėra pažeidžiamas.

    Draudimo rūkyti nesilaikantys asmenys atsako pagal Administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnį ir jiems gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 90 eurų.

    Tyrimai rodo, kad tik 1-5 proc. bandžiusiųjų savarankiškai mesti rūkyti pavyksta nerūkyti ilgiau nei metus, nes mesti rūkyti  nėra paprasta dėl psichologinės ir fizinės priklausomybės nuo tabako. Pagalbą metantiems rūkyti galite rasti apsilankę www.nerukysiu.lt.

    Čia  rasite: interaktyvius testus, padedančius sužinoti rūkančiojo tipą bei priklausomybės laipsnį; rūkymo išlaidų skaičiuoklę; interaktyvų žmogaus kūną, parodantį žalą sveikatai ir pokyčius metus rūkyti; rubriką apie el. cigaretes; informaciją, kur kreiptis pagalbos metant rūkyti, o nuo 2021 metų  - profesionalios pagalbos, teikiamos metantiems rūkyti telefonu, kontaktus.

    Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento platinamus informacinius plakatus galite atsispausdinti čia arba nemokamai atsiimti spausdintu formatu iš NTAKD.

    Paskatinkite draugus bei artimuosius nerūkyti, o rūkančiuosius atsisakyti šio žalingo įpročio!

    www.nerukysiu.lt

    (Informacija parengta bendradarbiaujant su Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentu (NTAKD)

    Prieštaravimas gali būti nagrinėjamas iki 20 darbo dienų, o Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl draudimo rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose turi įsigalioti ne anksčiau nei po 15 darbo dienų nuo jo priėmimo.

    Negalėsite, nes tabako gaminiu laikoma ir elektroninė cigaretė, elektroninių cigarečių pildyklė, rūkomasis žolinis gaminys.

    Nežinos, nes teisės aktų registre viešai skelbiamame Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme negali būti nurodyti gyventojo, pareiškusio prieštaravimą, asmens duomenys. Savivaldybės administracija taip pat neteikia duomenų apie prieštaravimus pareiškusius asmenis, jeigu besikreipiantis asmuo nepagrindžia duomenų gavimo būtinumo pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Asmens noras žinoti prieštaravimą pareiškusį asmenį nėra pakankamas pagrindas teikti duomenis.

    1. Tvirtina fizinių asmenų duodamus įgaliojimus gauti korespondenciją, darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, pensijas, pašalpas, stipendijas ar viešąsias ir administracines paslaugas;
    2. liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
    3. liudija parašo dokumentuose tikrumą.

    Tvirtina fizinių asmenų duodamus įgaliojimus gauti korespondenciją, darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, pensijas, pašalpas, stipendijas ar viešąsias ir administracines paslaugas

    Paslauga teikiama fiziniams asmenims visose Vilniaus miesto seniūnijose pagal asmens gyvenamąją deklaruotą vietą.

    Prašymas teikiamas savo gyvenamosios vietos seniūnui tiesiogiai, elektroniniu paštu, registruotu laišku, kurjeriu ar per elektroninių paslaugų sistemą. Jei prašymas teikiamas per elektroninių paslaugų valdymo sistemą https://paslaugos.vilnius.lt, paslaugos rezultatas pristatomas / atsiimamas ne elektronine forma.

    Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę), dokumentų, kurių nuorašų tikrumą prašoma patvirtinti, originalus ir tvirtinamų dokumentų reikiamą kopijų skaičių +1 kopija liksianti seniūnijoje.

    Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę), parengtus dokumentus, ant kurių pasirašančio asmens parašas yra tvirtinamas, +1 kopija liksianti seniūnijoje.

    Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę).

    Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę), vaiko, kuriam rašomas sutikimas, asmens dokumentas (pasas), užpildytą sutikimo formą (pasirašoma seniūno akivaizdoje (dvi kopijos). Jeigu vaikas vyksta su lydinčiu asmeniu, tuomet reikalingas jo asmens dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė).

    Taip, įgaliojimus, kuriems nėra būtinas patvirtinimas notarine tvarka, fiziniai ar juridiniai asmenys gali sudaryti informacinių technologijų priemonėmis. Šie įgaliojimai duodami juos įregistruojant Įgaliojimų registre. Daugiau informacijos: https://igaliojimai.lt

    Notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali atlikti tik tuo atveju, kai pareiškėjas dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir jis iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą, kuri yra tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas negali atvykti į seniūnijos patalpas, laikomos šios aplinkybės: laikinasis nedarbingumas dėl ligos (išskyrus užkrečiamąsias ligas) ar traumos; sprendimas dėl neįgalumo, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių; neįgalaus vaiko iki 18 m. ar suaugusio asmens priežiūra (slauga) namuose; pareiškėjo amžius nuo 80 metų ir daugiau; vaiko iki 3 metų priežiūra namuose.

    Visa informacija apie seniūnijas ir bendruomenes, bei jų teikiamas paslaugas pateikiama čia

     Pacientai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią pirminę stacionarinę palaikomojo gydymo ir slaugos ar paliatyviosios pagalbos paslaugas (toliau – Slaugos ligoninė) hospitalizuojami tada kai yra nustatyta galutinė diagnozė ir nereikalingas papildomas ištyrimas.

    Į Slaugos ligonines gali būti hospitalizuojami asmenys, turintys šeimos arba kito gydančio gydytojo siuntimą.

    Prieš patenkant į Slaugos ligoninę būtina išankstinė registracija. Užsiregistruoti gali pats pacientas, šeimos narys, šeimos gydytojas, kitos ligoninės gydytojas ar slaugytojas.

     Atvykus į Slaugos ligoninę turi būti pateikiami šie būtinieji paciento dokumentai:

    1. Gydytojo siuntimas;
    2. Paciento asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

    Paciento gydymo ir slaugos, Slaugos ligoninėje trukmę lemia stacionarinės palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos arba paliatyviosios pagalbos poreikis: objektyvi paciento būklė bei ligos eiga ir sunkumas.

    Maksimali palaikomojo gydymo ir slaugos trukmė Slaugos ligoninėje yra 120 dienų per kalendorinius metus, o stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų trukmė  neribojama.

    Pacientas turi teisę pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos.

    Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę). Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas.

    Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo  –  į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą. Į nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, išskyrus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytus atvejus, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per nustatytą terminą. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.

    Informacija skelbiama svetainėje https://vakcina.vilnius.lt/ arba https://1808.lt/

    Planuojama teritorija priklauso nuo to, ar rengiamas naujas DP, ar siekiama pakeisti galiojančio DP sprendinius, atliekant DP keitimo ar koregavimo procedūrą. Atitinkamai LR TPĮ numatyta, kad detaliųjų planų objektai - esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai . Taigi, rengiant naują DP, teritorija planuojama pagal LR TPĮ kvartalo apibrėžimą. Projektuotojai siūlo planuojamą teritoriją, jei Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su tokiu pasiūlymu, nurodo savo siūlomą planuoti teritoriją.

    Vadovaujantis LR TPĮ 20 straipsnio 1 dalimi, žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas.

    Kaip jau nurodėme aukščiau, DP turi būti rengiami, kai: 1) numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti; 2) numatoma keisti ar koreguoti galiojančius DP, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą; 3) tai numato BP, t. y. BP sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis.

    Minėtos BP teritorijos, kuriose detalieji planai yra privalomi , https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2021/04/21.-schema-tekstinis-reglamentas-nr-08-m50000-2020-01-30.pdf.

    Interaktyviame žemėlapyje https://maps.vilnius.lt/teritoriju-planavimas#layers įsijungus bendrojo plano sluoksnį - Teritorijose kuriose galioja Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano Nr. 8 tekstinis reglamentas.

    Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami, kai:

    • priimamas sprendimas rengti TPD keičiantį naują dokumentą, ne mažesnei kaip anksčiau suplanuotai teritorijai arba didesnei teritorijai;
    • reikia kreiptis dėl visų naujų teritorijų planavimo sąlygų (keičiasi visi sąlygose nustatyti reikalavimai) visoje suplanuotoje teritorijoje;
    • keičiami visi galiojančiame dokumente nustatyti teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai arba reglamentas;
    • kai keitimo poreikis nurodomas sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje arba teismo sprendimu.

    Kitais atvejais – dokumentai gali būti koreguojami.

    Detalaus plano (toliau – ir DP) rengimas - pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (toliau – ir LR TPĮ) ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. DP turi būti rengiami numatytoms urbanizuoti ar jau urbanizuotoms teritorijoms, kai: 1) numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti; 2) numatoma keisti ar koreguoti galiojančius DP, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą; 3) tai numato savivaldybės lygmens bendrasis planas (Vilniaus miesto savivaldybės bendrasis planas (toliau – ir BP)), t. y. BP sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis.

    Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų - DP- sprendiniai gali būti keičiami, šiuos dokumentus keičiant arba koreguojant, t. y. taikant DP keitimo arba koregavimo procedūrą.

    Parengiamasis etapas
    • Pasiūlymas inicijuoti detaliojo planavimo procedūrą;
    • Sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo;
    • Teritorijų planavimo dokumento rengimo programa;
    • Teritorijų planavimo sutarties sudarymas;
    • Teritorijų planavimo sąlygos;
    • SPAV atranka;
    Rengimo etapas
    • Esamos būklės įvertinimas;
    • Detaliojo plano sprendinių konkretizavimas;
    • Pritarimas rengimo etapui
    Baigiamasis etapas
    • Pranešimai apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą;
    • Viešas svarstymas;
    • Atsakymai į pasiūlymus ir viešinimo ataskaita;
    • Detaliojo plano sprendinių derinimas;
    • Detaliojo plano sprendinių tikrinimas;
    • Detaliojo plano tvirtinimas;
    • Detaliojo plano registravimas teritorijų planavimo dokumentų registre.

    Paslauga teikiama užpildant prašymą elektroniniu būdu, https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/teritorijos-planavimo-dokumentu-detaliuju-planu-inicijavimas

    Pridedami dokumentai pagal pasirinką konkretų atvejį:

    • Naujo detalaus plano rengimas
    • Esamo detalaus plano keitimas (keičiamas visas detalus planas)
    • Esamo detalaus plano koregavimas (koreguojama tik dalis detalaus plano)
    • Esamo detalaus plano techninės klaidos ištaisymas

    LR TPĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatoma, jog fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo, o savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.

    31 str. 4 punktu nustatyta, kad Sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos viešinamas nustatyta tvarka.

    Priėmus sprendimą per 5 d. d. raštu apie tai pranešama planavimo iniciatoriui, pateikiant inicijavimo sutarties projektą. Terminas sutarčiai pasirašyti negali būti ilgesnis kaip 10 d. d. nuo tokio pranešimo pateikimo planavimo iniciatoriui.

    Detalieji planai gali būti inicijuojami privačių ir/ar juridinių asmenų. Detalieji planai, inicijuoti privačių ir/ar juridinių asmenų, finansuojami jų pačių lėšomis.

    Konsultacijas teikia Teritorijų planavimo ir plėtros skyrius, kontaktai: https://vilnius.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/?stid=57

    Pagal LR TPĮ 2 straipsnio 291dalį, Teritorijų planavimo dokumento techninė klaida – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinio esmė ir jo atitiktis teritorijos planavimo sąlygoms, pateiktoms rengiant šį teritorijų planavimo dokumentą.

    Pagal LR TPĮ 2 straipsnio 10 dalį, Kvartalas – gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.

    Pagal TPĮ 32 str. Teritorijų planavimo viešinimo procedūros yra:
    1. informacijos teikimas visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus;
    2. susipažinimas su parengtais teritorijų planavimo dokumentais;
    3. konsultavimasis;
    4. pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas;
    5. viešas svarstymas.

    Priėmus sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo per 5 d. d. raštu apie tai pranešama planavimo iniciatoriui, pateikiant inicijavimo sutarties projektą. Terminas sutarčiai pasirašyti negali būti ilgesnis kaip 10 d. d. nuo tokio pranešimo pateikimo planavimo iniciatoriui.

    Sutartis yra standartinė, sudaroma elektroniniu būdu ir pasirašoma elektroniniu parašu.

    Informacinis žemėlapis apie teritorijų planavimą Vilniaus mieste https://maps.vilnius.lt/teritoriju-planavimas#layers

    Vilniaus miesto teritorijos bendrasis planas https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/vilniaus-miesto-bendrasis-planas/

    Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema (TPDRIS), https://www.tpdris.lt/home

    Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registras, http://www.tpdr.lt//

    Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 20 punktą žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas.

    Siekiant padėti gyventojams tinkamai pasidalinti turtą ir išspręsti susidariusias situacijas, norint dvibutį gyvenamąjį namą padalinti į du vienbučius gyvenamuosius namus, kai neatliekami jokie statybos darbai, turi būti rengiamas dvibučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į du vienbučius gyvenamuosius namus projektas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Paskirties keitimo projektas galimas, kai neatliekami jokie statybos darbai, bei įsipareigojant padalinti žemės sklypą, gavus statybą leidžiantį dokumentą paskirties keitimui.

    Tai taikoma išskirtiniais atvejais, kai nėra galima jokia kita išeitis ir nėra vykdomi jokie statybos darbai.

    Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų, planavimo organizatoriui teikiami raštu savivaldybe@vilnius.lt ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt)

    Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalį (2021-11-01 redakcija) statybą leidžiantis dokumentas išduodamas visų statytojų (užsakovų) vardu. Projektinė dokumentacija, teikiama kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, turi būti pasirašyta (patvirtinta) visų statytojų (užsakovų). Pridedamas notaro tvirtintas įgaliojimas gali suteikti teisę atstovauti vieno ar kelių statytojų (užsakovų) interesus, bet nekeičia (nepanaikina) statytojo (užsakovo) teisės.

    Atmintinė pateikėjui, teikiančiam prašymą IS Infostatyba (Vienbučio/dvibučio/ neypatingojo daugiabučio gyvenamojo namo nauja statyba/rekonstravimas)
    Projekto pavadinimas Projekto pavadinimas sudaromas pagal STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.8 p. pagal kurį nurodomas pagrindinė statinio naudojimo paskirtis, adresas, projekto  rūšis. Pavyzdys: Vienbučio gyvenamojo namo Konstitucijos Sodų 18-oji g. 15A, Vilniuje, statybos projektas Atkreipiame dėmesį, kad adresai rašomi didžiosiomis raidėmis, todėl norint išvengti gramatinių klaidų, patariame prašyme nurodyti pavadinimą didžiosiomis raidėmis.
    Prašymas Statiniai: Įvedant statinius, nurodykite pavadinimus, paskirtį ir kategoriją pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, nurodykite teisingus statinio bendruosius rodiklius. Dažniausiai pasitaikančios klaidos: ·         Prašyme klaidingai įvardijamas nuotekų valyklos pavadinimas – buitiniai valymo įrenginiai, nuotekų valymo įrenginiai ir t.t.. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ statinio pavadinimas – nuotekų valykla. Nurodant šį statinį prašyme nenurodyti jo tūrio. Šis statinys klasifikuojamas našumu – m3/d, todėl nurodyti tūrio nereikia; ·         Prašyme nenurodomi tokie statiniai kaip nuotekų valykla (II gr. nesudėtingas statinys), aikštelė (≥100 m2 II gr. nesudėtingas statinys, KPD teritorijose ≥10 m2); ·         Prašyme nurodomas projektuojamos aikštelės tūris. Šis statinys klasifikuojamas tik m2. ·         Prašyme nurodant lietaus nuotekų šalinimo tinklus, įvedama klaidinga paskirtis. Lietaus nuotekų šalinimo tinklų paskirtis – nuotekų surinkimo tinklai; ·         Statinio projektuotojas –fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę užsiimti statinio projektavimu. Dažnu atveju prašyme klaidingai nurodomas architekto arba SPSC išduotas kvalifikacijos atestatas asmeniui, tačiau turėtų būti nurodytas įmonės registravimo pažymėjimas, juridinių asmenų registro, individualios veiklos registravimo ar kitas dokumentas, pagrindžiantis projektuotojo teisę; ·         Prašyme nurodant projekto vadovą, nenurodoma jokia informacija. Sistemoje būtina įvesti atestato pavadinimą, numerį, datą; ·         Jeigu prašymas nors vieną kartą buvo priimtas, visi vėliau teikiami prašymai yra PAKARTOTINIAI, teikiami paskutinio NEPATENKINTO prašymo pagrindu.
    Mokėjimas Skiltyje „Mokėjimų duomenys“ būtina pasirinkti tinkamą rinkliavos rūšį – Leidimas statyti naują nesudėtingą/neypatingą/ypatingą statinį (statinius); – Leidimas rekonstruoti naują nesudėtingą/neypatingą/ypatingą statinį (statinius); Būtina tiksliai įvesti informaciją apie mokėjimą ir nurodyti įmokos kodą – 53013.
    Bendroji dalis
    Bendra informacija ·         Ši skiltis yra vieša, todėl būtina nuasmeninti fizinių asmenų duomenis. Dažnu atveju nenuasmeninami detalieji planai, geologinių tyrimų ataskaitos, UAB Vilniaus vandenys prisijungimo sąlygos; ·         Nuasmeninant dokumentus, palikti statytojo inicialus (antraštiniai lapai, bendrieji statinio rodikliai, techninė užduotis, brėžinių kampiniai spaudai ir t.t.); ·         Neturite nuasmeninti raštus pasirašiusių specialistų, projektą suderinusių specialistų ar projektinius pasiūlymus patvirtinusių, specialiuosius reikalavimus išdavusių valstybės tarnautojų vardų, pavardžių.
    Bendrojoje dalyje privalomi pateikti dokumentai Antraštinis lapas – nurodomas projekto pavadinimas, statytojo pavadinimas (kai statytojas juridinis asmuo) arba inicialai (kai statytojas fizinis asmuo), statinio kategorija, laida, metai, projektą atlikę projekto vadovai, projekto dalies vadovai, architektai, jų atestatų numeriai.
    Projekto dokumentų sudėties žiniaraštis
    Bendrųjų statinio rodiklių lentelė su visais projektuojamais statiniais (vienbutis gyvenamasis namas, aikštelė, nuotekų valykla, vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai ir t.t.).
    Aiškinamasis raštas
    Bendroji techninė specifikacija
    Naudotos licencijuotos projektavimo programinės įrangos sąrašas
    Prisijungimo sąlygos. Pateikti reikia kartu su metaduomenų lapu.
    Specialieji reikalavimai kartu su Specialiaisiais architektūros reikalavimais. Pateikti reikia kartu su metaduomenų lapu.
    Energinio naudingumo klasės (naujos statybos atveju - A++) aprašymas ir skaičiavimai
    Vykdant neypatingojo vieno/dviejų butų statinio naują statybą ar rekonstravimą, sprendimą dėl projektinių inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitos reikalingumo priima statytojas su statinio projektuotoju.
    Projektiniai pasiūlymai: Privaloma daugiabučiui pastatui ir tuo atveju, jeigu projektuojamas vieno/dviejų butų namas > 300 m2. Pateikti patvirtintus, kartu su metaduomenų lapu.
    Leidimas įsirengti gręžinį sklype: Jeigu sklype projektuojamas vandens gręžinys, privaloma pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio išvadą dėl požeminių vandens gavybos gręžinių įrengimo Vilniaus mieste.
    Techninė užduotis su nurodyta pasirašymo data, statytojo inicialais (kai statytojas fizinis asmuo) arba pavadinimu (kai statytojas juridinis asmuo)
    Detalusis planas – įsakymas, aiškinamasis raštas, pagrindinis brėžinys.
    Brėžiniai – situacijos planas, sklypo planas, sklypo vertikalusis planas, sklypo sutvarkymo planas, suvestinis sklypo inžinerinių tinklų planas, pamatų schema
    Architektūrinė ir sklypo sutvarkymo dalys
    Bendra informacija Privaloma pateikti architektūros ir sklypo sutvarkymo dalis. Šios dalys yra viešos, todėl privaloma nuasmeninti.
    Kitos projekto dalys (skiltis „Kita“)
    Bendra informacija Naujos statybos atveju privaloma pateikti projekto LVN dalį. Jeigu sklype projektuojamas vandens gręžinys, privaloma pateikti vandens gręžinio projektą.
    Kitos IS Infostatyba skiltys
    Priėmimo – perdavimo aktas Privaloma pateikti priėmimo – perdavimo aktą. Dokumentas privalo būti pasirašytas, nurodyta data. Nurodyta data privalo būti vėlesnė nei kiti pateikti dokumentai.
    Sutikimai:
    Valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kai dėl statytojo sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje Šioje skiltyje teikiami NŽT sutikimai.
    Besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (susitarimai) Šioje skiltyje teikiami kaimyninių sklypų sutikimai.
    Rašytiniai pritarimai projektui Šioje skiltyje teikiami visi kiti gauti institucijų rašytiniai pritarimai projektui.
    Statinio (-ių) kadastro duomenų byla (-os) Šioje skiltyje teikiama rekonstruojamo statinio kadastro duomenų byla.
    Sanitarinės apsaugos zonos ribų planas arba kitas brėžinys, kuriame pažymėtos sanitarinių apsaugos zonų ribos Projektuojant vandens gręžinį privaloma pateikti apsaugos zonų planą.
    Turinčio statytojo teisę asmens paprastos rašytinės formos įgaliojimas pateikti prašymą Privaloma pateikti galiojantį statytojo įgaliojimą prašymo pateikėjui ir tvirtinančiam dokumentų tikrumą asmeniui. Dokumentas teikiamas pasirašytas statytojo, su nurodyta data. Jeigu įgaliojime nėra nurodytas galiojimo terminas, laikytina, kad jis galioja vienerius metus, nuo jo sudarymo datos. Įgaliojime turi būti nurodyta, kad statytojas įgalioja pateikėją jo vardu pateikti prašymą ir tvirtinti dokumentų tikrumą el. parašu.
    Draudimas Privaloma pateikti galiojantį projektuotojo civilinės atsakomybės draudimą.
    IS skiltis „Kiti dokumentai“
    Bendra informacija Šioje skiltyje teikiama: ·         rinkmenų turinys; ·         priedų rinkmena; ·         infrastruktūros įmokos apskaičiavimo aktas ir sumokėta infrastruktūros įmoka (akte nurodytas statytojas turi būti tas pats asmuo, kuris nurodytas prašyme; yra tikrinamas apmokestinamas statinio plotas) ·         kiti el. parašu pasirašyti dokumentai (pvz.: raštai, atsakymai ir t.t.).
    Priedų rinkmena Šioje rinkmenoje teikiami šie dokumentai: ·         Apmokėjimo kvitas už statybą leidžiantį dokumentą ·         Suderinta galiojanti topografinė nuotrauka ·         Nekilnojamojo turto registro išrašai ·         Žemės sklypo ribų planas ·         Kvalifikacijos atestatai ·         Statytojo (kai jis fizinis asmuo) pasirašyti dokumentai – antraštinis lapas, bendrųjų statinio rodiklių lentelė, techninė užduotis ·         Projektinių pasiūlymų (jeigu privalomi) viešinimo ataskaita ir protokolas ·         PV/PDV skyrimo dokumentai (dokumento data neturėtų būti vėlesnė nei priėmimo – perdavimo akto data)
    Papildoma informacija
    ·         Teikiant pirminį prašymą po pirminių atmetimo pastabų, atsakymų į pastabas nereikia teikti. ·         Teikiant pakartotinį prašymą, privaloma pateikti atsakymus į projektą tikrinusių institucijų nepritarimo pastabas. Dokumentas teikiamas skiltyje „Statinio projekto pakeitimų pagal gautus nepritarimo projektui motyvus aprašymas“. ·         Savavalinė statyba - prašyme prie savavališkai statomo statinio nurodyti, kad tai savavalinė statyba. Įvedant mokėjimo duomenis, nurodyti apmokėjimą už savavalinę statybą kodu 5446. ·         Pildant mokėjimo duomenis, pasirinkti reikiamą rinkliavos rūšį ir nurodyti teisingą mokėjimo kodą 53013. ·         Visose skiltyse dokumentai privalo būti teikiami rinkmenose iki 30 MB.
     

    Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos:

    https://www.tpdris.lt/d.u.k.

    https://vtpsi.lrv.lt/lt/konsultacijos/klausimai-ir-atsakymai

    Nagrinėdama prašymus padalinti pastatus ar patalpas į atskirus turtinius vienetus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija taiko turinio viršenybės prieš formą taisyklę ir nepritaria tokiems projektams, kuriuose numatytas naujų būstui pritaikytų turtinių vienetų kūrimas, jeigu žemės sklype, kuriame stovi pastatas, pagal gyvenamiesiems namams taikomus reikalavimus nėra numatytas reikiamas želdynų ir vaikų žaidimo aikštelių plotas bei  automobilių stovėjimo vietų skaičius.

    Savivaldybės administracija yra atsakinga už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą teisės aktų nustatyta tvarka. Statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo patikrinti Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodytos tikrinančios institucijos. Statybą leidžiantys dokumentai išduodami jeigu yra gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Tais atvejais, kai tikrinančios institucijos nepagrįstai ir neteisėtai nepritaria statinio projektui, pagal STR 1.05.01:2017 19 punktą yra galimybė organizuoti suinteresuotų šalių (statinio projektui nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo ir kitų) pasitarimą, kad išsiaiškinti kilusius neaiškumus. Šia galimybe ir siūlome naudotis. Dėl suinteresuotų šalių pasitarimo organizavimo reikėtų kreiptis į Statybos reglamentavimo skyrių, kuris yra atsakingas už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą.

    Jei po statybą leidžiančio dokumento išdavimo paaiškėja, kad statybą leidžiančiame dokumente yra rašymo apsirikimo ar aiškių aritmetinių klaidų, įgaliotas valstybės tarnautojas, gavęs statytojo motyvuotą prašymą, parengia naują (ištaiso klaidas) statybą leidžiančio dokumento versiją ir esant reikalui, išsiunčia prašymus pritarti šių klaidų ištaisymui subjektams, tikrinusiems statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

    Pritarus statybą leidžiančio dokumento klaidos taisymui yra suformuojama ir išduodama nauja statybą leidžiančio dokumento versija. Dokumentas, iš kurio buvo inicijuotas klaidų taisymas, tampa „Negaliojančiu“. Pataisytas ir naujai išduotas statybą leidžiantis dokumentas turi tą patį registracijos numerį ir išdavimo datą, kokią turėjo pirminis statybą leidžiantis dokumentas.

    Pastebėjus klaidą statybą leidžiančiame dokumente, statytojas, kurio vardu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (arba statytojo įgaliotas asmuo) turi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt pateikti:

    • Prašymą ištaisyti klaidas išduotame statybą leidžiančiame dokumente.
    • Statytojo įgaliojimą jeigu prašymą teikia ne statytojas.
    • Klaidos aprašą, kuriame paaiškinama padaryta klaida išduotame statybą leidžiančiame dokumente (pvz.: tikslinti statytojo asmens kodą, adresą, žemės sklypo kadastrinį Nr., statinio kategoriją, įrašyti naują statinį, jeigu į statinių sąrašą nebuvo įrašyti projekte suprojektuoti statiniai, kurių statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas).

    Atkreipiame dėmesį, kad naudojantis klaidos išduotame leidime taisymo galimybe negalima papildyti statytojų sąrašo išduotame statybą leidžiančiame doku-mente, negalima koreguoti projekto pavadinimo.

    Išorinis naudotojas, pateikęs prašymą taisyti klaidą dokumente, statybą leidžiančio dokumento taisymo eigą (prašymo būsenas ar taisomo dokumento būsenas) gali stebėti https://www.planuojustatau.lt.

    • Tuo atveju, jei pastato (patalpų) savininkas pasikeitė po 2021 m. lapkričio 1 d.:

      1. Nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atnaujinti informaciją apie statytoją (-us) statybą leidžiančiame dokumente.
      2. Kartu su prašymu pateikti nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį statytojo teisę pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.

      Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. statybą leidžiantis dokumentas išduodamas visų statytojų (užsakovų) vardu pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalį.

    • Tuo atveju, jei pastato (patalpų) savininkas pasikeitė iki 2021 m. spalio 31 d.:

      Vadovaujantis 2021-10-29 įsakymo Nr. D1-636 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo 2 punkto 2.2. papunkčiu, jei statytojas pasikeitė iki 2021 m. spalio 31 d., šio įsakymo nuostatos dėl informacijos apie pasikeitusį statytoją statybą leidžiančiame dokumente atnaujinimo, netaikomos.

    Galima ir rekomenduojama rodyti sprendinius už sklypo ribų – tai padeda suprasti planuojamą kontekstą. Bet kokiu atveju projektinių pasiūlymų byloje turi atsirasti informacija, kur sklypo sprendiniai vaizduojami kontekste. Sprendiniai už sklypo ribų turi būti detalizuojami iki jų pakankamo suvokimo ir pažymėti kaip įgyvendinami pagal atskirą sutartį. Projektinių pasiūlymų brėžiniuose pagrindiniai sklypo sprendiniai vaizduojami aiškia, ryškia grafika, o sprendiniai už sklypo ribos gali būti rodomi blankesnėmis spalvomis.

    Statybos techniniame reglamente (toliau – Reglamentas), patvirtintame 2017 m. kovo 21 d., nurodoma, kad formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais būtina Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema. Ją rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę būti statinio projektuotojais. Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių projektuotojais turi teisę būti architektai ir statybos inžinieriai, taip pat turintieji teisę būti ypatingojo ar neypatingojo statinio projekto vadovais (Statybos įstatymo 12 straipsnis). Nesudėtingųjų statinių projektuotojais turi teisę būti asmenys, įgiję atitinkamą išsilavinimą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis arba 92 dalis).

    Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktu išaiškinimu, pvz., administracinio pastato (ypatingojo statinio) kadastro objektų formavimo schemą turi teisę rengti atestuotas architektas. Schemoje turi būti nurodomas ją parengusio asmens kvalifikacijos atestato numeris, (nesudėtingojo statinio atveju – išsilavinimą patvirtinančio dokumento pavadinimas, numeris, išdavimo data), pridedamos schemą parengusio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų (atestato ar išsilavinimą patvirtinančio dokumento) kopijos.

    Nuo 2022 m. gegužės 1 d. tik statinio (dalies) ekspertizės rangovai (juridiniai asmenys) teiks pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, surašomų Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, tvirtinimo ir deklaracijų apie statybos užbaigimą, surašomų Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, tvirtinimo paslaugas.

    Daugiau informacijos pateikta Aplinkos ministerijos atsakymuose į dažniausiai užduodamus klausimus dėl nebaigtos statybos deklaravimo ir statybos užbaigimo procesų pokyčių  https://am.lrv.lt/lt/naujienos/atsakymai-i-dazniausiai-uzduodamus-klausimus-del-nebaigtos-statybos-deklaravimo-ir-statybos-uzbaigimo-procesu-pokyciu

    Rengiant projektinius pasiūlymus pirmiausia reikia išanalizuoti aplinkos situaciją, įvertinti būsimų sprendinių įtaką vietos kraštovaizdžiui, sklypo ir gretimos aplinkos įtaką ekologinei būklei, įvertinti gamtinį teritorijos potencialą, tobulinti esamus funkcinius ryšius.

    Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto byloje reikia pateikti atliktą aplinkos situacijos analizę ir pagal ją parengtą aplinkos sutvarkymo idėją, iliustruotą analogais ir pavyzdžiais. Informacija pateikiama tekstine išraiška, sklypo plano brėžinyje, pjūviuose, vizualizacijose. Sklypo plano pagrindu parengtame sklypo sutvarkymo brėžinyje turi matytis esamų želdinių inventorizacijos informacija, kertami medžiai, naujų medžių, krūmų sodinimo vietos, krūmynų, gėlynų, vejų plotai. Esami medžiai žymimi skirtingai nei projektuojami. Būtina pagrįsti medžių kirtimų būtinybę, jei medžiai kertami, svarbu identifikuotus vertingus želdinius siekti išsaugoti ir integruoti į sklypo sprendinius.

    Jau projektinių pasiūlymų byloje pateikiama preliminari kertamų medžių kamienų skersmenų suma (matuojant 1,3 m aukštyje) ir nurodoma projektuojamų medžių sodinukų kamienų skersmenų suma.

    Rekomenduojamas sklypo plano sprendinių žymėjimo projektinių pasiūlymų aplinkos sutvarkymo idėjai perteikti pavyzdys » Rekomenduojamas sklypo plano sprendinių atvaizdavimo pjūvyje pavyzdys »

    Požeminio vandens gavybos gręžinio projektas rengiamas visiems požeminio vandens gavybos gręžiniams, įskaitant požeminio vandens žvalgybai skirtus gręžinius.

    Gręžinio projektas rengiamas vadovaujantis:

    • Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 30-678/19 „Dėl įgaliojimo teikti išvadas dėl požeminių vandens gavybos gręžinių įrengimo“ (projektuojant požeminį vandens gavybos gręžinį, privaloma gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio išvadą dėl požeminių vandens gavybos gręžinių įrengimo Vilniaus mieste);
    • Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašu;
    • Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašu.

    Požeminio vandens gręžinius įrengti, konservuoti ir likviduoti, rengti požeminio vandens gavybos gręžinio projektą ir požeminio vandens gręžinio likvidavimo projektą turi teisę fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį (toliau – asmenys), turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti ekogeologinį tyrimą, vykdydami ekogeologinius tyrimus, turi teisę įrengti ir likviduoti požeminio vandens monitoringo gręžinius, rengti požeminio vandens monitoringo gręžinio likvidavimo projektą.

    Požeminio vandens gavybos gręžinio projekto sudėtis nurodyta Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo 7 punkte.

    Požeminio vandens gavybos gręžinio projektą turi pasirašyti jį parengęs fizinis asmuo, kai jį rengia juridinis asmuo ar juridinių asmenų grupė, projektą pasirašo ir juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

    Požeminio vandens gavybos gręžinio projektas derinamas:

    • kartu su statinio projektu, kuriam pagal Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 reikalavimus būtinas statybą leidžiantis dokumentas;
    • su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuri Viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais projektą suderina raštu arba nederina, pateikdama motyvuotą atsakymą.

    Gyvenamųjų ar sodo namų savininkai, neturintys galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų, gali savo žemės sklypo ribose įsirengti vietinius nuotekų valymo įrenginius, skirtus buitinėms nuotekoms valyti, tuo atveju, jeigu:

    • galimybė įsirengti vietinius nuotekų valymo įrenginius yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose;
    • teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas centralizuotų tinklų tiesimas, neįgyvendinti.

    Nuotekų valyklų statiniai  pagal paskirtį priskiriami kitos paskirties inžineriniams statiniams. Nusprendus įsirengti vietinę nuotekų valyklą, privaloma parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD).

    Šiems darbams atlikti privaloma:

    Parengti statybos projektą. Projektas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Projektą parengti gali statybos inžinierius, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.

    Gauti SLD, kuris yra išduodamas projektą pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt. Projekto patikrinimui skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas įrengti nuotekų valyklą išduodamas per 3 darbo dienas.

    Svarbu žinoti, kad:

    • Mažiausias leistinas atstumas nuo įrengiamos nuotekų valyklos iki kaimyninio gyvenamojo namo turi būti 8 metrai ir daugiau, o iki kaimyninio žemės sklypo ribos privalu išlaikyti 1 metro atstumą. Jei šie atstumai neišlaikomi, reikalingi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.
    • Nuo įrengiamos nuotekų valyklos iki artezinio gręžinio turi būti ne mažiau nei 10 metrų.

    Vadovaudamiesi Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, asmenys, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios pranešti Savivaldybės administracijai apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Pranešimą galima pateikti tik internetu, t. y. užsakant elektroninę paslaugą „Triukšmo šaltinių valdytojų, planuojančių statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, pranešimai“. Pateiktus pranešimus galima matyti viešai Savivaldybės interneto svetainės skiltyje Triukšmo pranešimai.

    Savivaldybės administracijos direktorius  įsakymu yra nustatęs leidžiamą statybos darbų, kurių metu skleidžiamas triukšmas, pradžios ir pabaigos laiką: darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Įsakyme nurodyta, kad atsižvelgiant į technologinius procesus, siekiant nesukelti avarinių situacijų ir kiek galima mažiau trikdyti transporto priemonių eismą, bet kuriuo paros metu galimi asfaltavimo ir eismo organizavimo priemonių įrengimo darbai A, B ir C kategorijų gatvėse. Įsakyme taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į technologinius procesus, nepertraukiami monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų (pamatų, grindų, sienų, perdangų) betonavimo darbai ir išbetonuotų grindų šlifavimo darbai galimi darbo dienomis bet kuriuo paros metu, kai nepertraukiamai betonuojamos konstrukcijos tūris didesnis nei 200 kub. m ir šlifuojamų išbetonuotų grindų plotas didesnis kaip 500 kv. m. Nepertraukiami betonavimo ir šlifavimo darbai pradedami vykdyti ne anksčiau kaip 7 val. ir ne vėliau kaip 9 val., kad kuo daugiau nepertraukiamo betonavimo ir šlifavimo darbų būtų atlikta dienos ir vakaro metu ir kuo mažiau – nakties metu.

    Pažeidę Triukšmo valdymo įstatymą ar Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, asmenys atsako pagal Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnį ir jiems gali būti skirta bauda nuo 100 iki 1000 eurų.

    Svarbu žinoti, kad patalpose gali ir nebūti visiškos tylos. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato, kad gyvenamosiose patalpose dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) leidžiamas maksimalus 55 decibelų, vakaro metu (nuo 19 iki 22 val.) – 50 decibelų, o nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) – 45 decibelų garso lygis. Šios higienos normos kontrolę Savivaldybės teritorijoje atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas. Triukšmo lygio matavimus yra įgaliotos atlikti tik akredituotos laboratorijos. Savivaldybės administracija matavimų neatlieka. Jums aktualią informaciją apie triukšmo lygio matavimus gali suteikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento darbuotojai.

    Tvarkos ir švaros reikalavimai vykdant statybos darbus nustatyti Tvarkymo ir švaros taisyklėse.

    Vykdant statybos darbus privaloma:
    • prižiūrėti tvarką ir švarą statybvietėje ir jos prieigose, užtikrinti, kad statybinėmis šiukšlėmis ar kitaip nebūtų teršiamos eismo zonos ir (ar) aplinkinės teritorijos už vykdomų darbų teritorijos ribų;
    • užtikrinti, kad iš statybvietės transporto priemonės išvažiuotų neteršdamos eismo zonų ir (ar) kitų teritorijų. Tam geriausiai tinka naudoti transporto priemonių ratų plovimo įrangą ir kitas papildomas priemones (skaldą, žvyrą, betono plokštes, guminius paklotus ir pan.);
    • statybvietę aptverti tvarkinga, saugia tvora, ribojančia pašalinių asmenų patekimą į vykdomų darbų teritoriją;
    • užtikrinti, kad darbų metu susidarančios dulkės ir kitos atliekos neterštų aplinkos. Atliekant dulkėtumą didinančius darbus privalote naudoti drėkinimo įrenginius, statybos ir (ar) griovimo atliekų paviršius laikyti sudrėkintus, o vežti uždengus.
    Svarbu žinoti, kad negalite:
    • be žemės savininko ar teisėto valdytojo raštiško sutikimo laikyti statybines medžiagas ar kitus daiktus ir juos netvarkingai laikyti arba, jei tai teršia aplinką ar kitaip trukdo aplinkiniams;
    • laikyti iškastą gruntą neuždengus vejos specialiu paklotu, išskyrus, kai kasama ir laikoma privačioje teritorijoje;
    • ardyti ar gadinti eismo zonų dangą už statybvietės ribų arba naudoti techniką, kuri kenkia dangoms;
    • eismo zonose be leidimo įrengti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, užtvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius, informacinius ar kitokius stovus ir kt.).
    Pažeidę Taisykles, asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį ir jiems gali būti skirta bauda iki 600 eurų su nurodymu atlyginti žalą, jei tokia būtų nustatyta.

    Stambiųjų atliekų priėmimo aikštelės Vilniaus mieste yra: Graičiūno g. 36C, Liepkalnio g. 113B, Pilaitės pr. 50, Pramonės g. 209S, Pumpėnų g. 10. Asmens dokumentą pateikę Vilniaus miesto gyventojai čia gali NEMOKAMAI priduoti stiklo, plastiko, popieriaus, kartono, metalo, statybos ir remonto atliekas (iki 300 kg), nebenaudotiną buitinę techniką, baldus, santechniką, kompiuterius, naudotas lengvųjų automobilių padangas (4 vnt.), išskyrus kitas automobilių salono ir kėbulo detales.

    Daugiau informacijos rasite »

    Pilti atliekas šalia konteinerių draudžiama. Draudžiama deginti atliekas, esančias konteineriuose, juose raustis, išimti iš jų atliekas. Draudžiama išmesti atliekas už savo sklypo ribos, t. y. gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose, laukuose ir kitur, taip pat mesti į svetimus konteinerius.

    Balkonų, lodžijų stiklinimas ir oro kondicionierių tvirtinimas prie esančio daugiabučio namo fasado ar šlaitinio stogo yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kada laikoma, jog pastato išvaizda keičiama, yra nurodyti Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte).

    Šiems darbams atlikti privaloma:

    1. Parengti paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Aprašą parengti gali projektuotojas/architektas, ar šias paslaugos teikianti įmonė;
    2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą dėl numatytų darbų atlikimo Civilinio kodekso 4.85 str. nustatyta tvarka (balsuojant susirinkime arba raštu).
    3. Gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), kurį išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Vyriausiojo miesto architekto skyrius, el. p. [email protected], tel. Nr. (8 5) 211 2000).

    Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami statybos darbai, kurie užbaigiami statytojui (užsakovui, savininkui, valdytojui) surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą (Nekilnojamasis daiktas (užbaigtas statyti pastatas) ir daiktinės teisės į jį VĮ Registrų centre turi būti užregistruotos per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų išdavimo dienos).

    Primename, kad statybos darbai be SLD, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

    Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priimti sprendimą ir paruošti vieną paprastojo remonto darbų aprašą (projektą) dėl visų norinčių ar ateityje norėsiančių bendraturčių įstiklinti balkoną, ar įsirengti oro kondicionierių.

    Balkonų, lodžijų daugiabučiame name įstiklinimas yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą.

    Šiems darbams atlikti privaloma:
    1. Parengti pastato paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
    2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
    3. Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

    Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami balkonų, lodžijų įstiklinimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

    Primename, kad balkonų, lodžijų įstiklinimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

    Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, planuojantiems įstiklinti balkoną ar lodžiją, priimti sprendimą ir paruošti vieną pastato paprastojo remonto darbų aprašą (projektą).

    Rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui įstiklinant balkoną daugiabučiame name yra privalomas nuo 2010-10-01 įsigaliojus statybos techniniam reglamentui STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.

    Nuo 2017-01-01 įstiklinant daugiabučio namo balkonus, lodžijas, yra privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą.

    Jeigu balkonas yra įstiklintas iki 2010-10-01

    • Atnaujinkite buto kadastro duomenų bylą
    • Suraskite balkono įstiklinimą iki 2010-10-01 įrodančius dokumentus, t.y. pasirašyta darbų rangos sutartis ir/ar sumokėjimą už atliktus darbus patvirtinantys dokumentai
    • Šiuos dokumentus kartu su deklaracija apie remonto darbų užbaigimą pateikite kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

    Jeigu balkonas yra įstiklintas po 2010-10-01 ir negalite pateikti rašytinio pritarimo paprastojo remonto aprašui ar leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, jūs galite išardyti balkono įstiklinimo konstrukcijas arba įteisinti savavališkai atliktus balkono įstiklinimo darbus.

    Be leidimo įstiklinto balkono įteisinimui reikia:
    • Parengti pastato paprastojo remonto  aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
    • Užsakyti statinio ar statinio projekto ekspertizę ir sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Įmoka mažinama 50 procentų, jeigu prašymo išduoti leidimą pateikimo metu nėra surašytas savavališkos statybos aktas.
    • Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
    • Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą), statinio ar statinio projekto ekspertizės aktą, sumokėtą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt. Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

    Be leidimo įstiklinto balkono įteisinimas užbaigiamas statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta buto kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

    Kondicionieriaus ar jam priklausančios inžinerinės sistemos tvirtinimas ant daugiabučio namo ar viešojo  pastato fasado ar šlaitinio stogo arba atvejis, kai ant pastato plokščiojo stogo tvirtinamas kondicionierius iškyla daugiau kaip 1 m. virš pastato plokščiojo stogo parapeto, yra priskiriami paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento  STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte ). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. Pastatai, kurie yra priskiriami viešųjų pastatų grupei, nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje.

    Šiems darbams atlikti privaloma:

    Parengti pastato paprastojo remonto  aprašą  (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.

    Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 4.85 straipsnį . Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.

    Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu  https://www.planuojustatau.lt  Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

    Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami kondicionieriaus įrengimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

    Primename, kad kondicionieriaus įrengimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

    Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, planuojantiems įrengti kondicionierius, priimti sprendimą ir paruošti vieną pastato paprastojo remonto darbų aprašą (projektą).

    Tuo atveju, jeigu keičiant langus daugiabučiame name ar viešajame pastate (pastatai, priskiriami viešųjų pastatų grupei, yra nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje), nebus pakeista langų spalva, matmenys ar suskaidymas, darbus galima atlikti nederinant su pastato bendraturčiais, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą nėra privalomas. 

    Atvejis, kada keičiant langus daugiabučiame name ar viešajame pastate bus pakeista langų spalva ar matmenys, ar suskaidymas, yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. 

    Šiems darbams atlikti privaloma: 
    1. Parengti pastato paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
    2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
    3. Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

    Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami langų keitimo, kartu keičiant langų spalvą ar matmenis, ar suskaidymą, darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.  

    Primename, kad langų keitimo darbai, kurių metu buvo pakeista langų spalva ar matmenys, ar suskaidymas, neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 

    Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, planuojantiems pakeisti langus, priimti sprendimą ir paruošti vieną pastato paprastojo remonto darbų aprašą (projektą). 

    Rekuperacinės vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimas daugiabučiame name ar viešajame pastate yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento  STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte ). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. Pastatai, kurie yra priskiriami viešųjų pastatų grupei, nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje.

    Šiems darbams atlikti privaloma:

    Parengti pastato paprastojo remonto  aprašą  (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.

    Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 4.85 straipsnį . Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.

    Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu  https://www.planuojustatau.lt  Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

    Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami rekuperacinės vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

    Primename, kad rekuperacinės vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

    Tuo atveju, jeigu balkonas yra įstiklintas, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Galima išardyti išorinės sienos dalį, esančią po langu, nederinant su pastato bendraturčiais. Darbus reikėtų suderinti su daugiabutį namą administruojančia įmone arba daugiabučio namo savininkų bendrija. Darbai užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

    Tuo atveju, jeigu balkonas nėra įstiklintas, statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas.

    Šiems darbams atlikti privaloma:
    1. Parengti pastato paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
    2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
    3. Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

    Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami balkono įstiklinimo ir išorinės sienos dalies, esančios po langu, išardymo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

       
    Tuo atveju, jeigu padalijant, sujungiant ar perdalijant patalpas pastate arba statinius, nebus keičiama patalpų ar statinių paskirtis, bet bus atliekami paprastojo remonto darbai, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte), privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. 
     
    Tuo atveju, jeigu padalijant, sujungiant ar perdalijant patalpas pastate arba statinius, nebus keičiama patalpų ar statinių paskirtis ir nebus atliekami paprastojo remonto darbai arba bus atliekami paprastojo remonto darbai, kurie nekeičia pastato išvaizdos, pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 119 punktą yra išduodama pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – pažyma). Pažyma gali būti išduodama tik nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose.
     
    Pažymai išduoti privaloma:
    1. Parengti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą (toliau – schema). Schemą parengti gali architektas ar statybos inžinierius, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
    2. Pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybei užsakant paslaugą internetu https://paslaugos.vilnius.lt arba elektroniniu paštu [email protected] atsiunčiant laisvos formos prašymą išduoti pažymą. Prašyme nurodomi patalpos (-ų), statinio (-ių) esami unikalūs numeriai ir žemės sklypo kadastrinis numeris. Su prašymu pateikiama skenuota schema, pasirašyta elektroniniu parašu, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki padalijimo, sujungimo ar perdalijimo kadastro duomenų bylos kopija. Taip pat būtina pateikti statytojo teisę pagrindžiančius dokumentus pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.
    3. Pateiktiems dokumentams patikrinti skiriamos 5 darbo dienos. Pažyma išduodama jeigu patikrinus pateiktus dokumentus nustatoma, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal tą pačią paskirtį kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties.
    Tik turint pažymą ir atlikus suformuotų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų kadastrinius matavimus, statinio (patalpos) savininkas ar valdytojas pateikia ją VĮ Registrų centrui kaip pagrindą įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus.

    Vilniaus miesto savivaldybė neprieštarauja pastato ar patalpų dalijimui į atskirus turtinius vienetus, kurie galimai bus naudojami kaip būstas (įvertinus numatomą patalpų skaidymą, struktūrą, funkcinius ryšius, patalpų dydį ir kitus požymius), jei bent pusei  tokių patalpų skaičiaus yra keičiama paskirtis, gaunant statybą leidžiantį dokumentą (SLD), ir numatoma visa gyvenamajai paskirčiai būtina infrastruktūra. Turint SLD, likusią statinio dalį galima dalyti į atskirus turtinius vienetus gaunant pažymą.

    Visais atvejais, numatant gyvenamosios paskirties patalpas ir (ar) patalpas, kurios galimai galėtų būti naudojamos kaip būstas, vadovaujamasi  faktinio turinio viršenybės principu. Taigi, privalo būti numatyta ir įrengta gyvenamajai funkcijai reikalinga infrastruktūra, t. y. parkavimo vietos, želdynai, vaikų žaidimų aikštelės ir kt., kuriant kokybišką aplinką vėliau tame pastate gyvensiantiems ar kitomis veiklomis užsiimsiantiems asmenims.

    Pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes:
    1. gyvenamuosius pastatus, kurie pagal tipą dar skirstomi į pogrupius:
      • vieno buto – skirti gyventi vienai šeimai;
      • dviejų butų – skirti gyventi dviem šeimoms;
      • trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau;
      • gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.
    2. negyvenamuosius pastatus.

    Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis (51 proc.) naudojama tai paskirčiai. Taigi ir patalpos vienos ar kitos grupės pastatuose gali turėti kitokią paskirtį nei yra pastato paskirtis.

    Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, kurį planuojama naudoti kaip gyvenamąjį būstą, būtina pasidomėti pastato, kuriame yra perkamas nekilnojamasis turtas, paskirtimi. Jei tai yra gyvenamosios paskirties pastatas, tai pastato paskirtis atitiks pirkėjo poreikį. Negyvenamosios paskirties pastatuose, gali būti planuojamos gyvenamosios paskirties patalpos ir atvirkščiai.

    Negyvenamuosiuose pastatuose negyvenamųjų patalpų paskirtis gali būti keičiama į gyvenamąją paskirtį tik tuo atveju, jeigu negyvenamųjų patalpų plotų suma išlieka vyraujanti negyvenamosios paskirties pastate.

    Būtina žinoti, kad ne visais atvejais negyvenamųjų patalpų paskirtis gali būti keičiama į gyvenamąją paskirtį negyvenamosios paskirties pastate.

    Pagrindinės negyvenamosios paskirties pastatų grupės yra:
    • viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai);
    • poilsio paskirties pastatai (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai);
    • administracinės paskirties pastatai (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės;
    • įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai);
    • prekybos paskirties pastatai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai);
    • paslaugų paskirties pastatai (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo − išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai);
    • maitinimo paskirties pastatai (valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti);
    • garažų paskirties pastatai (automobilių garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai);
    • gamybos, pramonės paskirties pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai, gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai);
    • sandėliavimo paskirties pastatai (saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti);
    • mokslo paskirties pastatai;
    • gydymo paskirties pastatai;
    • sporto paskirties pastatai.

    Informacija apie pastatyto pastato paskirtį yra nurodyta pastato nekilnojamojo turto registro išraše.

    Informaciją apie statomo pastato paskirtį galima sužinoti https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/numatomo-statiniu-projektavimo-viesumas/

    Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį yra privalomas keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.

    Šiam darbui atlikti privaloma:
    1. Parengti pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektą. Pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Paskirties keitimo projektą parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
    2. Gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, kuris yra išduodamas, pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektą pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt Leidimui pakeisti pastato ar jo dalies paskirtį privalomi pateikti dokumentai nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektui patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.
    3. Pastato ar jo dalies paskirties keitimo darbai užbaigiami statytojui surašius deklaraciją apie pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta pastato (patalpų) kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.
    Svarbu - patalpų paskirtį keičiant daugiabučiame name, prie aukščiau išvardintų darbų privaloma:
    1. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
    2. Atlikti projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene procedūrą pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto reikalavimus. Visuomenės informavimo apie numatomą pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimo projektinius pasiūlymus procedūrą vykdo/organizuoja projektą rengiantis architektas ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
    3. Pateikti pastato bendraturčių sutikimus ir visuomenės informavimo bei visuomenės dalyvavimo svarstant pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimo projektinius pasiūlymus dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt kartu su prašymu išduoti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.
     
    1. Dėl minimalios priežiūros priemonių vaikui skyrimo turi teisę kreiptis: tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius; vaiko atstovai pagal įstatymą; teritorinė policijos įstaiga; mokykla; seniūnija; prokuroras; teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);
    2. Dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo turi teisę kreiptis: specialistas, vykdęs vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – atvejo vadybininkas); vaiko atstovai pagal įstatymą; teritorinė policijos įstaiga; seniūnija; prokuroras; teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);

    Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu skirti įpareigojimai vaikui ir šeimai.

    1. Vaikui, kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus;
    2. vaikui, kuris padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė;
    3. vaikui, kuris padarė administracinį nusižengimą, tačiau jam, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė;
    4. vaikui, kuris nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų, ir tik tuomet, kai yra išnaudotos visos švietimo pagalbos vaikui teikimo galimybės.
    1. vaikas yra įpareigojimas lankytis pas specialistą;
    2. vaikas yra įpareigojimas lankyti vaikų dienos centrą ar kitą švietimo, kultūros, sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią arba darbinę veiklą bendruomenėje vykdančią įstaigą ar organizaciją, tarp jų – nevyriausybinę organizaciją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme;
    3. vaikas yra įpareigojimas tęsti mokymąsi toje pačioje ar kitoje bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje pagal privalomojo švietimo programas;
    4. vaikas yra įpareigojimas dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus ir teigiamai veikti vaiko elgesį;
    5. vaikas yra įpareigojimas gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus;
    6. vaikas yra įpareigojimas dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese;
    7. vaikas yra įpareigojimas  atlikti bendruomenei arba švietimo ar kitai įstaigai ar institucijai naudingą veiklą.

    Kreiptis reikėtų  į savivaldybės merą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyrių, el. p. [email protected], galima atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę, užpildyti prašymą Interesantų aptarnavimo skyriuje (Konstitucijos pr. 3, 7-9 darbo vietos), arba prašymą galima pateikti internetu https://paslaugos.vilnius.lt/services → Koordinuotos paslaugos vaikui → Vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimas arba → Vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimas → prisijungus per el. valdžios vartus.

    Vaiko vidutinės priežiūros priemonė – tai vaiko nukreipimas  į stacionaraus pobūdžio vaikų socializacijos centrą. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama 14 metų sukakusiam vaikui. Vaikui, nesukakusiam 14 metų, vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais. Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimą reglamentuoja Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašas.

    1. Vaikui, kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką, ir kai vaiko elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui;
    2. vaikui, kuriam minimalios priežiūros priemonių taikymo metu nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių, išskyrus atvejus, kai minimalios priežiūros priemonė buvo paskirta dėl mokyklos nelankymo.

    Vaiko nuomonė privalo būti išklausyta. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, svarstant priežiūros priemonių jam skyrimo klausimą, vaikas gali nedalyvauti vaiko gerovės komisijos posėdyje, tačiau jo nuomonė turi būti iš anksto išklausoma Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir įvertinama Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat išklauso vaiko nuomonę, jeigu jis (vaikas) vengia dalyvauti Vaiko gerovės posėdyje dėl priežiūros priemonės skyrimo, ir informuoja apie ją posėdžio dalyvius.

    Privalomas ikimokyklinis ugdymas skiriamas vaikui, kuris auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, ir nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programas. Taip pat vaikui, kuris ugdomas namuose arba dėl nepateisinamų priežasčių nelanko ugdymo įstaigos,  kai tėvai (globėjai) stokoja socialinių įgūdžių arba išgyvena sunkumus (plačiau https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Privalomojo-ikimokyklinio-ugdymo-skyrimas-isimties-tvarka)

    Ikimokyklinis ugdymas anksčiausiai gali būti skiriamas, kai vaikui sueina 1,5 m.  iki 6 metų (kol pradedamas priešmokyklinis ugdymas).

    Tėvai, globėjai, šeimos socialiniai darbuotojai.

    Kreiptis reikėtų  į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyrių, el. p. [email protected], galima atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę, užpildyti prašymą Interesantų aptarnavimo skyriuje (Konstitucijos pr. 3, 7-9 darbo vietos), arba prašymą galima pateikti internetu https://paslaugos.vilnius.lt/services  → Koordinuotos paslaugos vaikui → Privalomojo ikimokyklinio ugdymo skyrimas (išimties tvarka) → prisijungus per el. valdžios vartus.

    Mobilioji specialistų (gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro, medicinos psichologo, socialinio darbuotojo) komanda teikianti psichosocialines paslaugas, atsižvelgiant į individualius vaiko ir šeimos poreikius šeimos gyvenamojoje vietoje. (plačiau: https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Psichosocialines-paslaugos-skyrimas)

    1. vaiko atstovai pagal įstatymą;
    2. sveikatos priežiūros įstaiga;
    3. vaiko ugdymo įstaiga;
    4. tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius.

    Kreiptis reikėtų  į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyrių, el. p. [email protected], galima atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę, užpildyti prašymą Interesantų aptarnavimo skyriuje (Konstitucijos pr. 3, 7-9 darbo vietos), arba prašymą galima pateikti internetu https://paslaugos.vilnius.lt/services  → Koordinuotos paslaugos vaikui → Psichosocialinės paslaugos skyrimas → prisijungus per el. valdžios vartus.

    Kompleksinės pagalbos teikimas vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko ir šeimos gerovei (plačiau https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Koordinuotai-teikiamos-paslaugos)

    1. Kai vaikui paskiriamos minimalios priežiūros priemonės, jo atstovams pagal įstatymą skiriamos koordinuotai teikiamos paslaugos.
    2. Kai vaikui baigiasi vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas.
    3. Kai gautas vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymas  dėl koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo.
    4. Kai gautas institucijos, įstaigos, organizacijos, teikusios ar teikiančios pavienes švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros, socialines paslaugas, nustačiusios, kad jų teiktų ar teikiamų paslaugų vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) nepakanka.
    1. lankytis pas specialistą;
    2. lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus;
    3. dalyvauti meno ar kitoje terapijoje, pozityviosios tėvystės ugdymo, elgesio keitimo, prevencijos, reabilitacijos, reintegracijos ir kitose programose, priemonėse ar mokymuose;
    4. dalyvauti mediacijos procese;
    5. gauti mobilios pagalbos grupės, kurią sudaro įvairių sričių specialistai, paslaugas;
    6. gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų;
    7. kitos pagalbos priemonės, turinčios teigiamą įtaką vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių veiksmingam vykdymui, vaiko elgesio pokyčiams.

    Kreiptis reikėtų  į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyrių, el. p. [email protected], galima atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę, užpildyti prašymą Interesantų aptarnavimo skyriuje (Konstitucijos pr. 3, 7-9 darbo vietos), arba prašymą galima pateikti internetu https://paslaugos.vilnius.lt/services  → Koordinuotos paslaugos vaikui → Koordinuotai teikiamos paslaugos → prisijungus per el. valdžios vartus.

    • vaiko minimalių ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimą, pratęsimą ir panaikinimą;
    • koordinuotų paslaugų skyrimą, pratęsimą ir panaikinimą;
    • psichosocialinių paslaugų skyrimą, pratęsimą ir panaikinimą;
    • privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimą.

    Priverstinis automobilių nuvežimas yra ne administracinė nuobauda, o priemonė, taikoma tuomet, kai transporto priemonę iš vietos, kurioje ji palikta stovėti, būtina pašalinti dėl daromos žalos, keliamos grėsmės. Sprendimai priverstinai nuvežti ne vietoje pastatytas transporto priemones priimami, kai tai būtina eismo saugumui arba kitų asmenų (pvz., neįgaliųjų, pėsčiųjų) teisėms užtikrinti, siekiant garantuoti sklandų avarinių tarnybų darbą, savalaikį komunalinių paslaugų (pvz. atliekų išvežimas) teikimą gyventojams.  

    Pavyzdžiui, automobilis gali būti priverstinai nuvežtas, kai yra paliktas stovėti:  

    • ant ar šalia pėsčiųjų perėjos;  
    • sankryžoje ir šalia jos (kai trukdo matomumui);  
    • ant šaligatvio, kai apribojama galimybė juo judėti kitiems eismo dalyviams;  
    • mažesniu kaip 3 m atstumu nuo ištisinės ženklinimo linijos (bortelio);  
    • neįgaliųjų asmenų stovėjimo vietose, neturint tam teisės;  
    • viešojo transporto eismo juostose ir stotelėse;  
    • ant dviračių tako, pėsčiųjų tako, pėsčiųjų ir dviračių tako, dviračių juostos;  
    • komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse;  
    • kitaip trukdant eismui.  

    Jeigu automobilį pastatėte šiurkščiai pažeisdami Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jo nerandate, jums reikėtų:   

    • pirmiausia paskambinti Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefonu 112. BPC operatoriai turi prieigą prie operatyviai pildomo priverstinai nuvežtų transporto priemonių sąrašo ir, asmeniui kreipusis, patikrina, ar jo automobilis iš tikrųjų buvo nuvežtas;   
    • BPC operatoriui patvirtinus, kad automobilis buvo nuvežtas, skambinti trumpuoju numeriu 19988 – būsite aiškiai ir išsamiai supažindinti su automobilio atsiėmimo tvarka.  

      

    Automobilis grąžinamas savininkui (valdytojui) nuvykus į automobilių saugojimo aikštelę. Prieš atsiimant transporto priemonę privalu atlyginti su transporto priemonės pervežimu ir saugojimu susijusias išlaidas (vietoje). Tačiau teisė atsiimti automobilį nesiejama su administracinės baudos sumokėjimu, o saugoma transporto priemonė gali būti grąžinama bet kuriuo metu. Procesiniai dokumentai, įskaitant administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo paskiriama bauda, asmeniui išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po automobilio nuvežimo.  

      Prieš priimant sprendimą pažeidžiant KET reikalavimus paliktą stovėti automobilį priverstinai nuvežti, jo savininkas (valdytojas) nėra ieškomas. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po automobilio nuvežimo jo savininkui (valdytojui), kartu su kitais procesiniais dokumentais, išsiunčiamas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kuriame nurodomos visos svarbiausios su priverstiniu automobilio nuvežimu susijusios aplinkybės ir priežastys, dėl kurių buvo priimtas sprendimas transporto priemonę nuvežti.  


      Jeigu vairuotojas į vietą atvyksta, kol automobilis dar nėra pakeltas į orą, jis gali transporto priemonę pats nedelsiant perstatyti į leidžiamą vietą. Asmeniui yra surašomas administracinio nusižengimo protokolas.   

      Automobilį pakėlus nuo žemės, jis nebegali būti pastatomas atgal į draudžiamą vietą ir yra nuvežamas. Tačiau tokiu atveju į vietą atvykęs automobilio vairuotojas gali pasirinkti, ar automobilis bus vežamas į saugojimo aikštelę, ar, atlyginus transportavimo išlaidas, pastatomas netoliese esančioje vietoje, kurioje statyti automobilius leidžiama, iš kurios automobilį galima pasiimti greičiau, nei iš saugojimo aikštelės.  

      Priverstinai nuvežtas automobilis saugojimo aikštelėje saugomas tol, kol savininkas (valdytojas) jį atsiima. Jeigu automobilis nėra atsiimamas ilga laiką (mėnesį ar ilgiau), iš savininko gali būti civiline tvarka išieškomos nuvežimo ir saugojimo išlaidos. Tuo atveju, jeigu savininkas (valdytojas) automobilio neatsiima ir nėra žinomas (ar nėra žinoma jo buvimo vieta), gali būti pradėtos vykdyti transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros.

      Pastebėjus pažeidimą, reikėtų pranešti Viešosios tvarkos skyriaus budėtojų telefonu (8 5) 219 7948. Į vietą atvykę Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai įvertins pažeidimo pobūdį, reikšmingas aplinkybes ir