PATVIRTINTA Aplinkos ir energetikos komiteto 2019 m. lapkričio 4 d. protokolu Nr. 4-1633-(1.1.52-T1)

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS APLINKOS IR ENERGETIKOS KOMITETO
V E I K L O S   R E G L A M E N T A S

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Aplinkos ir energetikos komitetas sudaromas Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos sprendimai, mero potvarkiai.
Aplinkos ir energetikos komitetą (toliau – Komitetas) sudaro 5 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai. Komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria komitetas.

II. KOMITETO VEIKLOS KRYPTYS

1. Aplinkos ir energetikos komitetas: 1.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl: 1.1.1. Savivaldybės saugomų teritorijų, kraštovaizdžio objektų priežiūros ir tvarkymo; 1.1.2. želdinių apsaugos, teritorijos tvarkymo visose miesto savivaldybės teritorijose; 1.1.3. švaros ir leistinų triukšmo, oro ir vandens telkinių taršos lygio neviršijimo užtikrinimo visose miesto savivaldos teritorijose; 1.1.4. buitinių atliekų surinkimo, perdirbimo, saugojimo ir utilizavimo; 1.1.5. kraštovaizdžio, architektūros ir kultūros paminklų apsaugos; 1.1.6. visų aplinkosaugos investicijų ir apsaugos programų; 1.1.7. visų šilumos ir karšto vandens tiekimo klausimų; 1.1.8. Savivaldybės žinioje esančių pastatų administravimo, inžinerinių sistemų eksploatavimo, priežiūros ir remonto klausimų; 1.1.9. pastatų šildymo būdo keitimo, naujų šildymo sistemų pritaikymo, alternatyvių kuro rūšių panaudojimo; 1.1.10. energijos vartojimo efektyvumo didinimo; 1.1.11. pastatų modernizavimo ir renovavimo; 1.1.12. programų ir investicijų energetikos, buitinių atliekų, būsto renovavimo ir modernizavimo srityse; 1.1.13. miesto energetinių sistemų, nuotekų infrastruktūros; 1.2. kontroliuoja Savivaldybės institucijų veiklą komiteto veiklos klausimais, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos; 1.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 1.1 punkte, o Tarybos ir mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.

III. KOMITETO DARBO TVARKA

2. Posėdis yra pagrindinė Komiteto veiklos forma. 3. Komiteto posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį arba per du mėnesius nuo paskutinio posėdžio atostogų metu, paprastai pirmadieniais nuo 10 val. (išskirtiniais atvejais posėdžio laikas gali keistis). 4. Komiteto pirmininkas šaukia posėdžius savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 Komiteto narių siūlymu. Komiteto pirmininkas turi sušaukti posėdį, jeigu tai raštu siūlo ne mažiau kaip 1/3 Komiteto narių. Jeigu Komiteto pirmininkas per 7 darbo dienas Komiteto posėdžio nesušaukia, jį gali sušaukti ne mažiau kaip 1/3 Komiteto narių. 5. Komiteto posėdžiui medžiagą Administracijos daliniai pateikia ne vėliau kaip iki trečiadienio 17.00 val., pateikdami visą svarstymo medžiagą. Vėliau pateikti klausimai įrašomi į kito Komiteto posėdžio darbotvarkę. Dėl papildomų klausimų įtraukimo į darbotvarkę, Komiteto nariai posėdžio pradžioje apsisprendžia balsuodami. Sprendimų, mero potvarkių, protokolinių nutarimų, Administracijos direktoriaus įsakymų projektai turi būti Komitetui pateikti parengti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-11-22 sprendimu Nr. 1-1224 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybėje teikiamų (priimamų) teisės aktų projektų rengimo ir derinimo taisykles. Projektai ir raštai su pridedama medžiaga turi būti įrašyti į Savivaldybės informacinę dokumentų valdymo sistemą „@vilys“. Projektai ir raštai su pridedama medžiaga neįrašyti ir neperduoti Komiteto posėdžiui per Savivaldybės informacinę dokumentų sistemą „@vilys“ nepriimami. 6. Komiteto nariai apie posėdžio sušaukimą ir parengtus svarstyti klausimus informuojami elektroniniu būdu pateikiant posėdžio darbotvarkę ir visą svarstymo medžiagą per Savivaldybės informacinę dokumentų valdymo sistemą „@vilys“ ne vėliau kaip iki ketvirtadienio 17.00 val. Komiteto posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki Komiteto posėdžio pradžios paskelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje. 7. Komiteto narys, negalintis dalyvauti posėdyje, turi informuoti apie tai Komiteto padėjėją. 8. Komiteto posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komiteto narių. Sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia komiteto pirmininko balsas. Jei komiteto pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Komiteto nario svarstomu klausimu pareikšta atskira nuomonė įrašoma į protokolą ir skelbiama kartu su Komiteto sprendimu. 9. Išimtiniais atvejais, kai reikalinga skuba, Komitetas gali priimti sprendimą rengti posėdį apklausos būdu, tačiau tik tuo atveju, jeigu apklausai pritaria ne mažiau kaip pusė Komiteto narių. Posėdžio apklausos būdu darbotvarkė Komiteto nariams išsiunčiama ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas, kartu elektroniniu būdu per Savivaldybės informacinę dokumentų valdymo sistemą @vilys pateikiant svarstymo medžiagą. Posėdžio apklausos būdu darbotvarkė ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki apklausos paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje. Apklausą vykdo Komiteto padėjėja elektroniniu būdu, pateikiant balsavimo biuletenį.
Išskirtiniais atvejais, kai dėl pateisinamų aplinkybių Komiteto narys negali dalyvauti posėdyje, turi teisę balsavimą pateikti raštiškai, užpildydamas balsavimo biuletenį. Balsavimo raštu biuleteniai turi būti gauti ne mažiau kaip viena valanda iki posėdžio pradžios. 10. Komiteto posėdžiai yra vieši. Kai Komiteto posėdyje svarstomas su valstybės tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, Komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. Atviruose posėdžiuose gali dalyvauti žiniasklaidos atstovai ir Komiteto narių kviesti asmenys. Patariamojo balso teise gali dalyvauti kitų komitetų nariai, ekspertai, Savivaldybės administracijos tarnautojai, seniūnaičiai. Komitetas gali apriboti posėdyje dalyvaujančių kviestinių asmenų skaičių. 11. Komitetas pasilieka teisę atskirais atvejais aptarti klausimo sprendimą dalyvaujant tik Komiteto nariams. 12. Kiekvienu darbotvarkės klausimu paprastai daromas vienas pagrindinis pranešimas, kurio trukmę nustato posėdžio pirmininkas, suderinęs su pranešėju, bet ne ilgiau kaip 10 min. Papildomam pranešimui (jei jis reikalingas), pasisakymams ir baigiamajam žodžiui skiriama iki 5 min. Po pranešimo skiriama laiko klausimams. Atsakymas į vieną klausimą turi trukti ne ilgiau kaip 3 min., o pats klausimas – ne ilgiau minutės. Klausimai nutraukiami, jei tam pritaria dauguma posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių. 13. Komiteto narys turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, siūlyti kviesti į komiteto posėdžius reikalingus asmenis. Siūlymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki ketvirtadienio 17.00 val. arba likus ne mažiau kaip 2 darbo dienos iki Komiteto posėdžio, jei posėdis vyktų ne įprastu metu. Komiteto narių ar nario siūlymu klausimas įrašomas į kito (artimiausio) posėdžio darbotvarkę. 14. Komiteto narys turi teisę susipažinti su visais Komitete gautais dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus jais naudotis savo veikloje. 15. Komiteto posėdžiai yra protokoluojami. Posėdžio protokolas surašomas ne vėliau kaip per dvi dienas ir, pasirašius posėdžio sekretorei, pateikiamas pasirašyti pirmininkui. Pasirašytas ir užregistruotas protokolas pateikiamas susipažinti visiems komiteto nariams elektroniniu paštu. Komitetų posėdžių metu daromas garso įrašas. Komiteto posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose. Komiteto narys, norėdamas gauti posėdžio įrašą ar stenogramą, kreipiasi su prašymu į Komiteto narius, kurie dėl šio prašymo apsisprendžia Komiteto posėdžio metu. 16. Protokolo išrašai pateikiami Administracijos daliniams, Savivaldybės įmonėms, Tarybai, Komitetams dviejų dienų laikotarpyje po protokolo pasirašymo.

Kontrolės komiteto veiklos reglamentas (atsisiųsti)

PATVIRTINTA: Miesto plėtros komiteto 2019 m. gegužės 29 d. protokolu Nr. 4-1438-(1.1.19E-T1)

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS
MIESTO PLĖTROS KOMITETO
V E I K L O S R E G L A M E N T A S

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Miesto plėtros komitetas sudaromas Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos sprendimai, mero potvarkiai. Miesto plėtros komitetą (toliau – Komitetas) sudaro 8 Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Tarybos nariai. Komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria Komitetas. Komitetas yra atskaitingas ir atsakingas Tarybai.

II. KOMITETO VEIKLOS KRYPTYS

1. Komitetas: 1.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl: 1.1.1. Savivaldybės teritorijos suskirstymo į seniūnijas ir jų ribų nustatymo; 1.1.2. Savivaldybės teritorijos plėtojimo, bendrojo plano ir jo pakeitimų, teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo ir jų pakeitimo; 1.1.3. Savivaldybės teritorijos ribų keitimo; 1.1.4. teritorijos raidos analizių, bendrųjų, ilgalaikių, ekologinių ir kitų programų; 1.1.5. Savivaldybės teritorijoje esančių objektų statybos, plėtimo ir regeneravimo, kraštovaizdžio, architektūros bei kultūros paminklų apsaugos; 1.2. kontroliuoja Savivaldybės paminklų apsaugos ir projektavimo institucijų veiklą, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos; 1.3. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl Savivaldybės bei tarptautinių investicinių ar strateginių trumpalaikių ir ilgalaikių programų, investicinių objektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos ar kitokių finansavimo šaltinių, susijusių su teritorijų planavimu bei statybomis; 1.4. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 1.1 punkte, o Tarybos ir mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.

III. KOMITETO PIRMININKAS IR JO PAVADUOTOJAS (PAVADUOTOJAI)

2. Komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją (pavaduotojus) mero siūlymu skiria Komiteto nariai. 3. Komiteto pirmininku ir pavaduotoju negali būti meras ir jo pavaduotojai. 4. Iki Komiteto pirmininko paskyrimo pirmajam Komiteto posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių Komiteto narys.

IV. KOMITETO DARBO TVARKA

5. Posėdis yra pagrindinė Komiteto veiklos forma. 6. Komiteto posėdžiai rengiami prireikus, ne rečiau kaip kartą per mėnesį arba kartą per du mėnesius nuo paskutinio posėdžio atostogų metu. Įprasta posėdžių diena – antradienį 13.00 val. (paprastai tą savaitę, kuomet vyksta Tarybos posėdis, bet esant poreikiui – ir kitais antradieniais). Išskirtiniais atvejais posėdžio laikas gali keistis. 7. Posėdžiai šaukiami pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 Komiteto narių reikalavimu. Komiteto pirmininkas turi sušaukti posėdį, jeigu tai raštu (elektroniniu paštu) siūlo ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių. Jeigu komiteto pirmininkas per 7 dienas komiteto posėdžio nesušaukia, jį gali sušaukti ne mažiau 1/3 komiteto narių. 8. Savivaldybės departamentų, skyrių, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar dokumentų projektų rengėjai Komitetui medžiagą pateikia ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki Komiteto posėdžio. 9. Apie posėdžio laiką ir darbotvarkę pranešama (elektroniniu paštu) visiems Komiteto nariams ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas, kartu elektroniniu būdu per Savivaldybės informacinę valdymo sistemą pateikiant svarstymo medžiagą. Komiteto posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki Komiteto posėdžio paskelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje. Apie papildomai į darbotvarkę įtraukiamus klausimus Komiteto nariai informuojami ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną, kartu pateikiant svarstymo medžiagą. 10. Komiteto narys, negalintis dalyvauti posėdyje, turi informuoti apie tai Komiteto padėjėją. 11. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komiteto narių. Sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia komiteto pirmininko balsas. Jei komiteto pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Komiteto nario svarstomu klausimu pareikšta atskira nuomonė įrašoma į protokolą ir skelbiama kartu su Komiteto sprendimu. 12. Išimtiniais atvejais, kai reikalinga skuba, Komitetas gali priimti sprendimą rengti posėdį apklausos būdu, tačiau tik tuo atveju, jeigu apklausai pritaria ne mažiau kaip pusė Komiteto narių. Posėdžio apklausos būdu darbotvarkė Komiteto nariams išsiunčiama ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas, kartu elektroniniu būdu per Savivaldybės informacinę dokumentų valdymo sistemą pateikiant svarstymo medžiagą. Posėdžio apklausos būdu darbotvarkė ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki apklausos paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje. Apklausą vykdo Komiteto padėjėja elektroniniu būdu, pateikiant balsavimo biuletenį. Išskirtiniais atvejais, kai dėl pateisinamų aplinkybių Komiteto narys negali dalyvauti posėdyje, turi teisę balsavimą pateikti raštiškai, užpildydamas balsavimo biuletenį. Balsavimo raštu biuleteniai turi būti gauti ne mažiau kaip viena valanda iki posėdžio pradžios. 13. Komiteto posėdžiai yra protokoluojami. Posėdžio protokolas surašomas ne vėliau kaip per tris dienas ir, pasirašius posėdžio sekretorei, pateikiamas pasirašyti pirmininkui. Komitetų posėdžių metu daromas garso įrašas. Komiteto posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose. Komiteto narys, norėdamas gauti posėdžio įrašą ar stenogramą, kreipiasi su prašymu į Komiteto narius, kurie dėl šio prašymo apsisprendžia Komiteto posėdžio metu. 14. Protokolo išrašai pateikiami pagal poreikį merui, Tarybai, Komitetams, Administracijos direktoriui bei padaliniams, Savivaldybės įmonėms per dieną po to, kai protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas. 15. Posėdžiai yra vieši, išskyrus tuos atvejus, jei svarstomi asmeninio pobūdžio klausimai. Kai Komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, Komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. Posėdžiuose gali dalyvauti iš anksto užsiregistravę arba Komiteto narių kviesti bei Komiteto sutikimą gavę įmonių, įstaigų, organizacijų, visuomenės, žiniasklaidos atstovai bei atskiri asmenys. Komitetas pasilieka teisę atskirais atvejais aptarti klausimą ir priimti sprendimą dalyvaujant tik Komiteto nariams. 16. Komiteto narys turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, siūlyti kviesti į komiteto posėdžius reikalingus asmenis. Komiteto nario siūlymus svarsto visi dalyvaujantys posėdyje Komiteto nariai. Komiteto narių ar nario siūlymu klausimas gali būti įrašomas į kito (artimiausio) posėdžio darbotvarkę. 17. Komiteto narys turi teisę susipažinti su visais Komitete gautais dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus jais naudotis savo veikloje. 18. Komiteto darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti ekspertai, visuomenės atstovai – seniūnaičiai, Komiteto kuruojamų visuomeninių komisijų pirmininkai arba juos atstovaujantys asmenys. Komiteto posėdžio pirmininkui ir komiteto nariams sutikus, jiems gali būti leidžiama kalbėti svarstomais, su jų veikla susijusiais, klausimais. Komitetas gali apriboti posėdyje dalyvaujančių kviestinių asmenų skaičių. 19. Komiteto sprendimai Savivaldybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms yra rekomendaciniai. Jie privalo būti įmonių, įstaigų, organizacijų apsvarstyti, o apie svarstymo rezultatus ir priemones, kurių imtasi, pranešama Komitetui ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų arba per kitą ilgesnį Komiteto nustatytą laiką. 20. Komitetas turi teisę tikrinti, kaip vykdomi Tarybos sprendimai, mero potvarkiai, kaip atsižvelgiama į Komiteto rekomendacijas. 21. Komitetas gali siūlyti Savivaldybės kontrolieriui organizuoti patikrinimus bei revizijas Administracijoje, Savivaldybės įmonėse, įstaigose, organizacijose. 22. Komitetas iš savo narių gali sudaryti pakomitečius ir išrinkti jų pirmininkus. Pakomitečių narių gali būti ne daugiau kaip trys. 23. Komitetas gali paskirti klausimo pranešėją, kuris rengia Komiteto nuomonę ir pristato Komiteto nariams.

V. KOMITETO SPRENDIMŲ PRISTATYMAS TARYBOS POSĖDYJE

24. Jei Komiteto sprendimas yra skirtingas nei rengėjų pateiktas Tarybos sprendimo projektas, Komiteto pirmininkas ar jo įgaliotas Komiteto narys pristato Komiteto sprendimą/siūlymus Tarybos posėdyje ir kviečia Tarybos narius dėl jų balsuoti.

Paslaugų ir miesto ūkio komiteto darbo veiklos reglamentas

PATVIRTINTA: Savivaldos plėtojimo komiteto 2020 m. rugsėjo 15 d. protokolu Nr. 4-1986-(1.1.22-T1)

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS SAVIVALDOS PLĖTOJIMO KOMITETO VEIKLOS REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Savivaldos plėtojimo komitetą (toliau – Komitetas) sudaro 6 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai. Komiteto pirmininką ir pavaduotojus mero siūlymu skiria Komitetas.

II. KOMITETO VEIKLOS KRYPTYS

1. Savivaldos plėtojimo komitetas: 1.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl: 1.1.1. Savivaldybės santykių su visuomene ir bendruomenėmis ir visuomeninėmis organizacijomis; 1.1.2. geresnio valdymo ir biurokratijos mažinimo; 1.1.3. išmanaus miesto koncepcijos įgyvendinimo bei informacinių ir ryšių technologijų plėtros Savivaldybėje bei Vilniaus mieste; 1.1.4 Savivaldybės seniūnijų veiklos plėtojimo ir Savivaldybės santykių su seniūnaičiais; 1.1.5. žmogaus teisių, tautinių bendrijų ir religinių bendruomenių; 1.1.6. ryšių su kitomis Lietuvos ir užsienio savivaldybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; 1.1.7. jaunimo politikos bei jaunimo organizacijų. 1.2. kontroliuoja administracinių komisijų ir kitų Savivaldybės teritorijoje esančių valstybinių ir visuomeninių institucijų veiklą užkertant kelią administraciniams teisės pažeidimams, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos; 1.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 1.1 punkte, o Tarybos ir Mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.

III. KOMITETO DARBO TVARKA

1. Posėdis yra pagrindinė Komiteto veiklos forma. 2. Komiteto posėdžiai rengiami val. esant būtinybei. Posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį arba kartą per du mėnesius atostogų metu. 3. Posėdžiai šaukiami Komiteto pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 Komiteto narių siūlymu. Komiteto pirmininkas turi sušaukti posėdį, jeigu tai raštu arba elektroniniu paštu siūlo ne mažiau kaip 1/3 Komiteto narių. Jeigu Komiteto pirmininkas per 7 dienas posėdžio nesušaukia, jį gali sušaukti ne mažiau kaip 1/3 Komiteto narių. 4. Komiteto posėdžiui medžiagą Administracijos daliniai pateikia ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki posėdžio iki 17 val., pateikdami visą svarstymo medžiagą. Vėliau pateikti klausimai įrašomi į kito Komiteto posėdžio darbotvarkę. Dėl itin skubių papildomų klausimų įtraukimo į darbotvarkę Komiteto nariai apsisprendžia posėdžio pradžioje balsuodami. 5. Sprendimų, protokolinių nutarimų, mero potvarkių, Administracijos direktoriaus įsakymų projektai turi būti Komitetui pateikiami parengti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1224 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybėje teikiamų (priimamų) teisės aktų projektų rengimo ir derinimo taisykles. Projektai ir raštai su pridedama medžiaga, neįrašyti į Savivaldybės informacinę sistemą „@vilys“ ir neperduoti Komiteto posėdžiui per Savivaldybės informacinę sistemą „@vilys“, nepriimami. 6. Komiteto nariai apie posėdžio sušaukimą ir parengtus svarstyti klausimus informuojami elektroniniu būdu pateikiant posėdžio darbotvarkę ir visą svarstymo medžiagą per Savivaldybės informacinę sistemą „@vilys“ ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki Komiteto posėdžio. Komiteto posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki Komiteto posėdžio pradžios paskelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje. 7. Komiteto narys, negalintis dalyvauti posėdyje, turi informuoti apie tai Komiteto padėjėją. 8. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komiteto narių. Sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia Komiteto pirmininko balsas. Jei komiteto pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. 9. Komiteto nario svarstomu klausimu pareikšta atskira nuomonė įrašoma į protokolą ir skelbiama kartu su Komiteto sprendimu. 10. Išimtiniais atvejais, kai reikalinga skuba, Komitetas gali priimti sprendimą rengti posėdį apklausos būdu, tačiau tik tuo atveju, jeigu apklausai pritaria ne mažiau kaip pusė Komiteto narių. Posėdžio apklausos būdu darbotvarkė Komiteto nariams išsiunčiama ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną, kartu elektroniniu būdu pateikiant svarstymo medžiagą. 11. Komiteto posėdžiai yra protokoluojami, o sprendimai pateikiami raštu. Posėdžio protokolas surašomas ne vėliau kaip per tris dienas ir pateikiamas pasirašyti pirmininkui. Komitetų posėdžių metu daromas garso įrašas. Komitetų posėdžių garso įrašai saugomi informacijos laikmenose. 12. Komiteto posėdžiai yra vieši. Kai Komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, Komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. Atviruose posėdžiuose gali dalyvauti žiniasklaidos atstovai ir iš anksto užsiregistravę arba komiteto narių kviesti bei komiteto sutikimą gavę asmenys. Patariamojo balso teise gali dalyvauti kitų komitetų nariai, taip pat ekspertai, Savivaldybės administracijos tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys, kai Komitetas nusprendžia, kad tai reikalinga sprendžiant svarstomus klausimus, bei seniūnaičiai – svarstant su seniūnaitijos gyventojais susijusius klausimus. Komitetas gali apriboti posėdyje dalyvaujančių kviestinių asmenų skaičių. 13. Kiekvienu darbotvarkės klausimu paprastai daromas vienas pagrindinis pranešimas, kurio trukmę nustato posėdžio pirmininkas, suderinęs su pranešėju, bet ne ilgiau kaip 10 min. Papildomam pranešimui (jei jis reikalingas), pasisakymams ir baigiamajam žodžiui skiriama iki 5 min. Po pranešimo skiriama laiko klausimams. Atsakymas į vieną klausimą turi trukti ne ilgiau kaip 3 min., o pats klausimas – ne ilgiau minutės. Klausimai nutraukiami, jei tam pritaria dauguma posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių. 14. Komitetas iš savo narių gali sudaryti pakomitečius ir išrinkti jų pirmininkus. Pakomitečių narių gali būti ne mažiau kai trys. 15. Jei Komitetas priima sprendimą, kuris yra skirtingas nei rengėjų pateiktas Tarybos sprendimo projektas, Komiteto pirmininkas ar jo įgaliotas Komiteto narys pristato Komiteto sprendimą/siūlymus Tarybos posėdyje. 16. Komiteto narys privalo informuoti apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, laikantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. KS-4 „Dėl Rezoliucijos dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Rezoliucija) nustatytos tvarkos. 17. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komiteto posėdžiai negali vykti komiteto nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas). Nuotoliniu būdu vyksiančiame posėdyje svarstytini klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų Reglamente ir šiuose Nuostatuose nustatytų reikalavimų ir užtikrinant juose nustatytas komiteto nario teises. Nuotoliniu būdu priimant sprendimus, turi būti užtikrintas Komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.

Švietimo ir kultūros reikalų komiteto veiklos reglamentas (atsisiųsti)

PATVIRTINTA:
Švietimo ir kultūros reikalų komiteto
 2021 m. sausio 20 d.
 protokolu Nr. 4-2147-(1.1.18-T1)

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS ŠVIETIMO IR KULTŪROS REIKALŲ KOMITETO
 VEIKLOS REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Švietimo ir kultūros reikalų komitetas sudaromas Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos sprendimai, mero potvarkiai, Kolegijos protokoliniai nutarimai. Švietimo ir kultūros reikalų komitetą (toliau – Komitetas) sudaro 9 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai. Komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotojus mero siūlymu tvirtina Komiteto nariai.

II. KOMITETO VEIKLOS KRYPTYS

1. Švietimo ir kultūros reikalų komitetas:
1.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:
1.1.1. vaikų ir jaunimo bendrojo lavinimo, papildomo ir neformalaus ugdymo, suaugusių žmonių švietimo organizavimo;
1.1.2. miesto kultūros politikos, kultūrinių ir edukacinių veiklų plėtojimo, poilsio organizavimo;
1.2. prižiūri Savivaldybės administracijos Bendrojo ugdymo skyrių, Ikimokyklinio ugdymo skyrių, Švietimo aplinkos skyrių, Kultūros ir Jaunimo skyrių ir jų reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklą, analizuoja, kaip juose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;
1.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 1.1 punkte, o Tarybos ir Mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.
1.4. kuruoja Kultūros; Švietimo ir jaunimo reikalų; Valstybinės kalbos reikalų visuomenines komisijas.

III. KOMITETO DARBO TVARKA

2. Posėdis yra pagrindinė Komiteto veiklos forma.
3. Komiteto posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per dvi savaites arba per du mėnesius nuo paskutinio posėdžio atostogų metu, paprastai trečiadieniais nuo 13.00 val. (išskirtiniais atvejais posėdžio laikas gali keistis).
4. Komiteto pirmininkas šaukia posėdžius savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių siūlymu. Komiteto pirmininkas turi sušaukti posėdį, jeigu tai raštu (elektroniniu paštu) siūlo ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių. Jeigu komiteto pirmininkas per 7 dienas komiteto posėdžio nesušaukia, jį gali sušaukti ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių.
5. Komiteto posėdžiui medžiagą Administracijos daliniai pateikia ne vėliau kaip iki ketvirtadienio 17.00 val., pateikdami visą svarstymo medžiagą. Vėliau pateikti klausimai įrašomi į kito Komiteto posėdžio darbotvarkę. Dėl papildomų klausimų įtraukimo į darbotvarkę, Komiteto nariai posėdžio pradžioje apsisprendžia balsuodami. Sprendimų, mero potvarkių, protokolinių nutarimų, Administracijos direktoriaus įsakymų projektai turi būti Komitetui pateikti parengti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybėje teikiamų (priimamų) teisės aktų projektų rengimo ir derinimo taisykles. Projektai ir raštai su pridedama medžiaga turi būti įrašyti į informacinę valdymo sistemą „@vilys“. Projektai ir raštai su pridedama medžiaga neįrašyti ir neperduoti Komiteto posėdžiui per Savivaldybės informacinę sistemą „@vilys“ nepriimami.
6. Komiteto nariai apie posėdžio sušaukimą ir parengtus svarstyti klausimus informuojami elektroniniu būdu pateikiant posėdžio darbotvarkę ir visą svarstymo medžiagą per Savivaldybės informacinę valdymo sistemą „@vilys“ ne vėliau kaip iki penktadienio 12.00 val. Komitetų posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios paskelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje.
7. Komiteto narys, negalintis dalyvauti posėdyje, turi informuoti apie tai Komiteto padėjėją.
8. Komiteto posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komiteto narių. Sprendimai priimami bendru sutarimu. Jeigu komiteto sprendimų nepavyksta priimti bendru sutarimu, sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia Komiteto pirmininko balsas. Jei komiteto pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Komiteto posėdžiui vykstant nuotoliniu būdu, komiteto nariai gali balsuoti žodžiu pakeliant ranką arba naudojant elektronines balsavimo priemones, kurių rezultatai, iškart po balsavimo, įgarsinami. Komiteto nario pareikšta atskiroji nuomonė yra įrašoma į protokolą ir skelbiama kartu su komiteto sprendimu.
9. Komitetas gali priimti sprendimą dėl skubių klausimų apklausos būdu (išskyrus finansavimo klausimus), tačiau tik tuo atveju, jeigu tam pritaria daugiau nei pusė komiteto narių. Klausimai svarstymui turi būti pateikti parengti, t.y. užregistruoti informacinėje valdymo sistemoje „@vilys“ bei pavizuoti. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komiteto posėdžiai negali vykti komiteto nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, komiteto posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu, realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas). Nuotoliniu būdu vyksiančiame komiteto posėdyje svarstytini klausimai bei sprendimų projektai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame punkte ir komiteto veiklos reglamente nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiuose nuostatose nustatytas komiteto nario teises. Nuotoliniu būdu priimant komiteto sprendimus, turi būti užtikrintas komiteto nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.
Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti Savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti kuo skubiau lemtų neigiamus padarinius Savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu komitetų posėdžių darbotvarkės gali būti paskelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje ir apie komiteto posėdžio laiką ir jame svarstytinus klausimus visais šiais atvejais pranešama per trumpesnį, negu 6 punkte nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki komiteto posėdžio pradžios.
10. Komiteto posėdžiai yra vieši bei vykdoma jų tiesioginė transliacija, numatytomis techninėmis priemonėmis. Kai Komiteto posėdyje svarstomas su valstybės tarnybos, komercine paslaptimi ar asmens duomenimis susijęs klausimas, Komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. Tokie klausimai į komiteto darbotvarkę įtraukiami pirmaisiais punktais. Atviruose posėdžiuose gali dalyvauti žiniasklaidos atstovai ir iš anksto užsiregistravę arba Komiteto narių kviesti bei Komiteto sutikimą gavę asmenys. Komiteto darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti suinteresuoti asmenys, kai komitetas nusprendžia, kad šių asmenų dalyvavimas yra reikalingas sprendžiant svarstomus klausimus. Komiteto posėdyje, esant poreikiui, gali dalyvauti kitų komitetų nariai. Visuomenės atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai ‒ gali dalyvauti Komiteto posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų sprendimo variantus. Organizacijoms nepriklausantys asmenys gali dalyvauti komiteto posėdyje, jeigu svarstomi su jais susiję darbotvarkės klausimai. Komitetas gali prašyti suinteresuotų asmenų komiteto posėdyje pateikti nuomonę svarstomais klausimais. Komiteto posėdžio pirmininkui sutikus, posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems asmenims gali būti leidžiama kalbėti svarstomais su jų veikla susijusiais klausimais.
Dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis kviečia Komiteto pirmininkas. Komiteto posėdyje pageidaujantys dalyvauti suinteresuoti asmenys privalo ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki posėdžio pradžios pateikti raštu Komitetui prašymą. Jame turi būti nurodyta posėdyje pageidaujančio dalyvauti asmens (asmenų) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, jį (juos) delegavusi organizacija ir kokį darbotvarkės klausimą svarstant norima dalyvauti. Komiteto atsakingas darbuotojas apie svarstytinus klausimus ir kvietimą į komiteto posėdį turi pranešti (elektroniniu paštu) kviečiamiems asmenims ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki komiteto posėdžio dienos. Komitetas gali apriboti posėdyje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų skaičių.
11. Komitetas pasilieka teisę atskirais atvejais aptarti klausimo sprendimą dalyvaujant tik Komiteto nariams.
12. Kiekvienu darbotvarkės klausimu paprastai daromas vienas pagrindinis pranešimas, kurio trukmę nustato posėdžio pirmininkas, suderinęs su pranešėju, bet ne ilgiau kaip 10 min. Papildomam pranešimui (jei jis reikalingas), pasisakymams ir baigiamajam žodžiui skiriama iki 5 min. Po pranešimo skiriama laiko klausimams. Atsakymas į vieną klausimą turi trukti ne ilgiau kaip 3 min., o pats klausimas – ne ilgiau minutės. Klausimai nutraukiami, jei tam pritaria dauguma posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių.
13. Komiteto posėdžiai yra protokoluojami, o sprendimai pateikiami raštu. Posėdžio protokolas surašomas dviejų dienų laikotarpyje ir, pasirašius padėjėjai, pateikiamas pasirašyti pirmininkui. Komiteto posėdžių metu daromas garso įrašas. Komiteto posėdžių garso įrašai saugomi informacijos laikmenose.
14. Protokolo išrašai pateikiami Administracijos daliniams, Savivaldybės įmonėms, Tarybai, Komitetams dviejų dienų laikotarpyje po protokolo pasirašymo.

____________________