Gamtos paveldo objektai – tai saugomi gamtiniai kraštovaizdžio elementai – išskirtiniai rieduliai, atodangos, olos, atragiai, kalvos, šaltiniai ir versmės, senvagės, medžiai, saugomų augalų augimvietės ir saugomų gyvūnų radavietės. Vilniuje yra 33 gamtos paveldo objektai. Jų skaičius po truputį kinta – įtraukiami nauji ir vertingi objektai.
- Valakampių atodanga
Valakampių atodanga yra Vilniaus šiaurinėje dalyje, Valakampių mikrorajone, miškingame dešiniajame Neries krante. Ji įdomi savo geologiniu požiūriu. Atodangos apatinėje dalyje yra Snaigupėlės tarpledynmečio gitijos 3-4 metrų sluoksnis. Užima 0,023 ha plotą.
Išsamus aprašymas,
schema su apsaugos zonomis. - Vingio parko šaltinis
Hidrogeologinis kraštovaizdžio objektas, esantis Vingio parke, netoli Vingio parko liepų alėjos, miškingame Neries šlaite.
Išsamus aprašymas,
schema su apsaugos zonomis. - Gariūnų sufozinis cirkas
Miškingame šlaite tarp Gariūnų ir Titnago gatvių, susiformavęs geomorfologinis objektas. Priklauso Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniui. Tai vertingas ir retai pasitaikantis sufozinis cirkas – apvalus, lyg arena per ardymo procesus susidaręs reljefas – su šaltiniuotais šlaitais ir dugnu.
Išsamus aprašymas,
schema su apsaugos zonomis. - Rokantiškių kalva
Tai geomorfologinis gamtos paveldo objektas ir aukščiausias Vilniaus mieste taškas – 230,7 m abs. a. Ši medžiais apaugusi kalva patenka ir į Tuputiškių geomorfologinio draustinio teritoriją. Parengus Rokantiškių kalvos vietovės detalųjį planą, planuojama ją pritaikyti rekreacijai, įrengti apžvalgos aikštelę.
Išsamus aprašymas,
schema su apsaugos zonomis. - Atragis Sudervėlės slėnyje
Išraiškingas atragis išsidėstęs šalia Sudervėlės slėnio dešinėje pusėje, tarp Rojaus ir Auros gatvių. Tai geomorfologinis objektas. Dalis atragio teritorijos yra kultūros paveldo objektas – Gudelių piliakalnis.
Išsamus aprašymas,
schema su apsaugos zonomis. - Kardalapio garbenio (Cephalanthera longifolia) augavietė
Botaninis objektas. Augimvietė užima 8,6 ha. Saugoti šią vietą būtina, nes joje auga į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas labai retas augalas – kardalapis gerbenis.
Išsamus aprašymas,
schema su apsaugos zonomis. - Augalų įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą augavietė
Cedrono upelio slėnis ties Baltupiais saugomas, kaip unikalių ir retų augalų augavietė. Ant plačialapiais miškais apaugusių šlaitų auga plačialapis begalis (Laserpitium latifolium), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), miškinė monažolė (Glyceria nemoralis).
Išsamus aprašymas,
schema su apsaugos zonomis. - Pilių parko medžių grupė
Išskirtinių matmenų ir amžiaus vinkšna, liepa ir klevas auga pačioje Vilniaus širdyje – Pilių parke. Tai Lietuvos parkams būdingų rūšių, seni, gyvybingi medžiai, kuriuos siekiama išsaugoti.
Išsamus aprašymas,
schema su apsaugos zonomis. - Katedros aikštės paprastųjų klevų grupė
Vilniaus Katedros aikštės pietinėje dalyje, prie Šventaragio ir L. Stuokos-Gucevičiaus gatvių sankirtos auga įspūdingi klevai, kurie saugomi kaip botaninis gamtos paveldo objektas.
Išsamus aprašymas,
schema su apsaugos zonomis. - Katedros aikštės medžių grupė
Vilniaus Katedros aikštėje pietinėje dalyje, prie Šventaragio gatvės, auga dvi sidabrinės liepos ir paprastasis skirpstas. Siekiama išsaugoti šiuos brandžius medžius urbanizuotoje Vilniaus miesto istorinėje aplinkoje.
Išsamus aprašymas,
schema su apsaugos zonomis. - Pilių parko liepų grupė
Vilniaus Katedros aikštėje pietinėje dalyje, prie Šventaragio iš Barboros Radvilaitės gatvių, auga trys paprastosios liepos. Jos saugomos kaip botaninis gamtos paveldo objektas.
Išsamus aprašymas,
schema su apsaugos zonomis. - Pilių parko kaštonų ratas
Vilniaus senamiestyje, Pilių parke, Gedimino kalno papėdės pietinėje pusėje šalia vasaros kavinės „Rotonda“ auga kaštonų ratas. Manoma, kad prieš maždaug 60 metų čia buvo pasodinti 35 kaštonai, šiuo metu išlikę 29. Jų būklė gera ir jie yra saugomi kaip botaninis gamtos paveldo objektas.
Išsamus aprašymas,
schema su apsaugos zonomis. - Seniausias ąžuolas
Bernardinų sode auga, kol kas seniausias aptiktas ąžuolas Vilniuje. Manoma, kad jam gali būti 400–500 metų.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Bernardinų sodo paprastasis ąžuolas
Brandus, įspūdingų matmenų šimtametis ąžuolas auga Vilniaus miesto istorinėje vietoje – Bernardinų sode, šalia pagrindinio tako. Jo būklė gera. Jis saugomas kaip botaninis gamtos paveldo objektas.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Bernardinų sodo ąžuolų grupė
Vilniaus Bernardinų sodo botaninėje ekspozicijoje auga trys šimtamečiai ąžuolai. Deja, vienas iš jų nudžiūvęs. Iš dviejų gyvybingų ąžuolų vieno viršūnė nupjauta, pažeistas kamienas. Jie saugomi, kaip gamtos paveldo objektai.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Bernardinų sodo medžių grupė
Vilniaus Bernardinų sode, šalia pasivaikščiojimui skirtų takų, auga reti įspūdingų matmenų, introdukuotų rūšių brandūs medžiai – du amūriniai kamšteniai ir dvi Krymo (grakščioji) liepos. Manoma, kad medžiams, daugiau nei šimtas metų.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Keturkamienė didžialapė liepa
Vilniaus Bernardinų sode auga šimtametė keturkamienė didžialapė liepa. Ji saugoma kaip botaninis gamtos paveldo objektas.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Keturkamienis paprastasis uosis
Vilniaus Bernardinų sode auga keturkamienis paprastasis uosis. Jo būklė gera, iš keturių, likę trys kamienai. Amžius daugiau nei šimtas metų.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Bernardinų sodo uosis
Centrinėje Bernardinų sodo dalyje auga įspūdingų matmenų, daugiau nei šimto metų uosis. Jis saugomas kaip botaninis gamtos paveldo objektas.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Kalnų parko pušis
Kalnų parko Dainų slėnio pietvakarinis kalvos šlaite, už žiūrovų tribūnų, auga daugiau nei šimto penkiasdešimties metų dvikamienė paprastoji pušis. Ji saugoma kaip botaninis gamtos paveldo objektas.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Seniausia liepa
Antakalnyje, Sapiegų parke prie buvusios ligoninės pastato, vakariniame parko pakraštyje auga seniausia Vilniaus liepa. Manoma, kad jai daugiau nei trys šimtai metų. Mažalapė dvikamienė liepa mena laikus, kai buvo kuriamas Sapiegų rūmų parkas. Aukštis – apie 28 m. Kamieno apimtis 1,3 m. aukštyje – apie 4,40 m.
Išsamiausia informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Prezidentūros parko ąžuolai
LR Prezidentūros parke auga dešimt ąžuolų senolių, kurie skaičiuoja daugiau nei šimtą penkiasdešimt metų. Tvirti ir įspūdingi ąžuolai – geros būklės. Jie saugomi kaip gamtos paveldas.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Filologų beržas
Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kieme (Universiteto g. 5, Vilnius) auga karpotasis beržas, kuris dar žinomas, kaip filologų beržas arba Poezijos pavasario beržas. Nors apie 2002 m. senasis beržas išvirto, jo vietoje atsodintas naujas. Prie beržo mėgsta rinktis filologijos fakulteto studentai, vyksta poezijos pavasario skaitymai. Medis dendrologinės vertės neturi, neišsiskiria nei amžiumi nei matmenimis, tačiau jis įvertintas istoriniu požiūriu ir paskelbtas gamtos paveldo objektu.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - VU M. Daukšos kiemo liepa
Vilniaus universitete M. Daukšos kieme (Universiteto g. 7, Vilnius) auganti šimtametė liepa saugoma kaip gamtos paveldo objektas. Ant medžio kamieno įtaisyta nežinomo autoriaus išdrožta koplytėlė – senovės karžygys su kardu.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - S. Daukanto atminimo ąžuolas
Vilniaus universiteto S. Daukanto kieme (Universiteto g. 5, Vilnius) švenčiant 400 metų Vilniaus universiteto įkūrimą pasodintas ąžuolas. Ąžuoliukas atvežtas iš S. Daukanto gimtojo Klevų kaimo Skuodo rajone. Pusę amžiaus skaičiuojantis ąžuolas įtrauktas į gamtos paveldo objektų sąrašą.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - VU A. Mickevičiaus kiemo uosis
Vilniaus universiteto A. Mickevičiaus kiemo (Pilies g. 13, Vilnius) auga paprastasis uosis. Dabartinis kiemo vaizdas susiformavo XIX a. pabaigoje, gali būti kad uosis sodintas tuo laiku, nes uosiui – daugiau nei šimtas metų. Jo būklė gera ir jis įtrauktas į gamtos paveldo objektų sąrašą.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Kedrinė pušis
Antakalnyje netoli 10 ir 12 numeriu pažymėtų sklypų auga reta kedrinė pušis. Dėl jų retumo, kedrinės pušys Lietuvoje saugomos.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - P. Vileišio rūmų kiemo Klevų ratas
Petro Vileišio rūmų ansamblio (dabar – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto) kieme auga šešių klevų grupė. Įspūdingi medžiai skaičiuoja daugiau nei šimtą metų ir yra saugomi kaip gamtos paveldo objektas.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Žvėryno šešiakamienė liepa
Žvėryne, Sielių g. 64, auga šešiakamienė liepa. Bendra visų kamienų apimtis apima daugiau nei šešis metrus. Liepa – virš šimto metų. Įspūdingos formos medis – saugomas gamtos paveldo objektas.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Žvėryno glaustašakis ąžuolas
Žvėryne, Sielių g. 66, yra retai pasitaikančios glaustašakės lajos formos ąžuolas. Jam daugiau nei šimtas metų. Retas medis – saugomas gamtos paveldo objektas.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Lazdynų liepa
Lazdynuose, vaikų lopšelio-darželio „Obelėlė“ teritorijoje (Architektų g. 204, Vilnius) auga daugiau nei šimto penkiasdešimties metų liepa. 2,5 metrų aukštyje ji šakojasi į du kamienus, dar vienas kamienas nupjautas. Išskirtinių matmenų medis – saugomas gamtos paveldo objektas.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Vingio parko liepų alėja
Vingio parke auga daugiau nei du šimtmečius skaičiuojanti liepų alėja. Kairėje pusėje botanikos sodo kryptimi auga 18 senų liepų, dešinėje pusėje – 23 senos liepos. Likę 8 pašalintų liepų kelmai, tarpuose pasodinta 15 jaunų liepaičių. Alėją sudaro dvi liepų eilės, tarp kurių atstumas – 4 m. Liepų alėja – Jėzuitų vienuolyno ir kitų statinių komplekso vertingųjų savybių sudėtinė dalis.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis. - Senmedžiai
Vilniaus senamiestyje, viešbučio „Vilniaus Narutis“, „Kristupo“ kavinės ir gyvenamųjų namų kiemas (buvęs Medicinos kolegijos kiemas – pirmoji Vilniaus universiteto Botanikos sodo vieta) auga keturi senmedžiai – du klevai, uosis ir liepa. Jų amžius siekia daugiau nei du šimtus metų.
Išsami informacija,
schema su apsaugos zonomis.
Vilniaus miesto teritorijoje saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas
Vilniaus miesto teritorijoje saugomų gamtos paveldo objektų schema
Planuojama įtraukti į gamtos saugomų paveldo objektų sąrašą:
1. Salų kaimo ąžuolyną (penkiasdešimt paprastųjų ąžuolų), esantį Grigiškių seniūnijoje, Vilniaus miesto savivaldybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu ir patvirtinti šio botaninio gamtos paveldo objekto schemą (pridedama).
2. Ąžuolų giraitę (septyniolika paprastųjų ąžuolų), trijų paprastųjų ąžuolų grupę bei penkis pavienius paprastuosius ąžuolus, augančius Lazdynų seniūnijoje, Vilniaus miesto savivaldybės saugomais botaniniais gamtos paveldo objektais ir patvirtinti šių botaninio gamtos paveldo objektų schemas (pridedamos).
Arch. V. E. Čekanausko ąžuolas
Ąžuolų giraitė prie Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos
Apsaugos ir tvarkymo reglamentas
Vilniaus miesto Tarybos sprendimas dėl saugomų gamtos paveldo objektų schemų
Bernardinų sodo ąžuolai