Bernardinų sodas užima 7,8 ha teritoriją. Šiame sode rasite: dekoratyvinius želdinius, suolus, botanines augalų ekspozicijas, tvenkinį, suolus, apšvietimą, šiukšliadėžes, vaikų žaidimų aikšteles, karuselę, gertuves, grojantį fontaną, petankės aikštelę, lauko šachmatus, šachmatų stalus, kavines, vasaros biblioteką ir skaityklą, Vilnelės upę, seniausią Vilniaus ąžuolą, viešąjį tualetą.
Bernardinų sodas veši Centrinėje Vilniaus miesto senamiesčio dalyje. Turtingos miesto architektūros komplekso pakraštyje teritorija vaidina galbūt svarbiausio miesto parko vaidmenį. Malonūs pasivaikščiojimai siauromis senamiesčio gatvėmis, Aušros vartų lankymas, gėrėjimasis rotuše, katedra, Vilniaus universitetu, gali pasibaigti Bernardinų bažnyčios ansamblio prieigose esančiu Bernardinų sodu.
Gedimino kalno bei Kalnų parko papėdė, Vilnelės ir Neries upės santakos prieigos turėjo būti vaizdingos nuo seniausių laikų. Šias dienas pasiekia tik legendos apie Šventaragio slėnyje degintus ir laidotus valdovus. Ar parko vietoje galėjo būti pagoniška šventykla, lieka atviras klausimas. Yra žinoma, jog 1469 metais karalius Kazimieras Jogailaitis pakvietė į Vilnių vienuolius bernardinus ir teritoriją padovanojo jiems. Tai galėtų būti vadinama miško ar laukinių pievų sukultūrinimo pradžia. Manoma, kad vienuoliai pirmiausia teritoriją naudojo kaip ūkinę vietą – daržą, sodą. Ir šiandien apie šią atokvėpio vietą kalbame tik kaip apie sodą, glaudžiai susiliejantį su Sereikiškių parko teritorija.
Daržo virtimas sodu gali būti siejamas su Vilniaus universitetu. Pilies g. 22-ojo namo kieme įkurtas Botanikos sodas turėjo potencialo plėstis, todėl buvo priimtas sprendimas nupirkti žemės sklypą Sereikiškių parke. Profesorius Stanislovas Bonifacijus Jundzilas 1799 m. pradėjo sodo kūrimo darbus. Mieste suplanuotas peizažo tipo Botanikos sodas. Buvo iškasti tvenkiniai, kanalai, pastatyta pavėsinių, įrengti tilteliai. Augalai iš Pilies gatvės buvo perkelti į naująjį sodą. Vėliau dėl nuolatinio karo ir taikos virsmo teritorija buvo tai prižiūrima, tai apleidžiama. Naujausia parko rekonstrukcija, lėmusi dabartini vaizdą, atlikta 2013 metais. Vienas iš darbų tikslų buvo atkurti XIX amžiaus aplinką, kurios autorius buvo dailininkas Vladislovas Štrausas. Dabartinis parkas turi dalių, kurios pasakoja istoriją.
Bernardinų sodo ir vienuolyno dalys yra ryškiai atskirtos. Įeinant į parką pro pagrindinius vartus, nuo Barboros Radvilaitės gatvės, dešinėje pusėje yra stilizuota parko dalis su klasikiniu geometriniu želdinių išdėstymu, primenančiu klasikinį baroko ar renesanso vaizdą. Kairėje pusėje yra Bernardinų vienuolyno sodo dalis, dabar vadinama tiesiog Botanika. Pagrindinis takas, atkartojantis senovinę Vilnelės vagą, šiandien veda prie centrinio fontano. Štrauso laikais takas vedė link dabartinio fontano vietoje buvusio lauko teatro.
Bernardinų sodas atlieka reprezentacinio parko vaidmenį. Jam būdingos atviros ir uždaros erdvės, rožynai, alpinariumai, tvenkiniai, fontanai. Parkas – tai savitas kraštovaizdis, neeilinis peizažas. Iš įvairių vietų atsiveria patrauklios Vilnelės, Trijų kryžių kalno tolimosios perspektyvos. Žvilgsnį nuo žemės keliant aukštyn matome apatinį gėlynų, tarpinį krūmynų ir viršutinį medžių aukštą. Želdiniuose vyrauja lapuočiai. Sode daugiausia auga šalies florai būdingi medžiai : liepos, uosiai, ąžuolai, klevai, šermukšniai. Auginami įvairūs krūmai – rododendrai, hortenzijos, alyvos, jazminai, ievos, lanksvos, rožės, kukmedžiai. Auginamos gėlės: vienadieniai, irisai, echiopsai, melvenės, levandos, arunkos, hostai, gausu viksvų. Dėl medžių, krūmų, gėlynų buveinių įvairovės ir dėl upės teritorijoje gausi paukščių įvairovė. Didžiausia puošmena – inkiluose perintys didieji dančiasnapiai. Gausu smulkių paukščių: kikilių, liepsnelių, žaliukių, svilikų, devynbalsių, pečialindų. Dažni kėkštai, strazdai, geniai.
Bernardinų sode, ties vartais į Šv. Brunono Bonifaco gatvę, auga seniausias miesto ąžuolas. Jam apie 400 metų. Medis paskelbtas botaniniu gamtos paveldo objektu. Ąžuolo kamienas įplyšęs, skilęs, drevėtas, o šaknų sistema pažeista. Dėl šių priežasčių medžiui atlikta profesionali arboristinė priežiūra. Siekiant padidinti augalo stabilumą pažemintas medžio svorio centras ir diržais sutvirtinta laja.
Iš rytų pusės sodą juosia Vilnelė. Upė labai srauni, vanduo joje šniokščia tarsi kalnų upokšnyje. Vagoje gausu žvyro ir akmenų. Rudenį čia galima pamatyti migruojančias lašišas. Upėje vienur kitur galima pastebėti kylančius šaltinėlius.
Bernardinų sodas yra vienas gražiausių atokvėpio kampelių Vilniaus senamiestyje. Verta jame pabūti.
Daugiau informacijos https://www.vilniausparkai.lt/bernardinu-sodas/