Naujininkų parkas užima 12,47 ha teritoriją. Tai mišku ir krūmais apauganti pieva Naujininkų mikrorajone, tarp Kaminkelio ir Žirnių gatvių.
Parke rasite: giraites, pievas, išmintus pasivaikščiojimo takus, suolus, šiukšliadėžes, vaikų žaidimų aikštelę, tinklinio aikštę, vaismedžių sodą.
Šiandien į šią teritoriją įžengti sunku, nėra aiškaus tako, įėjimo. Pakelės apžėlusios kone dviejų metrų aukščio piktžolėmis. Tik įveikus šias kliūtis galima pradėti skaičiuoti teritorijos vertingąsias savybes.
Pirmiausia pastebime laisvas erdves. Žmogus ieško vietos, kur galėtų nukreipti žvilgsnį į tolį. Tai ne tik poilsis akims, tai vieta mintims įsibėgėti. Naujininkų lauke, žvelgiant į tolį, matosi banguotas vietovės reljefas.
Antra Dievo arba gamtos dovana, vertingoji savybė yra savaime užžėlusios giraitės. Jos jaunos, kuriančios būsimos rekreacinės zonos karkasą. Beržynai, drebulynai, įvairiais medžiais apžėlę apleisti sodai. Ten, kur miškas pasisėjo ir išaugo pats, nuo pečių nukrenta rūpesčių našta. Giraites dešimtmečius tikrino sausros, liūtys, vėjai, šalnos, pūgos, snieglaužos, oro tarša, laukiniai gyvūnai, vabzdžiai ir ligos. Natūralios giraitės yra atsparios kraštutinėms oro sąlygoms ir klimato kaitos kontekste patikimos. Todėl smagu, kad miško sodinti nuo nulio gali neprireikti. Miškas – vertingas teritorijos objektas, saugotinas dėl kraštovaizdžio įvairovės ir mozaikiškumo. Jaunuolynų dėka teritorija tampa turtinga tiek pievos, tiek ir miško augalų, gyvūnų, grybų karalystėmis.
Kaip bebūtų keista, pagrindiniai teritorijos tvarkymo darbai bus susiję su miško valdymu. Miškų zonoje pievos yra linkusios apželti krūmais, o vėliau tais pačiais medžiais, todėl teritoriją planuojama šienauti. Žmogui reikia įsikišti, kad miškas ir pieva galėtų būti šalia. Šienavimas yra pagrindinė pievų ekosistemos palaikymo priemonė. Už šienavimą yra geriau tik ganymas. Kodėl? Mat šienapjovė žolę pjauna lygiai. O va karvė, ožka ar arklys vaikštinėja po pievą ir renkasi sau mėgstamo skonio augalus. Kai žolynas būna selektyviai skabomas, augalų įvairovė lieka didesnė. Deja, tokių ūkininkų Naujininkuose neturime. Todėl bent vieną kartą per metus žolė bus nupjaunama.
Šienavimas, kai jo tikslas nėra pagaminti maistingo pašaro, gali būti derinamas su konkrečių gyvūnų rūšių poreikiais. Pievose ant žemės peri įvairūs paukščiai – vieversiai, kalviukai, kiauliukės kt. Dalis sparnuočių yra reti, antai, įvairūs tilvikai, griežlės arba dabar nykstančios kurapkos.
Beje, Vilniuje rūpintis pievų kokybe seniai įprasta. Ar jūs tai pastebėjote? Daugelis gražiausių Pavilnių regioninio parko vietų – Pūčkoriai, Markučiai, Ribiškės yra savivaldybės reguliariai šienaujamos. Tik tai ir padeda išlaikyti teritorijų savitumą.
Naujininkų teritorijos puošmena – žydintys ir vaisius vedantys medeliai bei krūmai. Ramybė ir užmarštis leido užaugti dailioms gudobelėms, jų čia labai daug. Tai išties puikūs medeliai, išvaizdžia, tvarkinga laja, kuri natūraliai auga lyg apgenėta. Pavasarį gudobelės žydi kaip obelys. Rudenį ir žiemą raudonuoja uogomis, panašiomis į rojaus obuoliukus. Augalo žiedai vilioja bites, o vaisiai paukščius. Gudobelės – svarbus Naujininkų vietovės štrichas. Be jų pievose dar auga stambios laukinės kriaušės, laukinės obelys ir šunobelė. Apskritai pievoje su giraitėmis labai daug ornitochorinių – paukščius viliojančių augalų.
Svarbus artėjantis darbas – invazinių augalų naikinimas. Dabartinė situacija nėra bloga, niekur nėra pavėluota. Kanadinė rykštenė pasisėjusi tik kai kur, kuokštais, o uosialapio klevo auga tik pavieniai medžiai.
Apleista pieva gali tapti lankomu objektu. Vienoje vietoje, tarp kalvų yra natūraliai išmintas takas. Vadinasi, poreikis lankytis jau yra. Kai bus išgrynintos idėjos, suformuluota vietovės funkcija ir pradėti teritorijos tvarkymo darbai, Vilniaus miestas pasipuoš dar viena vieta, kurioje bus svarbi gamta ir žmogus.
Daugiau informacijos https://www.vilniausparkai.lt/naujininku-teritorija/