DĖL PRITARIMO PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMUI PAGAL KLIMATO KAITOS PROGRAMOS PRIEMONĘ „ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ (SAULĖS, VĖJO) PANAUDOJIMAS VALSTYBĖS, SAVIVALDYBIŲ, TRADICINIŲ RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ, RELIGINIŲ BENDRIJŲ AR CENTRŲ ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIAMS“

21. DĖL PRITARIMO PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMUI PAGAL KLIMATO KAITOS PROGRAMOS PRIEMONĘ „ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ (SAULĖS, VĖJO) PANAUDOJIMAS VALSTYBĖS, SAVIVALDYBIŲ, TRADICINIŲ RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ, RELIGINIŲ BENDRIJŲ AR CENTRŲ ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIAMS“. Pranešėjas Energetikos skyriaus vedėjas Ilja Karužis pristato sprendimo projektą, kurį svarstė ir kuriam pritarė Aplinkos ir energetikos, Paslaugų ir miesto ūkio, Savivaldos plėtojimo, Ekonomikos ir finansų komitetai. Miesto plėtros komitetas pritarė Tarybos sprendimo projektui ir paprašė rengėjų raštu kreiptis į LR Aplinkos ministeriją, Aplinkos projektų valdymo agentūrą, LR Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl tvarkos, kuomet Aplinkos projektų valdymo agentūra finansuoja projektus su sąlyga, jog pirmiausiai pirkimas turi būti vykdomas per Centrinę projektų valdymo agentūrą, o ne viešųjų pirkimų būdu, keitimo. Sprendimo projekto tikslas – vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu vienas iš uždavinių yra iki 2030 metų elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį padidinti ne mažiau kaip iki 70 procentų ir siekti, kad iki 2045 metų ši dalis sudarytų 100 procentų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetiko įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, viena iš Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijų yra įgyvendinti energijos efektyvumo didinimo priemones. Taip pat AEI projektų įgyvendinimas yra aktualus ir Vilniaus miesto siekiui tapti klimatui neutraliu miestu iki 2030 metų pagal Europos Komisijos misiją „Iki 2030 m. – pažangieji neutralaus poveikio klimatui miestai“. Objektai AEI projektų vystymui buvo atrinkti pagal atliktą saulės jėgainių įrengimo galimybių studiją, kurios dėka buvo įvertintos trys alternatyvos – saulės elektrinė ant stogo, saulės elektrinė saulės parke analogiško dydžio kaip ir stoginė saulės elektrinė, saulės elektrinė parke, padengianti objekto poreikius. Įvertinus atskiras objektų savybes galutinis sprendimas yra grindžiamas ekonominio pagrįstumo principu. Įvertinus 317 objektus siūloma ant 49 objektų įrengti stoginę saulės elektrine, o 268 objektams saulės elektros energijai generuoti naudoti saulės parką, kurių bendra projektų kaina sieks apie 34,11 mln. Eur, kur subsidijos dalis sudarys apie 27,29 mln. Eur. Pažymėtina ir tai, kad norint įrengti saulės elektrinę ant stogo prieš projekto įgyvendinimą būtina atlikti stogo ekspertizę ir esant neigiam sprendimui, tai yra tuo atveju kai stogas negali būti tinkamas saulės elektrinės įrengimui, sprendimas dėl projekto įgyvendinimo gali būti pakeistas ir tam objektui bus rekomenduojama saulė elektros energiją gauti iš saulės parko. Klausimus pateikia Vydūnas Sadauskas (ar įstaigos pateikė paraiškas dėl finansavimo), Žilvinas Šilgalis (dėl atsiperkamumo įvertinimo), Vytautas Budreika (pagal kurių metų kainas vertinamas atsipirkimas). Pranešėjas atsako į klausimus. Posėdžio pirmininkas kviečia balsuoti dėl pritarimo projekto pateikimui. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. NUSPRĘSTA. Pritarti sprendimo projekto pateikimui. Posėdžio pirmininkas kviečia balsuoti dėl projekto svarstymo skubos tvarka. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. Pritarti projekto svarstymui skubos tvarka. Pasisakymų ar prieštaravimų nėra. Posėdžio pirmininkas kviečia balsuoti dėl sprendimo priėmimo. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. Žilvino Šilgalio, Valdo Benkunsko, Vydūno Sadausko replikos po balsavimo. NUSPRĘSTA. Priimti sprendimą „Dėl pritarimo projektų įgyvendinimui pagal klimato kaitos programos priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų elektros energijos poreikiams““.