Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų paieška
Susijęs Atsisiųskite aktą byloje
ĮSAKYMAS, Nr. 30-1783 2009-10-15
Padalinys: VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

Redakcija:
Į pabaigą
DĖL TECHNINIŲ EISMO REGULIAVIMO PRIEMONIŲ ĮRENGIMO IR JŲ PRIEŽIŪROS VILNIAUS MIESTE TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO

 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

 

 

ĮSAKYMAS

DĖL TECHNINIŲ EISMO REGULIAVIMO PRIEMONIŲ ĮRENGIMO IR JŲ PRIEŽIŪROS VILNIAUS MIESTE TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO

 

  2009 m. spalio 15 d. Nr.   30-1783

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.4. ir 7.7. punktais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-425 „Dėl rinkliavos už kasinėjimus ir eismo uždraudimą arba apribojimą“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1-1136 „Dėl saugaus eismo organizavimo priemonių įrengimo Vilniaus miesto gatvėse rekomendacijos“: 

1. T v i r t i n u  techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašą (pridedama).

2. P a v e d u  Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriui įrengti ir prižiūrėti technines eismo reguliavimo priemones nustatyta tvarka.

3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2009 m. spalio 15 d.

 

 

Administracijos direktorius

Vytautas Milėnas


           PATVIRTINTA

                                                                                               Vilniaus miesto savivaldybės

 administracijos direktoriaus

                                                                                                 2009 m. spalio 15 d.

                                                                                               įsakymu Nr. 30-1783

 

 

TECHNINIŲ EISMO REGULIAVIMO PRIEMONIŲ

ĮRENGIMO IR JŲ PRIEŽIŪROS VILNIAUS MIESTE TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.      Techninių eismo reguliavimo priemonių tvarka reglamentuoja jų planavimo, įrengimo ir priežiūrą Vilniaus mieste.

2.      Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gatvėse vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius.

3.      Įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius ir kt.) bendro naudojimo teritorijose galima tik nustatyta tvarka gavus leidimą.

4.      Leidimus arba technines sąlygas eismo reguliavimo priemonėms įrengti ir prižiūrėti Vilniaus miesto teritorijoje išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius.

5.      Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba.

6.      Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimas arba priežiūra turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų, Kelių eismo taisyklių, standartų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus.

7.      Draudžiama savavališkai įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius ir kt.) bendrojo naudojimo teritorijose be Savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo, kartu su kelio ženklais įrengti papildomą informaciją, kurios įrengimo nenumato Kelių eismo taisyklės ir kelio ženklų ir šviesoforų naudojimo standartai.

8.      Patirti eismo nuostoliai dėl savavališkai įrengtų ir eksploatuotų techninių eismo reguliavimo priemonių nustatomi vadovaujantis 2004 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-425 „Dėl rinkliavos už kasinėjimus ir eismo uždraudimą arba apribojimą“ 2 priedu.

9.      Nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai ar valdytojai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektą su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių  policijos valdyba, ir apie techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą valdomojoje teritorijoje informuoja  priskirtos teritorijos seniūnijos atstovą.

10.  Gretimų teritorijų savivaldybių administravimo subjektai, įrengdami technines eismo reguliavimo priemones šalia administruojamų teritorijų ribų, kurios turės įtaką Vilniaus miesto transporto susisiekimo sistemai, apie tai turi iš anksto informuoti Vilniaus miesto savivaldybę.

11.   Fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys savo lėšomis įsirengti laikinas ar stacionarias technines eismo reguliavimo priemones bendro naudojimo teritorijoje, privalo parengti eismo organizavimo pakeitimo projektą, jį suderinti nustatyta tvarka ir gauti leidimą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus.

12.   Fiziniai ir juridiniai asmenys bendro naudojimo teritorijoje savo lėšomis pagal išduotą ir suderintą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba schemą gali įsirengti tik šias stacionarias technines eismo reguliavimo priemones: greičio mažinimo kalnelius, įvairių rūšių atšvaitus, specializuotas automobilių ir dviračių stovėjimo vietų priemones, kelio ženklus. Kitoms priemonėms būtina gauti ir įrengimo technines sąlygas (pavyzdžiui, šviesoforai ir kt.).

13.   Laikinos techninės eismo reguliavimo priemonės eismo organizavimo pakeitimams bendro naudojimo teritorijoje naudojamos renginių, statybų metu ir kitais atvejais ir įrengiamos tik gavus leidimą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus.

14.   Fizinių ir juridinių asmenų iniciatyva įrengtos stacionarios ir laikinos techninės eismo reguliavimo priemonės prižiūrimos iniciatorių lėšomis.

 

II. TECHNINIŲ EISMO REGULIAVIMO PRIEMONIŲ

ĮRENGIMO IR JŲ PRIEŽIŪROS BENDRIEJI REIKALAVIMAI

I SKIRSNIS

ŠVIESOFORAI

 

15.  Šviesoforai įrengiami tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektą.

16.  Šviesoforų projektavimo technines sąlygas išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius.

17.  Šviesoforai projektuojami ir įrengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), Lietuvos standarto (toliau – LST) 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, LST EN 12368:2006 „Eismo reguliavimo įranga“, LST EN 12675:2002 „Eismo signalų reguliatoriai“ reikalavimais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1-1136 patvirtintomis Saugaus eismo organizavimo priemonių įrengimo Vilniaus miesto gatvėse rekomendacijomis ir kitais teisės aktais.

18. Šviesoforų valdymo įranga projektuojama ir įrengiama tokių techninių parametrų, kad ją galima būtų įjungti į SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prižiūrimą automatizuotos šviesoforais reguliuojamos valdymo sistemos centrą  (toliau – CEV centras). Šviesoforo valdymo įranga turi palaikyti atviro ryšio sąsają su šviesoforų sistemos protokolu OCIT 1.1, turi gebėti perduoti sistemos centrui informaciją apie valdiklio ir šviesoforinio reguliavimo elementų (šviesoforų, jutiklių ir t. t.) būklę, sistemų sutrikimus, informaciją iš jutiklių ir priimti sistemos centro komandas veikimo programoms pakeisti.

19. Projektuojant šviesoforų įrengimą būtina parinkti geriausią eismo organizavimo variantą, kelio ženklų išdėstymą, ženklinimą ir kitas eismo organizavimo priemones, numatyti lankstų eismo valdymą, atsižvelgiant į srauto pokyčius parinkti šviesoforų darbo režimo ciklų trukmę.

20. Projektuojant ir įrengiant šviesoforus būtina numatyti važiuojamosios dalies ženklinimą termoplastu, nuovažų įrengimą šaligatvių ties perėjomis ir salelių dangos ženklinimą žmonių su regos sutrikimais reikmėms, papildomas eismo saugumo priemones: įspėjamąsias priemones salelėse (plastikinius stulpelius arba vertikalaus ženklinimo skydelius), saugumo salelių kontūruose – atšvaitus, šviesoforų žibintams taikyti šviesos diodų lempas, šviesoforų darbą dubliuoti garsiniais signalais, numatyti vaizdo detektorius transportui ir sensorinius mygtukus pėstiesiems. Šviesoforų stulpeliai, gembės arba rėmo tipo konstrukcijų atramos turi būti projektuojamos ir įrengtos ne važiuojamoje dalyje. Numatyti pagrindinių gatvių (A, B ir C kategorijos) aptvėrimą atitvarais ar apsauginiais žiedais, kad transporto priemonės kuo mažiau sugadintų šviesoforų stulpelius ir įrangą. Šviesoforų kabeliai klojami polichlorviniliniuose vamzdžiuose, o po važiuojamąja dalimi jie klojami taikant betranšėjines technologijas. Šviesoforų valdymo įrangos darbinė temperatūra nuo –40o C iki +70o C. Šviesoforų poste privaloma visų lempų stebėjimo funkcija. Projektuojant numatyti ir įrengti valdiklį su nuo korozijos saugančia dėže ir užraktu.

21. Informacija apie šviesoforų postų gedimus perduodama CEV centrui jo nustatytu darbo laiku (darbo, šventinėmis ir poilsio dienomis nuo 6.30 iki 22.00 val.) tel.  (8 5)  260 9377, raštu arba internetu www.sviesoforai.lt.

22. Gautus pranešimus apie šviesoforų gedimus CEV centras užregistruoja elektroninėje registrų sistemoje, prie kurios gali prisijungti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, avarinės tarnybos, šviesoforus eksploatuojanti įmonė.

23. Pranešimai apie šviesoforų gedimus sankryžose iš elektroninės registrų sistemos siunčiami šviesoforus eksploatuojančiai įmonei. CEV centras stebi šviesoforų gedimų pašalinimo eigą. Jei šviesoforas visiškai neveikia ir gedimo neįmanoma pašalinti, per 24 valandas apie tai praneša Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriui. Šviesoforų postų gedimai pagrindinėse gatvėse (A, B ir C kategorijos), ypač rytinio ir vakarinio piko metu darbo dienomis nuo 7 val. iki 10 val. ir nuo 15 val. iki 19 val., likviduojami nedelsiant pasitelkus į pagalbą eismo reguliuotojus. Apie šviesoforų gedimo likvidavimo eigą pagrindinėse gatvėse CEV centras informuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrių.

24. CEV centras analizuoja ir stebi šviesoforų darbą gatvėse, atlieka jų priežiūrą, kas mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriui pateikia priežiūros darbų aktus, statistinius duomenis.

25. Kiekvienos savaitės ketvirtadienį ar kitą pasirinktą dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius kartu su CEV centru rengia pasitarimą dėl šviesoforų priežiūros, nagrinėja eismo situacijos gerinimo klausimus, analizuoja šviesoforų darbo režimų pakeitimus. 

26. CEV centras, reaguodamas į eismo situacijos pokyčius ir srautą, keičia šviesoforų darbo režimą, per informavimo švieslentes nustatyta tvarka praneša vairuotojams apie pastebėtą avarinę situaciją ar kliūtį kelyje.

27. Atsižvelgdamas į eismo srautų pokyčius, CEV centras šviesoforų darbo režimo pakeitimus derinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriui pateikia tais atvejais, kai būtina pakeisti esamą eismo organizavimą ir šviesoforų fazių seką, kai bendras šviesoforų posto darbo režimo ciklas yra mažinimas mažiau nei 60 s arba didinimas daugiau nei 120 s,  kai esamą nustatytą šviesoforų grupių maksimalų laiką reikia padidinti daugiau nei 8 s ir  kai esamą nustatytą šviesoforų grupių minimalų laiką sumažinti mažiau nei 4 s.

28. Pastebėjęs avarinę situaciją ar kliūtį kelyje ar dėl kitų aplinkybių, kai būtina nedelsiant pakeisti šviesoforų darbo režimus, CEV centras atlieka pakeitimus ir juos įregistruoja elektroninėje šviesoforų registrų sistemoje, apie atliktus pakeitimus informuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrių per rengiamus savaitinius pasitarimus.

29. Leidimus šviesoforų postams išjungti dėl planuojamų renginių,  statybos, elektros ar kitų planinių remontų darbų arba naujiems šviesoforų postams įjungti išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius.

30. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius kiekvieno mėnesio pabaigoje priima CEV centro šviesoforų priežiūros darbus.

31. Per vairuotojų informacines švieslentes skelbiama išankstinė informacija turi būti suderinta su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriumi, išskyrus tuos atvejus, kai dėl eismo įvykio, kliūties kelyje ar kito pavojaus apie eismo situaciją būtina pranešti nedelsiant.

 

II SKIRSNIS

KELIO ŽENKLAI

 

32. Kelio ženklai Vilniaus mieste įrengiami pagal KET, LST 1335:1994 „Kelio ženklai“, LST 1335/1K, LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, LST 1405/1K ir LST EN 12899-1 „Nuolatiniai vertikalieji kelio ženklai. 1 dalis. Nuolatiniai ženklai“ reikalavimus.

33. Vilniaus mieste kelio ženklų pastatymo aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,20 m, o 146–

148 ir 407–409 kelio ženklų pastatymo aukštis – 1,0 m. Ženklo pastatymo aukščiu laikomas atstumas nuo pastatymo vietos paviršiaus iki ženklo apatinio krašto įskaitant ir papildomas lenteles.

34. Kelio ženklai montuojami ant stovų, ant apšvietimo, elektros, troleibusų kontaktinio tinklo ir šviesoforų stulpų, ant statinių, atotampų, specialių rėmų, laikinų stovų. Ant minėtų stovų turi būti galimybė įrengti dvipusius kelio ženklus (iki keturių ženklų su papildomomis lentelėmis).

35. Kelio ženklų klasė pagal LST EN 12899-1: P3, E2, R2, Ref2. Jie gaminami iš šių medžiagų:

35.1. kelio ženklo pagrindas:

                  35.1.1. iš 1,5–2,0 mm storio aliuminio skardos;

35.1.2. iš 0,8–1,5 mm storio šalto valcavimo cinkuotos skardos. Cinkuoto sluoksnio storis 20±5 µkm.

35.2. kelio ženklo fasadinė pusė:

         35.2.1. gaminant kelio ženklus naudojamos aukšto intensyvumo atspindžio plėvelės laikantis jų gamintojų pateiktų technologinių procesų reikalavimų. Gamintojas, kurio plėvelė bus naudojama ženklams, turi suteikti ne mažesnį kaip 10 metų garantinį laikotarpį. Kelio ženklų plėvelės klasė – Ref2 (aukšto intensyvumo atspindys, atspindžio folijos tipas pagal LST EN 12899-1), išskyrus ženklų rengiamų virš važiuojamosios dalies, įspėjamųjų skydų – deimantinė plėvelė su rombo formos tekstūra;

     35.2.2. ant plėvelės fasadinės pusės turi būti matomi plėvelės klasę nusakantys vandens ženklai arba tinklelio forma;

     35.2.3.  kelio ženklų raidės, skaitmenys ir simboliai turi būti gaminami iš šviesą atspindinčios plėvelės (išskyrus juodą spalvą) arba šilkografinės spaudos būdu, jos tinkamumo laikas turi būti ne trumpesnis negu kelio ženklo plėvelės.

     36.3. Kitoje ženklo pusėje turi būti pateikta:

     36.3.1. ženklo pagaminusios įmonės pavadinimas;

     36.3.2. ženklo pagaminusios įmonės prekės ženklas;

     36.3.3. pagaminimo data;

     36.3.3. standarto žymuo;

     36.3.4. naudojamos kelio ženklui plėvelės klasė.

     37. Kelio ženklo tvirtinimo apkabos ir varžtai gaminami iš cinkuotų medžiagų. Viso kelio ženklo konstrukcija, kuri turi būti naudojama miesto gatvėse, pateikta 1–3 prieduose. Gembė su stovu sujungiama varžtais naudojant universalią tvirtinimo detalę, o su pačiu kelio ženklu sujungiama užtempiama cinkuotos skardos juosta ar naudojant sujungimo detales su varžtais. Kelio ženklui tvirtinti prie gembės nenaudojamos virinamos ir kniedijamos konstrukcijos. Autobusų, troleibusų ir taksi stotelių 548, 549 ženklų ir įspėjamųjų skydų stovai gali būti gaminami be jungiamosios detalės gembėms tvirtinti.

      38. Atskiru susitarimu pagal nustatyta tvarka parengtą projektą gali būti įrengiami šviečiantys kelio ženklai, kelio ženklai su besikeičiančiais simboliais ir kitos šiuolaikinės pagalbinės eismo reguliavimo ir saugumo techninės priemonės.

39. Vilniaus miesto gatvėse montuojamų ir keičiamų kelio ženklų cinkuotiems ir dažytiems paviršiams, sujungimo mazgų suvirinimo siūlėms, medžiagoms (išskyrus plėveles) turi būti suteikiama 5 metų garantija.

      40. Kelio ženklo stulpelio viršus turi būti uždaromas dangteliu, kad nepatektų drėgmė.

41. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius apie pastebėtus sugadintus, dingusius ar neatitinkančius estetinių ir kitų reikalavimų kelio ženklus praneša kelio ženklų priežiūros įmonei darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val. tel.  (8 5)  275 1255, raštu arba internetu ir įveda informaciją į kelio ženklų elektroninę registravimo sistemą.

42. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius, pateikdamas užduotis kelio ženklų priežiūros įmonei dėl kelio ženklų priežiūros ar įrengimo bendrojo naudojimo teritorijoje, pateikia parengtą ir su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba suderintą schemą ir užduotį, kurioje nurodomas užduoties atlikimo terminas, įrengiamų kelio ženklų grupę ir technines charakteristikas, kitas pastabas.

43. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius administruoja ir vykdo kelio ženklų priežiūrą ir įrengimą, atsižvelgdamas į fizinių ir juridinių asmenų prašymus ar skundus, vertina kelio ženklų įrengimo įtaką eismo situacijai ir susisiekimo sistemai, esant būtinybei atlieka kelio ženklų ir eismo situacijos patikrinimą vietoje.

44. Kiekvienos savaitės antradienį ar kitą pasirinktą dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius rengia pasitarimus kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba dėl eismo organizavimo Vilniaus mieste, derina eismo organizavimo pakeitimo projektus ir schemas, išduoda leidimus fiziniams ir juridiniams asmenims dėl laikinų ar stacionarių kelio ženklų įsirengimo.

45. Kiekvienos savaitės ketvirtadienį ar kitą pasirinktą dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius atlieka kelio ženklų būklės patikrinimą ir eismo organizavimo pakeitimų pokyčių stebėjimus, prireikus patikrinimai vyksta dažniau ir kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba.

46. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius administruoja ir vykdo kelio ženklų įrengimo techninę priežiūrą, kiekvieno mėnesio pabaigoje atlieka kelio ženklų priežiūros ir įrengimo darbų priėmimą.

 

III SKIRSNIS

GREIČIO MAŽINIMO KALNELIAI (KAUBURĖLIAI), SAUGUMO SALELĖS

 

      47. Vilniaus mieste per visą gatvės važiuojamosios dalies plotį naudojami dirbtiniai kalneliai (kauburėliai), surenkami iš atskirų guminių dalių, kurios varžtais yra pritvirtintos prie važiuojamosios dalies.

     48. Kalneliai montuojami prieš pėsčiųjų perėjas, sankryžas ar gatvių vingius ne arčiau kaip               10 m atstumu. Kalneliai nerengiami tose gatvėse, kuriose vyksta visuomeninio ir specialiųjų tarnybų transporto priemonių eismas, taip pat A ir B kategorijų gatvėse.

     49. Kartu su dirbtiniais greičio mažinimo kalneliais turi būti naudojamas:

                 50.1. ženklinimas 1.25 (balti šachmatine tvarka išdėstyti langeliai), LST 1379:1995 „Kelių ženklinimas“;

                 50.2. įspėjamieji kelio ženklai 120 „Nelygus kelias“, LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų įrengimas“;

                 50.3. gatvėse, kuriose nėra gatvės borto, papildomai naudojami signaliniai stulpeliai, įrengiami kalnelio galuose;

        50.4. kad gatvės važiuojamojoje dalyje nesikauptų vanduo, dirbtinių kalnelių įrengimo vietose paliekamas 10–30 cm tarpas tarp kalnelio ir gatvės borto, o esant nuolydžiui į važiuojamosios dalies vidurį – žemiausioje vietoje.

        51. Įrengiamų kalnelių plotis priklauso nuo segmentų tipo ar konstrukcijos, plotis daugiau negu 0,5 m, aukštis nuo 5 iki 7 cm.

        52. Kalnelių segmentai turi turėti šviesą atspindinčius elementus ir gerą sukibimo su ratais paviršių.

53. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius administruoja ir vykdo kalnelių, saugumo salelių, įrengimo techninę priežiūrą, kalnelių ir saugumo salelių įrengimo įmonei pateikia užduotis dėl kalnelių ar saugumo salelių įrengimo bendrojo naudojimo teritorijoje, nurodo užduoties atlikimo terminus, įrengiamų kalnelių ar saugumo salelės tipą ir technines charakteristikas, kitas pastabas.

54. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius administruoja, vykdo kalnelių, saugumo salelių darbų priežiūrą ir įrengimą, atsižvelgdamas į fizinių ir juridinių asmenų prašymus ar skundus, įvertina kalnelių ar saugumo salelių įrengimo galimybę ir jų įtaką eismo situacijai, susisiekimo sistemai. Kalnelių ar saugumo salelių įrengimo vietą būtina įvertinti vietoje.

55. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius apie pastebėtus sugadintus kalnelius ar saugumo saleles praneša priežiūros įmonei raštu arba internetu.

56. Kiekvienos savaitės penktadienį ar kitą pasirinktą dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius atlieka kalnelių ir saugumo salelių būklės patikrinimą, prireikus patikrinimai vyksta dažniau.

57. Kiekvieno mėnesio pabaigoje atliekamas kalnelių ir saugumo salelių priežiūros ir įrengimo darbų priėmimas.

 

IV SKIRSNIS

SIGNALINIAI STULPELIAI, ATŠVAITAI

 

       58. Vilniaus miesto gatvių ženklinimo signaliniais stulpeliais darbai atliekami pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektą ar schemą vadovaujantis LST 1379:1995 „Kelių ženklinimas“, Statybos rekomendacijomis R37-01 „Automobilių kelių apsauginiai atitvarai“, 2001 m.

        59. Vilniaus miesto gatvėse montuojamų signalinių stulpelių ir atšvaitų tipas turi būti suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi pateikiant gamintojo suteikiamus gaminio kokybės sertifikatus.

        60. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius administruoja ir vykdo signalinių stulpelių ir atšvaitų techninę priežiūrą, signalinių stulpelių ir atšvaitų įmonei pateikia užduotis dėl signalinių stulpelių ir atšvaitų įrengimo bendrojo naudojimo teritorijoje, nurodo užduoties atlikimo terminus, įrengiamų signalinių stulpelių ir atšvaitų modelį, technines charakteristikas ir kitas pastabas.

61. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius administruoja ir vykdo signalinių stulpelių ir atšvaitų įrengimą, įvertina signalinių stulpelių ir atšvaitų įrengimo galimybę ir jų įtaką eismo situacijai, susisiekimo sistemai. Signalinių stulpelių ir atšvaitų įrengimo vietą būtina įvertinti vietoje.

62. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius apie pastebėtus sugadintus signalinius stulpelius ir atšvaitus praneša signalinių stulpelių ir atšvaitų priežiūros ir įrengimo įmonei raštu arba internetu.

63. Kas antrą savaitės trečiadienį ar kitą pasirinktą savaitę ar dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius atlieka signalinių stulpelių ir atšvaitų būklės patikrinimą ir eismo organizavimo pakeitimų pokyčių stebėjimus, prireikus patikrinimai vyksta dažniau.

64. Kiekvieno mėnesio pabaigoje atliekamas signalinių stulpelių ir atšvaitų įrengimo ir priežiūros darbų priėmimas.

 

V SKIRSNIS

PĖSČIŲJŲ ATITVARAI

 

      65. Pėsčiųjų atitvarų konstrukcija, medžiagos turi atitikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus nustatytus reikalavimus:

         65.1. montuojamų pėsčiųjų atitvarų rėmai ir stulpeliai turi būti pagaminti iš cinkuoto vamzdžio ir sutvirtinti varžtais;

         65.2. pėsčiųjų atitvaros pastatymo aukščiu laikomas atstumas nuo žemės paviršiaus iki atitvaros viršutinio taško. Vilniaus mieste pėsčiųjų atitvarų pastatymo aukštis yra 1200 mm.

                  65.3. atitvaros stulpelio viršus turi būti uždaromos dangteliu;

         65.4. atitvaros rėmas (sekcija) turi būti pagamintas iš lenkiamo cinkuoto vamzdžio ar dviejų lygiagrečiai tvirtinamų vamzdžių prie vertikalaus stulpelio. Jei pėsčiųjų atitvaros sekcijoje yra suvirinimo siūlių, jos padengiamos korozijai atspariomis medžiagomis. Pėsčiųjų atitvaros stulpelio ir sekcijos pavyzdys pateiktas 4 ir 5 prieduose.

65.5. pėsčiųjų atitvarų statytojams galima taikyti ir kitų konstrukcijų atitvarus. Prieš darbų pradžią tokie pakeitimai turi būti suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi.

         66. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius administruoja ir vykdo pėsčiųjų atitvarų techninę priežiūrą, pateikia užduotis pėsčiųjų atitvarų įrengimo ir priežiūros įmonei dėl pėsčiųjų atitvarų įrengimo bendrojo naudojimo teritorijoje, nurodo užduoties atlikimo terminus, įrengiamų pėsčiųjų atitvarų technines charakteristikas ir kitas pastabas.

67. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius vietoje įvertina pėsčiųjų atitvarų įrengimo galimybę ir poreikį.

68. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius apie pastebėtus sugadintus pėsčiųjų atitvarus praneša pėsčiųjų atitvarų priežiūros ir įrengimo įmonei raštu arba internetu.

69. Kas trečią savaitės trečiadienį ar kitą pasirinktą savaitės dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius atlieka pėsčiųjų atitvarų būklės patikrinimą, prireikus patikrinimai vyksta dažniau.

70. Kiekvieno mėnesio pabaigoje atliekamas pėsčiųjų atitvarų įrengimo ir priežiūros darbų priėmimas.

VI SKIRSNIS

GATVIŲ VAŽIUOJAMOSIOS DALIES ŽENKLINIMAS

 

71. Ženklinimas atliekamas vadovaujantis LST 1379:1995 „Kelių ženklinimas“, LST EN 1436:2007+A1:2009 „Kelių ženklinimo medžiagos“, LST 1379:1995/1K:2003 lt ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos patvirtintų techninių sąlygų TS 01-96 „Horizontalusis automobilių kelių ženklinimas“ reikalavimais.

72. Vilniaus miesto gatvėse minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3,0 m. Esant būtinumui priklausomai nuo gatvės kategorijos eismo juostos plotis gali būti sumažintas iki 2,75 m.

73. Gatvių važiuojamosios dalies ženklinimui naudojamos medžiagos: termoplastikas, šaltas plastikas, klijuojamas plastikas ir tam tikrais atvejais kelio dažai. Šios medžiagos turi tenkinti tokius kriterijus:

73.1. atspindėti šviesą, nebūti slidžios, būti gerai matomoms bet kuriuo paros metu, baltos spalvos, (linijų 1.4., 1.9 ir 1.27 geltonos spalvos);

73.2. atsparios atmosferos poveikiui (saulės spinduliams, ledui, staigiam temperatūros pokyčiui, druskai, smėliui ir purvui);

73.3.  atsparios dilimui nuo transporto poveikio (ilgaamžiškumo patikimumas);

73.4. neturėti įtakos ženklinamos važiuojamosios dangos viršutinio sluoksnio tirpdymui ir aplinkai (gamtai ir žmonėms).

74. Kelio dažai gali būti naudojami tik automobilių stovėjimo vietoms automobilių stovėjimo aikštelėse ir miesto gatvėse ženklinti, taip pat kai yra prasta važiuojamosios dalies danga (suaižėjusi, pastebimi įtrūkimai ir duobės) arba kai atliekamas laikinas ženklinimas dėl statybos ir remonto darbų gatvėje (kelyje).

75. Ženklinimo linijų ir simbolių geometriniai matmenys bei jų atitinkamos proporcijos turi atitikti nurodytas standarte LST 1379:1995, o 1.1, 1.3–1.7, 1.9 ir 1.10 linijų plotis turi būti 0,12 m.

76. Ženklinimo medžiagos parenkamos atsižvelgiant į Vilniaus miesto gatvių būklę, transporto srautų intensyvumą, ženklinimo ilgaamžiškumą esamomis sąlygomis, greito džiūvimo laiką.

77. Ženklinimo paviršiaus sluoksnis turi būti vienodo storio. Jame turi būti stiklo rutuliukai. Užberti papildomai, jie turi tolygiai pasiskirstyti. Linijų ir simbolių kraštai turi būti tiesūs.

78. Ženklinant gatvės dangą kelio dažais šlapio dažų sluoksnio storis be stiklo rutuliukų turi būti: lygios dangos – 0,4 mm, poringos – 0,5 mm, dažomo sluoksnio storio paklaida ne didesnė nei ±0,05 mm.

79. Ženklinimo darbų vykdytojas savo lėšomis panaikina senąjį ženklinimą, jeigu naujasis neatitinka senojo, ir savo lėšomis pataiso ženklinimą, kai jis neatitinka suderintos ženklinimo schemos, kartu nepažeisdamos gatvės dangos. Ženklinimui panaikinti naudojami tam skirti mechanizmai.

80. Ženklinimo darbams taikomas garantinis naudojimo laikas, nurodytas TS 01-96 4.5 punkte (kelio dažams – ne mažiau negu 1 metai, plastikams – ne mažiau negu 2 metai).

81. Ženklinimo darbai atliekami stengiantis išvengti transporto grūsčių, vengiama darbus pagrindinėse gatvėse atlikti nuo 7 val. iki 18 val. Ženklinimo darbus rekomenduojama atlikti nakties metu ir poilsio dienomis.

         82. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius administruoja gatvių važiuojamosios dalies ženklinimą ir vykdo jo techninę priežiūrą. Gatvių važiuojamosios dalies ženklinimo įmonei pateikia užduotis dėl gatvių važiuojamosios dalies ženklinimo bendro naudojimo teritorijoje, nurodo užduoties atlikimo terminus, gatvių važiuojamosios dalies ženklinimo būdą, technines charakteristikas ir kitas pastabas.

83. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius prieš ženklinimo darbų sezono pradžią atlieka važiuojamosios dalies ženklinimo garantinių darbų apžiūrą kartu su rangovų atstovais.

84. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius apie pastebėtą nusidėvėjusį ar pažeistą gatvių važiuojamosios dalies ženklinimą praneša gatvių važiuojamosios dalies ženklinimo įmonei raštu arba internetu.

85. Sezono metu kiekvienos savaitės pirmadienį ar kitą pasirinktą dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius atlieka gatvių važiuojamosios dalies ženklinimo būklės patikrinimą, prireikus patikrinimai vyksta dažniau.

86. Sezono metu kiekvieno mėnesio pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius atlieka gatvių važiuojamosios dalies ženklinimo darbų priėmimą.

 

III. PASLAUGŲ TEIKIMAS IR TVARKA

 

87. Techninės eismo reguliavimo priemonės įrengiamos vadovaujantis suderintu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba projektu arba schema, kuri turi atitikti bendrąsias nuostatas.

88. Techninių eismo reguliavimo priemonių rengėjas vadovaujasi Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklėmis (2004 m. birželio 23 d. patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-425), užtikrina požeminių ir antžeminių komunikacijų, statinių, techninių eismo reguliavimo priemonių saugą objekto ribose, atsako už eismo saugumą ir kitas pasekmes dėl netinkamo techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo iki objektų atidavimo datos.

89. Kad galėtų įrengti technines eismo reguliavimo priemones Vilniaus miesto gatvėse, fizinis arba juridinis asmuo į Vilniaus miesto savivaldybę pristato:

89.1. prašymą (forma skelbiama Savivaldybės internete www.vilnius.lt );

89.2. pageidaujamų kelio ženklų išdėstymo schemą ar planą, kuriame nurodomi pageidaujamų kelio ženklų numeriai, įrengimo vietos, atstumai iki objektų ir kita informacija;

89.3. asmens tapatybę patvirtinančias dokumentų kopijas (paslaugų ir informaciniams ženklams įrengti);

89.4. įgaliojimą, jeigu prašymą ir dokumentus pasirašo ir teikia įmonės įgaliotas asmuo;

89.5. įmonės įstatų veiklos išrašą arba įmonės registracijos pažymėjimo nuorašą (paslaugų ženklams įrengti).

 

VI. EISMO ORGANIZAVIMO PAKEITIMO TVARKA GATVIŲ REMONTO IR REKONSTRUKCIJOS DARBŲ, RENGINIŲ METU

 

90. Vadovaudamasis Statybos techniniu reglamentu (STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“), jei numatomi darbai gatvėje ir būtina apriboti transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų eismą, pareiškėjas prieš 5 dienas iki numatytų darbų pradžios turi pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriui (Konstitucijos pr. 3, LT-09601, 4 darbo vieta) prašymą, darbų organizavimo projektą arba priklausomai nuo darbų pobūdžio ir apimčių laikiną eismo organizavimo pakeitimo schemą (-as) pagal pridedamus 6–12 priedus. Pateiktos laikino eismo organizavimo pakeitimo schemos yra derinamos su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba.

91. Suderintos laikino eismo organizavimo pakeitimo schemos yra pridedamos prie žemės darbų, aptvėrimo ir kasinėjimo leidimo (išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius).

         92. Pareiškėjas, vadovaudamasis laikino eismo organizavimo pakeitimo schema (-omis), KET, LST 1335:1995 „Kelio ženklai“, LST 1335/1K, LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, LST 1405/1K ir LST EN 12899-1 „Nuolatiniai vertikalieji kelio ženklai. 1 dalis. Nuolatiniai ženklai“ ir kitais teisės aktais, įrengia laikinus kelio ženklus. Privaloma vykdyti pastatytų laikinų kelio ženklų priežiūrą (kelio ženklai turi būti švarūs, nesulankstyti, nepersisukę ir kt.)

 93. Vadovaudamasis 2004 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-425 „Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklės“,  pareiškėjas  pagal suderintą darbų organizavimo projektą parengia Administracijos direktoriaus įsakymo projektą tais atvejais, kai reikia:

 93.1. uždrausti keleivinio transporto eismą;

 93.2. apriboti transporto priemonių eismą magistralinėse gatvėse arba gatvėse su keleivinio transporto maršrutais;

 93.3. užtverti gatvės važiuojamąją dalį, uždraudžiant transporto priemonių eismą pastatų statybos ir rekonstrukcijos metu.

 94. Pareiškėjas gali pradėti vykdyti žemės darbus ar pakeisti eismo organizavimą renginių metu tik po to, kai gavo reikiamus Savivaldybės leidimus darbams ar renginiams vykdyti.

 95. Pagrindinių gatvių (A, B ir C kategorijos) važiuojamąjį dalį aptverti darbo dienomis rytinio piko nuo 7 val. iki 9 val. ir vakarinio piko nuo 15 val. iki 18 val. metu galima tik tais atvejais, kai būtina likviduoti avariją arba kai tai numatyta darbų organizavimo projekte, taip pat renginių metu, kai nustatyta tvarka gautas leidimas.

 

IV. DVIRAČIŲ STOVŲ IR STOVĖJIMO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMO TVARKA VILNIAUS MIESTE

 

96. Išskiriami du pagrindiniai dviračių stovėjimo aikštelių projektavimo ir įrengimo tipai Vilniaus mieste:

96.1. pagal dviračių stovų dizainą ir konstrukciją;

96.2. pagal aikštelių dydžius.

            97. Dviračių stovų dizainas sukurtas atsižvelgiant į architektūrinę-urbanistinę aplinką ir esamų mažosios architektūros elementų stilistiką ir pritaikytas standartinių gabaritų dviračiams statyti ir pritvirtinti. Išskiriami du pagrindiniai dizaino tipai (1 lentelė):

           97.1. dviračių stovai skirti centrinei miesto daliai (Senamiestis, Naujamiestis);

           97.2. dviračių stovai skirti kitai miesto teritorijai, išskyrus centrą.

  98. Rengiant techninius projektus, dviračių statymo aikštelėse numatoma vieta 2,8 m aukščio atraminiam stulpeliui su informaciniu ženklu „Dviračio stovėjimo aikštelė“ (13 ir 14 priedai).

  99. Specialiuoju ženklinimu baltos spalvos dažais ant dangų paviršiaus pažymimos dviračių stovėjimo aikštelių ribos.

 100. Ypatingais atvejais galimi ir kiti aikštelių dydžių (planų) ir dviračių stovų išdėstymo variantai (teritorijose, kuriose yra labai mažai vietos įrengti dviračių stovus, pavyzdžiui, itin siauri šaligatviai, daug požeminių inžinerinių komunikacijų ir pan., arba tokiais atvejais, kai reikia įrengti itin daug dviračių stovėjimo vietų, pavyzdžiui, prie mokymo įstaigų, turgaviečių).

101. Tipai išskiriami į du potipius pagal įrengimo vietos specifiką ir padėtį miesto centro atžvilgiu (pagal 2007 m. SĮ „Vilniaus planas“ projekto Nr.VP06-98 „Tarptautinės dviračių trasos „EuroVelo“ įrengimas Vilniaus mieste ir kiti bevariklio transporto projektai“ ir 2 lentelę „Pasiūlymai dėl dviračių stovų ir stovėjimo aikštelių įrengimo Vilniaus mieste“).

102. Dviračių stovėjimo aikštelių Vilniaus mieste projektavimas ir įrengimas:

102.1. pagal dviračių statymo vietų kiekį ir užimamą plotą išskiriami trys pagrindiniai dviračių stovėjimo aikštelių dydžiai;

 102.2.  maža aikštelė – iki 5 kv. m ploto;

 102.3 vidutinio dydžio aikštelė – 5–6 kv. m ploto centrinėje miesto dalyje (Senamiestis, Naujamiestis) ir 8–11 kv. m likusioje miesto teritorijoje;

 102.4. didelė aikštelė – daugiau kaip 7 kv. m centrinėje miesto dalyje (Senamiestis, Naujamiestis) ir daugiau kaip 12 kv. m likusioje miesto teritorijoje.

  103. Pagal dviračių statymo vietų poreikį konkrečioje miesto teritorijoje ir atsižvelgus į teritorijos padėtį miesto centro atžvilgiu, urbanistinę specifiką, požemines inžinerines komunikacijas ir vadovaujantis 3 lentele, suprojektuojama ir įrengiama tam tikro tipo dviračių stovėjimo aikštelė (pagal 2007 m. SĮ „Vilniaus planas“ projekto Nr.VP06-98 „Tarptautinės dviračių trasos „EuroVelo“ įrengimas Vilniaus mieste ir kiti bevariklio transporto projektai“, ir 2 lentelę „Pasiūlymai dėl dviračių stovų ir stovėjimo aikštelių įrengimo Vilniaus mieste“).

 

V. DVIRAČIŲ TRASŲ ANT ASFALTO DANGOS  HORIZONTALUS ŽENKLINIMAS

 

         104. Dviračių takų ženklinimas atliekamas pagal 2008 m. SĮ „Vilniaus planas“ projektą Nr. VP08 „Horizontalaus ženklinimo projektas (ženklinimui ant asfalto dangos)“ „Dviračių trasų (skersai gatvės greta pėsčiųjų perėjų) horizontalaus ženklinimo Vilniuje projektiniai pasiūlymai“.

            105. Važiuojamojoje dalyje dviračių takai ženklinami baltai – dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį (KET 3 priedo 1.14. punktą).

106. Kai dviračių takas yra žymimas ant asfalto dangos važiuojamojoje dalyje greta pėsčiųjų perėjos, numatoma esamą ženklinimą papildyti – spalvotu plastiku padengti visą likusį neženklintą tako plotą (15 priedas).

107. Dviračių takų grafiniai ir spalviniai principai:

107.1. dviračio tako pagrindo ženklinimo grafinė išraiška pritaikyta Vilniaus miesto Senamiesčiui ir jo apsaugos zonoms bei likusiai miesto daliai. Taikomas spalvinis derinys – baltos spalvos grafiniai elementai žalsvos spalvos fone. Orientacinis žalios spalvos kodas – RAL MATT 6001 (galimos kitų katalogų spalvos, atitinkančios RAL kataloge nurodytą spalvą);

 107.2. dviračio simbolis (žr. KET) žymimas balta spalva žalios spalvos fone; simbolio dydis – 1,1 m x 1,3 m;

107.3. eismo kryptys dviračių taku žymimos atitinkamai viena rodykle arba dviem priešingomis kryptimis rodančiomis rodyklėmis žalios spalvos fone; rodyklės dydis – 0,3 m x 0,5 m.

108. Naudojamos medžiagos:

108.1. dviračio takams ženklinti skirti dviračio simbolio ir rodyklių šablonai, specialus plastikas. Gali būti naudojami plastikas neslidžiu paviršiumi.

 

VI. NEĮGALIŲJŲ AUTOMOBILIAMS SKIRTŲ STOVĖJIMO VIETŲ HORIZONTALUS ŽENKLINIMAS

 

 109. Siekiant šias automobilių stovėjimo vietas padaryti geriau pastebimas ir aiškiau išskirti iš greta esančių, parengtas horizontalaus spalvinio ženklinimo ant asfalto dangos spalvinis spendimas (16 ir 17 priedai). Jis atliekamas pagal 2008 m. SĮ „Vilniaus planas“ projektą Nr. VP08 „Horizontalaus ženklinimo projektas (ženklinimui ant asfalto dangos)“ „Neįgaliųjų automobiliams skirtų stovėjimo vietų horizontalaus ženklinimo Vilniaus mieste projektiniai pasiūlymai“.

110. Neįgaliųjų automobiliams skirtų stovėjimo vietų horizontalaus ženklinimo grafiniai ir spalviniai principai:

110.1. ženklinimo grafinė išraiška turi būti pritaikyta Vilniaus miesto Senamiesčiui ir jo apsaugos zonoms bei likusiai miesto daliai. Spalvinis derinys – baltas simbolis vidutinio tamsumo mėlynos spalvos fone;

110.2. neįgaliųjų automobiliams skirtose stovėjimo vietose esamas baltos spalvos horizontalusis žymėjimas papildomas mėlynos spalvos apvadu, iš trijų pusių paryškinančiu stovėjimo vietos užimamo ploto ribas; centrinė dalis ir kraštas ties šaligatviu spalva nežymimi. Orientacinis mėlynos spalvos kodas – RAL MATT 5019 (galimos kitų katalogų spalvos, atitinkančios RAL kataloge nurodytą spalvą);

 110.3. neįgaliojo su vežimėliu simbolis (KET 3 priedo 1.24. punktas) žymimas balta spalva mėlynos spalvos fone; simbolio dydis – 1,00 m x 1,40 m.

111. neįgaliųjų automobiliams skirtose stovėjimo vietose naudojamos ženklinimo medžiagos:

111.1. Kelių ženklinimui skirti neįgaliojo su vežimėliu simbolio šablonai, specialūs dvikomponenčiai dažai ar plastikas (1.24 simboliui) ir plastikas (horizontaliam ženklinimui 1.1 linijomis ir papildomam mėlynos spalvos apvadui).

 

  Lentelė Nr. 1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

   Lentelė Nr. 2

 

           

 

 

 

 

 

 

Lentelė Nr. 3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedas Nr.1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedas Nr.2

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedas Nr.3

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedas Nr.4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedas Nr.5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedas Nr.6

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedas Nr.7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedas Nr.8

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedas Nr.9

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedas Nr.10

 

ŽENKLINIMO SCHEMA

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedas Nr. 11

 

ŽENKLINIMO SCHEMA

 

 

 

 

 

 

 

Priedas Nr.12

 

 

ŽENKLINIMO SCHEMA

 

 

 

 

 

 

 

 

Į pradžią