Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų paieška
Pakeistas Atsisiųskite aktą byloje
SPRENDIMAS, Nr. 1-2243 2015-03-04
Padalinys: VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcija:
Į pabaigą
DĖL TARYBOS 2013-05-15 SPRENDIMO NR. 1-1242 "DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMOS PATVIRTINIMO IR ADMINISTRATORIAUS SKYRIMO" PAKEITIMO

VH3BW

 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

 

 

SPRENDIMAS

DĖL TARYBOS 2013-05-15 SPRENDIMO NR. 1-1242 „DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMOS PATVIRTINIMO IR ADMINISTRATORIAUS SKYRIMO“ PAKEITIMO

 

2015 m. kovo 4 d. Nr. 1-2243

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu  Vilniaus miesto savivaldybės taryba  n u s p r e n d ž i a:

1. Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo
Nr.     1-1242 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo ir administratoriaus skyrimo“ 1 punktu patvirtintą
Vilniaus miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 1-1466 „Dėl Tarybos 2013-05-15 sprendimo Nr. 1-1242 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo
ir administratoriaus skyrimo“ pakeitimo“.

 

 

 

Meras                                                                                                                              Artūras Zuokas

______________

 

 


PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 15 d.

sprendimu Nr. 1242

(Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 4 d.

sprendimo  Nr. 1-2243 redakcija)

 

 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMA

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vilniaus miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos (toliau – Programa) paskirtis – atkurti ar pagerinti Vilniaus miesto daugiabučių namų technines ir energines normatyvines savybes, siekiant išlaikyti esminių statinio reikalavimų visumą, sumažinti šiluminės energijos sąnaudas ir racionaliai naudoti energijos išteklius, sumažinti gyventojų šildymo išlaidas bei pagerinti aplinkos ir gyvenimo kokybę.

2. Programa parengta Vilniaus miesto savivaldybei vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pavestą statinių naudojimo priežiūros atlikimo funkciją ir įgyvendinant vieną iš Lietuvos būsto strategijos tikslų – užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą bei racionalų energijos išteklių naudojimą, taip pat remiantis statybos techniniais reglamentais STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. Įgyvendinant Programą siekiama prisidėti prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos (toliau – Daugiabučių namų atnaujinimo programa), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, tikslo iki 2020 metų pabaigos sumažinti šiluminės energijos (kuro) sąnaudas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus.

3. Programa atitinka Daugiabučių namų atnaujinimo programą.

 

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

 

4. Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, Vilniaus miesto gyvenamąjį fondą 2012 metais sudarė 6620 daugiabučiai namai. Daugiau nei pusė jų – 1960–2000 m. statyti stambiaplokščiai, gelžbetoniniai monolitiniai, monolitiniai ir mūriniai namai. Jie buvo statomi ilgam eksploatacijos laikotarpiui – 100–125 metų.

5. Nuo 2002 metų įsigaliojusiame naujajame statybos techniniame standarte (STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, stambiaplokščių namų eksploatavimo trukmė nustatyta 100 metų, monolitinių – 120 metų. Pagal anksčiau galiojusias normas daugiabučiai namai buvo projektuojami ir statomi numatant, kad gelžbetoninių pamatų ir surenkamų gelžbetoninių sienų bei perdangų vidutinė eksploatavimo trukmė sieks 125 metus, durų ir langų mediniais rėmais – 40 metų, stogo – 10 metų, sandūrų hermetiškumo – 8 metus, o dažytos fasado apdailos – 6 metus.

6. Pastatų pamatų, sienų ir perdangų eksploatavimo trukmė dar nėra viršijusi tiek pagal ankstesnius, tiek pagal šiuo metu galiojančius statybos techninius reikalavimus nustatytų eksploatavimo laikotarpių, tačiau neatnaujintų stambiaplokščių namų stogų, sandūrų hermetiškumo ir fasado apdailos eksploatavimo trukmė jau yra perkopusi norminį eksploatavimo laikotarpį. Nors dalis daugiabučių namų gyventojų savo lėšomis atnaujina fasadus, dėl nepakankamos pastatų hidroizoliacijos per stogus ir siūles drėksta bei šąla atitvaros, pastatų viduje kaupiasi drėgmė, todėl susidaro palankios sąlygos augti pelėsiui. Atliktų tyrimų metu nustatyta, kad dėl išorinių sienų savybės sugerti vandenį prastėja sienų izoliacinės savybės ir trumpėja konstrukcijų ilgaamžiškumas. Tai įrodo, jog yra būtinos nemažos investicijos esamos būklės daugiabučiams namams atnaujinti tam, kad būtų išlaikyti norminiuose teisės aktuose įtvirtinti daugiabučių namų eksploatavimo ir techninės būklės reikalavimai. Laikantis šių reikalavimų, būtų užtikrinimas pastatų ilgaamžiškumas ir efektyviau vartojama šiluminė energija.

7. Vilniaus centrinio šilumos tiekėjo duomenimis, 2008–2012 m. prie centrinio šilumos tiekimo tinklų prijungti Vilniaus miesto daugiabučiai namai šildymui per šildymo sezoną vidutiniškai suvartojo 110–131 kWh/m2 šiluminės energijos, kuri daugiabučių namų gyventojams kainavo apie 400 mln. Lt. Vilniaus mieste suvartojamos šiluminės energijos duomenys pateikiami 1 lentelėje.

 

  1 lentelė. Suvartojama šiluminė energija (per šildymo sezoną)

Pavadinimas

2008–2009 m.

2009–2010 m.

2010–2011 m.

2011–2012 m.

2012–2013 m. *

2013–2014 m.*

2014–2015 m.*

Daugiabučių namų suvartota šiluminė energija (iš viso MWh)

1.875,304

2.119,714

2.040,541

2.177,090

2.259,709

2.342,327

2.424,945

Gyventojų šiluminės energijos sąnaudos (iš viso tūkst. Eur  be PVM)

122.526

117.480

124.747

123.805

124.915

123.026

127.136

Daugiabučių namų suvartota šiluminė energija (kWh/m2)

126

143

137

146

152

157

163

Gyventojų šiluminės energijos sąnaudos (Eur  be PVM/m2)

8,1

7,8

8,4

8,4

8,7

8,7

9

* Numatoma daugiabučių, prijungtų prie Vilniaus miesto centrinio šilumos tiekėjo, suvartojama šiluma, neatsižvelgiant į galimą daugiabučių atnaujinimo mastą.

 

8. Esamos būklės analizė parodė, kad daugiausia šiluminės energijos suvartoja tipiniai iki 1993 metų statyti stambiaplokščiai, plytų mūro, monolitiniai ir monolitiniai gelžbetoniniai daugiabučiai namai. Šie namai šiluminės energijos vidutiniškai suvartoja 140–160 kWh/m2 per šildymo sezoną. Duomenys pateikti 2 lentelėje.

 

 

 

 

2 lentelė. Tipinių iki 1993 metų statytų stambiaplokščių, plytų mūro, monolitinių ir monolitinių gelžbetoninių daugiabučių namų suvartojama šiluminė energija (20092011 m. šildymo sezonų vidurkis)

 

 

Pavadinimas

Faktiškai suvartota šil. energija (2009–2011 metų šildymo sezonų vidurkis MWh)

Faktinės šil. energijos sąnaudos (2009–2011 metų šildymo sezonų vidurkis Eur be PVM)

Faktiškai suvartota šil. energija (2009–2011 metų šildymo sezonų vidurkis kWh/m2)

Faktinės šil. energijos sąnaudos (2009–2011 metų šildymo sezonų vidurkis Eur/m2 be PVM)

Iš viso daugiabučių (suma/vidurkis)

2. 014, 199

121 584,660

135,6

8,1962

Iš jų stambiaplokščių

931.287

56 249,050

147,4

8,9202

Iš jų plytų mūro

59.592

3 565,5951

158,9

9,5864

Iš jų monolitinių/monolitinių gelžbetoninių

3.950

255,7159

130,0

7,8487

Iš jų kiti

1.019.370

61 513,9139

123,5

7,4432

 

9. Dėl anksčiau  buvusių santykinai žemų šilumos kainų gyventojai neturi patirties, kaip efektyviai vartoti šiluminę energiją, dėl nepakankamų pajamų retai skirdavo lėšų energijos taupymo priemonėms savo namuose. Atnaujinus daugiabučius pastatus, įgyvendinus kompleksines energijos taupymo priemones (apšiltinus sienas ir stogus, pakeitus langus bei modernizavus šildymo sistemas), įmanoma šilumos suvartoti 60–80 kWh/m2 mažiau per šildymo sezoną, t. y. pasiekti D ir aukštesnę energinio naudingumo klasę. Tokiu atveju atnaujinus 30 proc. daugiausia šiluminės energijos suvartojančių pastatų per metus būtų sutaupyta iki 23,1696 mln. Eur. Atnaujintinų daugiabučių suvartojamos šiluminės energijos mažėjimo galimumas pateikiamas 3 lentelėje.

 

3 lentelė. Atnaujintinų daugiabučių suvartojamas šiluminės energijos mažėjimo galimumas (skaičiai  pateikiami 30 proc. daugiausiai šiluminės energijos suvartojančių daugiabučių)

 

 

Pavadinimas

Faktinio šil. energijos suvartojimo vidurkis name (2009–2011 m. šildymo sezonų kWh/m2)

Faktinių sąnaudų šil. energijai vidurkis name (2009–2011 m. šildymo sezonų Eur/m2 be PVM)

Numatomas suvartojamas šiluminės energijos kiekis (kWh/m2)

Galimas

taupymas (kWh/m2)

Galimas

 taupymas (Eur/m2)

Galimas

taupymas

( iš viso vid. name Eur)

Stambiaplokščiai daugiabučiai

147.4

8,9202

60–80 

67–87

4–6

 11 5848–15 060

Mūriniai daugiabučiai 

158.9

9,5864

60–80  

78–100

5–6 

9 268–11 874

Monolitiniai daugiabučiai

130

7,8487

60–80 

50–70

3–4 

 15 350–21 722

Kiti

123.5

7,4432

60–80 

43–64

3–4

 6 951–10 426

Vidurkis

135.6 

8,1962

 6080 

5676

 35

 8 689014 481

 

10. Energijos ištekliams sparčiai brangstant, darosi ypač svarbu Vilniaus miesto daugiabučiuose pastatuose racionaliai vartoti energiją. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama 2013 m. kovo 15 d. pasirašytą Partnerystės dėl projekto „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas, II etapas“  ir  2013 m. gruodžio 2 d. Partnerystės dėl projekto „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas, II etapas“ įgyvendinimo ir bendradarbiavimo dėl energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo savivaldybėje sutartys, parengė šią Programą, skirtą sumažinti šiluminės energijos sąnaudas daugiabučiams namams. Įgyvendinant šią Programą bus galima spręsti žmonių socialines problemas mažinant jų sąskaitų už energijos išteklius dydį, užtikrinti esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymą daugiabučiuose namuose, gerinti vidaus patalpų higienos sąlygas, skatinti būsto savininkus racionaliai vartoti energiją, taip pat prisidėti prie klimato taršos mažinimo bei aplinkos tausojimo, gerinti pastatų techninę būklę bei estetinį miesto vaizdą, didinti nekilnojamojo turto vertę.

 

 

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

11. Programos įgyvendinimo tikslai:

11.1. sukurti technines, institucines, teisines ir finansines priemones tam, kad būtų galima Savivaldybės iniciatyva sistemingai rengti ir įgyvendinti energinio efektyvumo didinimo projektus, užtikrinančius efektyvų energijos vartojimą daugiabučiuose pastatuose;

11.2. sumažinti daug energijos vartojaiuose Vilniaus miesto daugiabučiuose namuose suvartojamos šiluminės energijos sąnaudas, pasiekiant ne mažesnę kaip C daugiabučių namų energinio naudingumo klasę; sumažinti daugiabių namų gyventojų patiriamas išlaidas už suvartotą šiluminę energiją; pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę bei komforto sąlygas;

11.3. užtikrinti, kad daugiabučiai namai atitiktų teisės aktuose numatytų esminių statinio reikalavimų visumą ir kad naudojamos šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant
į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą. Taip pat tikrinti pastatų konstrukcinių elementų stabilumą bei gyventojų ir visuomenės saugumą;

11.4. užtikrinti racionalų energijos išteklių naudojimą ir sumažinti metamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

11.5. skatinti daugiabučių namų savininkų bendrijų kūrimąsi ir jų veiklos efektyvumą.

12. Programos uždaviniai:

12.1.pasirengti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimui;

12.2. teikti finansinę,  teisinę ir organizacinę pagalbą daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkams steigiant bendrijas, organizuoti ir teikti nemokamas konsultacijas bendrijų steigimo ir veiklos klausimais;

12.3. atlikti Vilniaus miesto daugiabučiuose namuose statybos darbus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti šių namų atitik teisės aktuose nustatytų privalomųjų (esminių) statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų visumai;

12.4. užtikrinti, kad būtų įdiegtos visos priemonės, reikalingos siekiant efektyvinti šilumos tiekimo sistemos darbą ir užtikrinančios mažiausią galimą suvartojamos šilumos kiekį įgyvendinus Programą.

 

IV. PRIEMONĖS, NUMATOMOS ĮGYVENDINTI DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE

 

13.  Siekiant gerinti gyvenamąją aplinką, mažinti energijos išteklių sąnaudas ir užtikrinti daugiabučių namų atitiktį esminių statinio reikalavimų visumai, neefektyviausiai energiją vartojančiuose Vilniaus miesto daugiabučiuose namuose turi būti įdiegtos energinį efektyvumą didinančios priemonės (numatytos Daugiabučių namų atnaujinimo programos lentelėje „Valstybės remiamos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės“), kurios užtikrintų būtinus statinių naudojimo ir priežiūros esminius reikalavimus ir leistų sumažinti bendras šių daugiabučių namų energijos sąnaudas bei juose pasiektų ne mažesnę kaip C energinio naudingumo klasę, taip užtikrinant valstybės teikiamą paramą.

 

 

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

14. Programa įgyvendinama etapais. Pirmajame etape atliekami Partnerystės sutartimis patvirtintų daugiabučių namų atnaujinimo įgyvendinimo darbai (energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų parengimo paslaugos pirkimas, paslaugų sutarčių su laimėtoju sudarymas, investicijų planų projektų aptarimas su butų ir kitų patalpų savininkais, galimos investicijų planų korekcijos). Už tai atsakingas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas (toliau – Departamentas). Kitas Programos pirmojo etapo žingsnis apima Partnerystės sutartimis  patvirtintų  daugiabučių namų rangos darbų, techninio projekto, energinio naudingumo sertifikato po modernizavimo, sutarčių su laimėtojais sudarymą, tinkamą atnaujinimo (modernizavimo) projekto administravimą. Už tai atsakingas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius (toliau – Administratorius) arba įgaliotas asmuo.

15. Kituose Programos įgyvendinimo etapuose butų ir kitų patalpų savininkai, davę sutikimą vykdyti daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą), suteikia Administratoriui įgaliojimus parengti ir administruoti atnaujinimo (modernizavimo) projektą, organizuoti finansavimą, rangos darbų ir techninės priežiūros paslaugų pirkimą, administruoti kredito grąžinimą. Siekiant efektyviai įgyvendinti Programą, Pavedimo sutartyje numatoma, jog Administratorius turi teisę įgalioti kitą asmenį atlikti tam tikrus veiksmus.

16. Atsižvelgiant į Programos apim ir trukmę, siekiant efektyviai įgyvendinti Programą, Administratoriaus vykdomos funkcijos turi būti nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo tvarkos apraše, kurį turi patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.

17. Atsižvelgiant į žmogiškuosius ir finansinius išteklius, prioritetine tvarka į atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų sąrašą turi būti įtraukiami namai, kurie pastatyti pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus, neefektyviai vartoja šiluminę energiją ir kurių butų ir kitų patalpų savininkai pritaria atnaujinti daugiabutį namą  balsų dauguma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.

 

VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

 

18. Programai įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka numatoma gauti finansavimą Daugiabučių namų atnaujinimo programos, Klimato kaitos specialiosios programos, kitų teisėtų šaltinių, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės lėšų.

19. Daugiabučių namų atnaujinimo programoje numatytomis lėšomis bus teikiama valstybės parama, numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarime Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“.

20. Esant galimybei, bus panaudojamos ir iš kitų  šaltinių gautos lėšos.

21. Visų šiame skyriuje nurodytų finansavimo šaltinių parama Programai įgyvendinti skiriama vadovaujantis paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

 

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

22. Programos įgyvendinimo stebėseną atlieka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sudaryta Programos priežiūros įgyvendinimo darbo grupė. Darbo grupė teikia ataskaitas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai apie šios Programos įgyvendinimą.

 

 

Į pradžią