Keičiantis Susijęs Pakeistas Atsisiųskite aktą byloje
SPRENDIMAS, Nr. 1-2070 2011-04-06
Padalinys: VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcija:
Į pabaigą
Komentarai 
DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO TVIRTINIMO

 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO TVIRTINIMO

 

2011 m. balandžio 6 d. Nr. 1-2070

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba  n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 1-1103 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“;

2.2. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 1-1709 Dėl Tarybos 2009-07-01 sprendimo Nr. 1-1103 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“;

2.3. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 1-1777 Dėl Tarybos 2010-09-29 sprendimo Nr. 1-1709 „Dėl Tarybos 2009-07-01 sprendimo Nr. 1-1103 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ pakeitimo“.

 

Meras

Raimundas Alekna

 

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2011 m. balandžio 6 d.

sprendimu Nr. 1-2070

 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS

 

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos statusas

Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) taryba yra renkama Savivaldybės atstovaujamoji institucija. Savivaldybės taryba (toliau Taryba) Vilniaus miesto teritorijoje įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę.

 

2 straipsnis. Tarybos veiklos pagrindai

1. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, taip pat kitais Savivaldybės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu.

2. Taryba, įgyvendindama savarankiškąsias Savivaldybės funkcijas, turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę, yra atsakinga už jų vykdymą ir jas vykdo pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams.

3. Taryba, įgyvendindama valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę. Atskirais atvejais valstybinės funkcijos gali būti perduotos Savivaldybei įgyvendinti sutarčių pagrindu. Savivaldybė tokią sutartį gali sudaryti tik tuo atveju, kai pritaria Taryba. Taryba prižiūri Savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas, išklausydama šių institucijų ir subjektų ataskaitas Tarybos posėdyje ir priimdama dėl šių ataskaitų sprendimus. Už šios funkcijos įgyvendinimo organizavimą yra atsakingas meras.

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

4. Bendriems tikslams pasiekti Savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis.

5. Savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė.

6. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama Savivaldybės institucija privalo nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame Tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Savivaldybės administracijos direktorius kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai vertinami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo Savivaldybės institucijoje gavimo dienos.  Savivaldybės institucijos, įvertinusios gautus sprendimus, privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Taryba seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus įvertina Reglamente nustatyta sprendimų projektų svarstymo  ir priėmimo tvarka.

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

 

 

II SKYRIUS. TARYBOS NARIAI

 

3 straipsnis. Tarybos nario statusas

1. Tarybos narys yra Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
(toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nustatyta tvarka Savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas Savivaldybės bendruomenės atstovas. Taryba susideda iš 51 Tarybos nario.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

2. Tarybos nariai yra valstybės politikai. Tarybos narys visas valstybės politiko ir Savivaldybės bendruomenės teises įgyja tik po to, kai prisiekia šio straipsnio nustatyta tvarka.

3. Išrinktos naujos Tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos Tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja Taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios Tarybos narys jame prisiekia.

4. Tarybos narys turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

4.1. „Aš (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas Savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas.“;

4.2. „Aš (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas Savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.“

5. Tarybos nario priesaikos priėmimo tvarka:

5.1. Tarybos nario (mero) priesaiką priima Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Savivaldybės rinkimų komisijos narys;

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

5.2. Tarybos narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį – padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos skaito priesaiką. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių priesaika gali būti duodama sėdint;

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

5.3. Tarybos narys, baigęs skaityti priesaiką, pasirašo vardinį priesaikos lapą;

5.4. priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Tarybos narys neprisiekė;

5.5. vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką asmeniui, šis juos patikrina ir paskelbia Tarybos narių, įgijusių visas Tarybos nario teises ir pareigas, pavardes;

5.6. Tarybos narys turi prisiekti tame posėdyje, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą po Savivaldybės tarybos rinkimų. Tuo atveju, kai Tarybos narys prisiekia ne pirmajame Tarybos posėdyje, priesaiką priima Vyriausiosios rinkimų komisijos narys pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavedimą.

6. Tarybos narys, šio straipsnio nustatyta tvarka neprisiekęs, netenka Tarybos nario mandato. Asmuo, priimantis priesaiką, apie tai praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri priima atitinkamą sprendimą. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui.

 

4 straipsnis. Tarybos nario įgaliojimai

1. Tarybos narys negali būti Savivaldybės, kurioje jis išrinktas, administracijos darbuotojas. Tarybos nariais negali būti asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos kariai arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnai, kuriems pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.

2. Tarybos nario pareigos nesuderinamos su Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis. Be to, Tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos kadencijos Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su Savivaldybės kontrolieriaus ar Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos kadencijos Savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar su Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su Savivaldybės biudžetinės įstaigos, kurios savininkė ar viena iš savininkių yra Savivaldybė, vadovo pareigomis, su Savivaldybės viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkių yra Savivaldybė, vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, su Savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, su Savivaldybės valdomos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba su Savivaldybės valdomos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

3. Tarybos narys turi teisę gauti Tarybos nario pažymėjimą ir ženklą, kuriais jis naudojasi savo įgaliojimų laikotarpiu. Pažymėjimą po priesaikos Tarybos nariui įteikia priesaiką priimantis asmuo. Ženklus Tarybos nariams įteikia meras.

4. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, esant Vietos savivaldos įstatyme ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatytiems pagrindams.

5. Nutrūkus Tarybos nario įgaliojimams, Taryboje atsiradusi laisva Tarybos nario vieta užimama Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka.

6. Jeigu Taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu Savivaldybės teritorijoje, Tarybos narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.

7. Tarybos narys gali netekti savo įgaliojimų prieš terminą Tarybos sprendimu laikantis šiame Reglamente ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

5 straipsnis. Tarybos nario teisės ir pareigos

1. Tarybos nario teises ir pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) ir kiti įstatymai, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas). Eidamas pareigas Tarybos narys vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Tarybos sprendimais, Savivaldybės gyventojų bendruomenės interesais ir savo sąžine.

2. Tarybos narys turi teisę:

2.1. rinkti ir būti išrinktas į pareigas Savivaldybės institucijose Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka;

2.2. balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Tarybos, komiteto ir komisijų, kurių narys jis yra, posėdžiuose;

2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija

 

2.3. gauti iš Savivaldybės administracijos ar kitų Savivaldybės įstaigų, organizacijų bei Savivaldybės valdomų įmonių visą Tarybos nario veiklai reikalingą su Taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją (prašyme pateikti informaciją turi būti nurodytas prašymą pateikęs Tarybos narys, nurodytas gavėjas, kuriam teikiamas prašymas, taip pat aiškiai suformuluota, kokia informacija Tarybos nariui yra reikalinga; prašymas gali būti teikiamas raštu ar elektroniniu paštu), dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti siūlymus, pastabas, pataisas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos darbo tvarkos ir kitais klausimais. Jei Savivaldybės administracijos darbuotojai neatsako į Tarybos nario kreipimąsi per šio straipsnio 3.3 punkte nustatytą terminą, gali būti inicijuojamas Savivaldybės administracijos darbuotojo atsakomybės klausimas teisės aktų nustatyta tvarka.

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

2.4. perduoti Tarybos posėdžio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekstą, kad šis būtų įrašytas į posėdžio protokolą;

2.5. siūlyti Tarybai svarstyti klausimus;

2.6. rengti ir teikti svarstyti Tarybos sprendimų projektus;

2.7. gauti užregistruotų Tarybos sprendimų, Tarybos kolegijos (toliau – Kolegija) protokolinių nutarimų ar mero potvarkių projektų, Tarybos, Kolegijos, mero, Savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – Administracijos direktorius), Savivaldybės kontrolieriaus, frakcijų vadovų sueigos priimtų dokumentų kopijas;

2.8. Tarybos posėdžių metu klausti pranešėjus;

2.9. kreiptis su paklausimais į Savivaldybės institucijų, Savivaldybės administracijos, kitų Savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia Savivaldybės teritorijoje, vadovus ir tarnautojus;

2.10. daryti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti siūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros;

2.11. dalyvauti ir kalbėti Tarybos komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat Kolegijos posėdžiuose, kai svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai;

2.12. mero potvarkiu nustatyta tvarka naudotis spaudos puslapiais ir eterio laiku, kuriais naudojasi Savivaldybė pagal atskiras sutartis;

2.13. jungtis į frakcijas ir grupes šio Reglamento nustatyta tvarka;

2.14. gauti iš Savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones Tarybos nario įgaliojimams vykdyti;

2.15. savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių padėjėjų, kurie Tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti Savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus, o kai seniūnijos neįsteigtos – negali viršyti trijų

          2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

             2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

 

           3. Tarybos narys privalo:

3.1. dalyvauti Tarybos posėdžiuose, taip pat komitetų, komisijų, kurių narys jis yra, posėdžiuose pagal Reglamento nustatytą tvarką. Jeigu Tarybos narys negali dalyvauti posėdyje, apie tai jis turi raštu ar elektroniniu paštu pranešti merui, jo pavaduotojams arba komiteto ar komisijos pirmininkui ir nurodyti priežastis;

3.2. būti, išskyrus merą, kurio nors vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto narys ir dalyvauti jo darbe. Tarybos narys negali būti daugiau kaip vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto narys;  

3.3. susitikti su rinkėjais ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Susitikimus organizuoja frakcijos arba pats Tarybos narys. Jis turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti Savivaldybės administracijos, įmonių ir įstaigų pareigūnus. Tarybos narys nagrinėja gautus rinkėjų pareiškimus, pasiūlymus bei skundus ir prireikus persiunčia juos svarstyti valstybės bei Savivaldybės institucijoms, įmonėms ar įstaigoms. Rinkėjų pareiškimai, pasiūlymai ir skundai negali būti siunčiami toms institucijoms, kuriomis skundžiamasi. Tarybos nario kreipimąsi, taip pat jo persiųstus rinkėjų pareiškimus, pasiūlymus ir skundus Savivaldybės pareigūnai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ir atsakyti Tarybos nariui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gavimo datos. Tarybos, jos komitetų ar komisijų pavedimu arba savo iniciatyva Tarybos narys gali gauti informaciją apie Savivaldybės teritorijoje esančių valstybės ir Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų darbą Tarybos kompetencijos klausimais, susipažinti su reikiamais dokumentais;

3.4. nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus viešai (per miesto laikraštį ar per kitas žiniasklaidos priemones) atsiskaityti rinkėjams apie savo veiklą;

3.5. informuoti merą ir (ar) Tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, laikantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. KS-4 „Dėl Rezoliucijos dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Rezoliucija) nustatytos tvarkos. Kiekvienas Tarybos narys su Rezoliucija supažindinamas pasirašytinai. Už Tarybos narių supažindinimą su Rezoliucija atsakingas Tarybos ir mero sekretoriatas.

2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

6 straipsnis. Tarybos nario veiklos aprūpinimas, garantijos ir atlyginimo už darbą atliekant Tarybos nario pareigas tvarka

1. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotojus, už darbo laiką atliekant Tarybos nario pareigas, yra atlyginama šiame Reglamente nustatyta tvarka. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, pateikdamas prašymą raštu Tarybos sekretoriatui dėl Tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam Tarybos nariui šioje dalyje nurodytas atlyginimas neskaičiuojamas nuo po prašymo pateikimo einančios dienos ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

2. Neteko galios.

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

 

3. Atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

 

4. Tarybos ir Kolegijos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais šio Reglamento nustatytais atvejais Tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.

5. Tarybos nario darbo laikas už ataskaitinį mėnesį yra apvalinamas iki sveiko valandų skaičiaus.

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

 

6. Atlyginimas mokamas kartą per mėnesį.

7. Kolegijos narių darbo laikas žymimas darbo laiko apskaitos žurnaluose, nurodant atvykimo į darbą ir išvykimo iš darbo laiką. Kiekvieno mėnesio pabaigoje pagal šį žurnalą Tarybos ir mero sekretoriato (toliau – Tarybos sekretoriatas ) atsakingas specialistas užpildo Kolegijos nario darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurį pasirašo Kolegijos pirmininkas ar Kolegijos narys.

Tarybos nario darbo laikas kiekviename Tarybos posėdyje skaičiuojamas nuo posėdžio pradžios arba nuo Tarybos nario atvykimo momento (jei jis vėluoja į posėdį) iki posėdžio pabaigos arba iki jo išvykimo momento (kai Tarybos narys išvyksta nesibaigus posėdžiui). Tarybos narys, atvykęs į posėdį, pasirašo registracijos lape. Tarybos narys, išvykdamas iš posėdžio jam dar nepasibaigus, turi pasirašyti registracijos lape (išsiregistruoti). Tarybos nariui pavėlavus į posėdį, Tarybos sekretoriato atsakingas specialistas užrašo jo atvykimo laiką, taip pat išvykimo laiką, kai Tarybos narys išvyksta nepasibaigus posėdžiui.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

8. Tarybos narių darbas komitetuose, komisijose, darbo grupėse, Tarybos narių grupėse, Tarybos frakcijose bei komitetų pavedimai fiksuojami komiteto, komisijos, darbo grupės, Tarybos narių grupės ar Tarybos frakcijos posėdžių protokoluose. Tarybos nario darbo laikas, vykdant šiuos pavedimus, apskaitomas pagal komiteto, komisijos, darbo grupės pirmininko, Tarybos narių grupės ar frakcijos vadovo pasirašytą ir protokoluojančio asmens pateiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame nurodomas tikslus laikas.

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

 

9. Komitetų, komisijų, darbo grupių, Tarybos narių grupių ar frakcijų posėdžius protokoluojantys asmenys pagal žymas komitetų, komisijų, darbo grupių, Tarybos narių grupių ir frakcijų posėdžių protokoluose bei pagal pateiktus ir komitetų, komisijų, darbo grupių pirmininkų, Tarybos narių grupių ir frakcijų vadovų pasirašytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius parengia darbo apskaitos žiniaraštį, kurį pasirašo atitinkamo komiteto, komisijos, darbo grupės pirmininkas, Tarybos narių grupės ar frakcijos vadovas.

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

 

10. Komitetų, komisijų, darbo grupių, Tarybos narių grupių ir frakcijų protokolus rašantys asmenys Tarybos narių darbo laiko apskaitos žiniaraštį kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pateikia Tarybos sekretoriato paskirtam atsakingam specialistui.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

 

11. Tarybos nariai laiką, sugaištą ruošiantis Tarybos, komitetų, frakcijų, Tarybos  narių grupių ar atskirų darbo grupių posėdžiams, taip pat susitikimuose su rinkėjais praleistą laiką (toliau – savarankiškai deklaruojamas laikas) deklaruoja asmeniškai. Tarybos nario savarankiškai deklaruojamas laikas yra pateikiamas frakcijos ar Tarybos narių grupės vadovui ir įrašomas į frakcijos ar Tarybos narių grupės darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Jei Tarybos narys nepriklauso jokiai frakcijai ar Tarybos narių grupei, turi pateikti Tarybos sekretoriato paskirtam atsakingam specialistui savo veiklos protokolą, kuriame atsispindėtų laikas, sugaištas ruošiantis Tarybos, komitetų ar atskirų darbo grupių posėdžiams, bei laikas, praleistas susitikimuose su rinkėjais. Už Tarybos nario savarankiškai deklaruojamą laiką mokamas atlyginimas ne daugiau kaip už 60 val. per mėnesį.

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

 

12. Tarybos nariams apmokama pagal Tarybos sekretoriato paskirto atsakingo specialisto užpildytą ir Tarybos sekretoriaus pasirašytą žiniaraštį.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

 

13. Tarybos sekretoriato paskirtas atsakingas specialistas žiniaraštį ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio trečios dienos pateikia Savivaldybės administracijos Finansų departamentui.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

 

14. Tarybos nariams, vykstantiems į komandiruotes pagal mero potvarkį, komandiruočių išlaidos apmokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaidas pateisinantys dokumentai turi būti pateikiami komandiruotę koordinuojančiam Tarybos sekretoriato darbuotojui.

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

 

 

15. Merui, mero pavaduotojams, komitetų pirmininkams, Kolegijos nariams, frakcijų vadovams, Tarybos nariams su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai Savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama ne didesnė kaip 300 (trijų šimtų) Eur išmoka, už kurią atsiskaitoma vieną kartą per ketvirtį.

Pirmojoje pastraipoje numatyta išmoka gali būti naudojama:

1) fiksuoto ir (ar) mobiliojo telefono ryšio tinklais teikiamų nacionalinių ir tarptautinių Tarybos nario telefoninių pokalbių paslaugoms apmokėti bei šio ryšio įrangai išsinuomoti, kai Tarybos nariui tokios įrangos nesuteikia ir paslaugų neapmoka Savivaldybės administracija;

2) Tarybos nario interneto ryšio paslaugoms (t. y. apmokėti už vienkartinį ar nuolatinį interneto ryšio paslaugų teikimą) apmokėti bei interneto įrangai išsinuomoti, kai Tarybos nariui tokios įrangos nesuteikia ir paslaugų neapmoka Savivaldybės administracija;

3)  pašto prekėms ir paslaugoms įsigyti;

4) Tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių nuomai, eksploatavimui (degalams, tepalams ir kt.), techninei priežiūrai, remontui, plovimui ir valymui, draudimui (neviršijant Tarybos nario kadencijos laiko), statymui ir (ar)  saugojimui, taksi paslaugoms,  viešojo   transporto bilietui įsigyti ir kitoms transporto paslaugoms. Apmokamos Savivaldybės teritorijos ribose teikiamos transporto paslaugos;

5) kanceliarinėms prekėms įsigyti (nusipirkti ar išsinuomoti). Kanceliarinėms prekėms priskiriamos visos biuro priemonės, įskaitant biuro įrangos (technikos) prekes (laminavimo priemonės, skaičiuotuvai, įrišimo priemonės, planšetiniai kompiuteriai, kompiuterinė technika ir kt.);

6) biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti.

Išmokai gauti kiekvienas Tarybos narys raštu pateikia Savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, administruojančiam Savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus Tarybos nario veiklai finansuoti (toliau – asignavimų administratorius), savo sąskaitos banke rekvizitus. Šio straipsnio 15 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto dydžio išmoka kiekvieną mėnesį iki 10 dienos pervedama visiems Tarybos nariams į jų nurodytas sąskaitas banke. Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito asignavimų administratoriui už kiekvieną ketvirtį, pateikdamas ketvirčio išmokų apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 7 dienos.

Per praėjusį ketvirtį nepanaudotos lėšos negali būti naudojamos.

Prasidėjus naujam ketvirčiui, lėšos pervedamos tik Tarybos nariams, nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už per praėjusį ketvirtį gautų lėšų panaudojimą.

Kartu su ketvirčio išmokų apyskaita asignavimų administratoriui pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams.

Paslaugų ir prekių pirkimo dokumentai (sąskaitos, kvitai ir pan.) išrašomi Tarybos nario vardu. Su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais atsiskaito Tarybos narys.

Jeigu nustatoma, kad Tarybos narys išmokas panaudojo ne pagal nurodytą paskirtį, Tarybos narys, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, šią sumą turi sumokėti iš asmeninių lėšų. Jeigu per du mėnesius, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, Tarybos narys ne pagal nurodytą paskirtį panaudotos išmokos dalies nesumoka, Savivaldybės tarybos sprendimu Savivaldybės administracija ne ginčo tvarka išskaičiuoja jas iš Tarybos nariui mokėtinų artimiausio mėnesio išmokų.

Kai Tarybos nario įgaliojimai pasibaigė ar nutrūko prieš terminą, nepasibaigus kalendoriniam mėnesiui, išmokos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio dienų skaičiui. Tarybos narys, kurio įgaliojimai pasibaigė ar nutrūko prieš terminą, jam išmokėtą ir jo nepanaudotą lėšų sumą turi grąžinti į asignavimų administratoriaus nurodytą Savivaldybės sąskaitą per vieną mėnesį nuo jo įgaliojimų pasibaigimo ar nutrūkimo prieš terminą dienos. Tarybos nario gautų išmokų naudojimą pagal paskirtį kontroliuoja asignavimų administratorius, Savivaldybės kontrolierius ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisija.

Tarybos narių su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusių išlaidų apyskaitų suvestinės yra viešos. Asignavimų administratorius Tarybos narių su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusių išlaidų apyskaitų suvestines suinteresuotiems asmenims teikia teisės aktų nustatyta tvarka.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2012 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-608 redakcija

2012 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-858 redakcija

2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1621 redakcija

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

2014 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2084 redakcija

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

 

7 straipsnis. Tarybos nario drausmė ir imunitetas

1. Draudžiama Tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę Tarybos ar jos komitetų posėdžiuose.

2. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą Tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

III SKYRIUS.  TARYBOS KOMPETENCIJA IR STRUKTŪRA

 

8 straipsnis. Tarybos įgaliojimų atsiradimas ir pabaiga

1. Taryba renkama ketveriems metams. Tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti Tarybos nariai.

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

2. Tarybos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti Tarybos nariai.

3. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir Administracijos direktorius, sudaryti Tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų pirmininkai, sudarytos šiame Reglamente nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai, sudaryta Kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti. Jeigu mero pavaduotojo (pavaduotojų) įgaliojimai nutrūksta ir (ar) Administracijos direktorius atleidžiamas iš pareigų prieš terminą, per du mėnesius nuo jo įgaliojimų nutrūkimo ar atleidimo iš pareigų dienos Taryba turi paskirti mero pavaduotoją (pavaduotojus) ir (ar) Administracijos direktorių.

2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1621 redakcija

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

 

4. Jei išrinktos naujos Tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamos Tarybos įgaliojimai tęsiasi iki Tarybos, kuri bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio valdymo laikino įvedimo Savivaldybės teritorijoje.

5. Kai Savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, Taryba netenka įgaliojimų arba Tarybos įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi, jeigu Taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu Savivaldybės teritorijoje.

6. Ypatingomis aplinkybėmis, kai nei meras, nei mero pavaduotojai negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, 1/3 Tarybos narių iniciatyva šaukiamas Tarybos posėdis. Tarybos posėdžio metu svarstomas klausimas dėl pavedimo vienam iš Tarybos narių, dalyvaujančių Tarybos posėdyje, laikinai eiti mero pareigas. Sprendimas dėl pavedimo Tarybos nariui laikinai eiti mero pareigas priimamas posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. 

 

9 straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija

1. Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. Išimtinei ir paprastajai kompetencijai priskirti Tarybos įgaliojimai išvardyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

  2. Jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų Savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso Savivaldybės tarybai.

3. Taryba prižiūri Savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. Už šios funkcijos įgyvendinimo organizavimą yra atsakingas meras.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

31. Taryba išklauso mero, Administracijos direktoriaus, Savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra Savivaldybė, Savivaldybės valdomų įmonių ir organizacijų metines veiklos ataskaitas ir atsakymus į Tarybos narių paklausimus Reglamento nustatyta tvarka ir priima sprendimus dėl šių ataskaitų ir atsakymų Reglamento 37 straipsnio 2 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje ir 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengiant, pateikiant sprendimų projektus ir dėl jų balsuojant.

2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija

 

4. Išimtinei Tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų Taryba negali perduoti jokiai kitai Savivaldybės institucijai ar įstaigai.

5. Taryba savo sprendimu, kuris parengiamas ir priimamas Reglamento nustatyta tvarka, deleguoja Tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus. Į įstatymų nustatytas regionines tarybas ar komisijas Tarybos nariai gali būti deleguojami esant jų sutikimui.

Sprendimo projektą dėl pasiūlymo deleguoti Tarybos narius ir įgaliojimų jiems suteikimo Tarybai gali teikti meras, komitetai ar komisijos.

Konkretus deleguojamų Tarybos narių skaičius ir jų įgaliojimai nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į kokią regioninę tarybą ar komisiją Tarybos nariai deleguojami; taip pat jie atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.

Tarybos sprendime nurodoma, kuriam laikui Tarybos nariai deleguojami į regionines tarybas ar komisijas. Įgaliojimai paprastai suteikiami Tarybos kadencijos laikotarpiui.

Taryba sprendimu gali atšaukti deleguotą Tarybos narį ir paskirti kitą.

6. Mero, komiteto arba Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu konkrečius įgaliojimus, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą priskirtus paprastajai Tarybos kompetencijai, Taryba atskiru Tarybos sprendimu, parengtu ir priimtu Reglamento nustatyta tvarka, gali pavesti vykdyti Savivaldybės administracijos direktoriui arba direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos). Jeigu Savivaldybės vykdomoji institucija negali (dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto) įvykdyti pagal Vietos savivaldos įstatymą priskirtų paprastajai Tarybos kompetencijai ir Tarybos jai perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo Taryba.

 

10 straipsnis. Tarybos veiklos formos

1. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai Tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia Tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose, Tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, Tarybos nariai, meras, Administracijos direktorius ir Savivaldybės kontrolierius. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

2. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys. Kitas Tarybos narys gali vadovauti posėdžiui tik Vietos savivaldos įstatymo numatytais atvejais. Tarybos dokumentų rengimą ir projektų nagrinėjimą prižiūri mero pavaduotojas, atsakingas už kuruojamą sritį.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija

 

3. Tarybos sprendimų projektams nagrinėti bei kitiems įstatymų ir šio Reglamento numatytiems klausimams svarstyti Taryba iš savo narių sudaro komitetus. Komitetų sąrašus nustato Reglamentas.

4. Įstatymų nustatyta tvarka Taryba sudaro Etikos ir kitas komisijas. Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Taryba iš savo narių gali sudaryti tyrimo, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas.

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

 

5. Komitetų ir komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.

6. Savo rinkimų programos tikslams įgyvendinti Tarybos nariai gali jungtis į frakcijas Reglamento nustatyta tvarka.

            Tarybos frakcijų vadovų sueiga sudaroma ir veikia Reglamento nustatyta tvarka.

7. Tarybos veikla tarp Tarybos posėdžių tęsiama Tarybos komitetuose ir komisijose bei Tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.

8. Taryba savo įgaliojimų laikui gali įstatymų ir šio Reglamento nustatyta tvarka sudaryti Kolegiją ir nustatyti jos kompetenciją.

9. Tarybos sprendimų ir kitų Tarybos priimamų dokumentų projektai, pastarųjų teikimų Tarybai projektai, mero potvarkių projektai, taip pat pasitarimų, susirinkimų, susitikimų, darbo grupių ir kitų posėdžių, kuriems pirmininkauja Tarybos nariai, protokolų projektai rengiami, vizuojami ir pasirašomi elektroniniu parašu informacinėje valdymo sistemoje „@vilys“.

2017 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-915 redakcija

 

            11 straipsnis. Tarybos santykiai su visuomene

1. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi pateikti Savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Šią ataskaitą, Tarybai pritarus, Tarybos vardu pateikia meras ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. Ataskaita skelbiama Savivaldybės interneto tinklapyje, jos santrauka gali būti skelbiama vietinėje spaudoje. Ataskaita gali būti skelbiama ir kitu būdu.

            2. Taryba ir jos sudarytos institucijos privalo svarstyti gyventojų pasiūlymus ir šalinti nurodytus darbo trūkumus.

            3. Tarybos santykiai su visuomene įgyvendinami:

            3.1. Tarybos narių ir frakcijų rengiamuose susitikimuose su rinkėjais;

            3.2. teikiant visuomenei svarstyti svarbiausių Tarybos sprendimų projektus;

            3.3. įtraukiant į Tarybos sprendimų rengimą nevyriausybinių organizacijų atstovus ir atskirus piliečius, steigiant visuomenines komisijas;

                      2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija

 

            3.4. rengiant patariamąsias apklausas prieš priimant Taryboje svarbius sprendimus.

4. Tarybos sprendimų, Kolegijos protokolinių nutarimų projektai yra registruojami Reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami Savivaldybės interneto tinklapyje. Informacija apie Tarybos posėdžio laiką skelbiama Savivaldybės interneto tinklapyje ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios.

5. Sprendimų projektai elektroniniu paštu išsiunčiami suinteresuotoms institucijoms bei asmenims, kurie yra pareiškę norą gauti atitinkamą informaciją, ir pranešama, kur registruotis norintiesiems dalyvauti posėdyje.

 

12 straipsnis. Tarybos santykiai su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis

           1. Tarybos santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais.

           2. Taryba nėra pavaldi valstybės institucijoms.

           3. Taryba teikia siūlymus dėl su Savivaldybės interesais susijusių reikalų svarstymo valstybės institucijose.

           4. Taryba dėl savo teisių pažeidimų, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį, turi teisę kreiptis į teismą.

 

            13 straipsnis. Mero ir jo pavaduotojų veikla Taryboje

            1. Meras yra Savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojai pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

             2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

            2. Meras yra atskaitingas Tarybai ir Savivaldybės bendruomenei už savo ir Savivaldybės veiklą.

Mero kompetencijos klausimai yra nustatomi Vietos savivaldos įstatymu ir šiuo Reglamentu.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

14 straipsnis. Tarybos frakcijų vadovų sueiga

1. Taryboje veikia Tarybos frakcijų vadovų sueiga (toliau – frakcijų vadovų sueiga), į kurią įeina meras, frakcijų ir Tarybos narių grupių, jei jos yra sudarytos, vadovai. Frakcijai vadovų sueigoje gali atstovauti ir kitas frakcijos įgaliotas asmuo. Frakcijų vadovų sueigoje stebėtojų teisėmis kviečiami dalyvauti mero pavaduotojai.

2. Frakcijų vadovų sueiga yra Tarybos struktūra, kurios pagrindinės funkcijos yra šios:

2.1. svarstyti Tarybos posėdžių darbotvarkes;

2.2. teikti sprendimų projektus Tarybai bei merui;

2.3. Neteko galios.

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

2.4. Neteko galios.

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

2.5. Neteko galios.

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

2.6. Neteko galios.

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

2.7. Neteko galios.

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

3. Svarstomais klausimais frakcijų vadovų sueiga priima rekomendacinius sprendimus.

4. Frakcijų vadovų sueigos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia, sudaro jų darbotvarkes ir jiems pirmininkauja meras arba merą pavaduojantis mero pavaduotojas. Posėdžio sušaukimo iniciatyvą taip pat turi frakcijos vadovas (frakcijų vadovai), jei jie atstovauja ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių. Tokiu atveju gavęs raštu prašymą sušaukti posėdį meras privalo tai padaryti prašyme nurodytu laiku, jei tam laikui įmanoma užtikrinti posėdžio teisėtumą. Apie posėdžio laiką ir jo darbotvarkę vadovams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio. Posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta frakcijų vadovų, atstovaujančių ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių, siūlymu.

5. Frakcijų vadovų sueigos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė frakcijų vadovų sueigos narių. Posėdžių sprendimai yra priimami frakcijų vadovų balsų dauguma.

6. Frakcijų vadovų sueigos posėdžiai protokoluojami. Protokole nurodomi posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, priimti sprendimai, taip pat balsavimo rezultatai, jei dėl sprendimo buvo balsuota. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius. Tarybos nariai su šiais protokolais supažindinami per komitetus ir frakcijas.

 

15 straipsnis. Tarybos narių frakcijos

1. Tarybos narių frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip trys Tarybos nariai, pirmajame ar kitame Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą Taryboje tęsia susivieniję į frakciją.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

 

2. Tarybos narys gali būti tik vienos frakcijos nariu. Tarybos nariai, norintys įkurti frakciją, įteikia merui pareiškimą su savo parašais. Pareiškime turi būti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos vadovo bei jo pavaduotojo pavardės. Jeigu kuriama frakcija atitinka Reglamento reikalavimus, meras privalo artimiausiame Tarybos posėdyje pranešti apie frakcijos įkūrimą. Apie frakcijos pavadinimo, sudėties ar vadovų pasikeitimą, frakcijos iširimą, veiklos nutraukimą arba koalicijos susidarymą turi būti raštu pranešta merui, kuris apie tai paskelbia artimiausiame Tarybos posėdyje.

3. Frakcija pati nustato savo darbo tvarką, neprieštaraujančią Reglamentui. Frakcijos vadovas, jo pavaduotojas arba frakcijos įgaliotas narys turi teisę Taryboje atstovauti tokiai Tarybos narių daliai, kokią ši frakcija sudaro Taryboje.

4. Frakcijos gali jungtis į koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija.

5. Frakcijas aptarnauja ir jų veiklą užtikrina Tarybos sekretoriatas.

6. Tarybos nariams pageidaujant pateikiama visa Kolegijos posėdžių medžiaga ir visi pasirašyti Kolegijos protokoliniai nutarimai bei mero potvarkiai.

7. Frakcijos vadovas arba frakcijos įgaliotas narys turi teisę dalyvauti Kolegijos posėdžiuose ir pasakyti savo nuomonę svarstomais klausimais.

8. Frakcijų veiklai užtikrinti yra skiriamos patalpos, aprūpinama baldais, telefono ryšiu, organizacine technika, kanceliarinėmis priemonėmis, užtikrinamas techninis ir organizacinis aptarnavimas. Frakcijoms, į kurias susivieniję savo veiklą Taryboje tęsia dauguma pagal vieną rinkimuose dalyvavusių kandidatų sąrašą išrinktų Tarybos narių, aptarnauti gali būti įsteigtas asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo etatas. (panaikinta vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje A858-1333/2012)

 

16 straipsnis. Tarybos narių grupės

1. Tarybos narių grupę gali sudaryti Tarybos nariai, nesusivieniję į Tarybos narių frakcijas. Apie Tarybos narių grupės sudarymą, jos sudėtį ir vadovą turi būti raštu pranešta merui, o šis apie tai privalo paskelbti artimiausiame Tarybos posėdyje.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

 

2. Grupės vadovas turi teisę dalyvauti frakcijų vadovų sueigoje su patariamojo balso teise.

3. Grupės vadovas (jo įgaliotas narys) turi teisę papildomai pasisakyti, kai Tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su grupėje nagrinėtais klausimais.

 

IV SKYRIUS. MERAS

 

17 straipsnis. Mero ir mero pavaduotojų kompetencija

           1. Meras yra atskaitingas Tarybai ir Savivaldybės bendruomenei už savo ir Savivaldybės veiklą. Jis:

1.1. planuoja Tarybos veiklą, nustato ir sudaro Tarybos posėdžių darbotvarkes bei teikia Tarybos sprendimų projektus, šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja Tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo Tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;

1.2. atstovauja pats (atskirais atvejais pavedant merui atstovauti Savivaldybės interesams Tarybos sprendime nurodomi konkretūs įgaliojimai) arba įgalioja kitus asmenis (Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ar tarybos narius) atstovauti Savivaldybei teismuose, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio valstybių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Įgaliojimai atstovauti Savivaldybei išduodami Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka ir įforminami mero potvarkiais;

                      2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

1.3. atstovauja Savivaldybei Regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;

1.4. pristato, derina ir teikia Tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), Administracijos direktoriaus, Administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) Administracijos direktoriaus siūlymu), Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo, Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais Kontrolės komiteto pirmininko ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų Tarybos komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų bei siūlyti skirti nuobaudas Administracijos direktoriui, pateikdamas Tarybai atitinkamo sprendimo projektą. Mero teikimai ir siūlymai įforminami potvarkiu;

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

 

1.5. nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sritis;

1.6. teikia Tarybai siūlymą dėl Kolegijos sudarymo;

1.7. teikia Tarybai siūlymus dėl Tarybos sekretoriato sudarymo ir jo pareigybių skaičiaus nustatymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo (jeigu Tarybos sekretoriatas nesudaromas);

1.8. vadovauja Tarybos sekretoriato darbui (jeigu jis sudaromas), tvirtina Tarybos sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia Tarybos sekretoriato darbuotojus, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;

1.9. teikia komitetams, išskyrus Kontrolės komitetą, komitetų pirmininkų ir pavaduotojų kandidatūras;

1.10. kontroliuoja ir prižiūri Savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir Tarybos sprendimus;

1.11. gavęs Tarybos pritarimą, sudaro Savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis bei užsienio institucijomis sutartis;

1.12. ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Tarybai ir bendruomenei  už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir Savivaldybės bendruomenei Savivaldybės veiklos ataskaitą. Meras Tarybos posėdžio metu skaitydamas pranešimą, atsiskaito Tarybai už savo veiklą. Kiekvienais metais ne vėliau kaip iki gegužės 1 d. meras privalo informuoti Tarybą apie savo veiklą. Rinkėjams ir Savivaldybės bendruomenei Savivaldybės veiklos ataskaita privalo būti pateikta ne vėliau kaip iki gegužės 1 d. Ataskaita skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje. Ataskaitos santrauka gali būti skelbiama vietinėje spaudoje;

1.13. reprezentacijos reikmėms naudoja mero fondo lėšas ir už jas atsiskaito Reglamente nustatyta tvarka. Mero fondui iš bendrų Savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų skiriama trijų Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčių dydžio suma. Mero fondo lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

Savivaldybės mero fondą sudaro lėšos, skirtos mero atstovavimo reikmėms (reprezentacinės išlaidos).

Atstovavimo (reprezentacinėmis) išlaidomis laikomos išlaidos, kurios apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarime Nr. 919 ,,Dėl reprezentacinių išlaidų“.

Savivaldybės mero fondo lėšomis disponuoja meras.

Savivaldybės mero fondo lėšos naudojamos mero atstovavimo (reprezentacijos) reikmėms, atstovaujant Savivaldybei Lietuvoje ir užsienyje:

1) užsienio valstybių asmenų, delegacijų, svečių ir juos lydinčių asmenų priėmimo išlaidoms (išlaidos transportui, nakvynei, maitinimui, vertėjams, gidams, gėlėms, suvenyrams, atminimo dovanoms, kitoms prekėms ir paslaugoms);

2) užsienyje arba šalies viduje rengiamų oficialių priėmimų išlaidoms (vaišių, pobūvių, banketų, kurie rengiami įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu kokio nors asmens, delegacijos, svečių garbei, taip pat įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų, sutarčių pasirašymo, vizitų, valstybės arba įstaigos jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams progomis, organizavimo, maisto produktų, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, kitų prekių ir paslaugų pirkimo išlaidos);

3) darbo susitikimų išlaidoms (maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, kitų prekių, skirtų įstaigos atstovų susitikimams darbo klausimams aptarti, svarstyti, derinti su kitų įstaigų, įmonių, organizacijų atstovais, pirkimo išlaidos);

4) atminimo dovanoms, suvenyrams, gėlėms, sveikinimo raštams, atvirukams, nuotraukoms valstybės, įstaigos, įstaigos darbuotojų arba valstybei nusipelniusių asmenų jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams, įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų progomis;

5) išlaidoms, susijusios su dalyvavimu labdaros, kultūros, sporto ir kituose visuomeniniuose renginiuose (išlaidos dovanėlėms švenčių proga ikimokyklinių, mokymo, sveikatos apsaugos, vaikų, senelių, invalidų globos įstaigų auklėtiniams ir globotiniams, socialiai remtinoms šeimoms, taip pat išlaidos suvenyrams, dovanoms, gėlėms, pagal varžybų ir konkursų sąlygas numatytiems prizams, su dalyvavimu minėtuose renginiuose susijusiems mokesčiams, valstybės arba įstaigos atributika pažymėtoms prekėms);

6) kitoms reprezentacinėms išlaidoms.

Reprezentacijos reikmėmis skirtoms išlaidoms nepriskiriamos išlaidos, susijusios su politine reklama.

Organizuojant 1–6 punktuose nurodytus renginius, sudaroma išlaidų sąmata, kurią potvarkiu tvirtina meras. Renginių organizavimo metu, nepatvirtinus naujos išlaidų sąmatos, negali būti viršyta bendra sąmatoje nurodyta išlaidų suma.

Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, administruojantis Savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus Savivaldybės mero fondui (toliau – mero fondo lėšų administratorius), į mero atsiskaitomąją sąskaitą kiekvieną mėnesį perveda trijų Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio sumą.

Meras ar jo įgaliotas asmuo kiekvieną mėnesį atsiskaito mero fondo lėšų administratoriui, pateikdamas faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams.

Mero fondo lėšų naudojimą kontroliuoja mero fondo lėšų administratorius ir Savivaldybės kontrolierius.

Nepanaudotas Savivaldybės mero fondo lėšų likutis grąžinamas mero fondo lėšų administratoriui iki kitų metų sausio 10 dienos.

2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija

 

1.14. savo iniciatyva, Kontrolės komiteto teikimu ar atskirų Tarybos narių prašymu gali siūlyti Tarybai pavesti Savivaldybės kontrolieriui (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą Savivaldybės administracijos, Savivaldybės administravimo subjektų ar Savivaldybės valdomų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą komitetų ir Tarybos posėdžiuose. Mero siūlymas įforminamas potvarkiu, taip pat pridedamas Reglamento nustatyta tvarka parengtas Tarybos sprendimo projektas, kuriame nurodomas pavedimas Savivaldybės kontrolieriui (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti finansinį ar veiklos auditą;

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

1.15. tvirtina gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas Administracijos direktoriaus teikimu;

1.16. priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus. Meras įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis Tarybos narys;

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

1.17. priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus. Meras įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis Tarybos narys. Tarybos sekretoriatas apie mero vienasmeniškai priimtus sprendimus personalijų klausimais informuoja Tarybos frakcijas elektroniniu paštu;

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

1.18. atkuria Savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;

1.19. išduoda leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose, tvirtina žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planus teisės aktų nustatyta tvarka;

1.20. keičia pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;

1.21. suteikia patalpas Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą;

1.22. skelbia vietos gyventojų apklausą;

2013 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1172 redakcija

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

          1.23. suteikia Administracijos direktoriui, kai Administracijos direktoriaus nėra, – jo pavaduotojui, Savivaldybės kontrolieriui, kai Savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotojui atostogas, siunčia Administracijos direktorių, kai Administracijos direktoriaus nėra, – jo pavaduotoją, Savivaldybės kontrolierių, kai Savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotoją į komandiruotes.

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

 

          1.24. kontroliuoja pasirengimą vietos gyventojų apklausai.

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

2. Meras rūpinasi, kad:

2.1. Savivaldybei būtų tinkamai atstovaujama Regionų plėtros taryboje ir šios tarybos priimami sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami Savivaldybėje;

2.2. laiku ir tinkamai būtų rengiami Savivaldybės teritorijos raidos analizės ir ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė;

2.3. būtų sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių bendruomenės narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą;

2.4. būtų užtikrinamas Tarybos narių tolygus bendravimas su visais Savivaldybės rinkėjais (visoje Savivaldybės teritorijoje);

2.5. būtų tobulinamas Tarybos sprendimų priėmimas ir komitetų veikla;

2.6. būtų deramai atstovaujama Savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo subjektais, teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, užsienio valstybių savivaldybėmis.

3. Meras (kai jo nėra – posėdžio pirmininkas) gali bet kuriuo Tarybos posėdžiuose svarstomu klausimu pasakyti savo nuomonę.

4. Mero sprendimai įforminami potvarkiais.

5. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš Tarybos narių jų sutikimu, Administracijos direktoriaus deleguotų Administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų Savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų.

6. Meras negali būti Tarybos sudaromų komitetų nariu.

7. Mero pavaduotojas vykdo mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Meras mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1.4–1.8, 1.15, 1.18, 1.19 ir 1.22 papunkčiuose nustatytus įgaliojimus. Tokiu atveju šio straipsnio 1 dalies 1.15, 1.18, 1.19 ir 1.22 papunkčiuose nustatytus mero įgaliojimus atlieka Taryba. Pavedimas mero pavaduotojui eiti mero pareigas turi būti įformintas mero potvarkiu.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

8. Potvarkį dėl pavedimo mero pavaduotojui eiti mero pareigas meras pasirašo iš anksto, nurodydamas terminą, kuriam perduodamos jo funkcijos, ir nurodomas mero pavaduotojas, kuriam pavedama laikinai eiti mero pareigas. Potvarkį perimti mero pareigas dėl mero ligos pasirašo vyriausias pagal amžių mero pavaduotojas, remdamasis nustatyta tvarka merui išduotu nedarbingumo pažymėjimu. Pasibaigus nedarbingumo laikui, meras išleidžia potvarkį dėl savo sugrįžimo eiti mero pareigas.

9. Mero pavaduotojas pirmininkauja Tarybos ar Kolegijos posėdžiui, kai priimant Tarybos sprendimus ar Kolegijos protokolinius nutarimus meras negali dalyvauti;

10. Meras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie mero prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Mero visuomeniniu konsultantu gali būti pilnametis asmuo. Mero visuomeniniu konsultantu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat esantis įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu.

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

 

18 straipsnis. Mero veikla

           1. Meras veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei Tarybos sprendimais.

           2. Mero santykiai su valstybės institucijomis grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais.

           3. Įstatymo nustatytos mero teisės ir įgaliojimai negali būti varžomi ar ribojami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus.

           4. Mero potvarkiai ar veiksmai, pažeidžiantys asmenų teises, gali būti skundžiami teisme.

           5.Vykdydamas šiuos ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymais ir Tarybos sprendimais nustatytus įgaliojimus, meras priima potvarkius.

           6. Neteko galios.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

 

            7. Neteko galios.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

 

           19 straipsnis. Mero veikla Kolegijoje

           1. Meras ir mero pavaduotojai į Kolegiją įeina pagal pareigas.

           2. Meras:

           2.1. vadovauja Kolegijai ir pirmininkauja jos posėdžiams;

           2.2. sudaro Kolegijos posėdžių darbotvarkę arba paveda ją sudaryti Tarybos sekretoriui;

           2.3. pasirašo posėdžių protokolus ir Kolegijos protokolinius nutarimus.

           3. Mero pavaduotojas pirmininkauja Kolegijos posėdžiui, nesant mero, arba, kai svarstomi klausimai, susiję su mero asmeniu.

 

            20 straipsnis. Tarybos sprendimų ir kitų dokumentų projektų bei siūlymų teikimas Tarybai

           1. Tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, Tarybos nariai, Tarybos narių frakcijos ir grupės, Savivaldybės kontrolierius, Administracijos direktorius. Meras Tarybai teikia Tarybos sprendimų ir kitų dokumentų projektus šio Reglamento nustatyta tvarka.

           2. Tarybos sprendimų ir kitų dokumentų projektus mero pavedimu gali rengti Savivaldybės administracijos padaliniai pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus, taip pat nustatyta tvarka sudarytos komisijos ir darbo grupės.

           3. Tarybos sprendimų ir kitų dokumentų projektai, kurie merui teikiami nesilaikant nustatytos tvarkos, grąžinami rengėjams.

           4. Jeigu meras pritaria jo pavedimu rengtam sprendimo projektui, šis teikiamas svarstyti Tarybai. Kartu pridedamas ir aiškinamasis raštas, kurį pasirašo Tarybos sprendimo ar kito dokumento projekto iniciatorius.

           5. Prireikus Tarybos sprendimo ar kito dokumento projektą meras gali perduoti Savivaldybės administracijos padaliniams, Savivaldybės įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, taip pat atitinkamoms komisijoms ar darbo grupėms, kad jos pareikštų savo nuomonę.

           6. Meras iki Tarybos posėdžio turi teisę atšaukti savo teikiamą Tarybos sprendimo ar kito dokumento projektą. Apie šį sprendimą meras praneša Tarybai.

            7. Meras turi atsiskaityti Tarybai už Kolegijos ar savo veiklą, taip pat atsakyti į Tarybos narių klausimus ir paklausimus.

 

            21 straipsnis. Klausimų (pasiūlymų) teikimas merui (mero pavaduotojams)

            1. Merui (mero pavaduotojams) svarstyti bei spręsti teikiami jo (jų) kompetencijai priskirti klausimai.

            2. Klausimus teikia Administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos padalinių vadovai ir seniūnai.

            3. Savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos kreipiasi į merą tik tada, kai atitinkamas Savivaldybės administracijos padalinys ar seniūnas išnagrinėja jų keliamą klausimą ir priima jiems nepriimtiną sprendimą.

            4. Dokumentai, pateikti merui (mero pavaduotojui) nesilaikant šios tvarkos, persiunčiami atitinkamiems Savivaldybės administracijos padaliniams, kitoms valstybės ar Savivaldybės institucijoms, apie tai informuojamas pareiškėjas.

 

            22 straipsnis. Mero (mero pavaduotojų) rengiami pasitarimai

1. Meras (mero pavaduotojai) turi teisę rengti Savivaldybės administracijos padalinių, Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovų pasitarimus aptarti ir nagrinėti Tarybos sprendimų, Kolegijos protokolinių nutarimų, mero potvarkių, Administracijos direktoriaus įsakymų, socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, ekologinių ir kitų programų projektus. Šių pasitarimų tikslas – įvertinti galimus ekonominius, socialinius ir politinius sprendimo, potvarkio ar įsakymo projekto padarinius, siūlyti optimalius sprendimus dėl projekto nuostatų, racionaliai naudoti Tarybos ir Kolegijos posėdžių laiką.

            2. Pasiūlymus dėl pasitarimų rengimo gali teikti Kolegijos nariai, Tarybos komitetų ir komisijų pirmininkai, Administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos padalinių vadovai. Jeigu iniciatyvinio pasiūlymo nėra, pasitarimas rengiamas mero nurodymu.

            3. Meras gali priimti sprendimą dėl sprendimų ar potvarkių projektų derinimo, esant nesutarimams, arba kai į jį kreipiasi Kolegijos narys ar Savivaldybės administracijos padalinio vadovas, neteikdamas klausimo nagrinėti Savivaldybės administracijos padalinių, Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovų pasitarime.

 

            23 straipsnis. Mero potvarkiai, jų įforminimas, registravimas, išsiuntimas, skelbimas ir įsigaliojimas

            1. Meras pagal kompetenciją priima potvarkius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Tarybos sprendimais ir Kolegijos protokoliniais nutarimais.

            2. Mero potvarkiai rengiami ir vizuojami Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkių projektų rengimo ir derinimo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1224 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybėje teikiamų (priimamų) teisės aktų rengimo ir derinimo taisyklių tvirtinimo“, nustatyta tvarka.

2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1621 redakcija

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

            Kai šiame punkte nurodytas pareigūnas nesutinka su mero potvarkio projekto nuostatomis ir atsisako jį vizuoti, jis turi parengti motyvuotą pažymą su savo pasiūlymais, kuri pridedama prie mero potvarkio projekto.

            3. Neteko galios.

2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1621 redakcija

 

            4. Neteko galios.

2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1621 redakcija

 

            5. Mero potvarkiai įforminami jų pasirašymo dieną ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną perduodami Tarybai, Administracijos direktoriui, Savivaldybės kontrolieriui bei kitiems adresatams pagal Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojo sudarytą sąrašą. Potvarkiui suteikiamas eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios iki pabaigos.

            6. Administracijos padaliniai privalo operatyviai informuoti jiems pavaldžias įstaigas ir organizacijas, jų reguliavimo sričiai priklausančias Savivaldybės įmones apie priimtus mero potvarkius dėl jų veiklos.

            7. Mero potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

            8. Mero potvarkiai prieinami žiniasklaidos atstovams.

 

            24 straipsnis. Referavimas apie gaunamus dokumentus ir mero kompetencijos klausimų nagrinėjimas

1. Administracijos direktorius arba jo pavedimu atitinkami Savivaldybės administracijos padalinių vadovai paprastai tą pačią arba kitą dieną turi referuoti merui, kad Savivaldybėje gauti šie dokumentai (nors dėl jų ir nereikėtų priimti konkrečių sprendimų):

           1.1. Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti Seimo priimti teisės aktai;

           1.2. Lietuvos Vyriausybės nutarimai ir kiti sprendimai, Ministro Pirmininko potvarkiai;

           1.3. Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų, Ministro Pirmininko pasirašyti raštai, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko pavedimai;

           1.4. Tarybos sprendimų projektai, teiktini svarstyti Tarybos posėdžiuose;

           1.5. Kolegijos protokolinių nutarimų projektai, teiktini svarstyti Kolegijos posėdžiuose (paprastai apie juos referuojama derinant Kolegijos posėdžio darbotvarkę);

           1.6. Lietuvos Respublikos Seimo komitetų raštai bei kiti dokumentai;

           1.7. Lietuvos Respublikos Seimo narių pasirašyti raštai ir paklausimai (išskyrus persiunčiamus gyventojų laiškus);

           1.8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardos teismo ir apylinkės teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apygardos ir apylinkės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės,  Lietuvos banko pasirašyti dokumentai;

           1.9. Lietuvos Respublikos ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų vadovų pasirašyti dokumentai;

           1.10. komitetų, komisijų ir frakcijų vadovų pasirašyti dokumentai;

           1.11. kitų Lietuvos ir užsienio savivaldybių vadovų pasirašyti dokumentai;

           1.12. Lietuvos ir tarptautinių savivaldybių organizacijų dokumentai;

           1.13. užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje vadovų pasirašyti dokumentai;

           1.14. Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse vadovų pasirašyti dokumentai;

           1.15. Lietuvos Bažnyčios hierarchų pasirašyti dokumentai;

           1.16. raštai ir laiškai, adresuoti merui su užrašu „Asmeniškai“;

           1.17. Vyriausybės atstovo siunčiami dokumentai.

           Šių dokumentų referavimo tvarką merui nustato Savivaldybės administracijos nuostatai.

           2. Apie gautus raštus, telegramas bei kitus dokumentus, nenurodytus 1 punkte, Savivaldybės administracijos padalinių vadovai operatyviai referuoja Administracijos direktoriui. Apie gautus dokumentus, kuriuose keliami Savivaldybės kompetencijai priklausantys klausimai, referuojama ir merui. Paprastai referuoja Administracijos direktorius arba jo pavedimu atitinkamo Savivaldybės administracijos padalinio vadovas.

            Apie iniciatyvinius klausimus merui referuoja Savivaldybės administracijos padalinių vadovai ir mero patarėjai.

            3. Referuojant merui apie dokumentus kartu teikiami pasiūlymai, kaip spręsti juose keliamus klausimus. Pasiūlymai teikiami paprastai kaip galutinis sprendimas. Prireikus siūlomi ir kiti sprendimo variantai.

            4. Pagal pateiktus klausimus, kuriems spręsti nereikia kolegialaus Tarybos ar Kolegijos sprendimo, meras leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus (nurodymus). Prireikus šie klausimai gali būti svarstomi ir aptariami mero rengiamuose pasitarimuose. Pasitarimai paprastai protokoluojami.

            5. Mero pasirašyti operatyvūs sprendimai (nurodymai), mero rengiamų pasitarimų protokolų nuorašai ar išrašai siunčiami vykdytojams ir kitiems adresatams ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Tokia pat tvarka išsiunčiami ir Administracijos direktoriaus pasirašyti nurodymai.

            6. Mero nurodymai (neatsižvelgiant į tai, kokiame dokumente jie pateikti) turi būti įvykdyti per 10 darbo dienų nuo jų gavimo, jeigu nenurodytas konkretus įvykdymo laikas.

            Tarybos sekretorius, Administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos padalinių vadovai, seniūnai, Savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai asmeniškai atsako, kad deramai ir laiku būtų įvykdyti Savivaldybės administracijai ar jos padaliniui, Savivaldybės įmonei, įstaigai, organizacijai duoti mero nurodymai.

            Nurodymų įvykdymo laikas gali būti pratęstas tik išimtiniais atvejais, jeigu Administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos padalinio vadovas, seniūnas, Savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas iš anksto (raštiškai) pateikia merui prašymą, argumentuodamas, kodėl būtina pratęsti nurodymo įvykdymo laiką (prašymas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki įvykdymo termino pabaigos).

            Analogiškos tvarkos laikomasi ir dėl nurodymų, kuriuos pasirašo Administracijos direktorius ar Tarybos sekretorius.

            7. Jeigu nurodymas duotas keliems vykdytojams, atsakingas už jį vykdytojas (jis nurodyme įrašomas pirmasis) privalo organizuoti šio nurodymo vykdymą. Kiti vykdytojai yra vienodai su juo atsakingi už nurodymo įvykdymą nustatytu laiku ir atsakingojo vykdytojo reikalavimu turi pateikti visą būtiną medžiagą bei atitinkamus siūlymus.

            Laikoma, kad nurodymas įvykdytas, jeigu išspręsti visi jame iškelti klausimai arba į jį atsakyta iš esmės.

 

            25 straipsnis. Mero sudaromos darbo grupės

            1. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš Savivaldybės tarybos narių jų sutikimu, Administracijos direktoriaus deleguotų Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų Savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų.

            2. Sudarytos darbo grupės mero pavedimu rengia Tarybos sprendimų ar Kolegijos protokolinių nutarimų projektus.

            3. Savivaldybės administracijos padaliniai, Savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo teikti darbo grupėms jų prašomą informaciją ir kitą medžiagą darbo grupių nagrinėjamais (rengiamais) klausimais.

            4. Darbo grupes techniškai aptarnauja Savivaldybės administracijos padaliniai, kurių vadovai ar kiti pareigūnai paskirti darbo grupės pirmininkais ar nariais

 

           26 straipsnis. Kontrolės ir kitų funkcijų įgyvendinimas

           1. Meras pagal savo kompetenciją kontroliuoja ir prižiūri Savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės bei Tarybos sprendimus. Meras rūpinasi, kad būtų pasinaudota visomis suteiktomis teisėmis savarankiškai spręsti Savivaldybės administracijos padalinių, seniūnijų, Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų kompetencijai priklausančius klausimus.

                 2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

           2. Savivaldybės administracijos padalinių, Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, seniūnai mero reikalavimu pateikia savo veiklos ataskaitas.

           3. Savivaldybės administracijos padaliniai, seniūnijos pagal savo kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos įstatymus, Seimo priimtus teisės aktus, Respublikos Prezidento  dekretus, Vyriausybės nutarimus, Tarybos sprendimus, Kolegijos protokolinius nutarimus, mero potvarkius, Administracijos direktoriaus įsakymus ir operatyviai imasi priemonių trūkumams šalinti.

 

            27 straipsnis. Mero antspaudas, raštvedybos organizavimas ir archyvo tvarkymas

            1. Meras turi antspaudą su Savivaldybės herbu. Mero antspaudo pavyzdį tvirtina Taryba.

            2. Mero antspaudas dedamas ant:

            2.1. mero potvarkių originalų;

            2.2. dokumentų, kuriuose mero antspaudas numatytas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą, Tarybos sprendimą ar Kolegijos protokolinį nutarimą;

           2.3. įgaliojimų dokumentų, suteikiančių teisę Savivaldybės pareigūnams arba kitiems piliečiams atstovauti Tarybai ar merui teismuose, derybose, turint reikalų su juridiniais ar fiziniais asmenimis;

            2.4.  mero tvirtinamų dokumentų;

            2.5.  kitų dokumentų mero nurodymu;

            2.6.  mero pasirašytų tarnybinių pažymėjimų.

            3. Už mero antspaudo naudojimą yra atsakingas Tarybos sekretorius.

            4. Mero raštvedybą organizuoja ir archyvą tvarko Tarybos sekretoriatas arba Savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka.

 

V SKYRIUS. TARYBOS KOLEGIJA

 

28 straipsnis. Tarybos kolegijos sudarymo tvarka

1. Taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių sudaro Kolegiją ir nustato jos narių skaičių, darbo tvarką ir posėdžių organizavimo tvarką.

2. Kolegiją sudaro 20 Tarybos narių. Į Kolegiją pagal pareigas įeina meras ir mero pavaduotojai. Kolegijos narių kandidatūras Tarybai tvirtinti teikia meras.

2011 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-6 redakcija

2016 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-349 redakcija

 

3. Kolegijos narys laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Jeigu mero pateiktas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, meras turi siūlyti kitą kandidatūrą.

4. Kolegija turi būti sudaryta per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos. Kolegijos nariui atsistatydinus, renkamas naujas Kolegijos narys.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

5. Kolegija yra Tarybos patariamasis organas.

 

29 straipsnis. Tarybos kolegijos įgaliojimai

1. Analizuoja Savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą, teikia pasiūlymus Tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų vadovų išklausymo. Taryba, atsižvelgdama į Tarybos kolegijos rekomendacijas, gali priimti sprendimą išklausyti Savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių vadovus dėl padalinių veiklos gerinimo, pakviečiant šių padalinių vadovus į Tarybos posėdį, taip pat Tarybai nusprendus gali būti teikiami pasiūlymai raštu dėl šių institucijų padalinių veiklos gerinimo.

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

2. Kolegija svarsto ir teikia siūlymus dėl Savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo organizavimo.

3. Kiekvienais metais numato Tarybos narių mokymo prioritetus.

4. Svarsto klausimus dėl Tarybos sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jeigu Tarybos sekretoriatas nesudaromas) valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

5. Kolegija nagrinėja Administracijos direktoriaus įsakymų projektus Savivaldybės savarankiškųjų ir valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų klausimais.

6. Kolegija vykdo kitas įstatymų jai priskirtas funkcijas ir įgaliojimus.

 

30 straipsnis. Tarybos kolegijos darbo tvarka

1. Kolegijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų jos narių. Kolegija posėdžiuose priima protokolinius nutarimus.

2. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja meras, o jo nesant, – mero pavaduotojas. Mero pavaduotojas taip pat pirmininkauja posėdžiui, kai svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai.

3. Kolegijos posėdžiai rengiami prireikus, paprastai kartą per savaitę, ketvirtadieniais. Kolegijos posėdžiai vyksta valstybine kalba. Jos nemokantys svečiai ar ekspertai turi teisę kalbėti kita kalba. Šiuo atveju Dokumentų valdymo skyrius kartu su Užsienio ryšių skyriumi turi užtikrinti vertimą į lietuvių kalbą.

4. Kolegijos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su protokolinių nutarimų projektais teikia Savivaldybės administracija.

5. Kolegijos posėdyje svarstytini protokolinių nutarimų projektai turi būti tinkamai parengti ir suderinti. Projektą ir teikiamus protokolinio nutarimo priedėlius vizuoja rengėjas, redaktorius, projektą rengusio departamento ar kito Savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio vadovas, kitų suinteresuotų departamentų direktoriai ar struktūrinių padalinių vadovai – jei klausimas susijęs su jų veiklos sritimi, Teisės departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo, Tarybos komiteto (kuruojančio svarstomą klausimą) pirmininkas.

Jeigu šio straipsnio 5 punkte nurodytas pareigūnas pateikia pastabų dėl projekto, rengėjas, įvertinęs pastabas, atitinkamai jas pataiso. Jei rengėjas nesutinka pataisyti projektą pagal nurodytas pastabas, tuomet pastabą pateikęs pareigūnas gali vizuoti su pastaba arba atsisakyti vizuoti ir parengti motyvuotą raštą su savo siūlymais, kuris pridedamas prie projekto.

6. Kolegijos posėdžių rengimą ir dokumentų įforminimą organizuoja Administracijos direktorius ir Tarybos sekretorius.

7. Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Kolegijos posėdžio Administracijos direktorius teikia merui pasiūlymus (reikiamą medžiagą) dėl Kolegijos protokolinių nutarimų projektų svarstymo Kolegijos posėdyje. Tarybos sekretorius, suderinęs svarstytinus klausimus, rengia darbotvarkės projektą, nurodo pranešėjus bei kviečiamus į posėdį pareigūnus ir teikia jį pasirašyti merui ar mero pavedimu pats pasirašo. Papildomi klausimai šiam posėdžiui gali būti pateikti tik išimtiniais atvejais – mero arba Tarybos sekretoriaus sutikimu arba siūlymu. Siūlymai įrašyti klausimą į Kolegijos posėdžio darbotvarkę gali būti pateikti, kai yra tinkamai parengta ir suderinta reikiama medžiaga.

8. Tarybos sekretoriatas apie Kolegijos posėdžio darbotvarkę, protokolinių nutarimų projektus bei pasikeitusį Kolegijos posėdžio laiką ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki posėdžio informuoja per Savivaldybės informacinę valdymo sistemą „@vilys“ Kolegijos narius, Savivaldybės kontrolierių, Administracijos direktorių, Administracijos direktoriaus pavaduotojus, Administracijos departamentus ir frakcijas. Išimtiniais atvejais Kolegijos posėdžio medžiaga gali būti pateikiama raštu. Vyriausybės atstovo pageidavimu, posėdžio darbotvarkė ar protokolinių nutarimų projektai pateikiami raštu. Informacija apie Kolegijos posėdžius skelbiama Savivaldybės interneto tinklapyje.

9. Tarybos sekretoriatas registruoja Kolegijos posėdžių dalyvius, aptarnauja posėdžius (prireikus aprūpina vertimu, rašo protokolus ir kt.), atlieka kitus su posėdžių rengimu susijusius veiksmus.

10. Kolegijos narys, negalintis dalyvauti posėdyje, apie tai praneša merui ar Tarybos sekretoriui.

Negalintys dalyvauti posėdyje Kolegijos nariai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta posėdyje.

11. Kolegijos posėdžiuose be Kolegijos narių dalyvauja Administracijos direktorius, Tarybos sekretorius, Teisės departamento direktorius, Savivaldybės atstovas spaudai, Tarybos sekretoriato darbuotojas (kuris protokoluoja posėdį), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų įgalioti pareigūnai.

Kolegijos posėdžiuose turi teisę dalyvauti Tarybos nariai.

Savivaldybės administracijos padalinių, Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, seniūnai, kiti pareigūnai turi dalyvauti Kolegijos posėdžiuose, jei svarstomi klausimai, kuriuos rengiant jie dalyvavo, arba kiti su jais tiesiogiai susiję klausimai.

12. Kolegijos posėdžiuose išklausomas pranešimas ir Kolegijos narių nuomonė. Posėdžio pirmininko leidimu savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdžio dalyviai.

Kolegijos posėdžiuose pranešėjams svarstomu klausimu paprastai skiriama ne daugiau kaip 5 minutės, kalbėtojams – ne daugiau kaip 2 minutės. Prireikus posėdžio pirmininkas gali nustatyti kitokią kalbėjimo trukmę.

Kiekvienu darbotvarkės klausimu Kolegijos nariai (išskyrus posėdžio pirmininką) turi teisę kalbėti ne daugiau kaip du kartus (neskaitant klausimų, replikų, pastabų dėl procedūros, pasiūlymų nutraukti diskusijas, atmesti ar atidėti pateiktą projektą), kiti kalbėtojai – vieną kartą. Frakcijų vadovai turi teisę kalbėti kiekvienu klausimu.

13. Kolegijos posėdyje negali būti svarstomas su kurio nors Savivaldybės administracijos padalinio, Savivaldybės institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos veikla susijęs klausimas, jeigu jis iki posėdžio nebuvo su šiomis institucijomis derintas ir jeigu į posėdį nebuvo pakviestas šio Savivaldybės administracijos padalinio, Savivaldybės institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos atstovas.

14. Kolegijos protokoliniai nutarimai  priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsuojama atvirai ir tik tada, jeigu dėl tam tikro protokolinio nutarimo nesutampa nuomonės ir jeigu to reikalauja bent vienas Kolegijos narys. Balsus skaičiuoja darbuotojas, rašantis posėdžio protokolą.

15. Kolegijos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

16. Kolegijos posėdžio protokole nurodoma data, vieta, posėdžio eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų pavadinimai, klausimus pateikę pranešėjai bei kalbėtojai ir teikiami priimti protokoliniai nutarimai. Nurodomi ir balsavimo rezultatai (pažymima, kas balsavo prieš ar susilaikė), taip pat įrašoma Kolegijos narių ir pareigūnų, pagal įstatymus dalyvaujančių posėdyje patariamojo balso teise, atskiroji nuomonė. Protokolas rašomas taisyklinga valstybine kalba, pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių reikalavimus.

Parengtą protokolo projektą ne vėliau kaip antrąją darbo dieną po posėdžio pirmininkui teikia pasirašyti Tarybos sekretorius.

17. Jei yra skubių pavedimų arba kitais neatidėliotinais atvejais, Kolegijos posėdžio protokoliniai įrašai atitinkamais svarstytais klausimais turi būti rengiami pasirašyti atskirai ir nedelsiant. Vėliau jie įrašomi į bendrą posėdžio protokolą.

18. Kolegijos posėdžiuose priimtus protokolinius nutarimus, protokolinių nutarimų priedėlius pasirašo posėdžiui pirmininkavęs asmuo.

19. Viešųjų ryšių skyriaus specialistas po kiekvieno Kolegijos posėdžio turi parengti ir paskelbti oficialų pranešimą žiniasklaidai apie posėdyje priimtus protokolinius nutarimus ir jų esmę. Šiuos oficialius pranešimus pasirašo Savivaldybės atstovas spaudai, suderinęs su meru.

20. Kolegijos posėdžiai yra vieši. Juose gali dalyvauti žiniasklaidos atstovai, iš anksto apie tai pranešę Viešųjų ryšių skyriui. Kai kurie klausimai Kolegijos nutarimu gali būti svarstomi uždarame posėdyje, kuriame be Kolegijos narių ir Tarybos sekretoriaus dalyvauja tik posėdį aptarnaujantys ir mero kviesti Administracijos darbuotojai, frakcijų vadovai.

21. Jeigu svarstant protokolinių nutarimų projektus Kolegijos posėdyje buvo pateikta pastabų, papildymų ir pakeitimų, remdamiesi priimtu posėdyje protokoliniu nutarimu, projektus baigia redaguoti jų rengėjai kartu su suinteresuotais padaliniais.

Šiuos patikslintus protokolinių nutarimų projektus ir jų priedus vizuoja rengėjas, Teisės departamento direktorius ir už atitinkamą sritį atsakingas komiteto pirmininkas.

22. Kolegijos protokoliniai nutarimai pasirašomi per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo.

23. Kolegijos protokoliniai nutarimai įforminami jų pasirašymo data ir ne vėliau kaip per dvi darbo dienas perduodami Kolegijos nariams, Savivaldybės kontrolieriui, Administracijos direktoriui bei kitiems adresatams pagal Dokumentų valdymo skyriaus ir protokolinio nutarimo projekto rengėjo sudarytą sąrašą. Protokoliniam nutarimui suteikiamas eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios ligi pabaigos.

24. Kolegijos protokoliniai nutarimai ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jų pasirašymo skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje, taip pat dokumentai skelbiami spaudoje bei iškabinami Savivaldybės skelbimų lentose.

25. Kolegijos protokoliniai nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų priėmimo, jeigu juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

26. Kolegijos priimti protokoliniai nutarimai įforminami Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių nustatyta tvarka.

 

VI SKYRIUS. TARYBOS KOMITETAI IR KOMISIJOS

           

31 straipsnis. Tarybos komitetų statusas

1. Tarybos komitetai sudaromi Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos sprendimai, mero potvarkiai, Kolegijos protokoliniai nutarimai. Komitetai gali svarstyti savo kompetencijos klausimus ir priimti rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės administracija ir jos padaliniai, Savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos, Savivaldybės valdomos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

2. Komitetai yra atsakingi ir atskaitingi Tarybai.

3. Komitetų ir jų narių skaičių, kompetenciją bei darbo tvarką nustato Reglamentas.

 

32 straipsnis. Tarybos komitetų sudarymo tvarka

              1. Komitetai sudaromi per du mėnesius nuo pirmojo Tarybos posėdžio arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos iš Tarybos narių Tarybos sprendimu. Komitetus, išskyrus Kontrolės komitetą, sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 11 Tarybos narių. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų Tarybos narių frakcijų ir Tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Kiti komitetai sudaromi laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

Komitetų skaičių ir pavadinimus (išskyrus Kontrolės komiteto), jų narių skaičių ir sudėtį Tarybai siūlo meras, atsižvelgęs į Tarybos narių pageidavimus ir jų kompetenciją bei frakcijų pasiūlymus. Komitetų sudėtį bei komitetų (išskyrus Kontrolės komitetą) įgaliojimus tvirtina Taryba, balsuodama už visą komiteto narių sąrašą.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1621 redakcija

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

2. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus iš komiteto narių mero siūlymu skiria komitetai. Komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas gali būti perrenkami, merui raštu pasiūlius naują komiteto pirmininko ar jo pavaduotojo kandidatūrą iš komiteto narių iki komiteto posėdžio pradžios. Komiteto posėdyje balsuojama dėl naujos komiteto pirmininko ar jo pavaduotojo kandidatūros. Komiteto posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, pritarus mero pasiūlytai pirmininko ar jo pavaduotojo kandidatūrai, esamas komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas netenka pirmininko ar pavaduotojo įgaliojimų. Kontrolės komiteto pirmininką Tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Tarybos opozicijos narių, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš komiteto narių skiria Taryba. Jeigu Tarybos opozicija nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta Tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Taryba iš komiteto narių mero siūlymu. Kontrolės komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas laikomi paskirti, jeigu už juos balsuoja posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma.

Komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šio Reglamento 321 straipsnyje, Tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba neatitinkančiu šiame Reglamente nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Kontrolės komiteto pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu Tarybos sprendimu.

Iki komiteto pirmininko, išskyrus Kontrolės komiteto pirmininką, išrinkimo, pirmajam komiteto posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių komiteto narys. Komiteto pirmininku ir pavaduotoju negali būti meras ir jo pavaduotojai.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

3. Komitetai iš savo narių gali sudaryti pakomitečius, išrinkti jų pirmininkus iš komiteto narių, patvirtinti jų veiklos nuostatus, neprieštaraujančius Reglamentui. Pakomitečių narių gali būti ne daugiau  kaip trys.

2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija

 

4. Taryboje sudaromi šie komitetai:

4.1. Aplinkos ir energetikos;

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

4.2. Ekonomikos ir finansų;

4.3. Švietimo ir kultūros reikalų;

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

4.4. Miesto plėtros;

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

4.5. Paslaugų ir miesto ūkio;

4.6. Savivaldos plėtojimo;

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

4.7. Socialinių reikalų;

4.8. Sveikatos ir sporto reikalų;

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

4.9. Kontrolės.

2011 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-6 redakcija

 

321 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Tarybos narys, pretenduojantis tapti Tarybos komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;

5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;

6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.

2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija

 

33 straipsnis.  Tarybos komitetų įgaliojimai ir darbo tvarka

1. Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl jiems svarstyti perduotų klausimų, atlikti kitus Tarybos pavedimus. Komitetų veiklą koordinuoja meras.

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

2. Pagrindiniai komitetų įgaliojimai jų kompetencijai priklausančiais klausimais:

2.1. savo iniciatyva arba Tarybos ar mero pavedimu rengti ir teikti Tarybos sprendimų projektus, analizuoti, ar reikia naujų sprendimų ir jų pataisų. Tarybos sprendimo projektą pristato ir paskelbia kitų komitetų sprendimus šiuo klausimu komiteto pirmininkas ar komiteto pavedimu komiteto narys arba Savivaldybės administracijos darbuotojas;

2.2. svarstyti Tarybos sprendimų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus svarstyti komitetui;

2.3. rengti ir svarstyti klausimus, susijusius su Savivaldybės veikla ir teikti pasiūlymus, svarstytinus Taryboje;

2.4. svarstyti pagal savo kompetenciją Savivaldybės kontroliuojamų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų vadovų ir jų pavaduotojų, kuriuos skiria Taryba, kandidatūras, taip pat šių asmenų atleidimo klausimus;

2.5. preliminariai svarstyti Savivaldybės biudžeto projekto skyrius bei biudžeto įvykdymo apyskaitas;

2.6. svarstyti pasiūlymus steigti, pertvarkyti ar likviduoti Savivaldybės įmones, įstaigas, organizacijas;

2.7. išklausyti Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Tarybos sprendimai, Kolegijos protokoliniai nutarimai ir mero potvarkiai;

2.8. nagrinėti rinkėjų bei Savivaldybės teritorijoje veikiančių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pasiūlymus, prireikus perduoti juos su savo rekomendacijomis valstybės ar Savivaldybės institucijoms;

2.9. svarstyti bendradarbiavimo su kitomis savivaldybėmis klausimus;

2.10. sudaryti komiteto darbo planą ir komiteto išlaidų sąmatą, neviršijančią komitetui skirtų lėšų;

           2.11. komitetai, spręsdami savo kompetencijai priklausančius klausimus, gali sudaryti komisijas ir ne iš Tarybos narių.

3. Parengti Tarybos sprendimų projektai Tarybos arba mero sprendimu teikiami svarstyti pagal kompetenciją pagrindiniam komitetui (nustatomas konkretus terminas, per kurį šis komitetas turi apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl pateiktų projektų). Jei pagrindinis komitetas rengėjų pateikto sprendimo projekto neapsvarsto per 1 mėnesį (laikotarpiu nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio – per 1,5 mėnesio), rengėjai turi teisę projektą pateikti svarstyti bet kuriam kitam komitetui. Kelių komitetų kompetencijai priklausančius klausimus komitetai gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva arba Tarybos ar mero pavedimu. Pagrindinis komitetas turi teisę siūlyti nagrinėjamus klausimus svarstyti ir kitiems komitetams. Komitetas turi teisę svarstyti visus Tarybai teikiamus ar pateiktus Tarybos sprendimų projektus.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija

 

4. Komitetai dirba pagal savo patvirtintus planus, kuriuose nurodomi atsakingi vykdytojai ir atlikimo terminai. Darbo planai ir posėdžių darbotvarkės perduodamos merui. Komitetai turi patvirtinti savo veiklos reglamentus, neprieštaraujančius Reglamentui.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

5. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais. Jis turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant ir svarstant, siūlyti kviesti į komiteto posėdžius reikalingus asmenis, siūlyti patikrinti Savivaldybės institucijas, įmones, įstaigas bei organizacijas, išklausyti jų informaciją. Komiteto narys turi teisę susipažinti su visais komitete gautais dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus jais naudotis savo veikloje. Komiteto nario siūlymus svarsto visi dalyvaujantys posėdyje komiteto nariai. Komiteto narių ar nario siūlymu klausimas įrašomas į kito (artimiausio) posėdžio darbotvarkę.

6. Komiteto pirmininkas:

6.1. šaukia komiteto posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga, atsižvelgdamas į Tarybos sprendimus, mero, frakcijų vadovų sueigos pavedimus, komitetų narių siūlymus sudaro komiteto posėdžių darbotvarkes. Komitetų posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios paskelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje;

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1621 redakcija

 

6.2. pagal komiteto patvirtintus darbo planus ir kitus komiteto sprendimus duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;

6.3. kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis;

6.4. pirmininkauja komiteto posėdžiams;

6.5. pasirašo komiteto sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, taip pat vizuoja komiteto rengtų Tarybos sprendimų projektus, perduodamus svarstyti  Tarybai;

6.6. atstovauja komitetui santykiuose su kitomis valstybės ir Savivaldybės institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis;

6.7. organizuoja komiteto sprendimų įgyvendinimą;

6.8. nuolatos praneša komiteto nariams apie gautus sprendimų projektus, pavedimus komitetui, apie komiteto sprendimų įgyvendinimą, jo rekomendacijų svarstymą, atstovavimą komitetui;

6.9. kas mėnesį praneša frakcijų vadovų sueigai apie komiteto posėdžiuose nedalyvaujančius ir pavedimų nevykdančius narius;

6.10. koordinuoja pakomitečių veiklą.

Komiteto pirmininko pavaduotojas pirmininko pavedimu vykdo kai kurias jo funkcijas, pavaduoja jį atostogaujant, išvykus arba susirgus.

7. Komitetų posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį arba per du mėnesius nuo paskutinio posėdžio atostogų metu. Komiteto pirmininkas šaukia posėdžius savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių siūlymu. Komiteto pirmininkas turi sušaukti posėdį, jeigu tai raštu (elektroniniu paštu) siūlo ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių. Jeigu komiteto pirmininkas per 7 dienas komiteto posėdžio nesušaukia, jį gali sušaukti ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių.

Komitetų posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti kitų komitetų nariai. Komiteto atsakingas darbuotojas apie svarstytinus klausimus ir kvietimą į komiteto posėdį turi pranešti (elektroniniu paštu) kviečiamiems asmenims ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki komiteto posėdžio dienos.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2012 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-608 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

8. Komitetų posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Komitetų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia komiteto pirmininko balsas. Jei komiteto pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Komiteto nario pareikšta atskiroji nuomonė yra įrašoma į protokolą ir skelbiama kartu su komiteto sprendimu.

Komitetų posėdžių metu daromas garso įrašas. Komitetų posėdžių garso įrašai saugomi informacijos laikmenose.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2012 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-608 redakcija

2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1621 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

9. Komitetų sprendimai Savivaldybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms yra rekomendaciniai. Gavusios komitetų rekomendacijas Savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo jas apsvarstyti. Apie svarstymo rezultatus arba priemones, kurių imtasi, turi būti pranešta komitetams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pasiūlymų gavimo arba per kitą ilgesnį komitetų nustatytą laiką.

10. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę tikrinti, kaip vykdomi Tarybos sprendimai, Kolegijos protokoliniai nutarimai ir mero potvarkiai, kaip atsižvelgiama į komitetų rekomendacijas ir pasiūlymus. Komitetai gali siūlyti Savivaldybės kontrolieriui organizuoti patikrinimus bei revizijas Administracijoje, Savivaldybės įmonėse, įstaigose, organizacijose. Jie taip pat turi teisę į savo posėdžius pakviesti Savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovus arba atstovus, Savivaldybės administracijos padalinių vadovus iš anksto su jais suderintu laiku ir išklausyti jų informaciją.

11. Komitetas Tarybos posėdžiuose daro pranešimus tais klausimais, kuriuos jis rengė arba kuriuos nagrinėjant buvo pagrindinis, ir papildomus pranešimus tais klausimais, kurie jam perduoti  nagrinėti. Visais kitais klausimais komiteto nariai diskusijoje dalyvauja bendra tvarka.

12. Komitetų veiklą užtikrina Tarybos sekretoriato darbuotojai. Kiekvienas Tarybos komitetas turi po vieną padėjėją.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

l3. Komitetų posėdžiai yra vieši. Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. Atviruose posėdžiuose gali dalyvauti žiniasklaidos atstovai ir iš anksto užsiregistravę arba komiteto narių kviesti bei komiteto sutikimą gavę asmenys.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

 

14. Komiteto darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti ekspertai, Savivaldybės administracijos tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys, kai komitetas nusprendžia, kad šių asmenų dalyvavimas yra reikalingas sprendžiant svarstomus klausimus. Visuomenės atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai ‒ gali dalyvauti Komiteto posėdžiuose patariamojo balso teise, kai svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų sprendimo variantus.

Komitetas gali prašyti seniūnaičių, ekspertų, Savivaldybės administracijos tarnautojų ir kitų suinteresuotų asmenų komiteto posėdyje pateikti nuomonę svarstomais klausimais. Komiteto posėdžio pirmininkui sutikus, posėdyje dalyvaujantiems seniūnaičiams, ekspertams, Savivaldybės administracijos tarnautojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims gali būti leidžiama kalbėti svarstomais su jų veikla susijusiais klausimais.

Komiteto pirmininkas kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis. Komiteto posėdyje pageidaujantys dalyvauti seniūnaičiai, ekspertai, Savivaldybės administracijos tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys privalo ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki posėdžio pradžios pateikti raštu Komitetui prašymą. Jame turi būti nurodyta posėdyje pageidaujančio dalyvauti asmens (asmenų) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, jį (juos) delegavusi organizacija ir kokį darbotvarkės klausimą svarstant norima dalyvauti. Prie prašymo pridedama organizacijos registravimo pažymėjimo kopija (jeigu Komitetui ji nebuvo pateikta anksčiau), įgaliojimas dalyvauti posėdyje ir pasiūlymai dėl konkretaus darbotvarkės klausimo.

Organizacijoms nepriklausantys asmenys gali dalyvauti komiteto posėdyje, jeigu svarstomi su jais susiję darbotvarkės klausimai.

Komitetas gali riboti posėdyje dalyvaujančių seniūnaičių, ekspertų, Savivaldybės administracijos tarnautojų ir kitų suinteresuotų asmenų skaičių.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

15. Kontrolės komiteto kompetencija nustatyta Reglamento 34 straipsnio 9 dalyje.

16. Kontrolės komitetas svarsto Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą, kurį iki einamųjų metų spalio 1 d. Savivaldybės kontrolierius pateikia Kontrolės komitetui. Savivaldybės kontrolierius Kontrolės komiteto kvietimu turi dalyvauti Kontrolės komiteto posėdyje svarstant Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą. Kontrolės komitetas Savivaldybės kontrolieriui teikia pasiūlymus dėl Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projekto papildymo ar pakeitimo. Savivaldybės kontrolierius privalo įvertinti Kontrolės komiteto pateiktus pasiūlymus ir per 14 dienų nuo šių pasiūlymų gavimo turi pateikti Kontrolės komitetui patikslintą (papildytą ar pakeistą) Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą bei nesutikimo motyvus, jeigu į Kontrolės komiteto pateiktus pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Kontrolės komitetas, išnagrinėjęs patikslintą (papildytą ar pakeistą) Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą, gali teikti papildomus pasiūlymus dėl patikslinto (papildyto ar pakeisto) Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projekto arba priimti sprendimą atsižvelgdamas į Kontrolės komiteto posėdyje dalyvaujančių Kontrolės komiteto narių daugumos nuomonę grąžinti Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą Savivaldybės kontrolieriui tvirtinti. Jei Kontrolės komitetas antrą kartą pateikia pasiūlymus dėl pateikto Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projekto, Savivaldybės kontrolierius turi atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus ir per 7 dienas nuo šių pasiūlymų gavimo pateikti patikslintą Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą. Gavęs patikslintą Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą, Kontrolės komitetas, atsižvelgdamas į posėdyje dalyvaujančių Kontrolės komiteto narių daugumos nuomonę, priima sprendimą dėl Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projekto ir iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą Savivaldybės kontrolieriui tvirtinti.

 

34 straipsnis. Tarybos komitetų veiklos kryptys

 1. Aplinkos ir energetikos komitetas:

1.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

1.1.1. Savivaldybės saugomų teritorijų, kraštovaizdžio objektų priežiūros ir tvarkymo;

1.1.2. želdinių apsaugos, teritorijos tvarkymo visose miesto savivaldybės teritorijose;

1.1.3. švaros ir leistinų triukšmo, oro ir vandens telkinių taršos lygio neviršijimo užtikrinimo visose miesto savivaldos teritorijose;

1.1.4. buitinių atliekų surinkimo, perdirbimo, saugojimo ir utilizavimo;

1.1.5. kraštovaizdžio, architektūros ir kultūros paminklų apsaugos;

1.1.6. visų aplinkosaugos investicijų ir apsaugos programų;

1.1.7. visų šilumos ir karšto vandens tiekimo klausimų;

1.1.8. Savivaldybės žinioje esančių pastatų administravimo, inžinerinių sistemų eksploatavimo, priežiūros ir remonto klausimų;

1.1.9. pastatų šildymo būdo keitimo, naujų šildymo sistemų pritaikymo, alternatyvių kuro rūšių panaudojimo;

1.1.10. energijos vartojimo efektyvumo didinimo;

1.1.11. pastatų modernizavimo ir renovavimo;

1.1.12. programų ir investicijų energetikos, buitinių atliekų, būsto renovavimo ir modernizavimo srityse;

1.1.13. miesto energetinių sistemų, nuotekų infrastruktūros;

1.2. kontroliuoja Savivaldybės institucijų veiklą komiteto veiklos klausimais, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

                             1.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 1.1 punkte, o Tarybos ir mero   pavedimu – ir su jais nesusijusius.

                       2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

2. Ekonomikos ir finansų komitetas:

2.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

2.1.1. strateginių Savivaldybės administracijos bei Savivaldybės valdomų įmonių ūkinės ir finansinės veiklos, taip pat Savivaldybei priklausančio turto valdymo krypčių;

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

2.1.2. Administracijos direktoriaus pateikto Tarybai tvirtinti Savivaldybės biudžeto projekto ir apibendrintų visų komitetų išvadų;

2.1.3. Savivaldybes biudžeto įvykdymo apyskaitos;

2.1.4. nebiudžetinių fondų ir lėšų sudarymo bei naudojimo tvarkos, jų panaudojimo apyskaitų;

2.1.5. papildomų Savivaldybės biudžeto lėšų skirstymo;

2.1.6. kainų ir tarifų už Savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas;

2.1.7. iš Savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų bendros asignavimų sumos ir darbo užmokesčio fondo nustatymo;

2.1.8. vietinių rinkliavų nustatymo;

2.1.9. sprendimų įsteigti, reorganizuoti ar likviduoti Savivaldybės įmones ir ūkines organizacijas;

2.1.10. mokėjimų arba kompensacijų už išperkamus žemės sklypus, naudojimosi Savivaldybės įrengimais, objektais bei gamtos ištekliais dydžių nustatymo;

2.1.11. finansinių lengvatų suteikimo įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms kitus būtiniausius gyventojų poreikius;

2.1.12. bankų kredito panaudojimo, paskolų ėmimo ir teikimo;

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

2.1.13. Savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių ūkinių, investicinių ir kitų programų;

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

2.1.14. Tarybos sprendimų, turinčių įtakos Savivaldybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų;

2.1.15. turizmo ir kitų naujų ekonominės veiklos sričių plėtojimo;

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

2.2. kontroliuoja Savivaldybės įmonių ir kitų subjektų veiklą, analizuoja, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas, kaip Tarybos suformuotos institucijos arba įsteigti ūkio subjektai naudojasi jiems deleguota teise valdyti bei eksploatuoti konkrečius Savivaldybės nuosavybės objektus;

2.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 2.1 punkte, o Tarybos ir mero   pavedimu – ir su jais nesusijusius.

3. Švietimo ir kultūros reikalų komitetas:

2011 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-6 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

3.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

3.1.1. vaikų ir jaunimo bendrojo lavinimo, papildomo ir neformalaus ugdymo, suaugusių žmonių švietimo organizavimo;

3.1.2. miesto kultūros politikos, kultūrinių ir edukacinių veiklų plėtojimo, poilsio organizavimo;

3.2. prižiūri Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Bendrojo ugdymo, Ikimokyklinio ugdymo ir Kultūros skyrių ir jų reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklą, analizuoja, kaip juose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

3.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 3.1 papunktyje, o Tarybos ir Mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.

2011 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-6 redakcija

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

4. Miesto plėtros komitetas:

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

4.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

4.1.1. Savivaldybės teritorijos suskirstymo į seniūnijas ir jų ribų nustatymo;

4.1.2. Savivaldybės teritorijos plėtojimo, bendrojo plano ir jo pakeitimų, teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo ir jų pakeitimo;

4.1.3. Savivaldybės teritorijos ribų keitimo;

4.1.4. teritorijos raidos analizių, bendrųjų, ilgalaikių, ekologinių ir kitų programų;

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

4.1.5. Savivaldybės teritorijoje esančių objektų statybos, plėtimo ir regeneravimo, kraštovaizdžio, architektūros bei kultūros paminklų apsaugos;

4.2. kontroliuoja Savivaldybės paminklų apsaugos ir projektavimo institucijų veiklą, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

4.3. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl Savivaldybės bei tarptautinių investicinių ar strateginių trumpalaikių ir ilgalaikių programų, investicinių objektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos ar kitokių finansavimo šaltinių, susijusių su teritorijų planavimu bei statybomis;

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

4.4. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 4.1 punkte, o Tarybos ir mero   pavedimu – ir su jais nesusijusius.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

5. Paslaugų ir miesto ūkio komitetas:

5.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

5.1.1. socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo, statybos ir eksploatavimo;

5.1.2. visuomeninio transporto, eismo intensyvumo ir jo reguliavimo;

5.1.3. parkavimo sistemos eksploatavimo ir plėtros;

5.1.4. kapinių ir kolumbariumų įrengimo ir naudojimo;

5.1.5. vandens tiekimo ir kanalizacijos, lietaus nuotekų sistemos;

5.1.6. gatvių ir tiltų statybos ir priežiūros, teritorijų tvarkymo ir švaros palaikymo;

5.1.7. pramoninių, medicininių ir statybinių atliekų;

5.1.8. investicijų pritraukimo į miesto infrastruktūrą;

5.1.9. viešosios tvarkos ir teisėsaugos;

5.2. kontroliuoja Savivaldybės prekybos įmonių ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių veiklą, Savivaldybės gyvenamųjų namų statybos, remonto ir eksploatavimo įmonių veiklą, analizuoja, kaip vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

5.3. svarsto klausimus, susijusius su Vilniaus miesto policijos ir Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos veikla;

5.4. kontroliuoja Savivaldybės institucijų veiklą komiteto veiklos klausimais, analizuoja, kaip jose vykdymas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

5.5. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 5.1 punkte, o Tarybos ir mero   pavedimu – ir su jais nesusijusius.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

6. Savivaldos plėtojimo komitetas:

2011 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-6 redakcija

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

6.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

6.1.1. Savivaldybės santykių su visuomene, bendruomenėmis ir visuomeninėmis organizacijomis, o taip pat dėl Tarybos sprendimų dėl nevyriausybinių organizacijų finansavimo ir patalpų joms skyrimo projektų;

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

6.1.2. geresnio valdymo ir biurokratijos mažinimo;

6.1.3. išmanaus miesto koncepcijos įgyvendinimo bei informacinių ir ryšių technologijų plėtros Savivaldybėje bei Vilniaus mieste;

6.1.4. Savivaldybės seniūnijų veiklos plėtojimo ir Savivaldybės santykių su seniūnaičiais;

6.1.5. žmogaus teisių, tautinių bendrijų ir religinių bendruomenių;

6.1.6. ryšių su kitomis Lietuvos ir užsienio savivaldybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis;

6.1.7. jaunimo politikos bei jaunimo organizacijų;

6.2. Neteko galios.

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

 

   6.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 6.1 punkte, o Tarybos ir mero   pavedimu – ir su jais nesusijusius;

2011 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-6 redakcija

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

7. Socialinių reikalų komitetas:

7.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

7.1.1. socialinės paramos;

7.1.2. savivaldybės ir socialinio būsto;

7.1.3. vaiko teisių apsaugos;

7.1.4. gyvūnų globos ir gerovės;

7.1.5. viešųjų darbų;

7.2. kontroliuoja Savivaldybės globos ir socialinės rūpybos įstaigų veiklą, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

7.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 7.1 punkte, o Tarybos ir mero   pavedimu – ir su jais nesusijusius.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

8. Sveikatos ir sporto reikalų komitetas:

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

8.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

8.1.1. gyventojų pirminės ir antrinės sveikatos apsaugos ir sergamumo prevencijos;

8.1.2. ligonių slaugos organizavimo;

8.1.3. sanitarijos ir higienos reikalavimų laikymosi;

8.1.4. sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo Savivaldybės teritorijoje;

8.1.5. dėl sporto plėtojimo;

8.2. kontroliuoja Savivaldybės sveikatos įstaigų, taip pat Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklą, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

8.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 8.1 papunktyje, o Tarybos ir mero   pavedimu – ir su jais nesusijusius.

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

9. Kontrolės komitetas:

9.1. teikia Savivaldybės tarybai išvadas dėl Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos rezultatų;

9.2. siūlo Savivaldybės tarybai atleisti Savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;

9.3. Reglamento 33 straipsnio 16 punkte nustatyta tvarka svarsto Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą, teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo ir grąžina šį plano projektą Savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;

9.4. įvertina Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir dėl jų teikia Savivaldybės tarybai išvadą;

9.5. svarsto Savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia Tarybai išvadas dėl Savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos;

9.6. siūlo Tarybai atlikti nepriklausomą Savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei Savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;

9.7. periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas, Savivaldybės kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atliktų patikrinimų metu nustatytų trūkumų ar pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į Administracijos direktorių arba Tarybą dėl Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo;

9.8. dirba pagal Tarybos patvirtintą veiklos programą. Komitetas už savo veiklą atsiskaito Tarybai, pateikdamas komiteto praėjusių metų veiklos ataskaitą iki kovo 31 d. Komiteto veiklos ataskaitą pristato Kontrolės komiteto pirmininkas ar kitas jo įgaliotas asmuo. Taryba Kontrolės komiteto veiklos programą patvirtina per vieną mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, o kai Kontrolės komitetas sudarytas, – per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios;

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija

 

9.9. nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie Savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus Savivaldybės administracijai ir Tarybai.

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

35 straipsnis. Tarybos komisijos

1. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš šių komisijų narių. Jeigu yra paskelbta Tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia Tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Tarybos opozicijos narių, šio Reglamento nustatyta tvarka. Etikos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkai laikomi paskirtais, kai už jų kandidatūras balsavo posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma. Jeigu Taryba nepritaria mero teikiamai Tarybos opozicijos pasiūlytai Etikos ar Antikorupcijos komisijos pirmininko kandidatūrai, meras tą pačią kandidatūrą gali teikti pakartotinai kitame posėdyje. Jei Taryba mero teikiamai Etikos ar Antikorupcijos komisijos pirmininko kandidatūrai nepritaria ir antrąjį kartą, Tarybos opozicija siūlo merui kitą kandidatą į Etikos ar Antikorupcijos komisijos pirmininkus, o meras šią kandidatūrą teikia Tarybai.

Jeigu Tarybos opozicija nepasiūlo Etikos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus Taryba iš šių komisijos narių skiria mero teikimu. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka Administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybių aprašymus.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija

 

2. Antikorupcijos komisija:

1) Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais Tarybos protokoliniu pavedimu ar mero potvarkiu Antikorupcijos komisijai gali būti pavesta atlikti arba dalyvauti atliekant Savivaldybės institucijų parengtų norminių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, pateikiant išvadą ar pasiūlymą prie sprendimo projekto;

2) dalyvauja rengiant kovos su korupcija programas ir teikia išvadas Tarybai dėl šių programų ir jų įgyvendinimo;

3) nagrinėja Savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl kovos su korupcija priemonių vykdymo;

4) informuoja visuomenę apie savo veiklą, vykdomas korupcijos prevencijos priemones Savivaldybėje, taip pat apie kovos su korupcija rezultatus;

5) atlieka kitas kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su Savivaldybėje įgyvendinama valstybės politika korupcijos prevencijos srityje.

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

3. Etikos komisija:

3.1. prižiūri, kaip Tarybos nariai laikosi Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;

3.2. analizuoja Tarybos narių nedalyvavimo Tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;

3.3. tiria ir priima sprendimus dėl Tarybos narių veiklos atitikties Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;

3.4. nagrinėja Savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl Savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo;

3.5. teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl Tarybos nario įgaliojimo nutraukimo, jeigu šis Tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris Tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties;

3.6. Tarybos narių, mero, savo iniciatyva teikia Tarybos nariams rekomendacijas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų įgyvendinimo.

2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija

 

4. Įstatymų nustatytais atvejais ar Tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos. Šių komisijų veiklos nuostatus tvirtina Taryba. Taryba taip pat sudaro Savivaldybės delegacijas savivaldybių organizacijose ir renginiuose, kurios turi tokias pačias teises kaip ir laikinosios komisijos.

5. Sudarant laikinąją ar nuolatinę komisiją, pirmiausia apibrėžiami komisijos įgaliojimai, nustatomas jos įgaliojimų terminas arba sąlygos, kurioms esant pasibaigia komisijai suteikti įgaliojimai, taip pat komisijos narių skaičius. Po to nustatomos frakcijų atstovavimo komisijoje normos ir terminas kandidatams siūlyti. Jei nustatytam laikui nepakanka komisijos narių, juos gali siūlyti kiekvienas  Tarybos narys. Kiekvienas kandidatas turi duoti sutikimą dirbti komisijoje. Taryba balsuoja už visą taip sudarytą komisijos narių sąrašą. Jei jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama.

6. Laikinosios komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas tvirtinami Tarybos nustatyta tvarka.

61. Tarybos sudaromos komisijos pirmininku (įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Reglamento 321 straipsnyje, Tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komisijos pirmininkas (išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) mero siūlymu komisijos sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu jis pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba neatitinkančiu šiame Reglamente nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu Tarybos sprendimu.

2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

7. Gali būti sudaroma laikinoji tyrimo komisija, kuri kontroliuoja, kaip vykdomi Tarybos sprendimai, renka ir teikia Tarybai informaciją bei išvadas, reikalingas iškilusiam klausimui nagrinėti ir sprendimui priimti.

8. Laikinoji tyrimo komisija Reglamento nustatyta tvarka sudaroma ne mažiau kaip iš 2 narių ir pirmininko. Komisijos pirmininką skiria Taryba.

9. Komisija darbui gali pasitelkti atitinkamų sričių specialistų.

10. Laikinosios tyrimo komisijos darbo trukmė – ne ilgiau kaip 6 mėnesiai.

11. Iniciatyvos teisę sudaryti laikinąją tyrimo komisiją turi meras, frakcijų vadovų sueiga, Kolegija, komitetai, frakcijos. Iniciatoriai turi pateikti Tarybai sprendimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, kuriame nurodomas komisijos sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos įgaliojimai.

12. Laikinosios tyrimo komisijos posėdžiai komisijos sprendimu gali būti uždari ir atviri.

13. Laikinoji tyrimo komisija, atlikusi darbą, surinktus ir apibendrintus duomenis, išvadas ir parengtą Tarybos sprendimo projektą teikia Tarybai.

14. Tarybos posėdyje priimamas sprendimas dėl laikinosios tyrimo komisijos nagrinėto klausimo;

15. Tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti Tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar Savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti Savivaldybės gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

VII SKYRIUS. TARYBOS POSĖDŽIAI

 

36 straipsnis. Pirmasis Tarybos posėdis

1. Pirmąjį naujai išrinktos Tarybos posėdį šaukia Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu Tarybos rinkimai vyko savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas arba buvo surengti pakartotiniai rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 86 straipsnyje numatytu atveju, - ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiam posėdžiui pirmininkauja Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Savivaldybės rinkimų komisijos narys. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Jeigu Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas naujai išrinktos Tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, naujai išrinktos Tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra, – pagal amžių vyriausias Tarybos narys.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

2. Pirmajam ir kitiems išrinktos naujos Tarybos posėdžiams, iki prisieks Tarybos nariai, pirmininkauja šio straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys. Po Tarybos narių (mero) priesaikos priėmimo posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra, – vyriausias pagal amžių Tarybos narys. Pirmajame išrinktos naujos Tarybos posėdyje:

2.1. prisiekia Tarybos nariai; jeigu meras neišrinktas, renkamas laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys;

2.2. gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl Tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl Tarybos daugumos ir Tarybos opozicijos sudarymo;

2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija

 

2.3. priimamas sprendimas dėl Administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jeigu meras neišrinktas, jo pareigas laikinai einančio Tarybos nario siūlymu dėl pavedimo Savivaldybės administracijos direktoriui, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui ar kitam Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas Administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;

2.4. gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir Administracijos direktorius. Mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir Administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu meras neišrinktas ar pirmajame posėdyje meras neprisiekė. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neprisiekė, Taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja šio straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys. Jeigu ir šiame posėdyje meras neprisiekė arba prisiekė, bet dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų, Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skiriamas Tarybos narys laikinai eiti mero pareigas;

2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1621 redakcija

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

2.4. renkamas meras, gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir Administracijos direktorius. Mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir Administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu pirmajame posėdyje meras neišrenkamas. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, Taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

 

37 straipsnis. Posėdžių organizavimas

1. Posėdis yra pagrindinė Tarybos veiklos forma.

2. Eiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami prireikus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Apie Tarybos posėdžio laiką bei parengtus svarstyti ir Reglamento nustatyta tvarka užregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (Reglamento nustatytais atvejais) – mero pavaduotojas arba iš 1/3 išrinktų Tarybos narių įgaliojimus gavęs Tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios pateikdamas visą svarstymo medžiagą praneša visiems Tarybos nariams, žiniasklaidos priemonėms, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene. Ši informacija gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovams skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt.

Eiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami prireikus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per
3 mėnesius. Apie Tarybos posėdžio laiką bei parengtus svarstyti ir Reglamento nustatyta tvarka užregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (Reglamento nustatytais atvejais) – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys arba iš 1/3 išrinktų Tarybos narių įgaliojimus gavęs Tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios pateikdamas visą svarstymo medžiagą praneša visiems Tarybos nariams, žiniasklaidos priemonėms, gyventojams ir seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų). Ši informacija gyventojams, seniūnaičiui, seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams) skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt.

2011 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-6 redakcija

2012 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-608 redakcija

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

 

3. Neeilinius Tarybos posėdžius šaukia meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, pavaduojantis merą, o kai šio nėra – laikinai einantis mero pareigas Tarybos narys, jei to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių, pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais.

Meras privalo sušaukti posėdį ir teikti svarstyti pasiūlytus klausimus ne vėliau kaip per dvi savaites nuo Tarybos narių reikalavimo gavimo dienos. Jeigu per nustatytą laiką posėdis nesušaukiamas, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių, apie tai raštu pranešę kitiems Tarybos nariams, žiniasklaidos priemonėms ir gyventojams.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

4. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (Reglamento nustatytais atvejais) – mero pavaduotojas, o kai šio nėra – laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys. Mero pavaduotojas pirmininkauja Tarybos posėdžiui, jei svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai. Jeigu meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo Tarybos paskirtas Tarybos narys.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

5. Posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų Tarybos narių dauguma. Sąvoka „dalyvauja“ reiškia, kad Tarybos narys yra užsiregistravęs Reglamento 6 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai Tarybos narys neišsiregistravęs išvyksta iš dar nepasibaigusio posėdžio. (panaikinta vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje A858-1333/2012)

6. Tarybos posėdžiai yra atviri. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, Taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims leidžiama pasisakyti Reglamento nustatyta tvarka. Kai yra techninės galimybės, Tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami interneto svetainėje.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

7. Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai, gyventojai, žiniasklaidos priemonių atstovai. Jiems, taip pat Tarybos posėdžio svečiams bei Savivaldybės administracijos tarnautojams (darbuotojams), kuriems būtina dalyvauti posėdyje svarstant tam tikrus klausimus, posėdžio salėje skiriamas atitinkamas vietų skaičius. Gyventojai, valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų bei žiniasklaidos priemonių atstovai, pageidaujantys dalyvauti posėdyje, turi užsiregistruoti Tarybos sekretoriate. Tarybos nario tarpininkavimu gyventojai, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai gali kalbėti svarstomais Taryboje klausimais, jei tam pritaria posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma. Vietų skaičių gyventojams, įmonių, įstaigų, organizacijų bei žiniasklaidos priemonių atstovams ir Tarybos posėdžio dalyvių registravimo tvarką bei elgesio posėdyje taisykles nustato meras.

Vykstant Tarybos posėdžiams Savivaldybės administracijos departamentų vadovai ar jų pavaduotojai turi būti pasiekiami mobiliojo ryšio priemonėmis ir esant būtinybei atvykti į Tarybos posėdžių salę. Prireikus Tarybos posėdžiuose taip pat turi dalyvauti Administracijos struktūrinių padalinių ir Savivaldybės įmonių vadovai.

2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija

 

8. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir Tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas Tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir Tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra – mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba Administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas už protokolus atsakingas tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis Administracijoje pagal darbo sutartį.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

9. Tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat Tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl Tarybos sprendimų projektams rengti, mero siūlymu steigiamas Tarybos sekretoriatas. Tarybos sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka Savivaldybės administracija. Taryba nustato atskirą Tarybos sekretoriato išlaidų sąmatą. Tarybos sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jeigu Tarybos sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti šios Tarybos narys. Tarybos sekretoriatas:

9.1. rūpinasi tinkamu techniniu posėdžių parengimu ir pagalba Tarybos nariams posėdžių metu;

9.2. atsako, kad posėdžiui reikalinga medžiaga būtų laiku pateikta Tarybos nariams ir pranešėjams;

9.3. registruoja posėdyje dalyvaujančius Tarybos narius, priima iš Tarybos narių pareiškimus dėl nedalyvavimo posėdyje ir praneša apie tai posėdžio pirmininkui;

9.4. registruoja posėdžio svečius ir prižiūri, kad jie laikytųsi nustatytos tvarkos;

9.5. priima iš Tarybos narių raštiškus pageidavimus kalbėti ir perduoda juos posėdžio pirmininkui;

            9.6. priima ir registruoja Tarybos narių klausimus ir paklausimus Savivaldybės institucijų vadovams ir perduoda juos merui;

9.7. priima iš Tarybos narių kitus raštiškus pareiškimus, pasiūlymus, protestus bei pageidavimus ir perduoda juos adresatams;

9.8. rūpinasi posėdžių protokolavimu ir vertimu;

9.9. informuoja Savivaldybės administracijos padalinius apie tuos posėdyje svarstomus klausimus, kurie yra susiję su šių padalinių veikla;

9.10. registruoja teikiamus  Tarybos sprendimų projektus;

9.11. siunčia priimtus  Tarybos sprendimus;

9.12. vykdo kitus mero ar posėdžio pirmininko, komitetų pirmininkų pavedimus, susijusius su posėdžių rengimu.

 

38 straipsnis.  Posėdžių darbotvarkė

1. Posėdžių, išskyrus pirmąjį, rengimą organizuoja meras. Jis, atsižvelgdamas į frakcijų ir jų vadovų sueigos, Tarybos narių grupių, Tarybos narių, komitetų, komisijų, Savivaldybės kontrolieriaus ir Administracijos direktoriaus pasiūlymus, sudaro Tarybos posėdžio darbotvarkę. Į darbotvarkę gali būti įtraukiami tik tie sprendimų projektai, kurie parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių ar Tarybos frakcija) ir įregistruoti dokumentų valdymo sistemoje „@vilys. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia Taryba. Dėl neįtrauktų klausimų sprendžiama prieš tvirtinant posėdžio darbotvarkę. Tarybos posėdžio pradžioje pirmininkas žodžiu informuoja Tarybos narius apie klausimų neįtraukimo priežastis. Konkretūs klausimai į darbotvarkę įtraukiami posėdyje dalyvaujančiųjų Tarybos narių balsų dauguma.

Tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Tarybos posėdžio paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.

Posėdžių darbotvarkė, pasiūlius komitetui, komisijai, frakcijai, frakcijų vadovų sueigai ar 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu, tačiau dėl šių siūlymų sprendimų projektai turi būti užregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki Tarybos posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo (pavaduotojų), Administracijos direktoriaus, Administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų), Kontrolės komiteto ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju (pavaduotojais), Administracijos direktoriumi, Administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais), Kontrolės komiteto ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininku pareiškimu. Posėdį šaukiant šio Reglamento 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka posėdžio darbotvarkėje svarstomi tik posėdžio sušaukimo iniciatorių pasiūlyti svarstyti klausimai.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1621 redakcija

2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija

 

2. Posėdžio darbotvarkėje turi būti nurodytas posėdžio laikas, svarstomi klausimai, pateiktų projektų registracijos numeriai, pranešėjai ir papildomi pranešėjai. Kartu Tarybai turi būti pranešta apie nepriimtus pasiūlymus. Jeigu posėdžio metu nespėjama išnagrinėti kurio nors klausimo, jis įrašomas į artimiausio posėdžio darbotvarkės pirmąją pusę.

Į posėdžio darbotvarkę įrašomi tik klausimai, kuriems pagal Reglamento nustatytus reikalavimus yra tinkamai parengti sprendimų ar dokumentų projektai, išskyrus Reglamento numatytus atvejus. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti Tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka. Tokiu atveju sprendimas laikomas priimtu už jį balsavus ne mažiau kaip 3/5 posėdyje dalyvavusių Tarybos narių. (panaikinta vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje A858-1333/2012)

3. Kiekviename posėdyje, paprastai jo pabaigoje, Tarybos narių, frakcijų pareiškimams perskaityti skiriama po 3 minutes. Jeigu Taryba neprieštarauja, posėdžio pirmininkas pareiškimams skirtą laiką gali pratęsti.

2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija

 

39 straipsnis.  Posėdžių vedimo tvarka

1. Tarybos, jos komitetų ir komisijų posėdžiai vyksta valstybine kalba. Valstybinės kalbos nemokantys svečiai, ekspertai turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip prieš 24 valandas apie tai pranešama Tarybos sekretoriatui ir Užsienio ryšių skyriui, kurie turi pasirūpinti vertimu.

2. Tarybos posėdžio pirmininkas:

2.1. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, prireikus gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką;

2.2. rūpinasi Tarybos posėdžio darbo tvarka, stebi, kad jame būtų laikomasi Reglamento, kontroliuoja, kaip savo pareigas atlieka Balsų skaičiavimo komisija ir posėdžių sekretoriatas;

2.3. suteikia  Tarybos nariams žodį, vadovauja svarstymams, gali  Tarybos narių paklausti, patikslindamas pasiūlymų esmę;

2.4. stebi pasisakymų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;

2.5. jeigu Taryba neprieštarauja, pasisakymo laiką gali pratęsti;

2.6. remdamasis svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus balsavimui, vadovaudamasis Reglamentu, nustato balsavimo tvarką, skelbia balsavimo pradžią ir pagal elektroninės sistemos ar Balsų skaičiavimo komisijos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus, išskyrus slapto balsavimo rezultatus;

2.7. įspėja Tarybos narius, jeigu jie nesilaiko Reglamento, triukšmauja salėje, įžeidinėja kitus asmenis ir gali teikti pasiūlymus dėl įspėjimo įrašymo į posėdžio protokolą, apsvarstymo frakcijų vadovų sueigoje arba Tarybos nario pašalinimo iš salės;

2.8. priima sprendimą pašalinti iš posėdžių salės posėdžio svečius ar klausytojus, jeigu šie trukdo posėdžiui ir nesilaiko nustatytų elgesio taisyklių;

2.9. Neteko galios.

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

2.10. pasirašo Tarybos posėdžio protokolą, taip pat posėdyje priimtus sprendimus ir dokumentus.

3. Kiekvienu darbotvarkės klausimu daromas vienas pagrindinis pranešimas, gali būti ir papildomų pranešimų. Pranešimas turi būti ne ilgesnis kaip 10 minučių. Papildomam pranešimui, baigiamajam žodžiui ir kalbai diskusijose komiteto, frakcijos, komisijos, grupės vardu skiriama ne ilgiau kaip 5 minutės, o savo vardu – ne ilgiau kaip 3 minutės.

Visi pranešimai Tarybos posėdyje skaitomi iš centrinės tribūnos.

Pranešime išdėstoma: klausimo esmė, paaiškinimai, komitetų nuomonė ir svarstymo esmė, pagrindinių pasiūlymų apžvalga, informacija, kaip į juos atsižvelgta ir motyvai.

Po pranešimo Reglamento nustatyta tvarka skiriamas laikas atsakymams į klausimus. Atsakymas į vieną klausimą turi trukti ne ilgiau kaip 3 minutes, o pats klausimas – ne ilgiau kaip 1 minutę. Pateikti galima tik po vieną klausimą. Dar kartą klausti leidžiama tik po to, kai klausiantysis iš naujo sulaukia eilės. Jeigu pasiūlymą nutraukti klausimus palaiko bent trys Tarybos nariai, atsakymus į klausimus galima nutraukti anksčiau laiko Tarybai nutarus.

4. Užsirašyti kalbėti pradedama likus valandai iki posėdžio pradžios, o baigiama – iki klausimo svarstymo pradžios. Tada posėdžio pirmininkas turi paskelbti diskusijoje dalyvausiančiųjų sąrašą. Norinčiųjų pasisakyti Tarybos narių pavardes fiksuoja Tarybos sekretoriatas.

Posėdžio metu kalbėti galima tik posėdžio pirmininkui leidus.

Žodis diskusijoje kalbėtojams suteikiamas pagal užsirašymo eilę. Posėdžio pirmininkas gali keisti šią eilę, kad diskusijoje proporcingiau būtų atstovaujama frakcijoms, komitetams, argumentuojama ,,už“ ir ,,prieš“. Tarybos nariai negali perduoti vienas kitam pasisakymui skirto laiko. Kalbėtojas gali atsisakyti kalbėti. Jei kalbėtojas, neįspėjęs posėdžio pirmininko, išeina iš posėdžių salės ir nebūna, kai jam suteikiamas žodis, laikoma, kad jis atsisakė kalbėti.

5. Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali meras arba jo pavaduotojai.

Jeigu Kolegijos nariai, taip pat Tarybos narys, įgaliotas ne mažiau kaip 1/5 Tarybos narių ar komiteto, apie savo pageidavimą kalbėti praneša Tarybos sekretoriui iki diskusijos nutraukimo, jiems išlieka teisė kalbėti, net jeigu nutariama diskusiją nutraukti.

6. Kiekvienu darbotvarkės klausimu diskusijoje Tarybos nariai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip vieną kartą.

Išimtį sudaro klausimai, replikos, pasisakymai dėl balsavimo motyvų ar procedūros, diskusijos nutraukimo klausimai, pasiūlymai atmesti projektą ar atidėti svarstomą klausimą. Šiais atvejais iš anksto užsirašyti nereikalaujama, tačiau tuo pačiu darbotvarkės klausimu Tarybos narys turi teisę tik vieną kartą klausti, kalbėti ar pasakyti repliką, o dėl balsavimo motyvų – vieną kartą kalbėti prieš kiekvieną balsavimą. Kalbėti galima ne ilgiau kaip 2 minutes.

7. Diskusija nutraukiama Tarybai nutarus. Pasiūlymas nutraukti diskusiją gali būti pateiktas pasisakius ne mažiau kaip 2 kalbėtojams ir be aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu tam pritaria bent trys Tarybos nariai. Prieš tai posėdžio pirmininkas turi pranešti, kiek buvo užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek jau kalbėjo.

Nutarus diskusiją nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo leisti kalbėti pagal eilę dar vienam Tarybos nariui. Be to, pranešėjas gali tarti baigiamąjį žodį.

Taryba gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių. Tuomet teikimai nutraukti diskusiją nepriimami.

8. Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko, pagrindinio komiteto ar frakcijos reikalavimu, kuriam pritaria ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, klausimo svarstymo metu daroma neeilinė, bet ne ilgesnė kaip 30 minučių pertrauka. Tokią pertrauką galima daryti tik vieną kartą.

9. Jeigu Tarybos nario elgesys ar žodžiai kitų kalbose pateikiami iškreipti, jis turi teisę prašyti posėdžio pirmininko, kad jam leistų kalbėti asmeniniu klausimu ne ilgiau kaip 3 minutes. Jei posėdžio pirmininkas nesutinka, Tarybos narys turi teisę prašyti, kad dėl leidimo kalbėti būtų balsuojama.

Žodis asmeniniu klausimu Tarybos nariui suteikiamas po klausimo svarstymo.

 

40 straipsnis. Balsavimas ir balsų skaičiavimas

1. Dėl Tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama elektronine balsų skaičiavimo įranga arba pakeliant ranką, išskyrus Reglamente numatytus atvejus. Dėl balsavimo sprendžia Taryba, o būdo pakeitimo iniciatyvos teisė priklauso posėdžio pirmininkui bei frakcijoms. Atsiradus elektroninės balsavimo sistemos gedimams, balsuoti galima atviru balsavimu rankos pakėlimu. Kaip naudotis elektronine balsų skaičiavimo sistema, nustato atskira mero patvirtinta instrukcija.

Tarybos nariai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims.

Tarybos narys Tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti Tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu  Taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti Tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Balsavimas dėl Tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris Tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje ir per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.

2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1621 redakcija

2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija

2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija

 

2. Balsavimo procedūros pradžią skelbia posėdžio pirmininkas po diskusijos.

Posėdžio pirmininkas paskelbia klausimo numerį ir perskaito teikiamo sprendimo pavadinimą.

Balsavimo metu po salę nevaikščiojama. Kol balsavimas nebaigtas, jokie klausimai nesvarstomi.

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

 

3. Balsuojant elektronine balsų skaičiavimo įranga, dalyvaujančiais posėdyje laikomi tie Tarybos nariai, kurie užsiregistravo elektroninėje balsavimo sistemoje paspausdami mygtuką „Dalyvauju“.

Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus specialius įstatymų ir Reglamento numatytus atvejus. Jei balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia mero balsas. Jei meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.

Sprendimai taip pat gali būti priimti ir be balsavimo (visų pritarimu), jei po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbia klausimo numerį ir perskaito teikiamo sprendimo pavadinimą, į posėdžio pirmininko klausimą ,,Ar yra prieštaraujančių?“ niekas neatsako, jog prieštarauja, ir pirmininkas paskelbia ,,Priimta“.

2013 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1456 redakcija

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija

 

4. Neteko galios.

2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

5. Slaptai yra balsuojama, kai skiriamas mero pavaduotojas, Administracijos direktorius, Administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, Administracijos direktoriumi, Administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas.

Tarybai nutarus, gali būti slaptai balsuojama, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimai.

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-832 redakcija

 

Šiuo būdu slaptai balsuojama per posėdžio pertrauką. Balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda Balsų skaičiavimo komisija. Tarybos nariai, gaudami biuletenį, pasirašo biuletenių išdavimo lape.

Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

6. Balsavimo biuletenių pavyzdį prieš balsuojant patvirtina Taryba.

Viename biuletenyje gali būti abėcėlės tvarka surašomos tik kandidatų į tas pačias pareigas pavardės. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama. Balsuojantysis biuletenyje pažymi pavardes tų kandidatų, už kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam priimtini.

Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose pažymėta pavardžių daugiau negu renkama pareigūnų arba pažymėtas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys, taip pat jei įrašytos papildomos pavardės ar teiginiai. Šie biuleteniai skaičiuojami bendra tvarka.

Dėl kurio nors pareigūno atleidimo ar nepasitikėjimo juo pareiškimo balsuojama biuleteniais, kuriuose įrašyti teiginiai: ,,pasitikiu“ ir ,,nepasitikiu“ arba ,,atleisti“ ir ,,neatleisti“. Vienu biuleteniu gali būti balsuojama tik dėl vieno pareigūno atšaukimo ar atleidimo arba nepasitikėjimo kolegialia institucija ar jos nariu pareiškimo.

Balsų skaičiavimo protokolą pasirašo Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas, sekretorius ir komisijos nariai.

Balsavimo biuleteniai saugomi Tarybos sekretoriate iki Tarybos kadencijos pabaigos.

Balsavimo rezultatai skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.

2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1621 redakcija

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

 

7. Balsuoti gali būti pateiktas vienas teiginys arba du alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama ,,už“, ,,prieš“ arba ,,susilaikoma“. Antruoju atveju balsuojama ,,už pirmąjį teiginį“ arba ,,už antrąjį teiginį“.

Dėl alternatyvių teiginių balsuojama pagal jų pateikimo svarstyti eilę. Jeigu teiginių yra daugiau kaip du, posėdžio pirmininkas turi juos pagal prasmę sugrupuoti taip, kad per keletą balsavimų po vieną ar du teiginius būtų išspręsti visi. Daugiausia balsų surinkęs teiginys, jeigu surinkta reikiama balsų dauguma, yra priimtas, priešingu atveju jis pateikiamas papildomai balsuoti dėl sprendimo patvirtinimo. Jeigu to nepavyksta padaryti, Tarybos nariai gali pasiūlyti kompromisinį sprendimą arba klausimą atidėti.

8. Dėl sprendimo atidėti ar atmesti klausimą balsuojama pirmiau negu dėl klausimo esmės. Dėl skaičių balsuojama jų didėjimo tvarka. Prireikus posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo tvarką, jeigu neprieštarauja pasiūlymų teikėjai.

9. Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama, ir paklausia, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Dėl balsavimo motyvų gali pasisakyti ,,už“ ir ,,prieš“ ne daugiau kaip po du Tarybos narius.

10. Kai nenaudojama elektroninė balsų skaičiavimo sistema, balsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja Balsų skaičiavimo komisija. Ji taip pat padeda posėdžio pirmininkui patikrinti, kiek salėje dalyvauja Tarybos narių, ir patikslinti jų registraciją.

Balsų skaičiavimo komisijos nariai balsuoja bendrąja tvarka.

11. Į Balsų skaičiavimo komisiją 3 Tarybos narius vienam posėdžiui skiria Taryba. Balsų skaičiavimo komisijos negali sudaryti vienos frakcijos nariai. Komitetų pirmininkai ir frakcijų vadovai į Balsų skaičiavimo komisiją neskiriami. Balsų skaičiavimo komisija iš savo narių išsirenka komisijos pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių.

Pirmojo naujos Tarybos posėdžio metu į Balsų skaičiavimo komisiją siūloma po vieną atstovą iš kiekvieno Tarybos mandatus gavusio kandidatų sąrašo.

Kitų Tarybos posėdžių metu Balsų skaičiavimo komisija sudaroma iš kiekvienos frakcijos po vieną narį deleguotų atstovų, išskyrus atvejus, kai Taryboje yra mažiau nei trys frakcijos.

Taryba, frakcijai pasiūlius, gali posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą Balsų skaičiavimo komisija ar jos nariu. Tada skiriama nauja Balsų skaičiavimo komisija arba jos narys. Posėdžio pirmininko sprendimu arba frakcijos reikalavimu, kuriam pritaria ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, balsavimas,  po kurio buvo pareikštas nepasitikėjimas, gali būti pakartotas.

Slaptam balsavimui Balsų skaičiavimo komisiją sudaro bent 3 nariai. Slaptam balsavimui Balsų skaičiavimo komisija sudaroma iš kiekvienos frakcijos po vieną narį deleguotų atstovų, išskyrus atvejus, kai Taryboje yra mažiau nei trys frakcijos.

2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija

 

12.  Slapto balsavimo rezultatus paskelbia Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.

Kitų balsavimų rezultatus paskelbia posėdžio pirmininkas, remdamasis Balsų skaičiavimo  komisijos pateiktais duomenimis arba  elektroninės balsų skaičiavimo sistemos rodikliais.

 13. Balsavimą pakeliant rankas ar naudojant elektroninę sistemą galima vieną kartą pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu to reikalauja posėdžio  pirmininkas  arba   frakcija.

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

 

14. Duomenys apie kiekvieno Tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno Tarybos nario balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Balsavimo rezultatų suvestinė kartu su posėdžių protokolais saugoma Tarybos sekretoriate ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo posėdžio protokolo pasirašymo skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje. Balsavimo rezultatai, pasibaigus balsavimo procedūrai, Tarybos posėdyje dalyvaujančiam Tarybos nariui, pateikus prašymą žodžiu arba raštu Tarybos sekretoriato atstovui, pateikiami iš karto. Pasibaigus Tarybos posėdžiui, Tarybos narys, pateikęs Tarybos sekretoriato atstovui prašymą raštu, turi teisę iš karto gauti balsavimo rezultatus.

2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-21 redakcija

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1875 redakcija

 

41 straipsnis. Tarybos dokumentų įforminimas ir skelbimas

1. Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Tarybos posėdžių protokolus rašo ir skelbia Tarybos sekretoriatas. Posėdžių protokolus ir Tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jo pavaduotojas ar kitas Tarybos narys. Taip pat Tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir Tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra – Administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas už protokolus atsakingas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis Administracijoje pagal darbo sutartį.

Protokole išvardijami svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti sprendimai ir dokumentai, balsavimų rezultatai. Prie protokolo pridedama papildoma medžiaga: Tarybos narių registracijos duomenys, vardinių balsavimų rezultatai, Tarybos narių pareiškimai ir kita.

Protokolai paskelbiami Savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po Tarybos posėdžio

Protokolas išdalijamas komitetams ir frakcijoms ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio.

Tarybos nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo artimiausio posėdžio pradžioje. Jei yra ginčytinų klausimų, po praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimo Taryba priima sprendimą paprasta balsavusiųjų dauguma.

2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija

 

2. Tarybos posėdžių metu daromas garso ir (ar) vaizdo įrašas. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, garso ir (ar) vaizdo įrašai nedaromi. Tarybos posėdžių garso ir (ar) vaizdo įrašai yra vieši ir Reglamento (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.

2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija

 

3. Komitetai ir komisijos rašo savo posėdžių protokolus. Komitetų ir komisijų sprendimus, išvadas bei posėdžių protokolus pasirašo komitetų ir komisijų pirmininkai. Komitetų ir komisijų dokumentų bylos tvarkomos praėjus vieniems metams po jų užbaigimo. Sutvarkytos bylos už užpraėjusius metus perduodamos į Savivaldybės archyvą kiekvienais metais iki balandžio 1 d. Visi laikinųjų komisijų dokumentai turi būti perduoti į Savivaldybės archyvą ne vėliau kaip per 10 dienų, pasibaigus šios komisijos įgaliojimų laikui.

2012 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-608 redakcija

 

4. Tarybos sprendimus ir dokumentus meras pasirašo per 5 darbo dienas po Tarybos posėdžio. Priimti Tarybos sprendimai ir dokumentai Tarybos posėdžio pirmininkui pasirašyti teikiami su projekto rengėjo, Teisės departamento, redaktoriaus ir pagrindinio komiteto pirmininko vizomis.

Tarybos posėdžio pirmininkas, pasirašęs sprendimą ar dokumentą, perduoda jį Tarybos sekretoriatui paskelbti.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

5. Tarybos priimti sprendimai įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1621 redakcija

2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija

 

6. Tarybos bei mero priimti individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

7. Taryba turi antspaudą su Vilniaus miesto herbu. Už Tarybos antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako Administracijos direktorius.

Tarybos antspaudas dedamas ant Tarybos priimtų dokumentų, taip pat ant siunčiamųjų raštų valstybės valdžios bei valdymo institucijoms, ant tarptautinių sutarčių ir kitų dokumentų, kuriuos Tarybos vardu pasirašo meras.

Antspaudas taip pat dedamas ant mero arba jo pavaduotojo pasirašytų tarnybinių pažymėjimų ir kitų dokumentų.

8. Kalbėti Tarybos vardu turi teisę meras ir jo pavaduotojai. Taryba taip pat gali įgalioti jos vardu kalbėti Tarybos paskirtus delegacijų tarptautinėse ir savivaldybių organizacijose vadovus ir Savivaldybės atstovą spaudai.

Tarybos komiteto vardu gali kalbėti komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas arba įgaliotas komiteto narys.

9. Oficialius pranešimus apie Tarybos, komitetų, frakcijų vadovų sueigos posėdžius ir kitą informaciją apie Tarybos darbą parengia ir, pranešęs merui ar jo pavaduotojams, skelbia Savivaldybės atstovas spaudai.

10. Dokumentus, skirtus visiems Tarybos nariams, komitetams, komisijoms ar frakcijoms, išdalija Tarybos sekretoriatas. Dokumentai turi būti užregistruoti Tarybos sekretoriate ir pasirašyti bent vieno Tarybos nario. Tarybos sprendimų ir dokumentų projektų pateikimo, registravimo ir išdalijimo tvarką nustato Reglamento VIII skyrius.

Informacinę medžiagą apie Tarybos veiklą rengia ir prireikus pateikia Tarybos nariams Tarybos sekretoriatas.

11. Tarybos priimtų dokumentų originalai, visi jų rengimo dokumentai, Tarybos sprendimais patvirtintų ir pasirašytų sutarčių ar susitarimų originalai, posėdžių garso įrašai iki jie bus perduoti Savivaldybės archyvui, saugomi Tarybos sekretoriate. Šių dokumentų bylos tvarkomos praėjus vieniems metams po jų užbaigimo. Sutvarkytos užpraėjusių metų bylos perduodamos į Savivaldybės archyvą kiekvienais metais iki balandžio 1 d.

2012 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-608 redakcija

2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija

 

VIII SKYRIUS. TARYBOS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PROCEDŪRA

 

42 straipsnis. Tarybos sprendimų ir kitų Tarybos priimamų dokumentų projektų registravimas

1. Tarybos sprendimų, rezoliucijų projektus ir pasiūlymus dėl jų priėmimo Tarybai svarstyti pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Reglamentą turi teisę teikti klausimus į Tarybos posėdį. Teikiamą projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai ar jų atstovai. Tarybos sprendimo projekto rengėjas Tarybos sprendimo projektą rengia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių arba Tarybos frakcija.).

2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija

 

Kartu su projektu pateikiamas mero patvirtintos formos lydraštis ir aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyta:

1.1. parengto projekto tikslai ir uždaviniai;

1.2. kaip šiuo metu yra sureguliuoti projekte aptarti klausimai;

1.3. kokių rezultatų laukiama;

1.4. galimos neigiamos priimto projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta;

1.5. kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą;

1.6. jeigu sprendimui įgyvendinti reikia Kolegijos ar Administracijos direktoriaus priimamų teisės aktų,– kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys;

1.7. projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados;

1.8. projekto autorius ar autorių grupė;

1.9. reikšminiai projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą;

1.10. kiti, autorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Jeigu projekto iniciatoriai negali pateikti aiškinamojo rašto, jie gali kreiptis į Administracijos direktorių prašydami, kad tokį raštą padėtų parengti Savivaldybės administracijos Teisės departamentas.

Kartu su projektu paprastai pateikiami projektai dėl kitų sprendimų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra būtini priėmus siūlomą sprendimo projektą.

Kartu su Tarybos sprendimo, kuriuo tvirtinama sutartis ar susitarimas, projektu turi būti pateikiama tvirtinti sutartis ar susitarimas su Finansų ir Teisės departamentų išvadomis. Tarybos sprendimu tvirtinama sutartis ar susitarimas turi būti apsvarstyta Ekonomikos ir finansų komitete.

Tarybos sprendimų, kuriais tvirtinamos sutartys ir susitarimai, projektuose turi būti nurodytas departamentas ar kitas Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, atsakingas už sutarties vykdymą. Jei sutarties ar susitarimo projekte numatytų Savivaldybės įsipareigojimų vykdymas ir kitos šalies įsipareigojimų vykdymo kontrolė yra daugiau nei vieno departamento kompetencija, atsakingu už sutarties ar susitarimo vykdymą turi būti nurodytas Administracijos direktorius arba jo pavaduotojas.

2. Visi teikiami projektai, parengti remiantis šio Reglamento nuostatomis, registruojami Tarybos sekretoriato gautų projektų registravimo žurnale ir ne vėliau kaip per artimiausią darbo dieną po registracijos skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Registruojant užpildomas projekto titulinis lapas ir formuliaras, nurodomi visi projekto rengėjai ir iniciatoriai bei visi jų pateikti dokumentai.

2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija

 

Projektą svarstant ir toliau rengiant, Tarybos sekretoriatui pateikiamos visos naujos projekto redakcijos, pateiktos išvados, pataisos bei papildymai, kurie užregistruojami, ir pažymima, kas jas pateikė. Visa tai įforminama kaip projekto lydraštis ir išdalijama kartu su pačiu projektu bei aiškinamuoju raštu.

Dėl užregistruoto projekto Savivaldybės administracijos Teisės departamentas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo gavimo dienos parengia išvadas, ar tas projektas neprieštarauja galiojantiems įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir Tarybos sprendimams, ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus. Jeigu projekto apimtis didelė, meras, mero pavaduotojas turi teisę šį terminą pratęsti. Užregistruotas projektas kartu su šiomis išvadomis perduodamas komitetams, frakcijoms, Kolegijai. Pagrindinį komitetą projektui nagrinėti paskiria Taryba arba meras.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

3. Jeigu projektas pateiktas kartu su kitų sprendimų pataisomis, visi projektai turi būti nagrinėjami kartu.

4. Kolegija gali sudaryti Tarybos narių, Savivaldybės institucijų atstovų ar ekspertų parengiamąją darbo grupę.

5. Komitetas, kuriam projektas perduotas nagrinėti ir kuris turi pateikti išvadas, prireikus pasitelkdamas nepriklausomus ekspertus nustato:

5.1. ar projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Vyriausybės nutarimams;

5.2. ar projektas neprieštarauja Tarybos sprendimams, o jeigu prieštarauja – ar komitetas pritaria sprendimų keitimui;

5.3. kiek apytiksliai reikia Savivaldybės biudžeto lėšų tokiam sprendimui įgyvendinti;

5.4. kiek toks projektas tikslingas ekonominiu ir socialiniu požiūriu;

5.5. ar projektas neprieštarauja sutartiniams Savivaldybės įsipareigojimams;

5.6. ar projektas nėra analogiškas kitiems per pastaruosius 6 mėnesius atmestiems projektams;

5.7. ar projektas dalykiškas, konkretus ir galutinai parengtas, ar priimtinas teisinės kultūros požiūriu.

6. Komitetas įvertina projektą pagal 5 punkte nurodytus kriterijus ir jam pritaria arba nepritaria. Nepritarimas turi būti motyvuotas.

Pritarimas gali būti reiškiamas trejopai: be jokių pastabų, su tam tikromis pastabomis, su sąlyga, kad projekte bus padarytos pataisos. Pastaruoju atveju turi būti siūlomos konkrečios suformuluotos pataisos.

Išvadas komitetai turi parengti ne vėliau kaip per 14 dienų. Apie išvadas pranešama projekto iniciatoriams.

Papildomai projektą nagrinėjantis komitetas savo nuomonę gali pareikšti ir pagrindinio projektą nagrinėjančio komiteto posėdyje, delegavęs į jį savo atstovą.

7. Meras turi teisę teikti Tarybai svarstyti sprendimo projektą skubos tvarka tuo atveju, kai jis apsvarstytas pagrindiniame komitete.

Projektai, kuriuos pateikia subjektai, neturintys teisės teikti klausimus į Tarybos posėdžio darbotvarkę, užregistruojami ir su jais supažindinami atitinkami komitetai, kurie sprendžia, ar tikslinga šiuos projektus teikti toliau svarstyti ar tobulinti.

Komiteto atmestas projektas grąžinamas Tarybos sekretoriatui, kur įrašomas į atmestų projektų bei pasiūlymų registrą ir perduodamas į Savivaldybės archyvą. Apie tai turi būti paskelbta frakcijų vadovų sueigoje ir pranešta pateikėjui.

2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-90 redakcija

 

8. Projekto iniciatoriai iki svarstymo Tarybos posėdyje turi teisę projektą atšaukti arba prašyti atidėti jo svarstymą. Apie šį sprendimą jie raštu praneša Tarybos sekretoriatui. Tokiu atveju archyve paliekama projekto kopija.

Jei iniciatorius projektą atsiima Tarybos posėdžio dieną, bet jam oficialiai pritaria ir jį pateikia kitas subjektas, turintis teisę teikti klausimus į Tarybos posėdžio darbotvarkę, toks klausimas turi būti įtrauktas į artimiausio Tarybos posėdžio darbotvarkę ir projekto svarstymo procedūra tęsiama toliau.

 

43 straipsnis. Sprendimo ar kito dokumento pateikimas Tarybos posėdyje

1. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių yra pateikti sprendimų projektai Reglamento nustatyta tvarka. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti Tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.

Projektą Tarybos posėdyje pateikia projekto iniciatorius arba pagrindinio komiteto atstovas, trumpai (ne ilgiau kaip 10 minučių) apibūdindamas projektą ir atsakydamas į Tarybos narių klausimus (ne ilgiau kaip 10 minučių). Po to posėdžio pirmininkas supažindina su Savivaldybės administracijos Teisės departamento, komitetų ar Kolegijos išvadomis, jeigu jos yra, ir teikia siūlymus balsuoti.

Dėl pateikto projekto Taryba priima vieną iš šių sprendimų:

1.1. pradėti projekto svarstymo procedūrą;

1.2. atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki kartotinio projekto pateikimo Taryboje;

1.3. atmesti projektą;

1.4. pradėti projekto svarstymo procedūrą skubos tvarka (svarstymo skubos tvarka aprašyta Reglamento 47 straipsnyje).

2. Visi sprendimai projekto pateikimo ir svarstymo Tarybos posėdyje metu priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.