Keičiantis Susijęs Atsisiųskite aktą byloje
SPRENDIMAS, Nr. 1-414 2016-04-19
Padalinys: VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcija:
Į pabaigą
Komentarai 
DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS 2016–2019 METŲ STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO 2016 METAMS TVIRTINIMO

 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

 

 

SPRENDIMAS

DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS 2016–2019 METŲ STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO 2016 METAMS TVIRTINIMO

 

2016 m. balandžio 19 d. Nr. 1-414

Vilnius

 

 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070 patvirtinta Psichikos sveikatos strategija, Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 patvirtinta Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa ir 2015 m. gruodžio 17 d. pasirašytu Vilniaus miesto savivaldybės savižudybių prevencijos memorandumu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti pridedamus:

1. Vilniaus miesto savižudybių prevencijos 2016–2019 metų strategiją.

2. Vilniaus miesto savižudybių prevencijos 2016–2019 metų strategijos įgyvendinimo priemonių planą 2016 metams.

 

 

 

 

 

Meras                                                                                                                        Remigijus Šimašius

______________

 

 

 

 

 

                                                PATVIRTINTA

                                                Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

                                                2016 m. balandžio 19 d.

                                                sprendimu Nr. 1-414

 

 

 

VILNIAUS MIESTO SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS
2016–2019 METŲ STRATEGIJA

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1291 patvirtino Vilniaus miesto psichikos sveikatos strategiją 2006–2010 metams, kurios tikslas buvo pagerinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Jau šiame dokumente buvo numatyta parengti savižudybių prevencijos programą. Tai buvo pirmasis psichikos sveikatos srities strateginio planavimo dokumentas. Per tą laikotarpį keitėsi teisinė bazė, atsirado daugiau sisteminio pobūdžio teisės aktų, reglamentuojančių psichikos sveikatą: Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070 patvirtino nacionalinę Psichikos sveikatos strategiją, Europos Komisija 2008 m. birželio 13 d. patvirtino paktą „Psichikos sveikatai ir gerovei“, Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr. XI-854 ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvinį protokolą. Atsižvelgdama į tai ir siekdama užtikrinti Vilniaus miesto psichikos sveikatos 2006–2010 metų strategijos priemonių tęstinumą, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1-1873 patvirtino Vilniaus miesto psichikos sveikatos 2011–2015 metų strategiją, kuriame taip pat buvo numatyta savižudybių prevencijos programos parengimas ir įgyvendinimas. Tenka apgailestauti, kad dėl ribotų finansinių galimybių dalis priemonių nebuvo įgyvendinta. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 888 patvirtino Psichikos sveikatos įgyvendinimo 2011–2014 metų tarpinstitucinį veiklos planą, Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 patvirtino Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programą, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1331 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo“ yra patvirtinti pakeitimai, kuriais Valstybinis psichikos sveikatos centras, Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas įpareigoti parengti pirminės sveikatos psichikos centrų pagalbos po mėginimo nusižudyti algoritmą ir išmokyti gydytojus psichiatrus, psichologus, dirbančius rajonuose, jį taikyti, atlikti Lietuvos gyventojų bandymų nusižudyti ir suteiktos medicinos pagalbos vertinimą ir jos pagrindu parengti medicinos pagalbos teikimo metodiką bei paslaugų kokybės vertinimo ir stebėsenos sistemą. Taip pat siekiant užtikrinti efektyvią ir profesionalią medicinos pagalbą bandžiusiems nusižudyti asmenims sveikatos priežiūros įstaigose, parengti integralių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų asmenims, bandžiusiems nusižudyti ir patyrusiems kitas krizines situacijas, teikimo protokolus, algoritmus, metodikas ir kt., apmokyti medicinos personalą teikti efektyvią pagalbą savižudybių ir kitų krizinių situacijų atvejais 5 krizių intervencijos centruose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), taip pat parengti savižudybių prevencijai palankias visuomenės nuostatas formuojančią visuomenės švietimo programą, skirtą visuomenės sveikatos biurų bei psichikos sveikatos centrų specialistams.

2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo pasirašytas Vilniaus miesto savižudybių prevencijos memorandumas, kurį pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės meras, biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, viešoji įstaiga Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, viešoji įstaiga Antakalnio poliklinika, viešoji įstaiga Centro poliklinika, viešoji įstaiga Karoliniškių poliklinika, viešoji įstaiga Naujininkų poliklinika, viešoji įstaiga Naujosios Vilnios poliklinika, viešoji įstaiga Šeškinės poliklinika, viešoji įstaiga Grigiškių sveikatos priežiūros centras, viešoji įstaiga Greitosios medicinos pagalbos stotis, viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialas, Asociacija „Artimiems“, paramos fondas „Jaunimo linija“, viešoji įstaiga „Vaikų linija“, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika, Lietuvos psichiatrų asociacija, biudžetinės įstaigos Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuras, viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Vilniaus arkivyskupijos Caritas, viešoji įstaiga Krizių įveikimo centras, biudžetinė įstaiga Bendrasis pagalbos centras, Lietuvos studentų sąjunga, Higienos institutas, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Vilniaus miestas turi visas galimybes užtikrinti didesnį šių organizacijų ir specialistų veiklos koordinavimą ir siekti, kad savižudybių prevencija taptų efektyvesnė. Memorandumu įsipareigojama siekti, kad savižudybių rodiklis Vilniaus mieste neviršytų 10/100 tūkst. gyventojų, ir tikimasi, kad Vilnius gali tapti efektyviai veikiančios savižudybių prevencijos pavyzdžiu kitoms šalies savivaldybėms. Vilniaus miesto savivaldybė, pasirašydama memorandumą, įsipareigojo finansuoti savižudybių prevencijos veiklas.  

Savižudybių našta priklauso ne tik sveikatos priežiūros paslaugų sektoriui – tai kompleksinis ir labai daug gyvenimo sričių apimantis reiškinys. Todėl norint sėkmingai dirbti šioje srityje šalys turėtų skatinti tarpžinybinį bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis ir siekti kompleksinio įvairių sričių specialistų veiksmų koordinavimo.

 

II. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

 

Lietuvos gyventojų savižudybių skaičius daugiau nei dešimtmetį išlieka didžiausias Europoje. Kasmet šalyje nusižudo daugiau nei 900 gyventojų. Tai yra apytiksliai tris kartus daugiau, nei per tą patį laiką žūsta  eismo įvykiuose.

Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, vienai įvykusiai savižudybei tenka 10–20 bandymų žudytis atvejų. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose 2015 m. registruoti 3196 tyčinio susižalojimo (be apsinuodijimo alkoholiu) atvejai.

Vilniaus mieste 2010–2014 m. nusižudė 426 asmenys. Vyrai žudosi 5 kartus dažniau nei moterys. 2014 m. Vilniaus mieste registruotos 50 vyrų ir 13 moterų savižudybės.

Savižudybių statistika dėl socialinio patogumo ar stigmos gali neatspindėti realios situacijos, nes po transporto įvykiais ar neaiškios kilmės mirtimis gali slėptis ir suicidiniai atvejai.

Pirminės psichikos sveikatos paslaugos teikiamos visiems apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu gyventojams. Paslaugas teikia specialistų komandos (suaugusiųjų psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, socialinis darbuotojas, psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas). Vienas psichiatras teikia pagalbą 20000 gyventojų, vienas socialinis darbuotojas – 25000 gyventojų, psichologas – 20000 gyventojų, psichikos sveikatos slaugytojas – 20000 gyventojų. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 m. pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus mieste teikė net 21 asmens sveikatos priežiūros įstaiga: viešoji įstaiga Antakalnio poliklinika, viešoji įstaiga Karoliniškių poliklinika, viešoji įstaiga Lazdynų poliklinika, viešoji įstaiga Naujosios Vilnios poliklinika, viešoji įstaiga Centro poliklinika, viešoji įstaiga Šeškinės poliklinika, viešoji įstaiga Naujininkų poliklinika, viešoji įstaiga Vilniaus rajono centrinė poliklinika, viešoji įstaiga Justiniškių šeimos gydytojų kabinetas, viešoji įstaiga Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras, uždaroji akcinė bendrovė Karoliniškių šeimos klinika, viešoji įstaiga Žirmūnų psichikos sveikatos centras, uždaroji akcinė bendrovė Žvėryno klinika, uždaroji akcinė bendrovė Vilniaus sveikatos namai, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, viešoji įstaiga Antakalnio psichiatrijos konsultacijų centras, viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialas, Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos paslaugų centras, uždaroji akcinė bendrovė Saulėtekio klinika, uždaroji akcinė bendrovė InMedica.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pavaldžios tik 7 pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos: Antakalnio, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Centro, Šeškinės ir Naujininkų poliklinikos. Antakalnio, Šeškinės, Karoliniškių ir Centro poliklinikose veikia psichikos sveikatos centrų dienos stacionarai.

Specializuotos ambulatorinės ir stacionarinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos Vilniaus miesto gyventojams teikiamos Savivaldybei pavaldžiame Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Šiame centre nuo 2016 m. balandžio 1 d. veikia Savižudybių prevencijos skyrius. Specializuotos ambulatorinės ir stacionarinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos suaugusiesiems taip pat teikiamos Vilniaus Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje, vaikams ir paaugliams – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaiko raidos centre ir Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninėje. Pastarosios gydymo įstaigos yra pavaldžios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai.

Taip pat psichologinę pagalbą teikia nevyriausybinės organizacijos (paramos fondas „Jaunimo linija“, viešoji įstaiga „Vaikų linija“, „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Linija Doverija“), viešoji įstaiga Krizių įveikimo centras, pagalbos sau grupėse teikiama pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems (Artimiems.lt).

 

III. STRATEGIJOS TIKSLAI

 

Vilniaus miesto savižudybių prevencijos 2016–2019 metų strategijos tikslai yra pagrindinis ir tolimasis.

Pagrindinis tikslas – sukurti tvarią tarpsektorinę savižudybių prevencijos sistemą, užtikrinančią kokybiškų psichikos sveikatos paslaugų teikimą ketinantiems žudytis ar mėginusiems nusižudyti asmenims bei nusižudžiusiųjų artimiesiems.

Tolimasis tikslas – siekti, kad Vilniaus miesto savižudybių prevencijos strategijos modelio geroji patirtis būtų skleidžiama kituose Lietuvos regionuose bei artimajame užsienyje.

Galutinis strategijos tikslas – siekti, kad savižudybių rodiklis Vilniaus mieste neviršytų 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

 

 

 

IV. STRATEGIJA

 

 

Tikslas

Priemonė

1. Sukurti tvarią tarpsektorinę savižudybių prevencijos sistemą, užtikrinančią kokybiškų psichikos sveikatos paslaugų teikimą ketinantiems žudytis ar mėginusiems nusižudyti asmenims bei nusižudžiusiųjų artimiesiems.

1.1. Sukurti ir įdiegti savižudybių prevencijos Vilniaus mieste atvejo vadybos modelį.

1.2. Įdiegti trumpalaikės terapijos po bandymo žudytis programą Vilniaus miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

2. Suteikti kokybiškas psichikos sveikatos paslaugas turintiems suicidinių minčių ar ketinantiems žudytis, mėginusiems nusižudyti asmenims bei nusižudžiusiųjų artimiesiems.

Vilniaus mieste veikiančios psichikos sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos ir organizacijos turi užtikrinti, kad krizinėje situacijoje kiekvienas Vilniaus miesto gyventojas galėtų gauti skubią pirminę psichologinę ir (ar) psichiatrinę pagalbą nemokamai ir be išankstinės konsultacijos.

3. Įgyvendinti mokymo programą asmenims, kurie pirmieji susiduria su savižudybės grėsme ar mėginimu nusižudyti.

Vilniaus mieste dirbantys bendrosios praktikos gydytojai, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai, mokytojai, vaiko gerovės komisijos nariai, socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis, probacijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos gydytojai ir medicinos specialistai, Bendrojo pagalbos centro operatoriai, aukštųjų mokyklų studentų atstovybių nariai ir kursų seniūnai, emocinės paramos linijos savanoriai turi būti susipažinę su savižudybių rizikos ženklais bei pirmosios pagalbos teikimo būdais. Žinios reguliariai (kas dvejus metus) turi būti atnaujinamos.

4. Sukurti informacijos viešinimo strategiją ir skleisti informaciją apie savižudybių prevenciją Vilniaus miesto gyventojams.

4.1. Informacijos viešinimo strategijos sukūrimas.

4.2. Socialinės reklamos sukūrimas, informacinės medžiagos gaminimas, renginių organizavimas Vilniaus miesto gyventojams savižudybių prevencijos tema.

5. Stiprinti Savivaldybės įstaigų, įmonių, nevyriausybinių organizacijų ir partnerių kompetencijas savižudybių prevencijos srityje.

 

5.1. Tobulinti kompetenciją savižudybių prevencijos srityje.

5.2. Įgyti žinių ir įgūdžių darbui su aukštos suicidinės rizikos pacientais (trumpalaikės terapijos po bandymo žudytis programa, dialektinė elgesio terapija (DBT).

5.3. Nuolat vertinti savižudybių prevencijos sistemos funkcionavimą.

5.4. Stebėti Vilniaus miesto savižudybių prevencijos 2016–2019 metų strategijos priemonių plano įgyvendinimą.

 

V. STRATEGIJOS KRYPTYS

 

Vilniaus miesto savižudybių prevencijos 2016–2019 metų strategijos prioritetas yra kompleksinės pagalbos, kuri apimtų tvarios tarpsektorinės savižudybių prevencijos sistemos, užtikrinančios kokybiškų psichikos sveikatos paslaugų teikimą ketinantiems žudytis ar mėginusiems nusižudyti asmenims bei nusižudžiusiųjų artimiesiems, sukūrimas bei kokybiškų psichikos sveikatos paslaugų turintiems suicidinių minčių ar ketinantiems žudytis, mėginusiems nusižudyti asmenims bei nusižudžiusiųjų artimiesiems teikimas, „vartininkų“ ir specialistų mokymai (mokymų metodikos įsigijimas, adaptavimas, lektorių apmokymai bei tikslinių grupių mokymai), informacijos sklaida apie emocinę ir psichologinę pagalbą, trumpalaikės ir tęstinės psichologinės pagalbos prieinamumas turintiems suicidinių minčių, mėginusiems nusižudyti ar nusižudžiusių asmenų artimiesiems, neigiamų nuostatų į psichikos sveikatos problemas ir psichologinę pagalbą keitimas, prevencinių, intervencinių bei postvencinių tarpinstitucinių atvejo vadybos modelio parengimas bei adaptavimas, taip pat kompetencijų stiprinimas ir tarptautinis bendradarbiavimas.

 

VI. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS

 

Vilniaus miesto savižudybių prevencijos 2016–2019 metų strategijos įgyvendinimą koordinuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas. Įgyvendinant strategiją dalyvauja visi Socialinių reikalų ir sveikatos departamento struktūriniai padaliniai, Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios sveikatos priežiūros įstaigos, nevyriausybinės ir kitos organizacijos.

Vilniaus miesto savižudybių prevencijos 2016–2019 metų strategija įgyvendinama iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų, valstybės biudžeto, teritorinių ligonių kasų ir kitų finansavimo šaltinių.

 

_________________________

 

 

 

 

PATVIRTINTA                Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2016 m. balandžio 19 d.

                                                                                                sprendimu Nr. 1-414

 

2016 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-730 redakcija

 

 

 

VILNIAUS MIESTO SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS 2016–2019 METŲ
STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ
PLANAS 2016 METAMS

 

 

 

Tikslas

Priemonė

Veikla

Lėšos Eur

Atsakingas vykdytojas

Įgyvendinimo laikotarpis

Finansavimo šaltinis

Planuojami rezultatai

I. KOMPLEKSINĖS PAGALBOS KŪRIMAS

1. Sukurti tvarią tarpsektorinę savižudybių prevencijos sistemą, užtikrinančią kokybiškų psichikos sveikatos paslaugų teikimą ketinantiems žudytis ar mėginusiems nusižudyti asmenims bei nusižudžiusiųjų artimiesiems.

1.1. Sukurti ir įdiegti savižudybių prevencijos Vilniaus mieste atvejo vadybos modelį.

Vaikų ir suaugusiųjų savižudybių prevencijos atvejo vadybos modelio parengimas ir įdiegimas pilotinėse įstaigose.

20 tūkst.

VšĮ Antakalnio poliklinika, VšĮ Lazdynų poliklinika, BĮ Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuras

II–IV ketvirčiai

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos

Sukurtų ir pilotinėse įstaigose įdiegtų vaikų ir suaugusiųjų savižudybių atvejo vadybos modelių skaičius.

1.2. Įdiegti trumpalaikės terapijos po bandymo žudytis programą Vilniaus miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Trumpalaikės terapijos po bandymo žudytis programos vaikams ir suaugusiesiems diegimas pilotinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

20 tūkst.

VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligonine.

II–IV ketvirčiai

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos

Pilotinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose įdiegtų trumpalaikės terapijos po bandymo žudytis vaikams ir suaugusiesiems programų skaičius.

II. PASLAUGŲ TEIKIMAS

2. Suteikti kokybiškas psichikos sveikatos paslaugas turintiems suicidinių minčių ar ketinantiems žudytis, mėginusiems nusižudyti asmenims bei nusižudžiusiųjų artimiesiems.

2. Vilniaus mieste veikiančios psichikos sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos ir organizacijos turi užtikrinti, kad krizinėje situacijoje kiekvienas Vilniaus miesto gyventojas galėtų gauti skubią pirminę psichologinę ir (ar) psichiatrinę pagalbą nemokamai ir be išankstinės registracijos.

 

2.1. Suicidinės rizikos įvertinimas.

-

Šeimos gydytojai, dirbantys Vilniaus miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose

 II–IV ketvirčiai

Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF)

Pacientų, kuriems šeimos gydytojas įvertino suicidinę riziką, dalis (proc.).

2.2. Specializuota psichologinė ir psichiatrinė pagalba teikiama pirminės psichikos sveikatos centruose dirbančių specialistų.

-

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas

 II–IV ketvirčiai

Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF)

Pacientų, turinčių suicidinių minčių, ketinančių žudytis, bei nusižudžiusiųjų artimųjų, kuriems suteikta psichologinė ar psichiatrinė pagalba, skaičius.

2.3. Skubi anoniminė psichologinė pagalba.

-

VšĮ Krizių įveikimo centras

 II–IV ketvirčiai

-

Pacientų, turinčių suicidinių minčių, ketinančių žudytis, bandžiusių žudytis, bei nusižudžiusiųjų artimųjų, kuriems Krizių įveikimo centre suteikta pirminė psichologo konsultacija, skaičius.

2.4. Emocinė parama telefonu ir internetu.

-

VšĮ „Vaikų linija“, paramos fondas „Jaunimo linija“

 II–IV ketvirčiai

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa

VšĮ „Vaikų linija“ ir paramos fondo „Jaunimo linija“ atsilieptų skambučių skaičius.

2.5. Dvasinė pagalba.

-

Vilniaus arkivyskupijos Caritas

 II–IV ketvirčiai

-

Suteiktų dvasinių konsultacijų turintiems suicidinių minčių ar ketinantiems žudytis, bandžiusiems žudytis asmenims ir nusižudžiusiųjų artimiesiems skaičius.

2.6. Savitarpio pagalbos grupės nusižudžiusiųjų artimiesiems.

4 tūkst.

Asociacija „Artimiems“

 IV ketvirtis

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos

Savitarpio pagalbos grupių nusižudžiusiųjų artimiesiems skaičius.

2.7. Krizių įveikimo komandų darbas mokyklose.

-

Vilniaus psichologinė pedagoginė tarnyba

 II–IV ketvirčiai

-

Mokinių savižudybių, po kurių suteikta krizinė pagalba mokyklos bendruomenei, dalis (proc.).

 

III. „VARTININKŲ“ IR SPECIALISTŲ MOKYMAI

 

3. Įgyvendinti mokymo programą asmenims, kurie pirmieji susiduria su savižudybės grėsme ar mėginimu nusižudyti.

3. Vilniaus mieste dirbantys bendrosios praktikos gydytojai, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai, mokytojai, vaiko gerovės komisijos nariai, socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis, probacijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos gydytojai ir medicinos specialistai, Bendrojo pagalbos centro operatoriai, aukštųjų mokyklų studentų atstovybių nariai ir kursų seniūnai, emocinės paramos linijos savanoriai turi būti susipažinę su savižudybių rizikos ženklais bei pirmosios pagalbos teikimo būdais. Žinios reguliariai (kas dvejus metus) turi būti atnaujinamos.

 

3.1. SAFE TALK ir ASIST programų įvadinis seminaras

16 tūkst.

 

BĮ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

 

III ketvirtis

 

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos

Surengtų įvadinių programų SAFE TALK ir ASIST seminarų skaičius.

 

3.2. Mokymų programos SAFE TALK vertimas ir adaptavimas.

50 tūkst.

 

 

BĮ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

 

III–IV ketvirčiai

 

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos

Išverstų ir adaptuotų SAFE TALK programų skaičius.

3.3. Mokymų programos ASIST vertimas ir adaptavimas.

49 tūkst.

 

 

 

BĮ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

 

III–IV ketvirčiai

 

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos

 Išverstų ir adaptuotų ASIST programų skaičius.

3.4. SAFE TALK mokymų instruktorių atranka.

 

-

 

 

 

 

BĮ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

 

II ketvirtis

 

-

 

Atrinktų kandidatų tapti SAFE TALK programos instruktoriais skaičius.

3.5. ASIST mokymų instruktorių atranka.

-

 

 

BĮ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

 

II ketvirtis

 

-

 

Atrinktų kandidatų tapti ASIST programos instruktoriais skaičius.

3.6. SAFE TALK instruktorių sertifikavimo mokymai.

23,4 tūkst.

 

 

 

BĮ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

 

III ketvirtis

 

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos

Sertifikuotų SAFE TALK programos instruktorių skaičius.

3.7. ASIST instruktorių sertifikavimo mokymai. 

14,5 tūkst.

 

 

BĮ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

 

III ketvirtis

 

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos

 Sertifikuotų ASIST programos instruktorių skaičius.

3.8. SAFE TALK mokymai „vartininkams“.

36,9 tūkst.

 

BĮ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

 

IV ketvirtis

 

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos

Asmenų, baigusių SAFE TALK mokymų programą, skaičius.

3.9. ASIST mokymai „vartininkams“.

28,1 tūkst.

 

BĮ  Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

IV ketvirtis

 

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos

 Asmenų, baigusių ASIST mokymų programą, skaičius.

IV. INFORMACIJOS SKLAIDA

4. Skleisti informaciją apie savižudybių prevenciją Vilniaus miesto gyventojams.

4. Informacinės medžiagos apie emocinės pagalbos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus mieste rengimas, gaminimas ir platinimas.

Savižudybių prevencijos informacijos sklaida.

5 tūkst.

BĮ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

IV ketvirtis

 

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos

Parengtos, pagamintos ir išplatintos informacinės medžiagos vienetų skaičius.

V. KOMPETENCIJŲ STIPRINIMAS IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

5. Stiprinti Savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių, nevyriausybinių organizacijų ir partnerių kompetencijas savižudybių prevencijos srityje.

 

5.1. Tobulinti kompetenciją savižudybių prevencijos srityje.

Dalyvavimas kompetencijos tobulinimo renginiuose.

15 tūkst.

BĮ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

III–IV ketvirčiai

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos

Dalyvavusiųjų kompetencijos tobulinimo renginiuose skaičius.

5.2. Įgyti žinių ir įgūdžių darbui su aukštos suicidinės rizikos pacientais (trumpalaikės terapijos po bandymo žudytis programa, dialektinė elgesio terapija (DBT).

1 dienos tarptautinės konferencijos rengimas.

9,4 tūkst.

VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra ir BĮ Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuru

IV ketvirtis

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos

Surengtų tarptautinių konferencijų skaičius.

5.3. Nuolat vertinti savižudybių prevencijos sistemos funkcionavimą.

Vaikų ir suaugusiųjų savižudybių atvejų analizė.

10 tūkst.

 Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra

 

III–IV ketvirčiai

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos

Įvertintų vaikų ir suaugusiųjų savižudybių Vilniaus mieste atvejų dalis (proc.).

5.4. Stebėti Vilniaus miesto savižudybių prevencijos 2016–2019 m. priemonių plano įgyvendinimą.

Savižudybių prevencijos stebėsenos ataskaita.

-

BĮ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Sveikatos apsaugos skyrius

II–IV ketvirčiai

-

Parengtų Vilniaus miesto savižudybių prevencijos stebėsenos ataskaitų skaičius.

Iš viso:

 

 

301,3 tūkst.

 

 

 

 

 

 

__________________________________________

 

Dokumento redakcijos
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA - SPRENDIMAS - 1-730 - 2016-12-07
DĖL TARYBOS 2016-04-19 SPRENDIMO NR. 1-414 „DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS 2016–2019 METŲ STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO 2016 METAMS TVIRTINIMO“ PAKEITIMO
Į pradžią