Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Reformatų sodo projektas

Kaip bus atnaujintas Reformatų sodas sostinės centre?                         


REFORMATŲ SODAS

Miesto centre, ant Senamiesčio ir Naujamiesčio ribos išsidėstęs Reformatų sodas į miesto audinį daugybę amžių įsiliejo pačiomis įvairiausiomis spalvomis ir funkcijomis. Istoriškai reformatų bendruomenei svarbi vieta, šiuo metu išsidėsčiusi tarp Pylimo, Basanavičiaus, Kalinausko ir Teatro gatvių, įgauna naują veidą, kuriame atsispindės ir bus tinkamai įamžinti ne tik patys svarbiausi praeities istorijos momentai, bet savo vietą medžių pavėsyje ras ir visi dabarties vilniečiai.

Šiuo metu Reformatų sodas labiausiai tarnauja kaip pėsčiųjų tranzitinė teritorija.  Taip pat sodo teritorija naudojasi kaimyninių namų gyventojai turintys augintinius, o tamsiuoju paros metu sodas nėra itin saugus. Sodo teritorija, savo dabartiniu išplanavimu juosianti Senamiestį tarsi amfiteatrą, ir tuo pačiu atskirianti jį nuo Naujamiesčio, deja neatlieka savo funkcijos nei kaip rekreacinis želdynas, nei kaip patraukli viešoji erdvė, o jos potencialas toli gražu iki galo neatskleistas.

Todėl sodo teritoriją planuojama sutvarkyti atskleidžiant teritorijos svarbiausias vertybes: reformatų istorijos palikimą bei želdyną, sukurti visapusišką infrastruktūrą lankytojams, kuri garantuotų kokybišką poilsį ir saugumą. Be to, siekiama atgaivinti želdyną, suformuojant geresnes sąlygas esamiems medžiams bei sode gyvenantiems paukščiams. Naujasis Reformatų sodas taps laisvalaikio, poilsio, kultūros ir istorinio pažinimo erdve prieinama ir artima kiekvienam vilniečiui ir miesto svečiui. Dėl didėjančio sodo lankytojų srauto ir augančios paslaugų paklausos, projektas taip pat prisidės prie smulkaus ir vidutinio verslo atstovų poreikių tenkinimo, sudarys sąlygas verslo plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui.

Reformatų sodo projektas buvo keičiamas atsižvelgiant į gyventojų išreikštas pastabas: atidžiai įsiklausius į vilniečių paskutiniame etape prieš pat statybas pateiktus pasiūlymus rugpjūčio 13–19 vykusioje internetinėje apklausoje Vilnius.lt buvo nuspręsta išsaugoti daugiau medžių, atsisakyta sodo aptvėrimo, rasta tinkamiausia vieta paminklui, pakoreguota tranzitinių takų sistema, jiems parenkama kieta danga. Plačiau apie patobulintą planą galima paskaityti vilnius.lt straipsnyje. Atsakymą į apklausos metu gautus klausimus galite perskaityti čia.

REFORMATŲ SODAS PO ATNAUJINIMO

 

Šiuo metu parengtas ir visuomenei pristatomas Reformatų sodo atnaujinimo projektas, kuriuo siekiama išlikusius kultūrinės ir gamtinės vertės elementus integruoti į kuriamą sodo visumą, naujai įprasminančią vietovės istorinį identitetą. Sodo sutvarkymo projektas – tai kelias nuo jo praeities į ateitį per dabartį, o parinktos sutvarkymo priemonės bei sprendiniai padės vietai atgauti ir tuo pačiu įgyti  naują istorinę prasmę.

Rengiant Reformatų sodo sutvarkymo projektą buvo įvertinti įvairūs aspektai: istorinė, urbanistinė, pėsčiųjų ryšių sistema, želdyno tyrimai, taip pat, potencialių sodo lankytojų poreikiai bei paveldo apsaugos aspektai. Atsižvelgiama į tai, kad atkuriama erdvė būtų maksimaliai atvira miestiečių poreikiams, tačiau turėtų savo išskirtinumą, įšaknytą į istorinį kontekstą.

Pagrindinė projekto idėja – naikinti betono konstrukciją ir „apkasų sistemą“, atkuriant buvusio reljefo paviršių. Ši betono lovių konstrukcija buvo dalis komunarų paminklo architektūrinės kompozicijos. Įgyvendinant 1983 m. projektą buvo stipriai pažeistas natūralus senamiestį juosiantis šlaitas ir jo terasa. Nugriauta Šreterių koplytėlė – mauzoliejus, kapinių mūrinė tvora ir suniokoti reformatų kapai.

Iš rašytinių istorinių šaltinių ir ikonografijos yra žinoma, kad teritorija buvo nevienalytė savo charakterių ir funkcija. Šią teritoriją sudarė trys sklypai, kurie priklausė Reformatų bendruomenei. Naujai sukurta sodo kompozicija – trys teritorijos, kiekviena su individualiu želdyno charakteriu, kartu taip pažymint tris buvusias skirtingas istorines posesijas.

Nemažiau svarbi ir prasmiškai atvira kompozicinė erdvė – vizualinis ryšys sodo skersinėje ašyje tarp Reformatų Sinodo pastato ir Reformatų bažnyčios. Pieva iš šiaurinės pusės ribojama buvusių Reformatų senųjų kapinių teritorijos.  Buvusių posesijų ribose suplanuotos naujos takų trasos, kurios yra apjungiamos su nusistovėjusia tranzitinių ryšių sistema. Siekiant, kad sodas nebūtų tik žalia tranzitinė teritorija sukurtas žiedinis takų tinklas.

Šiaurinė teritorija (esanti šalia Centro poliklinikos), kurioje XIX a. buvo miesto sodininko reprezentacinis sodas, projekto sprendiniai skiriasi nuo kitų dviejų sodo dalių. Ši sodo zona pasižymi intensyvesne rekreacine funkcija. Teritorijoje planuojama įrengti vaikų žaidimo aikštelę, tako žiedo juosiamą ovalią pievą su daugiamečiu gėlynu ir vandens taku. Šalia pievos įrengiama laipiojančiomis rožėmis apželdinta pergolė. Įvertinant lankytojų poreikius suplanuota aikštelė sezoninei vasaros lauko kavinei įvertinant tai, kad viešose žaliose erdvėse, turėtų būti sudarytos galimybės lankytojams išgerti kavos ar suvalgyti ledų.

Rengiant sodo sutvarkymo projektą vienas iš aktualių uždavinių buvo atrasti vietą vaikų žaidimų aikštelei, nes artimiausioje aplinkoje yra intensyvus gyvenamasis užstatymas ir itin trūksta vaikams skirtų erdvių. Todėl buvo parengtas individualus prie teritorijos pritaikytas vaikų žaidimų aikštelės projektas, išnaudojant šlaitą suprojektuota žaidimo įranga, laipiojimo ir atsisėdimo terasos.

Sodo projekto sprendiniuose numatytas sodo aptvėrimas ažūrine metalo tvora, kuri bus įgyvendinta II statybos darbų etapu. Būsimo sodo lankytojų saugumą ir komfortą taip pat garantuos naujai įrengiama apšvietimo sistema ir vaizdo stebėjimo sistema.

 

ISTORINĖS ATMINTIES ĮAMŽINIMAS

Buvusių kapinių teritorija esanti priešais Sinodo pastatą buvo stipriai suniokota atliekant 1983 m. projekto įgyvendinimą. Dalis kapinių iškasinėta atliekant reljefo rekonstravimo darbus bei įrengiant betono konstrukcijas. Tai yra mūsų skaudi istorija ir nevalia to pamiršti, tačiau dėl to nebūtina saugoti fizinio išniekinimo elementų. Planuojam šį istorijos laikotarpį eksponuoti įrengiant informacinę sistemą ir atskleidžiant Reformatų paveldą, kuris šiandien yra nepelnytai pamirštas. Be to Reformatų kapinių bei bažnyčios vietos įprasminimas svarbus ne tik Reformatų bendruomenei, bet ir visiems Vilniaus ir Lietuvos gyventojams kaip integrali miesto ir šalies istorijos dalis.

Reformatų sodo sutvarkymo projektu senųjų kapinių istoriją siekiama pažymėti pasitelkiant minimalios intervencijos priemones. Pagrindinė kompozicinė medžiaga – želdiniai ir informacinės priemonės. Kapinių zona juos baltų rožių gyvatvorė ir atitvaros, pati teritorija – pieva kurioje pavasario metu žydės svogūninės gėlės: cylės, pakalnutės, krokai. Šalia kapinių einančio tako (buvusios mūrinės tvoros vietoje, kuri buvo riba kapinių iš šiaurinės pusės) įrengiama aikštelė su reformatų  istorines asmenybes įamžinančiomis kėdėmis ir informaciniai stendai su tekstais bei planais, liudijančiais vietovės istoriją.

Šiuo metu sodo teritorijoje yra pastatytas akmuo su įrašu „Čia, buvusiose kapinėse, bus pastatytas paminklas XVI a. Lietuvos reformacijos pradininkams“.  Šis akmuo išliks savo vietoje ir po projekto įgyvendinimo. Reformatų bendruomenė išsakė pageidavimą kad  sodo sutvarkymo plane būtų numatytos dvi vietos paminklams, kurių pastatymu rūpinsis Reformatų istorijos draugija ir bendruomenė. Pagrindiniame tvarkybos darbų plane pažymėtos preliminarios paminklų vietos, kurios turėtų būti tikslinamos.

Reformatų  istorijos įamžinimo informacinės priemonės: kėdės ir stendai įrengiami II statybos darbų etapu.

 

PROJEKTO DARBŲ EIGA

Vienoje reikšmingiausių Vilniaus senamiesčio viešųjų erdvių – Reformatų sode – greitu metu prasidės archeologiniai tyrimai.

Pagal atliktų tyrimų rezultatus bus tikslinami ir projekto sprendiniai. Šie tyrimai leis tiksliai lokalizuoti vertingąsias teritorijos savybes: buvusių kapinių tvoros, Šreterių ir Vinholdų koplyčių, Konsistorijos pastato vietas, ir galimai išlikusius pirmosios reformatų medinės bažnyčios (XVI-XVII a.) pamatų fragmentus.

Kultūrinį–istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio sodo projektas kinta atidžiai įsiklausius į vilniečių paskutiniame etape prieš pat statybas pateiktus pasiūlymus rugpjūčio 13–19 vykusioje internetinėje apklausoje, savivaldybės organizuotose ekskursijose po sodą, diskusijose Reformatų bažnyčioje, susitikimuose su bendruomenėmis, išgirdus RE:FORMATŲ festivalyje susibūrusios visuomenės grupės nuomonę.

Lapkričio mėnesį, archeologinių žvalgomųjų tyrimų projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu ir gautas leidimas atlikti archeologinius tyrimus. Archeologinius tyrimus numatoma baigti iki 2018 m. lapkričio 30 d. Projektas bus tikslinamas atsižvelgiant ne tik į  vilniečių ir ekspertų išsakytas pastabas, bet ir į archeologinių tyrimų išvadas, todėl nauji Projekto sprendiniai dar nėra iki galo aiškūs ir nėra pristatomi viešai. Galima patvirtinti, kad pasiūlymai išgirsti ir bus išsaugomi vertingiausi medžiai, atsisakyta sodo aptvėrimo, rasta tinkamiausia vieta paminklui, pakoreguota takų sistema, jiems parinkta kieta danga.

Lapkričio pabaigoje Reformatų sodo projekto teritorijoje užbaigti archeologiniai tyrimai. Anot tyrimą atlikusių archeologų ir istorikų – tyrimai patvirtino išankstinius istorinius duomenis, o didžiausias atradimas – išlikę pirmosios Reformatų medinės bažnyčios (XVII a. I p.) pamatų fragmentai.

Siekiant Projektą įgyvendinti laiku, nelaukiant Projekto korekcijų, pradedami dangų ardymo darbai.

Archeologinių tyrinėjimų ir viso Projekto įgyvendinimo metu sodas bus aptvertas.

***

Vilniaus regioninė architektūros taryba rugpjūčio 30 d. išnagrinėjo „Reformatų sodo Pylimo g. Vilniuje, tvarkymo projektą“. Projektas buvo svarstomas architekto Audriaus Ambraso pasiūlymu ir sava iniciatyva. Su gautomis išvadomis galima susipažinti architekturumai.lt puslapyje.

Savivaldybė vertindama Vilniaus regioninės architektūros tarybos protokolą, supranta kai kurių miestiečių ir profesionalų grupių išsakomą apgailestavimą dėl prarandamų sovietmečio laikotarpio kūrinių, atspindinčių to meto pasaulėžiūrą, erdvių komponavimo ir architektūrinės raiškos priemones. Tačiau iš kitos pusės, vertiname ir minėtu laikotarpiu dirbtinai naikintus gilesnius įvairiapusės mūsų miesto ir visos šalies istorijos klodus. Kiekvienu atveju reikia įvertinti tiek esamo, tiek kuriamo viešosios erdvės sprendimo emocinę bei kultūrinę žinią, architektūros ir kraštovaizdžio elementų formavimo kokybę, pagaliau esamo erdvės naudojimo scenarijaus atitikimą erdvės padėčiai mieste, jos rekreacinio ir kultūrinio potencialo išnaudojimo efektyvumą. Pabrėžiame, kad ši vertybinė diskusija jau buvo įvykusi ir iki techninio projekto regimo pradžios ir jos išvada buvo aiškiai nusakyta 2015-02-02 išduotose Kultūros paveldo departamento Reformatų sodo tvarkybos projektavimo sąlygose, kur nurodyta, kad reikia „restauruoti šlaito terasos reljefą, kaip vieną ryškiausių ir būdingiausių šios vietovės bruožų“. Projektuotojai šiuo atveju net neturėjo galimybės pasielgti kitaip.

Savivaldybė sulaukė laiškų ir pasisakymų tiek prieš projekte numatytus sprendimus, tiek ir prašymų kuo greičiau įgyvendinti projektą. Esame nuoširdžiai dėkingi už pateiktas konstruktyvias pastabas ir pasiūlymus projektui, į kuriuos atsižvelgėme. Įvertinus pastabas, parke numatyta vieta reformacijos atminimą įamžinančiam meniniam akcentui. Parkas nebus užtvertas, patobulintos galimybės vilniečiams įprastais maršrutais kirsti parko teritoriją, numatytos galimybės papildomoms veikloms. Galutiniai projekto sprendiniai dar bus tikslinami, įvertinus dabar prasidedančių archeologinių kasinėjimų rezultatus. Savivaldybės tikslas – rasti istorinę atmintį atspindintį, racionalų svarbios miesto žaliosios erdvės sprendimą, papildant jos dabartinį socialinį turinį naujomis veiklomis bei rekreacijos galimybėmis, atskleidžiant istorijos bėgyje prarastus jos kultūrinius klodus, buvusią erdvinę struktūrą bei formuojant platesnį, ne vieną laikotarpį atspindintį jos naratyvą.

***

 

2019 m. balandžio mėn. informacija:

Reformatų sode 2018 m. rugpjūčio 9 d. surengto “RE:FORMATŲ” festivalio organizatorių suburta suinteresuotos visuomenės grupė parašė savivaldybei prašymą suteikti informaciją apie projektą ir pateikė savo siūlymus projektui ir jo vykdymo procesui. Ši grupė pateikė 10 siūlymų dėl sodo tvarkymo:

  • Neaptverti sodo ir neužrakinti nakčiai – siūlymui pritarta ir tvora nebus įrengiama;
  • Išsaugoti skvero tranzitinę funkciją derinant ją su rekreacine, įvesti kietas takų dangas, išsaugoti išmintus takus – takų sistema pakoreguota išsaugant tranzitinę funkciją, pagrindiniams tranzitiniams takams parinkta kieta danga;
  • Išsaugoti maksimalų brandžių medžių skaičių ir kitą egzistuojančią augaliją, esamą ekosistemą medžių tvarkymo priemonės bei šalinamų medžių skaičius pakoreguotas pagal ekspertų vertinimą, susiformavusi ekosistema bus praturtinta naujomis augalų rūšimis. Pirminėje techninio projekto laidoje buvo numatyta praretinti 95 medžius. Pakoregavus takų vietas ir pakartotinai įvertinus medžių būklę, patikslintame projekte retinamų medžių skaičius mažinamas iki 48. Atkreipiame dėmesį, kad projekto metu bus pasodinti 94 nauji medžiai (37 spygliuočiai ir 57 lapuočiai) bei 59 smulkūs medeliai ir krūmai, kurie prisidės prie senstančio parko laipsniško atnaujinimo išvengiant drastiškų pokyčių ateityje;
  • Zonuoti skverą ne segmentuojant, o siekiant universalumo –  Vizualiai Reformatų sodas išlaikys vientisumą (nebus atitvarų, stiliaus variacijų) tačiau funkcinis universalumas visoje sodo teritorijoje yra sunkiai įgyvendinamas, nes centrinėje dalyje yra kapinės, todėl šioje dalyje negalimi nei sodininkystės nei vaikų žaidimų ar kiti rekreaciniai elementai. Sodo teritorija suplanuota trims skirtingoms veiklų grupėms.
    1. Kamerinių renginių erdvė – perkėlus vieną iš pagrindinių takų rytinėje sodo dalyje gerokai didėja pievos plotas, kurioje miestiečiai galės laisvai rinkti savo veiklos scenarijų;
    2. Centrinė sodo erdvė ašyje tarp Evangelikų Reformatų bažnyčios ir Sinodo pastatų – Vilniaus evangelikų reformatų sinodo pastato komplekso teritorija su sakralia zona, kurioje 1982-83 m. brutaliai išgriautos kapinės, bus įamžint ir išskirta kraštovaizdinėmis priemonėmis, atskiru etapu įrengiama erdvė su paminklu  „Reformacijos ir lietuviško rašto pradininkams“;
    3. Rekreacinė erdvė: šiaurinėje sodo dalyje numatyta vaikų žaidimų zona, vandens elementas, vieta lauko kavinei, tualetas. Šalia šios erdvės esančios požeminės slėptuvės savininkai, inspiruoti sodo tvarkymo planų, pradeda savo pastato rekonstrukciją pritaikant jį paslaugų teikimui. Pastato rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai neužilgo bus pristatyti visuomenei.   
  • Atlikti archeologinius, sociologinius, istorinius bei dendrologinius tyrimus ir juos paviešinti prieš pradedant rangos darbus prieš pradedant planuoti sodo atnaujinimą, 2007 m. buvo atlikta Reformatų skvero rekonstrukcijos galimybių studija, apėmusi esamos ir prognozuojamos veiklos šioje teritorijoje kultūrinės, gamtinės, socialinės, ekonominės, investicinės aplinkos analizę ir prognozes. Tais pačiais metais kraštovaizdžio architektė I. Daujotaitė atliko dendrologinius tyrimus, kurių pagrindu buvo rengti projektiniai pasiūlymai, buvo surinkta daug istorinės medžiagos, planų, nuotraukų, parengta istorinė apybraiža. Archeologiniai tyrimai, kaip numatyta Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos išduotose sąlygose ir teisės aktuose, buvo atlikti pirmojoje rangos darbų stadijoje. Įvertinus tyrimų duomenis savivaldybė patikslino projektą numatant autentiškų pamatų pažymėjimą. Minėti darbai vykdomi vadovaujantis ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokole pateiktais pasiūlymais, tame tarpe šiais – atsisakyti 1983 m. pastatytų betoninių konstrukcijų eksponavimo, tikslinti projektą pagal atliktus archeologinius tyrinėjimu. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita paviešinta;
  • Atsisakyti perteklinių puošybos elementų, tokių kaip gėlynai, dirbtiniai vandens telkiniai – sodo teritorijoje buvo suplanuotas vienas gėlynas (baltų rožių juosta šalia kapinių teritorijos ribos) ir vienas vandens elementas vakarinėje sodo dalyje, kurį planuojama palikti. Šviestuvai ir parko baldai parinkti individualūs, būtent šiam kraštovaizdžio tvarkymo projektui.
  • Suderinti skirtingus skvero istorinius laikotarpius rekonstrukcijos projekte šis uždavinys yra pats sudėtingiausias, žinant tarybinio laikotarpio architektūrinės kompozicijos atsiradimo aplinkybes. Atkreipiame dėmesį, kad 2015-02-02 išduotose Kultūros paveldo departamento Reformatų sodo tvarkybos projektavimo sąlygose nurodyta, kad reikia restauruoti šlaito terasos reljefą, kaip vieną ryškiausių ir būdingiausių šios vietovės bruožų. Projektuotojai šiuo atveju net neturėjo galimybės pasielgti kitaip. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai patvirtino, kad po buvusiomis betoninėmis plokštėmis ir pagrindine laiptuota „piramide“, tranzitinio tako viduryje yra kapinių teritorija (po betoninėmis plokštėmis rasti kapai). Atsižvelgiant į tai, kad archeologiniai tyrimai atskleidė, kad kapų teritorija yra didesnė nei manyta, teko pakoreguoti tako vietą taip, kad kapinių vietoje liktų tik veja bei pasitelkiant želdynus ir takus pažymėti kapinių teritoriją. Evangelikų Reformatų bendruomenei kategoriškai prieštaraujant tarybinių laikų betono konstrukcijų išsaugojimui ir laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos rekomendacijų laiptų konstrukcijos ir jų fragmentai nebuvo saugomi, tačiau Reformatų sodo teritorijoje įrengiamame stende būtų galima eksponuoti informaciją apie istorinių, tarybinių ir nepriklausomybės laikų įamžinimo ženklų ir dabartinio sodo transformacijos istoriją.
  • Planuoti vientisą paveldo teritoriją– nors Sinodo pastatas yra perleistas į privačias rankas ir jo prieigos negali būti tvarkomos viešomis lėšomis, projekte bus numatytos kraštovaizdžio tvarkymo sprendinių gairės šiam sklypui. Pagal pasiūlytas gaires savivaldybė ruošiasi išduoti Sinodo pastato ir jo aplinkos rekonstravimo sąlygas; 
  • Parinkti tinkamą vietą paminklui – vieta, tenkinanti Reformatų bendruomenę ir būsimo paminklo autorių kolektyvą, rasta ir suderinta.
  • Organizuoti naują konkursą skvero rekonstrukcijai – Reformatų sodo rekonstrukcijos projektas buvo ruošiamas beveik 10 metų – tiek laiko praėjo nuo pirmųjų tyrimų ir studijų iki prasidedančių rangos darbų. Per šį laikotarpį vyko ne vienas projekto aptarimas, rastas sodo kraštovaizdžio sutvarkymo sprendimas, priimtinas šios teritorijos istoriniams savininkams – Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei – ir užtikrinantis miesto gyventojams patogų ir praktišką buvimą. Projektas praėjo visas reikalingas teisines procedūras, turi finansavimą ir atlikus nedidelius pakeitimus gali būti įgyvendintas, todėl savivaldybė neplanuoja skelbti naujo architektūrinio konkurso.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu dėkojame visiems aktyviai dalyvaujantiems ir teikiantiems pasiūlymus puoselėjant viešąsias erdves ir tikimės, kad jau greičiau nei po metų tiek Vilniaus miesto gyventojai tiek svečiai galės džiaugtis dar viena sutvarkyta vieša žalia erdve.

***

2019 m. vasario 11 d. Kultūros Paveldo Departamentas suteikė pritarimą archeologinei pažymai ir pateikė galutinę pažymos versiją. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažyma buvo pristatyta Mokslinei archeologinei komisijai ir po gautų patikslinimų teigiamai įvertinta. 

Atsižvelgiant į žvalgomųjų archeologinių tyrimų rezultatus norint tiksliau įvertinti spėjamų senosios bažnyčios ir Šreterių koplyčios vietas ir į jas įrašyti į kultūros vertybių registrą šiuo metu atliekami detalieji archeologiniai ir architektūriniai tyrimai. Reformatų sodo tvarkymo darbai bus atnaujinami dalimis, kadangi darbus reikia derinti su archeologiniais tyrimais.

 

TRUMPA ISTORIJA

„Nuo šio kalno matyti nuostabus miesto ir jo apylinkių vaizdas, aiškiai lyg ant delno regėti kiekvienos bažnyčios bokštas…”, – taip Reformatų sodą dar 1859 m. aprašė istorikas A. H. Kirkoras. Dabartinėje sodo teritorijoje urbanizacija prasidėjo gana vėlai, dideli žemės sklypai buvo naudojami miestiečių ir vienuolynų, religinių bendruomenių daržams ir sodams, o kalnas buvo mėgiama miestiečių pasivaikščiojimų vieta.

XVI a. pradžioje Vakarų Europoje atsiradusi Katalikų Reformacijos srovė netruko pasiekti ir Lietuvą. Ypač populiari didikų tarpe buvo Evangelikų Reformatų (kalvinų) kryptis, kurią rėmė Radvilos. Jie turėjo bažnyčią Vilniuje dabartinėje Volano gatvėje, bei karališkąsias privilegijas.

XVI a. pab. – XVII a. vyko pastovūs konfliktai su katalikiškąja visuomene, ir Varšuvos seimas priėmė nutarimą iškeldinti reformatus už miesto sienos; t.y. už buvusių Trakų vartų, kur buvo jų kapinės. Seniesiems maldos namams, špitolei ir kapinėms sklypą 1582 m. Evangelikams dovanojo Eustachijus Valavičius, tačiau yra duomenų, kad jau 1581 m. Evangelikai buvo laidojami už Trakų vartų. Taigi, Reformatų kapinės dabartinio sodo centrinėje dalyje funkcionavo XVI a. pabaigoje.

Medinė bažnyčia buvo pastatyta iki 1651 m., bet 1655 m. karo su Maskva metu sudegė, kartu sudegė ir kiti teritorijos pastatai. 1672 m. reformatų valdos gerokai išsiplėtė kai K. Radvilaitė padovanojo bendruomenei 3 sklypus reformatams. Sudegę pastatai buvo atstatyti, bažnyčia buvo iš mūro ir medžio (greičiausiai faktvercho stiliaus). 1682 m., religinių kovų metu, Vilniaus Akademijos auklėtiniai rimtai užpuolė Reformatų valdą ir suniokojo pastatus, koplyčias bei antkapius.

1690 m. iš tikinčiųjų lėšų buvo pastatyta nauja bažnyčia, špitolė, mokykla ir dvasininkų gyvenamasis namas. Yra istorinė prielaida, kad senosios bažnyčios liekanos įkomponuotos į Sinodo pastatą arba literatūroje vadinamą kalvinų kolegijos namą, kuris datuojamas XVIII a., bet turi ir gotikinio mūro fragmentų. Sklypo gilumoje stovi mūrinis, su charakteringu mansardiniu (barokiniu) stogu, sudėtingo plano su rotondos formos bibliotekos arba archyvo sale, kurioje buvo saugomi vertingi XVI – XVIII a. spaudiniai. Valda perimetru buvo apstatyta mūriniais ir mediniais pastatais, buvo rasta vietos dvasininkų namui, vežiminėms, špitolei ir kt. Bažnyčia buvo medinė, paprasta; kieme buvo šulinys, ant kalnelio stovėjo varpinė, o kapinėse – dvi koplyčios. Vieną koplyčią pastatė LDK kariuomenės pulkininkas Boguslavas Šreteris (1777 m.), tad ji ir buvo vadinama Šreterių vardu. Antrosios, vadinamos Vinholdų vardu, statybos data  neaiški.

XIX a. Sinodo pastatas uždarė vakarinę istorinio sklypo perimetro kraštinę ir pietiniu galu ribojosi su Domininkonų sodu, o šiauriniu galu – su vokiečių Reformatų bendruomenės sodu. Evangelikų-reformatų kolegija 1868 m. vieną iš sklypų arendavo sodininkui Fridrichui Vėberiui, kuriam mirus sodas buvo tvarkomas sodininko H. Kepės, turinčio sodininkystės firmą Pylimo g. 10 (pos. 1142). A. H. Kirkoras apie G. P. Veberio sodą buvusį šalia reformatų ir su juo susisiekiantį sklypą taip apibudina – Dešinėje jos (Pylimo g.) pusėje verta apžiūrėti sodininko Vėberio namus, šalia kurių yra nors ir neseniai įveistas, bet gražiuose krūmuose ir gėlėse skendintis sodas.

1835 m. pagal architekto K. Podčiašinskio projektą kitoje Pylimo g. pusėje pastačius naują klasicizmo stiliaus mūrinę bažnyčią (dabar Pylimo g. 18), Reformatų valdose buvusi senoji medinė bažnyčia buvo nugriauta. Į naujos bažnyčios portiką kitoje gatvės pusėje buvo atsukti rokoko stiliaus vartai. Iki Antrojo Pasaulinio karo Reformatų centrinės valdos užstatymas mažai keitėsi, kapinės buvo aptvertos aukšta mūrine tvora. Kadangi reformatams priklausė mažiausiai 4 sklypai šioje Pylimo g. pusėje, panašu, kad kitus sklypus jie sėkmingai nuomojo.

XX a. pradžioje vystantis pramonei ir gamybai, dabartinio sodo teritorijos pietrytinė dalis buvo išnuomota, ir 1910 m. pagal Vaclovo Michnevičiaus projektą prie Pylimo gatvės buvo pastatyti sandėlys ir prekybos paviljonas. Šiuose statiniuose veikė Zigmanto Nagrodskio žemės ūkio mašinų parduotuvė. Paviljonų išorė buvo dekoruota populiariais secesijos stiliaus motyvais, naująjį tuo laiku stilių ypač vaizdžiai atspindėjo pirmasis Nagrodskio paviljonas, kurį Michnevičius tik praplatino: jo fasaduose buvo įkomponuotas vitražinis pasagos formos langas su durimis, sienos plokštumą puošė ištapyti žemės ūkio darbų siužetai. Statiniai sudegė 1944 m., kai vokiečiai padegė šalia Sinodo buvusią knygrišyklą, o liepsnos persimetė į biblioteką ir paviljonus.

1950-1958 m. pokaryje apleisti ir apdegę pastatai buvo palaipsniui nuardyti. Istorinės sklypų ribos buvo „ištrintos“, tvoros nugriautos. Evangelikų Reformatų bažnyčia kitoje gatvės pusėje restauruota (atstatyta po karo sugriovimo) ir pritaikyta kino teatrui „Kronika“, o priešais kino teatrą įrengtas skveras. Tarp K. Kalinausko, J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvių tvarkomas žaliasis plotas buvo Tauro kalno žaliojo masyvo patęsimas. Valant skverą prie Pylimo gatvės po karo stovėjusi apgriuvusi kolegijos centrinio pastato fasadinė siena su nuostabiu rokoko stiliaus fasadu buvo nuardyta. Skvero gilumoje išliko Sinodo archyvo pastatas, kuriame įkurdintas vaikų darželis. Buvusių Reformatų pagalbinių statinių, sodų ir kapinių teritorijoje pasodinta lapuočių medžių: kaštonų, klevų, liepų, gluosnių ir kt.

Kurį laiką centrinėje dalyje dar stovėjo Šreterių koplyčia-mauzoliejus. Iš biografinių žinynų yra žinoma, kad šiose kapinėse buvo palaidotas garsus kartografas Šarlis Hermanas de Pertė (Karol Herman de Perthées, 17401815), 1768 m. sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą. 1980 m. šio žymaus žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba vakarinėje kapinių dalyje dar buvo. Šiuo metu kapo vieta nežinoma.

Šiaurės rytinėje skvero dalyje buvo pastatyta požeminė slėptuvė su viešu tualetu, o buvusių prekybinių paviljonų vietoje, pietrytinėje želdyno dalyje – gėlių prekybos paviljonas.

Dr. Birutė Rūta Vitkauskienė apie Reformatų kapines ir paveldą:

„1641 m. evangelikų-reformatų kapinės perkeltos už miesto mūrų. Fundaciją rėmė Jonušas ir Boguslovas Radvilos. 1682 m. naujoje vietoje jos buvo išniekintos – apie 56 kapai, tarp jų – didikų Brastos vaivados Vaitiekaus Zenovičiaus, Ašmenos taurininko Aleksandro Pšypkovskio. Šaltinių duomenimis šiose kapinėse buvo daugiausia pačių lietuvių – visuomenės elito atstovų, vietinės kilmės bajorų ir miestiečių, nes liuteronų kapinėse – daugiau atvykėlių iš Vokiškų kraštų.

XVII a. pab. – XVIII a. pr.  dvi koplyčios  – Vinholdų ir Šrėterių, pastaroji – LDK generolo Boguslovo Šrėterio (restauruota Lasavicko). 1815 m. čia palaidotas garsus kartografas Karolis Perteesas, Inžinierių mokyklos direktorius. Apie 1830 m. paskelbta, kad kapinės per mažos, labai senos, jas reikia uždaryti, bet valdžia davė naują plotą greta į šiaurę, senąją bažnyčią, kuri buvo kažkur dabartinio parko teritorijoje, priešingoje Pylimo g. pusėje nei dabartinė, nutarta panaikinti, o naują pastatyti kitoje gatvės pusėje (arch. K. Podčašinskis). 1835 m. ji jau veikė.

Senųjų kapinių antkapių įrašus 1835 m. nurašė Simonas Feliksas Žukovskis ir atidavė Eustachijuj Tiškevičiui, neva į Senienų muziejų. Šių sąrašų likimas iki šiol nežinomas.

Senosios reformatų kapinės nebuvo panaikintos, nes jose buvo palaidota daug žymių žmonių. Laikui bėgant užaugo parkas, prie tvoros išsiskyrė tik Vinholdų ir Šrėterių koplyčios, o prie tvoros iš rytų pusės buvo sudėti kiti antkapiai.

Šių kapinių daugiau nelietė nei religijos priešininkai, nei karai, nei miesto plėtra. Bet štai 1958 m. architektas

Po rekonstrukcijos Reformatų sode turi būti atstatytas senasis reljefas, panaikinti brutalūs betoniniai „laiptai“ ir kiti svetimi šiai vietai elementai, sukurta santūri susikaupimo vieta. Reikėtų pažymėti pirmosios evangelikų-reformatų bažnyčios vietą, Vinholdų ir Šrėterių koplyčių vietas. Istorikai turėtų paieškoti senųjų kapinių sąrašų – tada galima būtų gražiai įamžinti čia buvusius palaidotus žmones.“

 

ŽELDYNAI

Reformatų sodas – žalioji miesto erdvė, kuria ilgą laiką nebuvo tinkamai rūpinamasi, todėl šiuo metu šiaurinėje Reformatų sodo dalyje augantys medžiai suaugę per tankiai, stelbia vienas kitą, o jų įvairovė nedidelė. Dabartinis teritorijos išplanavimo ir želdyno projektas buvo įgyvendintas XX a. 9-ajame dešimtmetyje pagal specialiai Juozo Kalinausko ir Algirdo Zokaičio skulptūrinei grupei „Monumentas tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“ (1983) sukurtą kompoziciją.

Atgimsiančiame sode bus atgaivintas želdynas, taip suformuojant geresnes sąlygas esamiems medžiams bei sode gyvenantiems paukščiams. Projekte kuriamos žalios erdvės, pievos, kuriose lankytojai galės rengti piknikus ar tiesiog skaityti savo mylimą knygą. Įgyvendinat projektą bus maksimaliai išsaugomi vertingiausi medžiai ir pagal galimybes į naują struktūrą inkorporuojami krūmų masyvų likučiai. Įvedama spalvų, šviesos, garsų – dėl paukščių atsiras žemesnio ardo želdinių, krūmai suteiks spalvų ir žydėjimo.

Rengiant projektą buvo peržiūrėti 2007 m. balandžio – gegužės mėnesiais kraštovaizdžio architektės Irenos Daujotaitės atlikti sumedėjusių augalų dendrologinio tyrimo rezultatai.

Pasak kraštovaizdžio architektės I. Daujotaitės, liepynas susodintas per tankiai, liepos vargsta:  „Liepos ten visai netekusios savo esmės. Liepa yra šakotas gražus medis, bet ten to nebėra. Liepyną reikėjo labai seniai stipriai praretinti. Jau 5 metai žinoma, kad projektas bus vykdomas – seniai  reikėjo pašalinti tai, kas nereikalinga, trukdo, neleidžia laisvai tarpti kitiems medžiams.  Šiaurinę teritoriją reikia atverti, duoti jai šviesos, kad spalvos duotų savo efektą.  Medžiai negali būti tas elementas, kuris stabdo:  jei specialistas mato, kas toj erdvėj bus gerai, augs vešės augalai, tas turi būti padaryta. Tik visur reikalingas sveikas protas“.

2014 – 2015 m. buvo atlikta pakartotinė inventorizacija. Vėliau duomenys buvo palyginti su esama sodo želdinių situacija. Vertinant sodo želdyną buvo inventorizuoti 275 medžiai, iš kurių 10 medžių buvo avarinės būklės ir 2015 m. rudenį Vilniaus miesto savivaldybės rūpesčiu jie buvo pašalinti. Rengiantis statybos darbams, šiemet želdinių būklė buvo pakartotinai tikrinama ir analizuojama..

Šiuo metu projekto darbo ribose priskaičiuojami 264 medžiai. Teritorijoje dominuoja ir pagrindinį želdyno vaizdą formuoja mažalapės liepos, sudarydamos daugiau nei pusę visų augančių medžių. Parke auga paprastieji klevai, trys uosių rūšys (paprastasis uosis, žaliasis uosis, pensilvaninis uosis), iš introdukuotų medžių gausesnės paprastųjų kaštonų ir europinių maumedžių grupės, tačiau pastarųjų lajos dėl per tankios aplinkinių medžių kaimynystės yra spaudžiamos ir stelbiamos.

Paskutiniu metu visiškai sumenkęs krūmų skaičius. Sodo dendrologinis asortimentas nėra gausus, o augantys medžiai eilę metų stokoja genėjimo, arboristinės priežiūros ir želdyno augavietės gerinimo procedūrų.

Vidutinis sode augančių medžių amžius – 30 – 40 metų. Dėl per tankiai susodintų medžių, ypač šiaurinėje, (šiaurės – vakarinėje) dalyje, medžiai ištįsę į aukštį, sukelta laja, dažnas kamieno išsišakojimas, kas išbalansuoja medžio stabilumą. Šios teritorijos medžių masyvas reikalauja  kardinalaus rekonstravimo, medžiai tankmėje nustelbti, nesuformavę lajos.

Atsižvelgiant į gyventojų prašymą išsaugoti kuo daugiau medžių, buvo pakartotinai įvertintas kiekvienas numatytas šalinti medis ir nuspręsta išsaugoti sveikiausius medžius ir bandyti likusiems sukurti galimybę vystytis genėjimo pagalba. Viso bus šalinami 37 medžiai. Pagrindinės šalinimo priežastys: bloga medžio dendrologinė būklė.

Teritorijos tvarkymo darbų metu taip pat bus atliktas menkaverčių, ligų pažeistų ar kitų veiksnių sužalotų medžių bei krūmų valymas, taip siekiant suformuoti naujas teritorijos jungtis ir sodo erdves, išryškinti atvirų sodo erdvių ir želdinių masyvų kompoziciją, padidinti šviesos pralaidumą (dėl per tankiai susodintų medžių žemės paviršiaus nesiekia šviesa), taip sukuriant geresnes sąlygas augti esamiems bei projektuojamiems augalams. Medžių kirtimo darbai numatomi atlikti pirmame darbų etape.

 

ŽELDINIŲ PROJEKTAVIMO SPRENDINIAI

Pagrindinai principai:

  • Sodo kompozicija – trys teritorijos, kiekviena su individualiu želdyno charakteriu, taip pažymimos buvę trys skirtingos istorinės posesijos;
  • Šiaurės vakarinėje sodo dalyje mažinamas želdyno tankumas, retinami želdiniai sudarant geresnes augimo sąlygas likusiems medžiams;
  • Subalansuojamas medžių masyvų ir atvirų saulėtų pievų santykis;
  • Formuojamas žalias barjeras, tarp Pylimo gatvės ir sodo, mažinantis transporto triukšmą ir taršą bei kuriantis savarankišką sodo erdvę vizualiai atribotą nuo gatvės;
  • Įvairaus aukščio gyvatvorės (nuo 2. 00 m iki 0.4 m) yra pagrindinė priemonė – „statybinė medžiaga“ vidinių sodo erdvių ir perspektyvų formavime;
  • Svarbi atvira kompozicinė erdvė – vizualinis ryšys sodo skersinėje ašyje tarp Reformatų Sinodo pastato ir Reformatų bažnyčios;
  • Sodo atviros erdvės – vejos ar pievos turi aiškias vizualines ribas, kurias formuoja gyvatvorės ir krūmų bei pomedžių masyvais;
  • Buvusi Reformatų kapinių teritorija apjuosta gyvatvore, viduje esanti veja (pieva) užsodinta svogūninėmis gėlėmis;
  • Esamų ir naujai sodinamų medžių kompoziciniams masyvams pagal galimybes maksimaliai suformuoti pomedžiai (krūmų arba kiliminių daugiamečių augalų); Taip atkuriamas svarbiausias sodo želdinių struktūros principas: medžiai, krūmai, žoliniai augalai.
  • Naujai sodinamos ornitologiškai svarbios augalų gentys (šermukšniai, ievos, vaismedžiai)
  • Naujomis sodinamų augalų gentimis praturtinama esama želdinių bioįvairovė, didinama želdyno ekologinė vertė ir edukacinė funkcija.
  • Sode suprojektuotas ekologiškas lietaus surinkimo sprendimas, kai lietaus vanduo nepajungiamas į miesto tinklus, o įrengiamos filtruojamos lietaus surinkimo talpos iš kurių vėliau vanduo naudojamas želdinių laistymui.
  • Naujai sodinamų yvatvorių ir pomedžių bei gėlyno laistymui įrengiama automatiškai veikianti laistymo sistema, naudojanti vandenį iš filtracinėse talpose surinko lietas vandens.
  • Esami želdinių augaviečių plotai revitalizuojami įterpiant į gruntą bakterinius preparatus.
  • Želdynas kuriamas pabrėžiant paprastumą bei nuosaikumą, todėl įrengiamas tik vienas daugiametis gėlynas.

Planuojama naujai sodinamais augalais praturtinti sumedėjusių želdinių rūšinę įvairovę. Sodinamos naujos 3 gentys spygliuočių ir 9 lapuočių medžių. Orientuojamasi į nedidelius II ardo medžius. Sodinami šermukšniai (paprastasis, miltingasis, švedinis, japoninis), obelys (uoginė, gausiažiedė, krūminė), taip pat liepos (mažalapė, didžialapė, grakščioji, sidabrinė), klevai (paprastasis, platanalapis, raudonasis, totorinis).

Iš viso sode, atjauninant esamas senas ir papildant naujomis, sodinamos 22 medžių gentys (bukas, skroblai, riešutmedis, vinkšna, šermukšniai, cūgos ir kt.), gyvatvores formuoja 10 skirtingų genčių krūmų (skroblai, tujos, lanksvos, sedulos, serbentai, kauleniai, hortenzijos, raugerškiai, kukmedžiai, erškėtrožės, alyvos) pomedžio plotai komponuojami iš 14 krūmų (lanksvos, sedulos, serbentai, kauleniai, hortenzijos, raugerškiai, kukmedžiai, erškėtrožės, alyvos, kauleniai, šeivamedžiai, stefanandos, meškytės, kadagiai) ir 7 daugiamečių gėlių augalų genčių (melsvės, bergenijos, paparčiai, pakalnutės, žiemės, pachisandros, kanadinės sedulos).

Gėlyną puoš 8 krūmų ir 28 gėlių gentys.

Sodo tvarkymo darbų metu želdinių tvarkymo-sodinimo darbai išskiriami į du etapus.

Pirmame etape atliekamas menkaverčių medžių šalinimo ir augavietės gerinimo darbai (įterpiant į dirvą grybieną). Atlikus minėtus darbus želdynas bus dalinai papildytas naujais želdiniais, papildant sodo dendrologinį asortimentą išraiškingesniais sodmenimis: kėniu, cūga, paprastuoju buku, paprastuoju skroblu, raudonuoju klevu, platanalapiu klevu, paprastuoju, miltinguoju ir švediniu šermukšniais ir kt. Pusė kiekio naujai sodinamų medžių pagal projektą bus įgyvendinti pirmo etapo darbų apimtyje. Formuoti sodo erdves, išskirti ar dengti takų tinklą pirmajame etape bus pasodinta didžioji dalis gyvatvorių, kurios atvirose erdvėse ar takų posūkiuose įsilies į krūmų ir pomedžių masyvus. Krūmų ir pomedžių pirmame etape numatoma pasodinti 2/3. Pergolė įrengiama bei apsodinama pirmame darbų etape.

Antrame sodo tvarkymo darbų etape bus atliekami arboristinai medžių tvarkymo darbai, t.y. lajų surišimo, stogelių įrengimo, drevių gydymo ir kt. darbai. Taip pat sodinama likusi dalis medžių, krūmų, pomedžių ir įrengiamas gėlynas.

Reformatų skvero sutvarkymo byla (ištrauka iš techninio projekto)

PROJEKTO VIEŠINIMAS

2014 m. lapkričio 26 d. projektas buvo pristatytas visuomenei “Gėlių paviljone” (Pylimo g. 21b, Vilnius). (https://vimeo.com/113190274). Su pristatytu  projektu miestiečiai ir miesto svečiai galėjo susipažinti Architektūros [aktualijų] fondo inicijuotoje ekspozicijoje „8 VIEŠOS ERDVĖS. VILNIUS“, veikusioje „Gėlių paviljone“ spalio 27 – lapkričio 14 d.

2015m. vasario 6 d. projektas dar kartą visuomenei buvo pristatytas Vilniaus miesto savivaldybėje.  Pristatyme dalyvavo ir reformatų  bendruomenės nariai. 2015m.  balandžio 23 dieną projektas buvo pristatytas Vilniaus ev. reformatų parapijos namuose. Šiame susitikime dalyvavo Vilniaus ev. reformatų parapijos klebonas kun.Raimondas Stankevičius, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas ir neabejingas istorijos puoselėjimui gausus besidominčiųjų būrys. Esminių pastabų projektui per vykusius pristatymus pateikta nebuvo.

Trumpa Reformatų sodo projekto viešinimo istoriją. http://lkas.lt/lt/Turinys/reformat%C5%B3-sodo-vilniuje-projektas-%E2%80%93-vie%C5%A1inimo-istorija

2018 m.

Diskusija Reformatų sode – atnaujintas taps nauju traukos centru: https://vilnius.lt/lt/2018/08/10/diskusija-reformatu-sode-atnaujintas-taps-nauju-traukos-centru/

DISKUSIJOS IŠVADOS:

  • miestiečiai pritaria, kad erdvę būtina tvarkyti – pačios bendruomenės atlikta apklausa rodo, kad esminis tvarkymas būtinas;
  • socialiai nesaugi, nejauki ir barbarišku būdu įrengta erdvė gali pasikeisti – tapti traukos centru, miesto sodu su daug žalumos  ir aiškiomis atviromis erdvėmis, įprasminančiomis istoriją, buvusį reljefą;
  • projektas rengtas prieš daugiau nei 3 metus, tad tvarkos ir būdas, kaip miestas dirbo ir ieškojo dialogo su bendruomenėm iš esmės pasikeitė;
  • Reformatų sodo atnaujinimas –  labai svarbus miestiečiams projektas, sulaukęs ir daug palaikymo, ir tam tikrų diskusijų. Atviras Vilnius visada ieško dialogo su bendruomenėmis.  2018 08 09 susitikimas Reformatų bažnyčioje atnešė konstruktyvių pasiūlymų, kurie bus apsvarstyti;
  • svarbiausi bendruomenei rūpimi aspektai:  maksimalus medžių išsaugojimas, paminklo Reformacijai vieta, sodo aptvėrimo ir rakinimo klausimas, tranzitinio tako alternatyva, laiptų idėjos įprasminimas – visi jie  išgirsti ir svarstomi.

Ar tikrai norime išsaugoti sovietmečio barbarizmą ir betono apkasus Reformatų sode? https://vilnius.lt/lt/2018/08/07/ar-tikrai-norime-issaugoti-sovietmecio-barbarizma-ir-betono-apkasus-reformatu-sode/

2019 m.

Reformatų skveras virs Reformatų sodu

2019 m. kovo 26 d. (publikuota delfi.lt)

Žaliųjų erdvių Vilniuje tvarkymas – šiuo metu vienas iš pagrindinių ir ambicingiausių sostinės savivaldybės planų. Parkai, skverai, sodai ne tik yra gamtos oazės mieste, tačiau ir patogios vietos susiburti bendruomenėms.

Po ilgų svarstymų bei diskusijų pagaliau pajudėjo Reformatų skvero tvarkymo darbai. Po rekonstrukcijos Reformatų skveras virs Reformatų sodu.

Pavadinimo pasikeitimas reiškia, kad ir žalioji erdvė transformuosis.

Vilniaus miesto plėtros departamento vyresnioji patarėja Rūta Matonienė sako, kad šiuolaikinių miestų žaliosios erdvės vadinamos parkais, sodais, skverais. Pats paprasčiausias skirtumas tai jų dydis: „Tačiau ne tik jis. Pavyzdžiui, didžiausias sostinės parkas – Vingio parkas yra miško parkas, didžiąja dalimi jis yra natūralus miškas ir tuo skiriasi nuo kitų, kraštovaizdžio architektų suprojektuotų parkų. Bernardinų sodas bene geriausias 19 a. pabaigoje suprojektuoto parko pavyzdys. Beje, terminas sodas, kaip ir pats objektas, buvo kiek primirštas ir dabar vėl atgimsta. Sodas nuo kitų žaliųjų erdvių skiriasi tuo, kad jame sodinami ir vaismedžiai, ir uogakrūmiai, dažnai numatomos vietos prieskoninių augalų darželiams taip tarsi primenant jo senąją paskirtį“.

Jei anksčiau miesto sodai buvo gana uždari, dažniausiai prie vienuolynų, juose augindavo įvairius vaismedžius, vaistinius augalus, tai šiandien šie želdynai yra atviri visiems miestiečiams. Parkuose ir soduose žmonės ne tik vaikšto, ilsisi, bet ir važinėja dviračiais, riedučiais, bėgioja, sportuoja, ten žaidžia vaikai, veikia kavinės, prekiaujama ledais.

Todėl kraštovaizdžio architektams tenka nemažai padirbėti projektuojant žaliąsias erdves, kuriose siekiama išlaikyti ir istorinę dvasią ir sukurti komfortišką aplinką šiuolaikiniam lankytojui.

Nuo daržų iki jaukaus sodo

Dabartinio Reformatų skvero vieta ilgai buvo neurbanizuota, čia driekėsi miestiečių ir vienuolynų sodai bei daržai, o aukščiau, ant kalno, buvo vilniečių pamėgta pasivaikščiojimų vieta.

Vėliau čia ėmė kurtis reformatų bendruomenė. Būtent iš čia ir dabartinis pavadinimas. Žinoma, kad medinė bažnyčia buvo pastatyta iki 1651 m., bet 1655 m. maskvėnams užėmus Vilnių – sudeginta kartu su kitais pastatais. Nepaisant to, kad Evangelikai Reformatai pasistatė naują bažnyčią dabartinėje Volano gatvėje ir turėjo karališkąsias privilegijas. XVI a. pab. – XVII a. buvo liepta iškeldinti reformatus už miesto sienos. Yra duomenų, kad jau 1581 m. Evangelikai buvo laidojami už Trakų vartų, taigi Reformatų kapinės dabartinio skvero centrinėje dalyje buvo XVI a. pabaigoje. Dabartinio skvero teritorijoje per laikmetį iki Antrojo pasaulinio karo buvo pastatyti ir kiti Evangelikų Reformatų pastatai – Sinodas, Konsistorija, kapinių tvora, ūkiniai statiniai. Senosiose kapinėse buvo pastatytos Šreterių ir Vinholdų koplyčios-mauzoliejai. Visų nebeišlikusių pastatų, kaip ir pirmosios medinės bažnyčios vieta, buvo identifikuoti atliekant archeologinius tyrinėjimus.

Sovietmečiu šį erdvė buvo suniokota taip, kad neprimintų nei kapinių, nei bažnyčios. R.Matonienė sako, kad tai buvo įprastas elgesys stengiantis iš žmonių atminties ir kraštovaizdžio ištrinti bet kokius sakralius paveldo ženklus: „Reformatų kapinės buvo sulygintos su žeme, pakeistas vietovės reljefas, 1983 m. kertant kapinių teritoriją pastatyti masyvūs modernistiniai laiptai bei didžiulis „Tarybinių partizanų ir pogrindininkų paminklas“, demontuotas “. 20 a. antrosios pusės skvero pertvarkymas suformavo ir naujus vilniečių įpročius – Reformatų skvero teritorija tapo tranzitine pėsčiųjų zona.

Ji pasakoja, kad rengiant Reformatų skvero atkūrimo projektą teko įvertinti daugybę įvairių aspektų: istorinį, urbanistinį, paveldosauginį, jau susiformavusį pėsčiųjų takų tinklą, želdynus, taip pat potencialių sodo lankytojų poreikius. Juk istorinės atminties išsaugojimas turi derėti su šiandieniniais miestiečių poreikiais.

„Apie Reformatų skvero rekonstrukciją pradėta galvoti jau prieš gerą dešimtmetį, kai 2007 m. savivaldybės užsakymu buvo parengta „Vilniaus miesto reformatų skvero rekonstrukcijos galimybių studija“, tuo metu pasiūliusi projekto įgyvendinimui įsteigti VšĮ „Reformacijos draugijos istorijos-kultūros centrą“, kurio steigėjais būtų Savivaldybė, Kultūros ministerija bei Lietuvos Evangelikų Reformatų bažnyčia. Tuo metu tai atrodė vienintelis kelias išjudinti ir finansuoti projekto pradžią. Tais pačiais metais kraštovaizdžio architektė I.Daujotaitė atliko skvero medžių dendrologinius tyrimus, medžių inventorizacija antrą kartą buvo atlikta 2015 m., buvo pašalinti avarinės būklės medžiai. Tačiau pasiruošimo ir projektavimo darbai ilgokai užsitęsė: buvo parengti skvero projektiniai pasiūlymai, techninis projektas, 2014-2015 m. projekto sprendiniai buvo pristatomi įvairiuose viešuose renginiuose, 2017 m. įvyko atviras skulptūrinių – architektūrinių idėjų Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui paminklo konkursas, toliau vyko su reformatų bendruomene – būtina ne tik atsižvelgti į sakralinį bei istorinį šios vietos palikimą, bet ir nutarti, kaip geriausiai jis turi būti įamžintas. Patvirtinus skvero rekonstrukcijos planą dėl dalies vilniečių nepasitenkinimo kilo nauja diskusijų banga po kurios projektą buvo sutarta peržiūrėti. Atlikus Reformatų bažnyčios archeologinius tyrinėjimus , buvo atrasti senosios XVI a. bažnyčios pamatai, kurių pažymėjimas irgi sąlygojo projekto papildymą. Būtent todėl parko rekonstrukcijos darbų pradžia kiek užsitęsė“, – pasakoja R.Matonienė.

Praeities ženklus atrasti

Iš rašytinių istorinių šaltinių ir ikonografijos žinoma, kad šią teritoriją sudarė trys sklypai, kurie priklausė Reformatų bendruomenei. Todėl ir naujai projektuojamo sodo kompozicija tokia: kiekvienoje bus suformuoti skirtingi želdynai, taip pažymint tris buvusias skirtingas istorines posesijas.

„Kadangi šiuo metu Reformatų skvere jau yra susiformavęs tam tikras pėsčiųjų takų tinklas – žmonės yra įpratę jais patogiai kirsti šią erdvę, tai ir po rekonstrukcijos tai daryti bus patogu. Tačiau norime, kad šį erdvė būtų ne tik tranzitinė kaip yra dabar, bet ir įtraukianti, kurioje savo istoriją galėtų paminėti Evangelikų Reformatų bendruomenė, renginius galėtų organizuoti vietos gyventojų bendruomenė, vaikščioti tėvai su vaikais arba tiesiog atsipūsti pavargęs praeivis. Būtent todėl čia kartu su Evangelikų Reformatų bendruomene surasta ir suprojektuota erdvė paminklui Reformacijos pradininkams, vieta lauko kavinei, tualetas bei vaikų žaidimo aikštelė. Netrukus visuomenei bus paskelbtas pagal archeologinius radinių vietas ir suinteresuotų šalių siūlymus atnaujintas Reformatų sodų projekto brėžinys ir bus toliau tęsiami projekto įgyvendinimo darbai“, – ateities vizija dalijasi R.Matonienė.

 
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas Užsakymo nr.: PT_80715707

 

 

 

 

Reformatų sodo atnaujinimo projekto tikslas – prisidėti prie sąlygų gyventojų užimtumui didėti ir verslo aplinkai plėtoti Vilniaus mieste.

Projektą „KULTŪRINĮ-ISTORINĮ REFORMACIJOS PAVELDĄ REPREZENTUOJANČIO REFORMATŲ SODO ATKŪRIMAS IR SUTVARKYMAS“ vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-R-904 priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“.

Projektas finansuojamas Europos Europos regioninės plėtros fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.“

Paminklas Reformatų sode.

Pakoreguotas Reformatų sodo tvarkymo projektas (A laida)