Vilnius auga: 20 proc. daugiau vaikų – kokias ateities mokyklas jiems statysime?

Vilniui sparčiai plečiantis, mieste planuojama atidaryti aštuonias naujas mokyklas. Apie tai, kaip turėtų atrodyti ugdymas tiek naujose, tiek esamose sostinės mokyklose, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius diskutavo su Vyriausybės, Seimo, tėvų ir mokinių atstovais bei švietimo ekspertais.

Iki 2025 m. moksleivių skaičius Vilniuje padidės maždaug 14 tūkst. Tai reiškia, kad reikės pasirūpinti ne tik pakankamu kiekiu mokyklų ir darželių, bet ir į ateitį orientuotomis pamokomis bei geru psichologiniu mikroklimatu.

„Užtikrinti mokyklų plėtrą, gauti jų statybai investicijų – yra iššūkis. Bet dar svarbiau – užtikrinti, kad visose miesto mokyklose būtų ugdomos laisvos, kūrybingos ir ateičiai pasiruošusios asmenybės, kurios po 20 metų kurs miesto veidą.  Dėl to dedame daug pastangų, kad mokyklose dirbtų uždegantys, įkvepiantys, gebantys vaikus paruošti ateities iššūkiams mokytojai,“ – Lukiškių aikštėje vykusioje diskusijoje kalbėjo R. Šimašius. 

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Vyriausybės tiksluose – kokybiškas ugdymas visiems vaikams

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad vienas iš Vyriausybės tikslų yra užtikrinti lygiavertes sąlygas ir mokslo kokybę visiems vaikams, nepaisant to, kur yra jų mokykla. 

„Siekiame, kad visos mokyklos, esančios šalia vaikų namų, būtų geros. Mes, kartu su Vilniaus miesto savivaldybe turime stengtis pakelti visų ugdymo įstaigų kokybės kartelę į aukštesnį lygį, žinome, ko ir kiek trūksta ir stengsimės padėti.“ – diskusijos metu sakė J. Šiugždinienė.

Ji teigė, kad Vyriausybė problemas sprendžia kartu su savivaldybe ir yra pasiruošusi padėti.

Kitas Vyriausybės įsipareigojimas – užtikrinti, kad iki 2024 metų visi vaikai, turintys specialiųjų poreikių, galėtų lankyti mokyklas su visais kitais vaikais. J. Šiugždinienės teigimu, siekiant šio tikslo, daug atsakomybės ir darbo teks švietimo pagalbos specialistams, dėl to jiems numatyta ne tik gerinti darbo sąlygas, bet ir didinti atlyginimus. 

„Mums labai trūksta švietimo pagalbos specialistų, logopedų, kitų specialiųjų pedagogų. Jaunimas tiesiog nestoja į šias specialybes. Labai svarbu pagerinti sąlygas ir specialybės įvaizdį, kad turėtume kas dirba mokyklose“, – sakė ministrė.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Mokytojams – laisvė eksperimentuoti

Pilaitės bendruomenės tėvų atstovas Paulius Jakutavičius pabrėžė, kad reikia kurti mokyklas, kurios neuždarytų durų pasibaigus pamokos, nebijotų eksperimentų, kai kurių taisyklių laužymo. 

„Ateities mokykloje neturi būti bijoma eksperimentų. Nepavyko? Daryk iš naujo. Daug gerų idėjų ateina iš apačios – iš mokytojų, vaikai pasufleruoja“, – diskusijoje kalbėjo Paulius Jakutavičius.

Jam antrina ir VU profesorius, vienas iš edukacinės platformos „Kūrybingumo mokykla“ įkūrėjų ir dėstytojų Kristupas Sabolius, sakydamas, kad Lietuvoje yra daug puikių mokytojų, kurie dirba ne privačiose mokyklose. Dažnai mokytojai bijo eksperimentuoti, būti kūrybiški, todėl, jo nuomone, politikų ir visuomenės darbas yra leisti mokytojams bandyti.

„Keliaudami po mokyklas, mes pamatėme, kad labiausiai mokytojams trūksta įgalinimo. Jie bijo eksperimentuoti, išeiti iš savo disciplinos rėmų. Jei tu suklysi – tave nubaus, neaišku, ką tėvai pasakys,“ – sako K. Sabolius.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Daugiau tolerancijos ir žmogiškumo mokyklose

Vilniaus miesto savivaldybės jaunimo tarybos narys moksleivis Lukas Eigėlis teigė, kad ypatingą dėmesį mokyklose reikia skirti saugios ir tolerantiškos erdvės sukūrimui. 

L. Eigėlis paminėjo ir Europos jaunimo progreso indeksą, kurio duomenimis, Lietuvos jaunimas yra įgalintas, šalyje veikia jaunimo organizacijos, tačiau vakarais merginos bijo išeiti į gatvę, nes Lietuva labai atsilieka pagal merginų saugumo lygį. 

„Kiekviena jauna mergina, kurią aš pažįstu, turėjo siaubo istoriją dėl seksualinio priekabiavimo, tačiau aš per 12 metų mokykloje nė karto neišgirdau šito žodžio. Niekas man nesakė, kaip elgtis etiškai, kaip būti visuomenės individu, kaip pačiam jaustis saugiai ir leisti kitiems jaustis saugiai su manimi“, – teigia L. Eigėlis.

Vilniuje suplanuotos 8 naujos mokyklos

Vilnius išsiskiria didžiausiu mokinių skaičiumi Lietuvoje (64 tūkst.), čia mokosi ketvirtadalis visos šalies vaikų. Miesto savivaldybė teigia, kad iki 2025 m. šis skaičius padidės maždaug 20 proc. ir sieks mažiausiai 78 tūkst. 

Spręsdama mokyklų perpildymo problemą, Vilniaus miesto savivaldybė dar iki 2025 metų atidarys 8 naujas ugdymo įstaigas: Pavilnyje, Antakalnyje, Verkiuose, Bajoruose, Tarandėje, Perkūnkiemyje ir Pilaitėje. Šioms mokykloms įsteigti reikės 106 mln. eurų.

„Kalbėdamas apie ateitį, noriu palinkėti, kad Vilniaus ateities mokyklos simbolis būtų pipirai. Kodėl? Nes diskusija mokykloje tarp moksleivio ir mokytojo turi būti aštri kaip pipirai. Jie viską sujungia į visumą – autoritetus, santykius, kūrybingumą, faktus ir žinias,“ – apibendrindamas diskusiją sakė Vilniaus savivaldybės meras.