Lietuva turtinga gėlo vandens ištekliais ir bene vienintelė Europos valstybė, gerti naudojanti tik požeminį vandenį. Apie 2,5 mln. mūsų šalies gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš centralizuoto vandentiekio tinklo. Turint omenyje Jungtinių Tautų duomenis, jog pasaulyje, apie 2,1 mlrd. žmonių vartoja nesaugų ar užterštą vandenį, turime tam tikrą privilegiją.
Kasmet kovo 22-ąją visame pasaulyje minima Vandens diena. Šią
dieną siekiama atkreipti dėmesį į visiems įprastą, tačiau gyvybiškai svarbų ir
retą gamtos išteklių – gėlą vandenį.
Vanduo užima daugiau kaip 70 % žemės paviršiaus, tačiau net 98 % vandens yra per daug druskingas, kad būtų galima jį vartoti. Gėlas vanduo sudaro vos 3 % viso planetos vandens, iš kurių beveik procento panaudoti negalima, nes jis užšalęs poliariniuose ledynuose.
Galime pasidžiaugti, kad vandens požiūriu Lietuva – turtinga šalis. Mūsų šalis bene vienintelė Europos valstybė, gerti naudojanti tik požeminį vandenį.
Apie 2,5 mln. mūsų šalies gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš
centralizuoto vandentiekio tinklo. Vien „Vilniaus vandenys“ centralizuotai
tiekiamu vandeniu aprūpina apie 255 tūkst. Vilniaus miesto bei rajono, o taip
Šalčininkų ir Švenčionių rajonų vartotojų.
Centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo turi atitikti higienos
normos reikalavimus, todėl geriamojo vandens kokybė nuolat tikrinama
laboratorijose. Per metus „Vilniaus vandenų“ laboratorija atlieka apie 23
tūkst. vandens kokybės tyrimų. Per 2018 m. metus „Vilniaus vandenys“
vartotojams pateikė bemaž 34 kub. m. vandens.
Faktai
apie vandenį:
- Jungtinės Tautos skelbia, jog pasaulyje, 2,1 mlrd. žmonių vartoja nesaugų ar užterštą vandenį.
- Lietuva turtinga gėlo vandens ištekliais ir bene vienintelė Europos valstybė, gerti naudojanti tik požeminį vandenį.
- Apie 2,5 mln. mūsų šalies gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš centralizuoto vandentiekio tinklo.
- Viešai tiekiamas geriamasis vanduo paprastai yra keliolikos arčiau ar giliau slūgsančių vandeningųjų sluoksnių, kuriam aplinkos tarša įtakos iš emsės neturi. Mikrobiologinės šio vandens savybės irgi yra geros.
- Geležis ir manganas iš vandens pašalinami vandenį aeruojant (vandenį prisotinant oro deguonimi, kad įvyktų tirpių geležies ir mangano junginių oksidacija iki netirpių junginių) ir filtruojant pro kvarcinio smėlio filtrus.
- Šie elementai vandeniui suteikia spalvą ir kvapą, nors neigiamos įtakos sveikatai neturi.
- Per metus „Vilniaus vandenų“ laboratorija atlieka apie 23 tūkst. vandens kokybės tyrimų.
- Per 2018 m. metus „Vilniaus vandenys“ vartotojams pateikė bemaž 34 tūkst. kub. m. vandens.
Daug pasaulio šalių negali pasigirti, kad turi pakankamai ir
tokios geros kokybės vandens, kokį turi Lietuva. Šiemet „Vilniaus vandenyse“
lankėsi švečių delegacijos iš Indijos bei Kambodžos. Bene labiausiai svečiai
stebėjosi, kad gėlą geriamąjį vandenį naudojame ne tik maistui ruošti, bet ir
praustis, skelbti, plauti mašinas ar kelius...
Vandenį tausoja ne tik besivystančios šalys. Australija yra vienas
sausringiausių gyvenamųjų žemynų, todėl šiame žemyne ir šalyje vanduo labai
saugomas. Yra įvairiausių vandens taupymo taisyklių, dalis gėlo vandens yra
ruošiama iš sūraus jūrų vandens. Panaši situacija yra ir Saudo Arabijoje. Sūrus
jūrų vanduo gėlinamas sudėtingomis, brangiomis vandens ruošimo technologijomis.
Taip pat iškyla dar viena problema: nėra kur dėti išvalytos druskos, todėl jį
vėl grąžinama į jūrą.
Lietuva gali didžiuotis turėdami didžiulį ir vertingą turtą po
žeme. Saugokime ir tausokime vandenį!
Daugiau
informacijos:
Mindaugas Linkaitis, mob. tel. 8 615 43521, el. paštas: mindaugas.linkaitis@vv.lt