Praėjusią ir šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu Neryje vykdomi upės žuvų bendrijų tyrimai. Tyrimai atliekami siekiant pateikti kokybišką, faktiniais duomenimis grįstą poveikio aplinkai vertinimą dėl valstybinio vandens kelio tvarkymo 12-oje upės vietų. Siekiama įvertinti galimą poveikį vandens ekosistemai, žuvų buveinėms ir kitoms saugomoms gamtinėms vertybėms ir priimti informuotą sprendimą dėl darbų apimties.
„Neris yra ekologiškai jautrus gamtinis objektas, todėl ypatingai atidžiai atliekame aplinkosauginį vertinimą prieš priimant sprendimą dėl tvarkymo darbų. Daug metų vandens kelias buvo prižiūrimas be papildomų tyrimų ir poveikio aplinkai vertinimo, tačiau šiandien toks požiūris nei visuomenės, nei instituciniu požiūriu nebėra priimtinas. Atitinkamai taikomos anksčiau nevykdytos procedūros ir remiamasi nebe duomenimis iš valstybinių duomenų bazių, kurie gali būti nepilni ar neaktualūs, o lauko tyrimais“, – sako savivaldybės Infrastruktūros grupės vadovas Ilja Karužis.
Klaipėdos universiteto mokslininkai dirba ruože nuo Mindaugo tilto iki Vingio parko tilto.
Ekologiniams tyrimams reikalinga žūklė
Klaipėdos universiteto mokslininkai pažymi, kad gyventojai gali pastebėti tyrėjus miesto centre gaudančius žuvis su specialiomis priemonėmis, tačiau prašo neišsigąsti – tyrimams naudojama sertifikuota įranga ir specializuoti tinklai.
Pasirinkti metodai plačiai taikomi Europoje bei kitose Vakarų šalyse atliekant žuvų bendrijų tyrimus. Jie leidžia nustatyti vandens telkinyje gyvenančių žuvų rūšinę sudėtį, gausumą, dydžių struktūrą ir pasiskirstymą skirtingose buveinėse.
Tyrimų metu sugautos žuvys identifikuojamos, išmatuojamos ir pasveriamos, o atlikus reikalingas procedūras grąžinamos į upę, laikantis nustatytų tyrimų metodikų ir aplinkosaugos reikalavimų.
Svarbu pabrėžti, kad žūklė su specializuota įranga yra tyrimo priemonė, leidžianti gauti patikimus duomenis apie upėje gyvenančias žuvis ir jų buveines, o jos tikslas – gamtos vertybių apsauga.
Tyrimų rezultatai – pagrindas atsakingai planuoti darbus
Tyrimų metu ypatingas dėmesys skiriamas saugomoms, retoms ir kitoms ekologiniu požiūriu reikšmingoms žuvų rūšims, taip pat jų buveinėms bei maitinimosi, augimo ir neršto vietoms. Tyrimų rezultatai leis nustatyti, kokios žuvų rūšys gyvena stebimuose upės ruožuose, koks jų gausumas ir bendrijos struktūra, bei įvertinti galimą vandens kelio tvarkymo darbų poveikį upės ekosistemai ir jos gamtinėms vertybėms.
Šių tyrimų svarbą didina tai, kad tiriamas Neries ruožas yra susijęs su buveinių apsaugai svarbia teritorija (BAST), priklausančia Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“. Todėl planuojant upės aplinkos pokyčius sprendimai turi būti grindžiami realiais duomenimis apie joje esančias rūšis ir buveines. Surinkta informacija padės įvertinti galimą planuojamų darbų poveikį ir, prireikus, numatyti priemones, padėsiančias jo išvengti ar jį sumažinti.