Ar daugiau želdinių, mažiau automobilių ir dažniau plaunamos gatvės iš tiesų reiškia švaresnį ir tylesnį miestą? Vilnius tai tikrino ne laboratorijoje, o realybėje – Vėtrungių gatvėje. Trejus metus vykdyto „LIFE Green Me5“ projekto metu čia išbandytos šešios skirtingos priemonės ir įvertintas jų poveikis oro kokybei bei triukšmui. 
Rezultatai nustebino
Projekto metu Vėtrungių gatvės atkarpoje tarp P. Žadeikos ir Gedvydžių gatvių sankryžų vertintos šešios priemonės: eismo sumažėjimas mokinių atostogų metu, dalinis eismo ribojimas viena kelio kryptimi, transporto priemonių (išskyrus viešąjį, specialųjį ir aplinkinių gyventojų transportą) eismo draudimas, gatvių valymas ir plovimas, želdinių barjerai bei kritulių poveikis oro taršai.
Vienas geriausių rezultatų mažinant kietųjų dalelių taršą gautas valant bei plaunant gatves iš karto po žiemos sezono.
„Gatvių valymas – efektyvi priemonė, kurios poveikį vis dar nepakankamai įvertiname. Tyrimas parodė, kad reguliarus gatvių ir šaligatvių valymas gali padėti sumažinti nuo kelio dangos į orą pakylančius teršalus“, – pastebėjo projekto „LIFE Green Me5“ atstovas ir Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo vyriausiasis specialistas Emilis Tamošiūnas.
Po Vėtrungių gatvės valymo ir plovimo smulkiųjų dalelių kiekis ore sumažėjo maždaug 42–45 proc., stambesnių kietųjų dalelių (KD10) apie 52 proc., o azoto dioksido (NO₂), kurį daugiausia išskiria automobiliai bei šildymo įrenginiai, koncentracija sumažėjo net 72 proc.
Svarbus gyventojų sąmoningumas
Akivaizdūs rezultatai užfiksuoti ir vienai dienai apribojus automobilių eismą viena kryptimi. Ši priemonė padėjo sumažinti pagrindinių vertintų oro teršalų koncentracijas maždaug 50–60 proc.
Visiškai apribojus automobilių eismą (išskyrus viešąjį, specialųjį ir aplinkinių gyventojų transportą) kai kurių teršalų koncentracija mažėjo, tačiau kietųjų dalelių kiekis padidėjo. Specialistai mano, kad tam įtakos galėjo turėti ne tik automobiliai, bet ir kitos sąlygos: oras, vėjas bei bendras miesto taršos lygis (foninė tarša). Taip pat tai, kad uždraudus vienoje atkarpoje eismą, srautas padidėja aplinkinėse gatvėse ir teritorijose ir tarša vis tiek sklinda.
„Trumpalaikis eismo draudimas mažai gelbsti. Automobiliai niekur nedingsta, todėl šiuo atveju turėtų prisidėti ir miestiečiai – sumažinti savo kelionių taršiu automobiliu skaičių bei rinktis kitus alternatyvius, aplinkai draugiškus, keliavimo būdus. Taip būtų galima tikėtis didesnio oro taršos mažinimo poveikio“, – teigia ataskaitą rengusios „ID Vilnius“ aplinkosaugos ekspertas Linas Vaitkevičius.
Medžiai ir krūmai padeda mažinti triukšmą
Triukšmą ir oro taršą bandyta mažinti ir tankia želdynų juosta. Vėtrungių gatvėje buvo pasodinti 74 medžiai ir 7977 krūmai. Tyrimo metu atskirai vertintas esamų su naujais pasodintais želdiniais poveikis bei želdinių barjero tarp gatvės ir gyvenamojo namo poveikis.
Po to, kai medžiai ir krūmai paaugo ir sužaliavo, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo maždaug 29–52 proc., o triukšmas sumažėjo 5,2 proc. Tyrimo rezultatai rodo, kad tankūs želdiniai gali veikti kaip kietųjų dalelių barjeras, tačiau tam tikromis sąlygomis gali sumažinti oro cirkuliaciją. Todėl želdinių poveikis skirtingiems oro teršalams nėra vienodas. Tyrimo metu matuojant oro užterštumą prieš sužaliuojant lapams ir jau sužaliavus, azoto dioksido (NO₂) koncentracija padidėjo. Šio padidėjimo priežastims tiksliau įvertinti reikėtų ilgalaikių ir detalesnių tyrimų.
Vis dėlto triukšmą želdinių juostos mažina puikiai. Įvertinus triukšmą prieš vegetaciją ir po jos, decibelų skaičius sumažėjo net 6,7 proc. Tai buvo geriausias triukšmo mažinimo rezultatas iš visų išbandytų priemonių.
Tyrimo rezultatai rodo, kad net ir nedidelė, tačiau tanki medžių ir krūmų juosta, esanti arčiau gyvenamųjų namų, ne tik gali sumažinti kietųjų dalelių koncentraciją ore, bet ir padėti apsaugoti gyventojus nuo gatvės triukšmo.
Lietus taip pat padeda
Tyrimo metu buvo įvertinta ir tai, kaip oro kokybę veikia krituliai. Po lietaus kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo maždaug 24–36 proc. Lietus sudrėkina gatvių dangą ir neleidžia dulkėms taip lengvai pakilti į orą, o taip pat esamas ore daleles nusodina žemyn.
Nors kritulių kontroliuoti negalime, šie rezultatai sustiprina išvadą, kad gatvių plovimas ir drėkinimas gali būti labai veiksmingos priemonės mažinant nuo kelio dangos pakeliamų dulkių kiekį. 
Vien mažesnio tėvų automobilių srauto prie mokyklos neužtenka
Mažiausiai pastebimą poveikį oro ir triukšmo taršai turėjo mokinių atostogų metu sumažėjęs tėvų automobilių srautas prie mokyklos. Lyginant keturias darbo dienas prieš mokinių atostogas ir keturias atostogų dienas, reikšmingo teigiamo poveikio oro taršai ar triukšmui nenustatyta.
Rezultatai rodo, kad vien vaikų vežimo automobiliais sumažėjimas yra per mažas pokytis, lyginant su bendru transporto srautu, kad pastebimai pakeistų bendrą gatvės oro taršą ir triukšmą.
Geriausias rezultatas – derinant kelias priemones
Trejų metų tyrimai parodė, kad nėra vienos universalios priemonės, kuri išspręstų visas oro taršos ir triukšmo problemas. Skirtingos priemonės veiksmingiausios sprendžiant skirtingas problemas: dalinis eismo ribojimas reikšmingai sumažino pagrindinių vertintų oro teršalų koncentracijas, gatvių valymas ir plovimas padėjo mažinti nuo kelio dangos pakeliamų kietųjų dalelių kiekį, o triukšmo atžvilgiu geriausi rezultatai užfiksuoti įrengus želdinių barjerą tarp gatvės ir gyvenamojo namo.
Todėl geriausia taikyti ne vieną, o kelias tarpusavyje derančias priemones. Tyrimo rezultatai rodo, kad prie intensyvaus eismo gatvių, ypač šalia gyvenamųjų namų, verta daugiau sodinti medžių ir krūmų, reguliariau valyti ir plauti gatves bei šaligatvius, ypač po žiemos sezono, o sausuoju metų laiku juos dažniau drėkinti. Taip pat svarbu vietoj pavienių ir trumpalaikių eismo ribojimų svarstyti ilgalaikius sprendimus, toliau stebėti oro kokybę ir triukšmą skirtingose miesto vietose bei skatinti gyventojus dažniau rinktis viešąjį transportą, dviračius ir ėjimą pėsčiomis.
Kas daroma Vilniuje?
Dalis šių priemonių jau taikoma Vilniuje. Šį rudenį planuojama medžiais ir krūmais želdinti Švitrigailos, Kalvarijų, Medeinos ir Konarskio gatves bei Laisvės prospektą. Iš viso numatoma pasodinti daugiau nei 900 medžių ir 22 tūkst. krūmų.
Po žiemos sezono gatvės valomos vakuuminiu būdu, o vasarą, esant nepalankioms oro sąlygoms teršalams išsisklaidyti, gatvės drėkinamos. Taigi tyrimo rekomendacijos gali būti įgyvendinamos kompleksiškai – derinant želdynų plėtrą, gatvių priežiūrą, eismo organizavimo sprendimus ir nuolatinę oro kokybės bei triukšmo stebėseną.
Plečiamas ir oro taršos stebėjimo tinklas. Šiuo metu mieste veikia 25 sensoriai, o iki metų pabaigos planuojama įdiegti dar 18 sensorių, iš kurių 3 taip pat fiksuos triukšmo taršą. Oro taršą realiu laiku galima stebėti platformoje Miesto plaučiai.
Su „LIFE GreenMe5“ bandomojo veiksmo – triukšmo ir oro taršos priemonių įgyvendinimu Vėtrungių gatvėje galite susipažinti čia Atidaryti PDF dokumentą.