Žvėrynas – vienas geriausiai vertinamų Vilniaus rajonų: net 95 proc. gyventojų jį vertina teigiamai, o 63 proc. čia norėtų likti gyventi neribotą laiką. Rajonas išsiskiria žaluma, savitu architektūriniu charakteriu ir patogia kasdienybe. Net 72 proc. seniūnijos teritorijos sudaro žaliosios zonos – pagal šį rodiklį Žvėrynas yra trečias Vilniuje.
Žvėryno tapatybės tyrimo rezultatų pristatymas gyventojams vyks spalio 13 d. 18:00 val. Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, Blindžių g. 3. Susitikimo metu Vilniaus miesto vyriausiosios architektės komanda pristatys tyrimo išvadas ir kvies diskutuoti apie svarbiausius Žvėryno tapatybę formuojančius bruožus, rajono stiprybes, problemines sritis ir tolesnio vystymo potencialą.
Norintys dalyvauti kviečiami užsiregistruoti čia. Su Žvėryno tapatybės tyrimo rezultatais galima susipažinti čia Atidaryti PDF dokumentą.
Koks yra Žvėrynas?
Vilniaus seniūnijų tapatybės tyrimas rodo, kad Žvėryną geriausiai apibūdina trys savybės – žalias, charakteringas ir patogus. Žalumą bei charakteringumą su rajonu sieja po 87 proc. gyventojų, patogumą – 78 proc.
Žvėryno išskirtinumą kuria aukšta urbanistinė kokybė, gamtos artumas ir mažesnis nei kituose centriniuose miesto rajonuose gyvenimo intensyvumas. Čia dera patogus susisiekimas, gerai išpildyti kasdieniai poreikiai, estetiška aplinka, viešosios erdvės ir gamtinė aplinka.
Rajoną geriausiai reprezentuojančiomis vietomis gyventojai įvardija Vingio parką, medinius namus, Neries krantinę, Vingio tiltą, Žvėryno bažnyčią ir cerkvę.
Vienas žaliausių Vilniaus rajonų
Gamtos artumas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių gyventojai vertina Žvėryną. Tarp svarbiausių gyvenamosios vietos pasirinkimo kriterijų jie nurodo žaliąsias erdves ir parkus, rajono saugumą bei triukšmo lygį.
Žvėryno potencialas ir toliau siejamas su gamtos ir miesto patogumų derme – šiuolaikinei kasdienybei reikalingas paslaugas ir funkcijas siūloma integruoti jautriai, išsaugant rajono žalumą ir vizualinį charakterį.
Nedidelis ir stabilus rajonas
Žvėryne gyvena apie 9,9 tūkst. žmonių. Pagal gyventojų skaičių tai viena mažesnių Vilniaus seniūnijų. Vidutinis gyventojų amžius – apie 40 metų.
Rajone ryškiai dominuoja didesni būstai – trijų ir daugiau kambarių būstuose gyvena 63 proc. gyventojų. Dauguma savo būstą yra įsigiję – 68 proc., dar 13 proc. jį yra paveldėję. Nuomojamame būste gyvena tik 7 proc. apklaustųjų.
Kasdienės paslaugos – arti, gydymo dažniau ieškoma kitur
Didžioji dalis kasdienių veiklų Žvėryno gyventojams pasiskirsto tarp savo rajono ir kitų miesto dalių. Ryškiausiai išsiskiria gydymo paslaugos – 73 proc. gyventojų jomis naudojasi kituose rajonuose.
Tai atsispindi ir 15 minučių miesto vertinime. Esminių paslaugų prieinamumas Žvėryne įvertintas itin gerai – 4,3 balo iš 5, o kaimynystės pasitenkinimas – 4,2 balo.
Švietimo įstaigų prieinamumas įvertintas 3,6 balo iš 5 ir yra aukštesnis už bendrą miesto vidurkį. Silpniau vertinamas sveikatos priežiūros prieinamumas – 2,9 balo iš 5. Tai puse balo mažiau nei bendras Vilniaus vidurkis.
Į darbą – dažniausiai pėsčiomis arba automobiliu
49 proc. Žvėryno gyventojų kelionė į darbą trunka 15–30 minučių, dar trečdalis darbą pasiekia greičiau nei per 15 minučių.
Dažniausiai keliaujama automobiliu arba pėsčiomis – abu šiuos būdus renkasi po 48 proc. gyventojų. Viešuoju transportu naudojasi 26 proc., pavėžėjų paslaugomis – 8 proc., dviračiu keliauja 7 proc.
Stiprėja kaimynystė ir bendruomeniškumas
Žvėryne vyrauja geri kaimynų santykiai – 81 proc. gyventojų juos apibūdina kaip mandagius arba draugiškus, o 15 proc. su kaimynais bendrauja artimai ir prisideda prie bendruomenės veiklų organizavimo. Bendruomeninis aktyvumas rajone taip pat gana aukštas – 77 proc. gyventojų bent kartą per metus dalyvauja bendruomeninėse veiklose.
Daugiausia rūpesčių kelia aplinkos tvarkymas ir želdynų priežiūra
Tyrime analizuoti „Tvarkau miestą“ duomenys rodo, kad Žvėryne problemų fiksuojama daugiau nei vidutiniškai Vilniuje. Dažniausiai gyventojai kreipiasi dėl aplinkos tvarkymo – tokie pranešimai sudaro 28 proc. visų problemų.
17 proc. pranešimų susiję su duobėmis, įgriuvomis ir šuliniais, o 10 proc. – su želdynų priežiūra, medžių ir krūmų genėjimu bei kirtimu. Žvėrynas yra vienintelis rajonas, kuriame želdynų priežiūra patenka tarp trijų dažniausiai fiksuojamų problemų.
Tuo metu su gyvūnais susijusių problemų čia fiksuojama palyginti mažai.
Kur dar yra erdvės tobulėti?
Nors Žvėrynas vertinamas itin palankiai, gyventojai susiduria su smulkiosios infrastruktūros iššūkiais – šaligatvių būkle, automobilių statymu, čia taip pat trūksta nuoseklaus, tarpusavyje susieto ir tolygiai rajono teritorijoje išsidėsčiusio viešųjų erdvių tinklo.
Tyrime taip pat išskiriamas poreikis geriau pritaikyti Neries pakrantę gyventojų poreikiams, kurti daugiau gyventojams skirtų erdvių – atvirų kiemų, mažų aikščių ir susitikimo vietų – bei stiprinti vietinius verslus.
Žvėryno ateities kryptis apibūdinama kaip lėtas ir estetiškas gyvenimas šalia miesto centro – išlaikant gamtos artumą, stiprinant vizualinį rajono charakterį ir kartu užtikrinant šiuolaikinei kasdienybei reikalingas paslaugas.
Vilniaus seniūnijų tapatybė tirta pirmą kartą
Šis seniūnijos portretas parengtas remiantis 2025 metais Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu bendrovės „Synthesis“ atliktu Vilniaus seniūnijų tapatybės tyrimu, kuriame analizuoti „Tvarkau miestą“ ir Visuotinio gyventojų surašymo (2021 m.) duomenys, gyventojų apklausos, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analizė. Tai pirmas bandymas giliau pažvelgti į kiekvienos seniūnijos unikalumą, charakterį ir gyvenimo sąlygas.