Degančių žibintų paleidimas į dangų

Asmuo, norintis paleisti į dangų &scaron;viečiančius žibintus, turi kreiptis į valstybės įmonę &bdquo;Oro navigacija“ (interneto svetainė http://www.ans.lt) bendru el. pa&scaron;tu info@ans.lt ir, jeigu būtina, suderinti žibintų paleidimo laiką, kad žibintai netrukdytų į Vilnių atvykstantiems ir i&scaron; jo i&scaron;vykstantiems orlaiviams.

Kaip pranešti apie bendrojo naudojimo vietose laikomus neeksploatuojamus automobilius

Apie neeksploatuojamus automobilius galima prane&scaron;ti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vie&scaron;osios tvarkos skyriui tel. +370 5 219 7948 arba el. p. viesoji.tvarka@vilnius.lt. Informacija patikrinama nuvykus į vietą, automobilio savininkui nustatomas terminas pasirūpinti transporto priemone. Automobiliu nepasirūpinus iki nustatytos datos, automobilio savininkui taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnį (bauda nuo 70 iki 300 eurų, taip pat gali būti skiriamas automobilio konfiskavimas).

Kokiais atvejais pažeidus KET automobilis gali būti priverstinai nuvežtas?

Priverstinis automobilių nuvežimas yra ne administracinė nuobauda, o priemonė, taikoma tuomet, kai transporto priemonę i&scaron; vietos, kurioje ji palikta stovėti, būtina pa&scaron;alinti dėl daromos žalos, keliamos grėsmės. Sprendimai priverstinai nuvežti ne vietoje pastatytas transporto priemones priimami, kai tai būtina eismo saugumui arba kitų asmenų (pvz., neįgaliųjų, pėsčiųjų) teisėms užtikrinti, siekiant garantuoti sklandų avarinių tarnybų darbą, savalaikį komunalinių paslaugų (pvz. atliekų i&scaron;vežimas) teikimą gyventojams. Pavyzdžiui, automobilis gali būti priverstinai nuvežtas, kai yra paliktas stovėti: ant ar &scaron;alia pėsčiųjų perėjos; sankryžoje ir &scaron;alia jos (kai trukdo matomumui); ant &scaron;aligatvio, kai apribojama galimybė juo judėti kitiems eismo dalyviams; mažesniu kaip 3 m atstumu nuo i&scaron;tisinės ženklinimo linijos (bortelio); neįgaliųjų asmenų stovėjimo vietose, neturint tam teisės; vie&scaron;ojo transporto eismo juostose ir stotelėse; ant dviračių tako, pėsčiųjų tako, pėsčiųjų ir dviračių tako, dviračių juostos; komunalinių atliekų konteinerių aik&scaron;telėse; kitaip trukdant eismui.

Kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracija sprendžia apleistų butų problemas (atliekų kaupimas, nepriežiūra, netvarka ir pan.)?

Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudotojai turi vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis Sanitarijos ir higienos taisyklėmis. Taisyklės draudžia: 7.2 užsiimti bet kokia veikla, kuri sukelia ar gali sukelti bendrojo naudojimo patalpų užter&scaron;tumą ar skatinti parazitų, graužikų veisimąsi; 7.3 ne&scaron;ti į gyvenamąsias ir (ar) bendrojo naudojimo patalpas bei jose kaupti i&scaron;mestas ar kitokiu būdu atsikratytas atliekas, nenaudojamas medžiagas ar daiktus;

Kur Vilniaus mieste galima teisėtai piešti grafičius?

Deja, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 30-2272/24, teisėtos grafičių pie&scaron;imo vietos Vilniaus mieste panaikintos, nes jos nepadėjo sumažinti neteisėtų grafičių kiekio. Kaip ir anksčiau, norint pie&scaron;ti grafičius Savivaldybės teritorijoje, miesto puo&scaron;ybą privalu suderinti su Savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyriumi. Suderinimui galima pasinaudoti elektronine paslauga VMSA Pritarimas mažosios architektūros ir miesto puo&scaron;ybos objektų įrengimo projektams. Daugiau informacijos apie miesto puo&scaron;ybos derinimą gali suteikti Miesto aplinkos skyriaus Miesto estetikos poskyrio vyriausioji specialistė Indra Bieliūnaitė (tel. +370 5 211 2836, el. pa&scaron;tas indra.bieliunaite@vilnius.lt).

Ar galima leisti fejerverkus Vilniaus mieste?

Leisti fejerverkus Vilniaus mieste yra leidžiama, tačiau asmenys turi laikytis Triuk&scaron;mo prevencijos vie&scaron;osiose vietose taisyklių ir Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo reikalavimų.

Kaip tinkamai naudoti kepsnines ir kūrenti laužus?

Kepsninių naudojimą ir laužų kūrenimą reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, kuriose nurodoma: kietu kuru kūrenamas &scaron;a&scaron;lykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų; patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, &scaron;a&scaron;lykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija; laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti.

Kur kreiptis dėl neeksploatuojamo automobilio utilizavimo?

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą. Apdorojimo įmonė gali pagal sutartį įgalioti jos vardu priimti eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir i&scaron;duoti sunaikinimo pažymėjimą kita pana&scaron;ia veikla (pavyzdžiui, automobilių remontu) užsiimančią įmonę. Įmonė, priėmusi eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, turi i&scaron;duoti jos buvusiam savininkui Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo ar surinkimo įmonė, priimdama eksploatuoti netinkamas transporto priemones, neturi teisės reikalauti užmokesčio už priėmimą, i&scaron;skyrus kelis atvejus. Surinkimo ar apdorojimo įmonė gali atsisakyti nemokamai priimti netinkamą eksploatuoti transporto priemonę, jei: eksploatuoti netinkama transporto priemonė buvo registruota Lietuvoje mažiau kaip tris mėnesius iki jos atidavimo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ar apdorojimo įmonei; eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui būtinų pagrindinių dalių ir agregatų, visų pirma variklio, kėbulo ir pan.; eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra pa&scaron;alinių atliekų. Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų (ENTPT) asociacija ar viena i&scaron; jos tinklui priklausančių įmonių, veikiančių Vilniaus apskrityje: UAB &bdquo;Vidvestuma“, Agrastų g. 2, Vilnius, tel. +370 6 592 2367, UAB &bdquo;LiuManta“, Nugalėtojų g. 22A, Vilnius, tel. +370 6 752 2585, UAB &bdquo;Vilauto“, , Taikos g. 111B, Vilnius, tel. +370 6 418 9999, UAB &bdquo;Bengina“, Žarijų g. 2A, 3 korpusas, Vilnius, tel. +370 6 594 3040, UAB &bdquo;Autoprada Minsko pl. 33A, 3 angaras, Vilnius, tel. +370 6 121 4300, UAB &bdquo;Venumis“, Minsko pl. 33C, Vilnius, tel. +370 6 992 0052. ENTPT tinklas i&scaron; gyventojų ir įmonių: nemokamai, o esant teigiamai rinkos vertei, ir už mokestį priima eksploatuoti netinkamas transporto priemones; nemokamai i&scaron;veža transporto priemones, pristato jas į apdorojimo įmones; i&scaron;ra&scaron;o eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimus; transporto priemones i&scaron;registruoja i&scaron; VĮ &bdquo;Regitra“ registro duomenų bazės. P. S. Be priklausančių ENTPT asociacijos tinklui yra daug pavieniui veikiančių įmonių, teikiančių pana&scaron;ias paslaugas.

Ką daryti (kur kreiptis), jeigu įtariu, kad mano automobilis buvo priverstinai nuvežtas?

Jeigu automobilį pastatėte &scaron;iurk&scaron;čiai pažeisdami Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jo nerandate, jums reikėtų: pirmiausia paskambinti Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefonu 112. BPC operatoriai turi prieigą prie operatyviai pildomo priverstinai nuvežtų transporto priemonių sąra&scaron;o ir, asmeniui kreipusis, patikrina, ar jo automobilis i&scaron; tikrųjų buvo nuvežtas; BPC operatoriui patvirtinus, kad automobilis buvo nuvežtas, skambinti trumpuoju numeriu 19988 – būsite ai&scaron;kiai ir i&scaron;samiai supažindinti su automobilio atsiėmimo tvarka. Automobilis grąžinamas savininkui (valdytojui) nuvykus į automobilių saugojimo aik&scaron;telę. Prie&scaron; atsiimant transporto priemonę privalu atlyginti su transporto priemonės pervežimu ir saugojimu susijusias i&scaron;laidas (vietoje). Tačiau teisė atsiimti automobilį nesiejama su administracinės baudos sumokėjimu, o saugoma transporto priemonė gali būti grąžinama bet kuriuo metu. Procesiniai dokumentai, įskaitant administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo paskiriama bauda, asmeniui i&scaron;siunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po automobilio nuvežimo.

Kokie taikomi pagrindiniai reikalavimai leidžiant fejerverkus?

Triuk&scaron;mo prevencijos vie&scaron;osiose vietose taisyklėse nurodyta, kad draudžiama naudoti civilinės paskirties pirotechnikos priemones nustatytose tyliosiose vie&scaron;osiose zonose, tyliosiose gamtos zonose ir ne arčiau kaip 75 m nuo daugiabučių gyvenamųjų namų (i&scaron;skyrus &scaron;venčių dienomis, taip pat per masinius renginius, kuriems Savivaldybės tarybos patvirtintų Tvarkymo ir &scaron;varos taisyklių nustatyta tvarka yra i&scaron;duotas leidimas organizuoti renginį). Vilniaus mieste yra įkurtos 7 tyliosios zonos: Karolini&scaron;kių tylioji zona, Vir&scaron;uli&scaron;kių tylioji zona, Ozo tylioji zona, Fabijoni&scaron;kių tylioji zona, Baltupių tylioji zona, Gulbinų tylioji gamtos zona, Tapelių tylioji gamtos zona. Jas rasti galite naudodamiesi nuoroda: https://maps.vilnius.lt/aplinkosauga?zoom=5&x=581486.0743942511&y=6065358.051466603&aplinkosauga=999!36!34!31!28!29!23!20!15!10!5!0!&allLayers=999!&basemap=base-dark&identify=#layers. Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4–5 punktai nustato, kad draudžiama: 4. naudoti civilines pirotechnikos priemones (i&scaron;skyrus F1 kategorijos fejerverkus ir P1 kategorijos civilines pirotechnikos priemones) arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, kulto, &scaron;arvojimo patalpų, jeigu tai nesuderinta su pastatų (statinių) ar patalpų valdytojais, taip pat kitose savivaldybės tarybos nustatytose vietose, i&scaron;skyrus atvejus, kai civilines pirotechnikos priemones naudoja subjektai, turintys &scaron;io įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą leidimą, ir kai jų naudojimas i&scaron; anksto suderintas su meru ar jo įgaliotu savivaldybės administracijos direktoriumi ir Prie&scaron;gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu; 5. jeigu tai trikdo vie&scaron;ąją rimtį, naudoti civilines pirotechnikos priemones nuo 22.00 val. iki 8.00 val. (i&scaron;skyrus &scaron;venčių dienas, taip pat per masinius renginius, kuriuos rengti savivaldybės vykdomoji institucija yra i&scaron;davusi leidimą), kitu teisės aktuose ar savivaldybės tarybos nustatytu laiku;

Ar Savivaldybės iniciatyva valomi (dažomi) grafičiai?

Siekdama padėti gyventojams, prisidėti prie aplinkos gerinimo ir estetinio pastatų išvaizdos gražinimo, Savivaldybės administracija savo iniciatyva ir lėšomis uždažo (valo) grafičius dažniausiai asmenų lankomose vietose. Savivaldybės administracija grafičių uždažymui ir nuvalymui kasmet skiria nuo 70 000 iki 80 000 eurų. Už šias lėšas kasmet uždažome (nuvalome) apie 26 000 kvadratinių metrų neteisėtų grafičių.

Kokia numatyta atsakomybė už sanitarijos ir higienos reikalavimų pažeidimus?

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnyje nurodyta, kad higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą asmenims iki 1 500 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – iki 6 000 eurų. Pažeidimus fiksuoja ir kaltų asmenų atsakomybės klausimą įgalioti spręsti policijos pareigūnai (tel. 112) arba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vie&scaron;osios tvarkos grupės pareigūnai (tel. +370 5 219 7948 ar elektroniniu pa&scaron;tu viesoji.tvarka@vilnius.lt, skundą galima pateikti pasinaudojus nuoroda: https://paslaugos.vilnius.lt/service/170).

Kas turėtų sutvarkyti apleistą, atliekų prikauptą butą?

Apleistą butą turėtų sutvarkyti buto savininkas (naudotojas). Jeigu buto savininkas (naudotojas) nepajėgia to padaryti, galite apie problemą prane&scaron;ti Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrui, kurio darbuotojai padės organizuoti buto valymo darbus, jei asmuo sutiks priimti siūlomą pagalbą.

Ar yra nustatyti leistini fejerverkų galingumai?

Fejerverkai pagal pavojingumą skirstomi į F1, F2, F3, F4 kategorijos fejerverkus, taip pat T1, T2 bei P1 ir P2 kategorijos civilinės pirotechnikos priemones: F1 kategorijos fejerverkai, keliantys labai mažą pavojų, mažai triuk&scaron;mo ir skirti naudoti aptvertose teritorijose, taip pat gyvenamosiose patalpose. F2 kategorijos fejerverkai, taip pat keliantys mažą pavojų ir mažai triuk&scaron;mo, yra skirti naudoti aptvertose teritorijose, esančiose lauke. F3 kategorijos fejerverkai – tai pirotechnikos gaminiai, keliantys vidutinį pavojų ir skirti naudoti didelėse atvirose teritorijose, jų keliamas triuk&scaron;mas nevir&scaron;ija nustatytų ribinių (leistinų) dydžių. F4 kategorijos fejerverkai, keliantys didelį pavojų, yra skirti tvarkyti (prižiūrėti) ir naudoti tik pirotechnikams, jų keliamas triuk&scaron;mas taip pat nevir&scaron;ija nustatytų ribinių (leistinų) dydžių.

Kaip galiu apsaugoti savo turtą nuo terliojimų grafičiais?

Efektyviausia apsaugos priemonė – vaizdo stebėjimo kameros. Siekdama užtikrinti asmenų turto saugumą, Savivaldybės administracija vie&scaron;ose vietose yra įrengusi vaizdo kameras, kurių vietas galima matyti žemėlapyje. Bendruomenėms ir asmenims taip pat numatyta galimybė prie veikiančios kamerų sistemos prijungti savo iniciatyva ir lė&scaron;omis įrengtas vaizdo kameras, kurios jau padėjo nustatyti ne vieną neteisėtą grafičių pie&scaron;imo atvejį. Vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdai perduodami į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, todėl policijos pareigūnai turi galimybę operatyviai reaguoti į teisės pažeidimus. Norint apsaugoti turtą nuo terliojimo grafičiais bei kitų vandalizmo aprai&scaron;kų, kviečiame įsirengti vaizdo kameras, kurias įrengus pagal nustatytus reikalavimus, įjungtume į vieningą sistemą. Reikalavimus vaizdo kameroms, kurias galėtumėme įjungti į vieningą sistemą, galite rasti vie&scaron;ai skelbiamoje pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje.

Ar vairuotojui pranešama, kad automobilis priverstinai nuvežamas?

Prie&scaron; priimant sprendimą pažeidžiant KET reikalavimus paliktą stovėti automobilį priverstinai nuvežti, jo savininkas (valdytojas) nėra ie&scaron;komas. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po automobilio nuvežimo jo savininkui (valdytojui), kartu su kitais procesiniais dokumentais, i&scaron;siunčiamas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kuriame nurodomos visos svarbiausios su priverstiniu automobilio nuvežimu susijusios aplinkybės ir priežastys, dėl kurių buvo priimtas sprendimas transporto priemonę nuvežti.

Kaip teisingai sutvarkyti fejerverkų pakuočių atliekas?

I&scaron;&scaron;ovus ar užgesus fejerverkui, nereikėtų skubėti prie jo prieiti ar jį liesti, o jei fejerverkas nei&scaron;&scaron;ovė – jokiu būdu negalima bandyti jo dar kartą uždegti. Artintis prie užgesusio fejerverko derėtų ne anksčiau negu po 10–20 minučių. Po fejerverko i&scaron;&scaron;ovimo palaukus rekomenduotiną laiką ir įsitikinus, kad jis daugiau neužsidegs, būtina surinkti likusias fejerverko dalis ir jas i&scaron;mesti į konteinerį ar kitą atliekų surinkimo vietą. Tvarkymo ir &scaron;varos taisyklių 16.1 papunktyje nurodyta, kad draudžiama mėtyti nuorūkas, popierius, prekių pakuotę, kitaip &scaron;iuk&scaron;linti. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnis numato atsakomybę už Tvarkymo ir &scaron;varos taisyklių pažeidimus. &Scaron;io straipsnio pažeidimas užtraukia baudą iki 600 eurų.

Ar nevalant grafičių nuo man priklausančio pastato gresia atsakomybė?

Asmenys, nevalantys ar neuždažantys grafičių ant savo pastatų fasadų, gali būti traukiami atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį ir jiems gali būti skiriama bauda iki 600 eurų.

Kas gali pranešti apie netvarkingą butą?

Apie netvarkingą butą gali prane&scaron;ti bet kuris asmuo (buto savininkas, nuomininkas, bendrijos pirmininkas, namo administratorius ir kt.).

Ar vairuotojui spėjus ateiti prie ketinamo nuvežti automobilio, šis nebus priverstinai nuvežtas?

Jeigu vairuotojas į vietą atvyksta, kol automobilis dar nėra pakeltas į orą, jis gali transporto priemonę pats nedelsiant perstatyti į leidžiamą vietą. Asmeniui yra surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Automobilį pakėlus nuo žemės, jis nebegali būti pastatomas atgal į draudžiamą vietą ir yra nuvežamas. Tačiau tokiu atveju į vietą atvykęs automobilio vairuotojas gali pasirinkti, ar automobilis bus vežamas į saugojimo aikštelę, ar, atlyginus transportavimo išlaidas, pastatomas netoliese esančioje vietoje, kurioje statyti automobilius leidžiama, iš kurios automobilį galima pasiimti greičiau, nei iš saugojimo aikštelės.

Gyvenu daugiabučiame name, kurio fasadas aprašytas grafičiais. Kas atsakingas už grafičių uždažymą (nuvalymą) nuo daugiabučių?

Pagal Tvarkymo ir &scaron;varos taisyklių 8.3 papunktį statinio naudotojas (administratorius) privalo dažyti ir prižiūrėti statinių fasadus, nuvalyti ar uždažyti grafičius, užtikrinti esteti&scaron;kai tvarkingą fasadų i&scaron;vaizdą, todėl tai yra Jūsų daugiabučio administratoriaus pareiga. Žalą dėl statinio i&scaron;terliojimo patyrę asmenys turi teisę kreiptis į policiją ir, jei bus nustatytas kaltininkas, jis ne tik bus patraukas atsakomybėn, bet ir įpareigotas atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.

Kur pranešti, jei kaimyniniame bute kaupiamos atliekas, netvarkomas butas?

Pra&scaron;ymą (skundą) galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir naudojantis elektroninėmis paslaugomis Fizinių ir juridinių asmenų skundų, adresuotų Savivaldybei priėmimas. Taip pat galima prane&scaron;ti Vilniaus miesto socialių paslaugų centrui bendruoju tel. +370 5 213 3663 ar el. p. info@spcentras.lt arba socialiniams darbuotojams pagal gyvenamąją vietą. Socialinių darbuotojų kontaktus pagal aptarnaujamas seniūnijas galite rasti čia: https://www.spcentras.lt/kontaktai/socialinio-darbo-skyrius-seniunijose/.

Nuo kokio amžiaus galima leisti fejerverkus?

F1 kategorijos fejerverkus gali įsigyti ir juos naudoti ne jaunesni kaip 14 metų asmenys. F2 ir F3 kategorijos fejerverkus, T1 ir P1 kategorijų civilines pirotechnikos priemones gali įsigyti ir naudoti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys. F4 kategorijos fejerverkus, T2 ir P2 kategorijų civilines pirotechnikos priemones gali įsigyti, naudoti ir tiekti rinkai tik pirotechnikai. Jokiu būdu negalima naudoti ir pirkti savadarbių ar neai&scaron;kios kilmės fejerverkų. Leidžiama pirkti tik tokius gaminius, kurie yra sertifikuoti ir patikrinti. Visi legaliai Lietuvoje parduodami fejerverkai privalo turėti etiketes lietuvių kalba, kuriose pateiktos naudojimosi ir saugumo instrukcijos.

Kiek laiko priverstinai nuvežtas automobilis yra saugomas aikštelėje?

Priverstinai nuvežtas automobilis saugojimo aikštelėje saugomas tol, kol savininkas (valdytojas) jį atsiima. Jeigu automobilis nėra atsiimamas ilga laiką (mėnesį ar ilgiau), iš savininko gali būti civiline tvarka išieškomos nuvežimo ir saugojimo išlaidos. Tuo atveju, jeigu savininkas (valdytojas) automobilio neatsiima ir nėra žinomas (ar nėra žinoma jo buvimo vieta), gali būti pradėtos vykdyti transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros.

Kaip apsaugoti augintinius nuo fejerverkų keliamo triukšmo?

Jei yra galimybė likite su augintiniais namuose, nevedžiokite jų – tai sumažina jų streso lygį bei padeda išvengti pabėgimo. Rekomenduojama augintinio nevesti į lauką ar balkoną naujametinę naktį. Jei jau visgi tenka išvykti – palikite įjungtą šviesą, muziką ar televizorių. Įleisti į ramesnę uždarą patalpą (pavyzdžiui: garažą, sandėliuką, prieškambarį, vonią), kurioje galėtų saugiai pasislėpti ir silpniau girdėtų fejerverkų keliamą triukšmą bei patirtų mažiau streso. Jei tik yra galimybė išvykite į užmiestį, sodybą, ten, kur nešaudo fejerverkai. Jei jūsų augintiniai gyvena lauko voljere, įveskite juos į patalpas, kad išvengtumėte gyvūno streso ar net pabėgimo. Jei augintinis turi narvą (ypač paukščiai) – apdenkite jį, patraukite nuo lango, taip suteiksite daugiau jaukumo. Pripildykite jų dubenėlius šviežio vandens – išsigandę, nerimo kamuojami gyvūnai greičiau ištrokšta, o atsigėrę greičiau nusiramina.

Kas nagrinėja skundus dėl netvarkingų kaimynų butų?

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vie&scaron;osios tvarkos grupės pareigūnai tikrina skundus dėl galimų Sanitarijos ir higienos taisyklių reikalavimų pažeidimų, o nustatę pažeidimus sprendžia dėl kaltų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn. Kai asmenys dėl ligos ar kitų objektyvių aplinkybių negali patys pasirūpinti savimi ir savo aplinka, o baudimas nei&scaron;spręstų problemos, tuomet informuojamas Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras, kad spręstų dėl socialinės pagalbos suteikimo asmeniui. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras atlieka patikrinimą, o, pasitvirtinus informacijai apie netvarkomą butą, organizuoja netvarkingos patapos i&scaron;valymo, dezinfekavimo darbus, taip pat įvertina kitų socialinių paslaugų poreikį ir sprendžia dėl jų suteikimo. Socialinė pagalba asmeniui suteikiama tik, jei asmuo sutinka bendradarbiauti.

Daugiabutis, kuriame gyvenu, nuolat tepliojamas grafičiais. Namo administratorius, sutvarkęs grafičiais išteptas sienas, daugiabučio gyventojams kiekvieną kartą pateikia dideles grafičių valymo (dažymo) sąskaitas. Ar yra kitų būdų, kurie padėtų palaikyti tvarką?

Teisės aktai nedraudžia gyventojams patiems imtis iniciatyvos ir, suderinus su administratoriumi savo ketinimus bei dažų spalvą, nuvalyti (uždažyti) nupie&scaron;tus grafičius nuo jiems bendros nuosavybės teise priklausančio turto. Taip pat kviečiame susipažinti su kitais nelegalių grafičių problemos sprendimo būdais prane&scaron;ime Grafiti-nebūk namų siaubas.pdf

Ar patys gyventojai, pastebėję pažeidžiant KET paliktą stovėti automobilį, gali iškviesti vilkiką?

Pastebėjus pažeidimą, reikėtų prane&scaron;ti Vie&scaron;osios tvarkos skyriaus budėtojų telefonu +370 5 219 7948. Į vietą atvykę Vie&scaron;osios tvarkos skyriaus pareigūnai įvertins pažeidimo pobūdį, reik&scaron;mingas aplinkybes ir, esant pagrindui, priims sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo.

Ar fejerverkai gali pakenkti kylantiems/besileidžiantiems lėktuvams?

Nėra patvirtintos informacijos, kad fejerverkai keltų grėsmę kylantiems/besileidžiantiems lėktuvams.

Man priklausantis pastatas aprašytas grafičiais. Kas atsakingas už grafičių uždažymą (nuvalymą) nuo mano pastato?

Pagal Tvarkymo ir &scaron;varos taisyklių 8.3 papunktį statinio naudotojas (administratorius) privalo dažyti ir prižiūrėti statinių fasadus, nuvalyti ar uždažyti grafičius, užtikrinti esteti&scaron;kai tvarkingą fasadų i&scaron;vaizdą. Žalą dėl statinio i&scaron;terliojimo patyręs asmuo turite teisę kreiptis į policiją ir, jei bus nustatytas kaltininkas, jis ne tik bus patraukas atsakomybėn, bet ir įpareigotas atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.

Ar gali būti priverstinai nuvežami automobiliai, palikti stovėti nepažeidžiant KET reikalavimų?

Nepažeidžiant KET reikalavimų palikti stovėti automobiliai gali būti nuvežami į kitą vietą i&scaron; vietų, kurioje leidžiama stovėti, &scaron;iais atvejais: kai stovinti transporto priemonė trukdo valyti ir (ar) tvarkyti vietą, kurioje ji stovi; kai stovinti transporto priemonė trukdo valstybės institucijoms ar įstaigoms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius; vizito saugumą užtikrinančios institucijos pra&scaron;ymu, jei vieta, kurioje stovi transporto priemonė, turi būti atlaisvinta dėl rengiamo Lietuvos Respublikos oficialaus svečio vizito. Nuvežus transporto priemonę dėl auk&scaron;čiau i&scaron;vardintų priežasčių, jos savininkas (valdytojas) yra informuojamas, nurodant vietą, į kurią automobilis buvo perstatytas. Nuvežimas vykdomas sprendimą priimančios įstaigos lė&scaron;omis (savininkas neturi atlyginti automobilio transportavimo i&scaron;laidų). Bendrojo naudojimo vietose laikomi neeksploatuojami automobiliai gali būti nuvežami, kai: yra pradedamos transporto priemonės pripažinimo be&scaron;eimininkiu turtu procedūros; i&scaron;nagrinėjus administracinio nusižengimo bylą yra priimamas sprendimas neeksploatuojamą transporto priemonę konfiskuoti.

Ar galima kreiptis į teismą dėl netvarkingo, netvarkomo kaimynų buto?

Gyventojai ar namo administratorius gali inicijuoti teisminį procesą: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl netvarkingo buto priverstinio i&scaron;valymo ir dezinfekavimo. Pagal galiojančius teisės aktus sprendžiant tokią problemą į butą galima patekti tik teismo sprendimu. Teismo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai, jei asmuo geranori&scaron;kai jo nevykdo.

Kokie yra priverstinio nuvežimo įkainiai?

Priverstinis transporto priemonės nuvežimas į saugojimo aikštelę iš vietų, kuriose draudžiama sustoti ir (ar) stovėti, kainuoja 135 Eur. Šiuos kaštus transporto priemonių savininkai (valdytojai) turi padengti atsiimdami priverstinai nuvežtą automobilį iš saugojimo aikštelės

Kaip apsisaugoti nuo nariuotakojų (tarakonų) sklidimo tarp butų?

Jei įtariate (matote), kad i&scaron; netvarkingo kaimyno buto į Jūsų butą patenka tarakonai, rekomenduojama atidžiai apžiūrėti savo butą ir užsandarinti ply&scaron;ius sienose, prie grindų, prie elektros lizdų, aplink vamzdžius, per kuriuos tarakonai gali patekti į Jūsų butą. Kovai su tarakonais tinka prekybos centruose ir kitose vietose parduodamos neprofesionalios cheminės medžiagos (aerozoliai, gelinės konsistencijos priemonės, įvairios gaudyklės ir pan.). Esant poreikiui galima kreiptis į profesionaliai tokias paslaugas teikiančias įmones, kurios darbus atliks naudodamos profesionalias tarakonų, parazitų naikinimo priemones ir užtikrins darbų kokybę. Sanitarijos ir higienos taisyklių 9 ir 10 punktuose nurodyta, kad patalpų (butų) naudotojai privalo organizuoti dezinfekciją, dezinsekciją. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose bendrojo naudojimo objektų valdytojai organizuoja dezinsekcijos atlikimą. Efektyviausia tuo pačiu metu organizuoti darbus visuose butuose ir patalpose, kad kompleksi&scaron;kai naikinant tarakonus būtų pasiektas maksimalus rezultatas.

Kaip pranešti apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus?

Prane&scaron;imą apie transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimą teikite tik įsitikinę, kad automobilis pastatytas pažeidžiant KET. Atmintinę, kaip ir kur prane&scaron;ti, rasite čia: atmintinė.

Kada ir kur negalima triukšmauti?

Triuk&scaron;mo prevencijos vie&scaron;osiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punkte nustatyta, kad valyti, tvarkyti teritoriją (naudoti žoliapjoves, krūmapjoves ir pan.), i&scaron;vežti atliekas, pakrauti (i&scaron;krauti, perkrauti) prekes, medžiagas, produkciją ar kitus daiktus darbo dienomis nuo 22 iki 7 val. (savaitgaliais ir &scaron;venčių dienomis nuo 22 iki 9 val.) galima tik tokiais būdais, kurie nekelia triuk&scaron;mo, trikdančio asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Pagal Taisyklių 11.2 papunktį draudžiama gyvenamųjų pastatų teritorijose darbo dienomis nuo 22 iki 7 val. bei poilsio ir &scaron;venčių dienomis nuo 22 iki 9 val. vykdyti ūkinę, gamybinę ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę. Pažeidę Taisykles, asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 48 straipsnį ir jiems gali būti skirta bauda nuo 150 iki 1000 eurų. Pagal Kodekso 488 straipsnį vie&scaron;osiose vietose draudžiami &scaron;auksmai, &scaron;vilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triuk&scaron;mą keliantys veiksmai, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Tuo tarpu ramybę gyvenamosiose patalpose Kodeksas užtikrina ne visą parą, o tik nuo 19 val. vakaro iki 7 val. ryto. Triuk&scaron;mas turi trikdyti ne vieno asmens, o mažiausiai dviejų asmenų ramybę, poilsį ar darbą, kadangi Kodekso 488 straipsnyje įvardijama daugiskaitos forma &bdquo;asmenų“. Už &scaron;į nusižengimą asmenys gali būti nubausti bauda nuo 80 iki 300 eurų. Pareigūnai vertina asmenų skunduose nurodytą informaciją dėl skleidžiamo triuk&scaron;mo ir organizuoja patikrinimus parei&scaron;kėjų gyvenamojoje aplinkoje. Patikrinimo metu patalpų langai ir durys turi būti uždaryti. Tokiu būdu galima visapusi&scaron;kai, i&scaron;samiai ir objektyviai i&scaron;tirti ir įvertinti visas svarbias faktines aplinkybes bei nustatyti, ar padaryti su triuk&scaron;mo skleidimu susiję pažeidimai. Pažeidimų įvertinimui neprivaloma atlikti triuk&scaron;mo lygio matavimų. Svarbu žinoti, kad gyvenamosiose patalpose teisės aktai nenumato visi&scaron;kos tylos. Pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 &bdquo;Triuk&scaron;mo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ gyvenamosiose patalpose dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) leidžiamas maksimalus 55 decibelų garso lygis, vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) - maksimalus 50 decibelų garso lygis, o nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) - maksimalus 45 decibelų garso lygis. Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 &bdquo;Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir i&scaron;orinės įėjimo durys“ 5 punktas nustato, kad reglamentu siekiama, kad pastatuose naudojamos langų, vartų ir i&scaron;orinių durų atitvaros būtų suprojektuotos atsižvelgiant į vietovės klimato ir gyventojų komforto sąlygas, kad būtų užtikrinta &bdquo;apsauga nuo triuk&scaron;mo, energijos taupymas, &scaron;ilumos i&scaron;saugojimas ir pastatų energinio naudingumo reikalavimai“. Jei pats asmuo atsidaro langus, duris, kad tokiu būdu vėdintų patalpas, jose natūraliai labiau girdimas triuk&scaron;mas, todėl nelieka pagrindo konstatuoti vie&scaron;osios rimties trikdymo ar kitų su triuk&scaron;mu susijusių pažeidimų. Triuk&scaron;mo lygio matavimus yra įgaliotos atlikti tik akredituotos laboratorijos. Savivaldybės administracija matavimų neatlieka, nes Savivaldybės administracijos pareigūnai nėra įgalioti atlikti triuk&scaron;mo lygio matavimų, kurie galėtų turėti kokią nors teisinę reik&scaron;mę. Tam, kad būtų galima remtis atliktais triuk&scaron;mo lygio matavimais, juos atliekantys akredituotos laboratorijos specialistai, vadovaudamiesi Lietuvos standartu LST ISO 1996-1:2017 &bdquo;Akustika. Aplinkos triuk&scaron;mo apra&scaron;ymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir vertinimo procedūros“ ir Lietuvos standartu LST ISO 1996-2:2017 &bdquo;Akustika. Aplinkos triuk&scaron;mo apra&scaron;ymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis. Garso slėgio lygių nustatymas“, naudoja metrologinę patikrą turinčią įrangą. Matuojamas tik pastovus triuk&scaron;mas (pvz.: kondicionieriaus, ventiliacijos ūžimas, bet ne kamuolio mu&scaron;inėjimas į žemę, &scaron;uns lojimas, statybų triuk&scaron;mas ar pan.). Aktualią informaciją apie triuk&scaron;mo lygio matavimus gali suteikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai.