Kodėl savivaldybės įdirbis civilinės saugos srityje apima tik kelių metų laikotarpį?

Į karines grėsmes orientuota civilinės saugos infrastruktūra tris de&scaron;imtmečius Lietuvai atkūrus nepriklausomybę nebuvo plėtojama. Iki 2022 m. civilinės saugos infrastruktūra nebuvo prioritetas daugelyje Europos &scaron;alių. Geopolitinei situacijai pasikeitus, natūralu, &scaron;iai sričiai skiriamas daug didesnis dėmesys. Laikotarpiu iki 2022 m. civilinė sauga buvo suprantama veikiau kaip prie&scaron;gaisrinė sauga ar veikimas i&scaron;tikus pavojingiems gamtiniams rei&scaron;kiniams. Palyginimui, Suomija, laikytina civilinės saugos etalonu, kryptingai plėtoja gyventojams nuo karinės grėsmės apsaugoti skirtos infrastruktūros tinklą nuo 1939 m. iki dabar, t. y. daugiau nei 80 metų.

Kuo skiriasi priedanga ir kolektyvinės apsaugos statinys?

Priedangos – skirtos trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai slepiantis, kai yra pavojus gyventojų gyvybei ar sveikatai. Priedangai geriausia tinka pastatas, patalpa, inžinerinis statinys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą i&scaron;vengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio ap&scaron;audymo grėsmės karinės agresijos metu (nuo netiesioginių atakų i&scaron; orlaivių, raketų, artilerijos ugnies, nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų, atsitiktinių kulkų). Kolektyvinės apsaugos statiniai – skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui. &Scaron;ie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakra&scaron;tis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams. Svarbu suprasti, kad priedanga ir kolektyvinės apsaugos statinys atlieka skirtingas funkcijas – priedanga skirta trumpalaikei apsaugai nuo pavojingų veiksnių susijusių su oro pavojais, o kolektyvinės apsaugos statinys naudojamas ilgesniam gyventojų prieglobsčiui ir būtinųjų paslaugų teikimui ekstremalių įvykių, situacijų ar karo metu kuomet jis nėra tiesioginio pavojaus zonoje.

Kodėl savivaldybė pasirinko plėtoti priedangų tinklą?

Aktualiausia žiūrėti į Rusijos užpultos ir besiginančios Ukrainos pavyzdį. Jų praktika apibendrinama oficialiose institucinėse rekomendacijose (dovidka.info). Teigiama, kad kilus oro pavojui geriausia yra eiti į priedangą. Anot jų, paprasta priedanga yra rūsys, pusrūsis, požeminis parkingas, požeminė perėja, o nesant galimybės oro pavojaus metu vykti į priedangą, geriausias variantas yra naudotis &bdquo;dviejų sienų“ principu – kai nuo lauko jus skiria bent dvi sienos ir jums kyla mažesnis pavojus dėl &scaron;ukių ar nuolaužų. Priedangos gelbsti gyvybes, apsaugo sveikatą. Dar 2023 m. publikuotas tyrimas (Van Dijcke, Wright, Polyak) parodė, kad būtent tada, kai Ukrainoje sumažėjo į oro pavojaus prane&scaron;imus reaguojančių ir į priedangas einančių žmonių skaičius, padidėjo civilių, nukentėjusiųjų oro pavojaus metu, skaičius. Suomijos atveju didžioji dalis (apie 85 proc.) infrastruktūros remiasi į privačius, individualius pastatus (pvz., daugiabučius). Vilniaus miesto savivaldybei ėmus nagrinėti, kaip įmanoma per trumpiausią įmanomą laiką užtikrinti didžiausią įmanomą laikiną apsaugą kuo didesniam gyventojų skaičiui, konsultuojantis su nacionalinėmis institucijomis, ekspertais ir Ukrainos bei Suomijos pareigūnais, apsispręsta, kad būtent priedangų tinklo inventorizavimas ir plėtra ir esamos infrastruktūros gerinimas yra tinkamiausias kelias.

Kodėl savivaldybė žymi požemines patalpas priedangos ženklu? Ar tai viskas, ką priedangų klausimu daro savivaldybė?

Pasirinkta veikti principu &bdquo;i&scaron;naudok seną, o ne kurk naują“. Taigi pirmiausia savivaldybės atstovai perėjo daugelį potencialių požeminių patalpų Vilniuje ir įvertino pagal kriterijų sąra&scaron;ą siekiant nustatyti ar vieta atitinka bent minimalius reikalavimus priedangai. Jeigu atsirado priedangos ženklas, rei&scaron;kia, kad kriterijai atitiko. Vieta buvo nufotografuota ir įvesta į duomenų bazę. Oficialus priedangos statusas ir turimi duomenys apie jos trūkumus leis ateityje &scaron;ią vietą teikti kaip projektą priedangų modernizavimo programai. Klausimai, į kuriuos atsakoma patikrinant priedangą, yra, pavyzdžiui, tokie: ar vieta yra visa ar beveik visa po žeme, ar vieta turi ventiliaciją, ar vieta turi daugiau nei vieną i&scaron;ėjimą, ar vietos konstrukcija atitinka minimalius reikalavimus (klausimyną sudaro daugiau nei 50 kriterijų). Tokiu būdu inventorizuota vir&scaron; 2000 priedangų Vilniaus mieste. Didžioji jų dalis, vir&scaron; 70 proc., privačiuose, gyvenamosios (daugiabučių) paskirties pastatuose. Savivaldybė yra atsakinga už priedangų parinkimą ir jų poreikio nustatymą, už kasmetinį visų priedangų patalpų vertinimą ir informacijos atnaujinimą atsakingas priedangos valdytojas.

Kaip yra gerinamas pažymėtų priedangų tinklas?

&Scaron;iuo metu jau vykdoma bevek &scaron;imto – 92 priedangų – modernizavimo projektų, &scaron;ias patalpas darant saugesnėmis (užtikrinamas antras i&scaron;ėjimas, gerinama ventiliacija, atliepiami kiti baziniai reikalavimai). I&scaron; viso &scaron;ie projektai savivaldybei kainuos 4,78 mln. Eur. Atlikus vien dabar suplanuotus priedangų gerinimo darbus bus įvykdyti patobulinimai 56 066 m2 patalpų, kurios galės talpinti 37 375 žmonių. Keliamas tikslas ilgainiui užtikrinti bazinius poreikius visose oficialiai pažymėtose priedangose. Bus inicijuojami nauji priedangų gerinimo projektai. Esamo požeminių patalpų tinklo inventorizavimas ir jo gerinimas leidžia ribotus finansinius resursus i&scaron;naudoti sukuriant kaip įmanoma daugiau saugaus, nors ir trumpalaikės apsaugos, ploto gyventojams.

Ką daryti, jeigu mano aplinkoje nėra pažymėtų priedangų?

Tokioje situacijoje reikėtų įsivertinti du dalykus. Pirmiausia, galbūt aplinkoje yra patalpų, kurios yra po žeme, nors ir nėra pažymėtos priedangų ženklu. Net ir nepažymėtas rūsys ar kita požeminė patalpa yra geresnė alternatyva oro pavojaus metu nei buvimas atviroje erdvėje. Antra, jeigu požeminių patalpų jūsų aplinkoje nėra, reikalinga įvertinti aplinką &bdquo;dviejų sienų principu“. Patalpa be langų ir be tiesioginių sienų su pastato i&scaron;ore taip yra saugiausia alternatyva situacijoje, kai oro pavojaus metu nėra nei pažymėtų priedangų, nei nepažymėtų požeminių patalpų. Kalbant konkrečiai apie individualių namų situacijas, kai neturima požeminės patalpos, savivaldybė bendradarbiaudama su Lietuvos architektų rūmais, yra parengusi rekomendacijas dėl saugių patalpų pasirinkimo: https://vilnius.lt/rest/assets/384a3b75-a353-4444-9681-c0f49dec5ee0

Kaip savivaldybė vertina kai kur Vilniuje esančias patalpas, kurios sovietinės okupacijos periodu buvo vadinamos „slėptuvėmis nuo bombų“? Kodėl jų neįtraukus į priedangų tinklą?

Deja, per ilgą laiką dalis &scaron;ių patalpų sunyko, dalis buvo privatizuota. Tiesioginiame savivaldybės pavaldume i&scaron;liko vos keletas patalpų, kurių registro dokumentuose formaliai vartojama sąvoka &bdquo;slėptuvė“, tačiau visų jų būklė &scaron;iandien neatitinka slėptuvėms pagal teisės aktus keliamų reikalavimų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į skirtingą slėptuvių ir priedangų paskirtį numatytą teisės aktuose. &Scaron;iuo metu tokios patalpos sudaro viso labo 1685 m2, o beveik pusė &scaron;io skaičiaus (691 m2) yra po Vilniaus miesto klinikine ligonine Antakalnyje ir naudojama įstaigos reikmėms. Likę 994 m2, skaičiuojant standartinį 1,5 m2 poreikį vienam žmogui, sudarytų saugaus ploto maždaug 662 žmonėms. Svarstytinas &scaron;ių patalpų sutvarkymas ir įtraukimas į priedangų tinklą, tačiau net įgyvendinus &scaron;iuos projektus tai esmingai nekeistų miesto civilinės saugos infrastruktūros. Dalis objektų per daugelį metų buvo privatizuoti ir &scaron;iandien neturima susistemintų duomenų apie privačioje nuosavybėje esančių tokių patalpų būklę (ir ar apskritai jos nebuvo sunaikintos). Neabejotina, kad tokių patalpų sutvarkymui ir savivaldybės naudojimui būtų reikalingas i&scaron;pirkimas i&scaron; privačių savininkų (deja, tenka pripažinti, kad dėl institucinio neįžvalgumo, praėjusiais de&scaron;imtmečiais dalis tokių patalpų buvo leista privatizuoti). Tai reik&scaron;tų, kad tokie projektai atsieitų daug brangiau (skaičiuojant per kvadratinį metrą) nei dabar vykdoma priedangų tinklo plėtra, nes pagal dabartinį modelį patalpų i&scaron;pirkimas nėra būtinas. Be to, slėptuvei teisės aktuose keliami techniniai reikalavimai yra daug auk&scaron;tesni nei keliami priedangai, kas taip pat rei&scaron;kia daug brangesnius projektus ir mažiau sukuriamo laikinos apsaugos ploto. Atsižvelgiant į visas &scaron;ias aplinkybes ir dėl anksčiau i&scaron;dėstytų priežasčių civilinės saugos infrastruktūrą vystyti priedangų tinklo pagrindu, žmogi&scaron;kieji, laiko ir finansiniai resursai &scaron;iuo metu yra telkiami būtent &scaron;iai krypčiai įgyvendinti.

Kaip savivaldybė žiūri į priedangų atrakinimo klausimą?

Galvojant apie &scaron;io problemos sprendimą pirmiausiai reikia pažymėti, kad daugiau nei 70 proc. oficialių priedangų &scaron;iuo metu yra daugiabučio tipo (gyvenamosios paskirties) statiniuose, dažniausiai privačiuose. Vie&scaron;ųjų priedangų dalis bendrame tinkle sudaro apie 15 proc. (&scaron;vietimo, administracinės, sveikatos priežiūros, socialinės priežiūros sritys). Vie&scaron;osios nuosavybės atveju efektyvaus patekimo į vidų klausimas yra i&scaron;sprendžiamas paprasčiau. &Scaron;iuo atveju bus arba sutariama dėl atsakomybės atrakinti budintiems asmenims (tose įstaigose, kur budėjimas vyksta visą parą), arba bus diegiamos elektroninės sistemos nuotoliniam atrakinimui. Visgi pagrindine problema gali i&scaron;likti patekimas į privačioje nuosavybėje esančias priedangas. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą be privataus turto savininkų sutikimo negalima centralizuotai diegti nuotolinio atrakinimo sistemų, kurias valdytų savivaldybė. Tiesa, jau atsiranda atvejų, kai daugiabučių namų gyventojai susitaria dėl atsakingų asmenų už priedangos atidarymą, tačiau tai veikiau individualūs atvejai nei tendencija. Todėl manome, kad atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę realybę, Lietuvos Respublikos Seimas turėtų keisti teisės aktus ir įtvirtinti privačios nuosavybės savininkų, kurių patalpose yra priedangos, atsakomybę susitarti, kaip priedanga atveriama oro pavojaus metu. Ar tai būtų konkretūs žmonės, ar nuotoliu būsto administratoriaus valdomas užraktas, ar kiti sprendimai - galėtų būtų nustatoma turto savininkų sprendimu.

Kaip savivaldybė planuoja gerinti oro erdvės stebėseną suprantant didelę riziką vėl turėti su dronais susijusių incidentų?

Oro erdvės stebėjimą pirmiausiai atlieka nacionalinės institucijos: Oro navigacija ir Karinės oro pajėgos. Nacionalinės stebėsenos pagrindu suteikiama informacija sprendimų priėmėjams dėl galimo ar realaus oro pavojaus. Savivaldybė neturėtų bandyti dubliuoti &scaron;ių funkcijų. Visgi, galimos papildomos ta&scaron;kinės priemonės savivaldybės lygiu didinant dronų stebėsenos pajėgumus. Tai gali būti daroma savivaldybei bendradarbiaujant su Vie&scaron;ojo saugumo tarnyba. Jeigu &scaron;i institucija rekomenduotų, būtų galima svarstyti tokius sprendimus savivaldybės kritinių infrastruktūros objektų apsaugai stiprinti (&scaron;ilumos, vandens, atliekų ir kt. infrastruktūra).

Kaip savivaldybė planuoja stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą?

Savivaldybė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su Vie&scaron;ojo saugumo tarnyba, kuriose sutarta didinti Vilniaus kritinės infrastruktūros apsaugą keletu aspektų. Pirmiausiai, vystomas pilotinis projektas kuriant mobilią apsaugos grupę. Susitarimo esmė: savivaldybė padeda įsigyjant reikiamą įrangą (transportas, daiktai), o VST suformuoja komandą, kuri naudodamasi įranga galėtų reaguoti į grėsmes savivaldybės kritinei infrastruktūrai (įskaitant ir bepiločius orlaivius). Tam &scaron;i mobili komanda Vilniaus mieste, pagal kompetenciją, galėtų naudoti tiek radioelektronines, tiek kinetines priemonės. Antra, VST padeda savivaldybei nustatyti saugumo standartą kritinės infrastruktūros apsaugai. Savivaldybė atsižvelgdama į VST rekomendacijas, sustiprins savo kritinės infrastruktūros objektų apsaugą. Trečia, vykdomi tarpinstituciniai mokymai, pratybos gerinti tarpusavio veikimą, institucijų pareigūnų kompetencijas.

Kaip savivaldybė planuoja gerinti komunikaciją su gyventojais apie civilinę saugą?

2026 m. gegužės 20 d. paskelbus oro pavojų Vilniaus mieste pasimatė savivaldybės inicijuotos ir sukurtos mobilios programėlės &bdquo;Kovas“ nauda. Programėlė veikė sklandžiai ir leido efektyviai transliuoti svarbiausias žinias. Programėlės pasisekimą rodo ir staigus jos parsisiuntimų i&scaron;augimas – vartotojų skaičius i&scaron;augo beveik tris kartus nuo 35 iki 85 tūkst. Tolimesnis prioritetas – didinti programėlės vartotojų skaičių, kad kritiniais atvejais svarbi informacija pasiektų kuo daugiau gyventojų. Savivaldybė aktyviai komunikuoja gyventojams apie programėlės svarbą ir skatina ją atsisiųsti visus to dar nepadariusius. Taip pat, paskutiniais metais reik&scaron;mingai i&scaron;augo Vilniaus mieste esančių sirenų tinklas. Esame i&scaron;rei&scaron;kę poreikį Prie&scaron;gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui dėl papildomų sirenų sumontavimo miesto teritorijoje, siekiant padengti visą faktinę gyvenamą teritoriją.

Kaip savivaldybė planuoja gerinti gyventojų pasirengimą civilinės saugos klausimais?

Per pastaruosius metus savivaldybė įgyvendino daug įvairių projektų skirtų gyventojų &scaron;vietimui civilinės saugos tema. Yra sukurta pakankamai daug medžiagos įvairiomis turinio formomis: Pa&scaron;tu ir per seniūnijas i&scaron;platintas žinynas “Jei krizė arba karas: kaip elgtis?”; Sukurtos laidos civilinės saugos tema (bendradarbiaujant su LRT ir Laisvės TV); Sukurta mobili programėlė &bdquo;Kovas“, kurioje galima mokytis apie civilinę saugą žaidimo principu; Parengtas ir visuomenei prieinamas skaitmeninis savivaldybės evakuacijos planas; Pasidalinta rekomendacijomis kaip rasti saugią vietą neturint požeminių patalpų (aktualiausia individualių namų gyventojams). Gyventojai, kuriems norisi apie civilinę saugą sužinoti daugiau, gali tai padaryti jiems priimtiniausiu formatu. Medžiaga prieinama įvairiomis kalbomis.

Koks seniūnijų vaidmuo civilinės saugos struktūroje?

Seniūnijos Vilniaus mieste yra labai svarbi savivaldos sistemos dalis, leidžianti geriau tiesiogiai veikti konkrečiose miesto vietose. Visgi, pažymėtina, kad seniūnijų komandos yra labai nedidelės žmogi&scaron;kųjų i&scaron;teklių prasme, paprastai susidedančios i&scaron; kelių žmonių. Seniūnai ir jų komandos civilinės saugos kontekste, paskelbus ekstremalią padėtį, matomi kaip koordinuojantys ir padedantys įgyvendinti savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimus konkrečioje miesto teritorijoje.

Kokie teisės aktai galėtų būti pakeisti tam, kad civilinė sauga Vilniuje būtų geriau užtikrinama?

&Scaron;iuo metu aktualiausi teisės aktų pakeitimai turėtų atliepti problemą i&scaron;ry&scaron;kėjusią 2026 m. gegužės 20 d. oro pavojaus metu. Gyvenant tokiomis geopolitinėmis aplinkybėmis nebeturime prabangos laikytis 12 valandų priedangos parengimo procedūros. Akivaizdu, kad priedangos atidarymas tapo poreikiu atlieptinu nebe per valandas, o per minutes. Vilniaus miesto situacija rodo, kad savivaldybės administracija, jos sistemos įstaigos ar kitos valstybinės įstaigos gali pasirūpinti greitu priedangų atidarymu, įtraukiant &scaron;ią užduotį į budinčių darbuotojų atsakomybių sritį arba įrengiant nuotoliu atrakinamą įėjimo sistemą. Visgi, savivaldybės ir valstybės valdomos priedangos sudaro tik apie 15 proc. Vilniaus mieste esančių priedangų. Apie 70 proc. Vilniaus mieste pažymėtų priedangų priklauso privatiems daugiabučiams namams. Taip pat, dar nedidelė dalis priklauso kitos paskirties privatiems pastatams (pvz., biurams). Savivaldybė negali prie&scaron; privačių savininkų valią įrengti nuotolinio atrakinimo sistemų privačioje nuosavybėje ir kilus oro pavojui tapti atsakinga už privataus turto atrakinimą visiems aplinkiniams. Atsižvelgiant į &scaron;ią teisinę problemą ir kai kurių kitų &scaron;alių patirtį, siūlytina keisti teisinį reguliavimą numatant privataus turto savininkų atsakomybę susitarti dėl oficialiai priedanga pažymėtų patalpų atverimo per atitinkamą laiko tarpą, taip sudarant galimybes aplinkiniams gyventojams efektyviai pasislėpti oro pavojaus metu.

Kaip Vilnius efektyviai vykdytų miesto evakuaciją, jei tokios prireiktų?

Turime žiūrėti į realisti&scaron;kas prielaidas. Didelio masto karines grėsmes paprastai lydi įvairūs i&scaron;ankstiniai požymiai, kuriuos vertina nacionalinės ir tarptautinės institucijos. Jeigu kiltų grėsmė dėl didelio masto invazijos į Lietuvą – ką rodo ir Ukrainos pavyzdys – žvalgyba prane&scaron;tų apie i&scaron;augusi pavojaus lygį. Ukrainos atveju tai buvo įvertinta keli mėnesiai iki invazijos. Taigi, i&scaron;augus karinės grėsmės lygiui būtų galima priimti sprendimus dėl evakuacijos ne paskutinę valandą, tačiau turėti planuotą procesą, kuris truktų ne valandas, bet dienas ar savaites. Vilniaus evakuacija yra nesulyginamas veiksmas su kitomis kasdienybėje vykstančiomis &scaron;ventėmis ar renginiais. I&scaron;kilus poreikiui evakuoti miestą, eismas būtų organizuojamas visi&scaron;kai kitaip, negu įprastai. Per &scaron;ventes ar vasaros savaitgaliais dažniausiai būna keleto valandų tarpas, per kurį didelis srautas žmonių bando palikti miestą. Evakuacijos atveju tai būtų ilgiau besitęsiantis procesas. Pirmiausia, miestas būtų evakuojamas dalimis, taip siekiant suvaldyti srautus ir kiek įmanoma i&scaron;vengti spūsčių. Taip pat, nustačius evakuacijos kryptį, judėjimas tuo mar&scaron;rutu vyktų tik kryptimi i&scaron; miesto, todėl keliu galėtų judėti didesnis automobilių srautas. Tam, kad evakuacija būtų sklandesnė, mieste reikia įgyvendinti kai kuriuos didesnius infrastruktūros projektus: Valakampių tilto kapitalinį remontą (jau įgyvendinta), Nemenčinės plento i&scaron;platinimas (jau įgyvendinta) A1 i&scaron;važiavimo ties Gariūnais platinimą, Mykolo Lietuvio gatvės statybą bei Geležinio vilko ir Molėtų plento sankryžos rekonstravimą į dviejų lygių sankryžą, &Scaron;iaurinės gatvės statybą nuo Vilniaus vakarinio aplinkkelio iki Fabijoni&scaron;kių g., Ei&scaron;i&scaron;kių plento rekonstravimą jį platinant. Infrastruktūros pagerinimas padėtų sumažinti spūstis, tačiau net ir neįgyvendinus &scaron;ių projektų miestas galės evakuotis, tik tai padaryti bus sunkiau, tai užims daugiau laiko. Deja, negalime sukontroliuoti įvairių eismo įvykių, dėl kurių galėtų susidaryti spūstys ir kilti papildomų problemų.

Kiek laiko truks evakuacija? Per kiek laiko galėtume evakuoti miestą?

Evakuacijos tikslas yra apsaugoti žmones nuo pavojaus, taigi ji truktų tiek, kiek reikėtų, kol būtų suteikta pagalba visiems, kam jos reikia. Tikslus laikas priklausytų nuo grėsmės pobūdžio, teritorijos dydžio, gyventojų skaičiaus ir kitų aplinkybių. Kad evakuacija būtų kuo sklandesnė ir užtruktų kuo trumpiau, gyventojai būtų evakuojami etapais. Pirmiausia būtų evakuojami tie gyventojai arba teritorijos, kuriems grėsmė yra didžiausia. Taip pat svarbu suprasti, kad visi žmonės miesto nepaliks – teikiantys gyvybi&scaron;kai svarbias paslaugas ir toliau jas teiks.

Kaip žmonės žinos, kad atėjo jų eilė evakuotis, jei evakuacija vyks etapais?

Paskelbus apie būtinybę evakuotis, kartu bus pateikiama informacija ir apie evakavimo etapi&scaron;kumą – nuo kurių seniūnijų pradedama evakuacija, kur įveiklinami evakavimo punktai. Priklausomai nuo vietos, i&scaron; kurios kyla pavojus, pirmiausiai bus evakuojamos arčiausiai esančios seniūnijos. Gyventojai turėtų stebėti nuolat atnaujinamą informaciją oficialiuose kanaluose: Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje vilnius.lt, programėlėje &bdquo;Kovas“, savivaldybės socialiniuose tinkluose. Gyventojų informavimui taip pat bus pasitelkiamos radijo stotys (M-1, Radiocentras, LRT) bei kiti LRT kanalai.

Ar visi miesto gyventojai gali ir turi evakuotis?

Evakuacija inicijuojama tam, kad gyventojai būtų saugūs ir galėtų i&scaron;vengti sveikatai ar net gyvybei kylančių grėsmių. Vis dėlto, pasirinkimas i&scaron;vykti arba likti yra asmeninė žmogaus atsakomybė – priverstinai žmonės nebus evakuojami. Faktas apie atsisakymą turi būti pažymėtas – gyventojas, nesutinkantis evakuotis turi pasira&scaron;yti laisvos formos sutikimą likti. Visi turime skirtingų poreikių, galimybių ir įsipareigojimų, todėl nėra paprasta apibrėžti, kas evakuojasi ir kas ne. Karinės grėsmės atveju, pagrindinis klausimas – kas gins miestą, o kas prie to niekaip neprisidės. Miesto gynybai nemažai mūsų turi įsipareigojimų – valstybės tarnautojai, visi kas priklauso sukarintoms struktūroms, yra įtraukti į civilinį rezervą, galiausiai apskritai nemaža dalis gyventojų gali būti įtraukti į mobilizacijos ar kitų valstybės gynybos užduočių vykdymą pagal galiojančius teisės aktus. Humanitarinių organizacijų darbuotojai, savanoriai, kurie teiktų pagalbą taip pat turėtų likti. Taigi, nemažai mūsų pirmiausiai turėtų atsakomybes čia, užtikrinant Lietuvos valstybingumą. Norintys prisidėti prie miesto gynybos gali i&scaron; anksto prisijungti prie įvairių savanori&scaron;kų organizacijų, kurios atlieka skirtingas funkcijas evakavimo procese, pvz. Lietuvos Raudonasis Kryžius, &Scaron;aulių sąjunga, Maltos ordinas, Maisto bankas ir kt.

Kaip vyks grįžimas į miestą pavojui praėjus? Kas tuo rūpinsis?

Grįžimas į miestą vyksta i&scaron;nykus pavojui dėl kurio buvo atliekamas dalinis arba pilnas gyventojų evakavimas. Gįžimas vykdomas taikant atvirk&scaron;tinį principą atsižvelgiant į prie&scaron; tai buvusią situaciją. Grįžimas į savivaldybę organizuojamas grįžtančiosios savivaldybės pagalba, informavimu apie saugų grįžimą bei galimus grįžimo būdus atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą, bei turimus pajėgumus. Gyventojai kurie buvo evakuojami savivaldybės pagalba atgal grįžta taip pat savivaldybės pagalba. &Scaron;is procesas gali būti atliekamas ir palaipsniui, valdant turimus i&scaron;teklius bei kitus resursus. Apie &scaron;iuos sprendimus skelbia Savivaldybės į kurią grįžta gyventojai Meras, naudodamasis Savivaldybės komunikaciniais kanalais bei priemonėmis.

Kaip pasirūpinti šeimos nariais paskelbus evakuaciją?

Sprendimas evakuotis įprastai nėra priimamas &bdquo;čia ir dabar“, todėl apie tokią reikiamybę galimai žinotumėte i&scaron; anksto ir turėtumėte laiko priimti reikiamus sprendimus. Nuspręsti, kaip elgtis kilus įvairioms situacijoms mieste esant pavojui, gali padėti i&scaron; anksto sudarytas &scaron;eimos planas. Patariama i&scaron; anksto apgalvoti susitikimo vietą, svarbiausius kontaktus, konkrečius veiksmus skirtingose situacijose – kuo daugiau klausimų apgalvosite, tuo ramiau galėsite reaguoti į i&scaron;kilusias grėsmes. Taip pat vertėtų turėti i&scaron; anksto sukrautą i&scaron;vykimo krep&scaron;į. Jeigu turite augintinį, nepamir&scaron;kite apgalvoti jo poreikių: turėkite jų sauso maisto atsargų, kraiko, transportavimo dėžę. Ant kaklo užkabinkite ženklą su augintinio vardu ir dviejų žmonių kontaktais. Taip pat labai svarbūs yra bendruomeni&scaron;kumo principai. Turėkite susitarimus su kaimynais, kolegomis, giminaičiais. Ekstremalios situacijos metu dalinkitės informacija ir padėkite vieni kitiems. Miestui evakuojantis judėjimas gali būti sudėtingesnis, tačiau eismas ir toliau būtų reguliuojamas, todėl net jei būsite atsiskyrę nuo savo &scaron;eimos, galėsite surasti vieni kitus.

Ar evakuojantis saugu palikti namus? Ar mano turtas bus saugomas?

Evakuacijos tikslas yra pasirūpinti gyventojų saugumu kilus įvairioms grėsmėms. Palikti namus yra būtina tam, kad i&scaron;vengtumėte pavojaus sveikatai ar gyvybei. Prie&scaron; i&scaron;vykdami kiek įmanoma pasirūpinkite savo namų saugumu: i&scaron;junkite elektrą, vandenį, dujas, užrakinkite duris. Ekstremaliosios situacijos metu gali nutikti įvairių situacijų, kurių metu gali būti apgadintas turtas, tačiau miestas dėl to atsakomybės prisiimti negali.

Kaip bus evakuojami žmonės iš ligoninių ir pan. įstaigų?

Įvairiose įstaigose esantys asmenys evakuojami pagal tos įstaigos ekstremalių situacijų valdymo planą. Savivaldybė, kaip remiančioji institucija, organizuoja transporto pagalbą bei telkia žmogi&scaron;kuosius resursus bei Nevyriausybines organizacijas evakavimui organizuoti.

Civilinė sauga

19101 – civilinės saugos klausimų linija

Pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 7.30 iki 16.30 val. Penktadieniais nuo 7.30 iki 15.15 val.

Civilinė sauga

19101 – civilinės saugos klausimų linija

Civilinės saugos žemėlapiai

Planas dienai X

Gyventojų evakavimo planas

Informacinis leidinys „Jei krizė arba karas: kaip elgtis?“

Rekomendacijos gyventojams

Priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai

Video pamokos

Mobilizacija ir pilietinis pasipriešinimas

Naujienos

Naudingos nuorodos

Adresas

Informacija

Civilinė sauga

19101 – civilinės saugos klausimų linija

Civilinės saugos žemėlapiai

Planas dienai X

Gyventojų evakavimo planas

Informacinis leidinys „Jei krizė arba karas: kaip elgtis?“

Rekomendacijos gyventojams

Priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai

Video pamokos

Mobilizacija ir pilietinis pasipriešinimas

Naujienos

Naudingos nuorodos

Kontaktai

Adresas

Informacija

Dažniausiai užduodami klausimai

Civilinė sauga