Hamerocallis, Salvia officinalis, Geranium macrorrhizum, Peonia festuca maxima, aster divaricatus… Tai ne burtažodžiai iš fantastinio filmo, o sostinės gėlynų herojų lotyniški pavadinimai. Pasirodo, būtent rožės, bijūnai, viendienės, astrai, snapučiai ir šalavijai dažniausiai veši apželdintose Vilniaus erdvėse.
Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį, kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries, kur keroja rašytojui Roaldui Dahlui, „Čarlio ir šokolado fabriko“ autoriui, dedikuota vardinė rožė ir kitos įdomybės apie akimirką sustabdančią žiedų terapiją – naujajame „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrute „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“.
„Stebėdami, kaip aktyviai vilniečiai ir miesto svečiai švenčia sakurų, alyvų žydėjimą, kaip džiaugiasi ramunėmis Neries pakrantėse ar flioksais Japoniškame sode, galiausiai kaip nuostabiai kasmet pasidabina Vilniaus gėlynai, negalėjome nepakviesti pasivaikščioti po žydintį miestą su specialiu teminiu maršrutu. Šį maršrutą sukūrėme bendradarbiaudami su VšĮ „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architekte-ekologe Vaiva Maroziene, tad jis patiks ir neskiriantiems augalų, ir besidomintiems želdynais“, – kvapniausią bei spalvingiausią iki šiol sukurtą „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutą pristato Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Mackevičienė.
20 žydinčių maršruto stotelių (Kristalo žolyną, Rapolo pasažą, Operos ir baleto teatro rožyną, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės skvero gėlyną ir kt.) galima apeiti per 4 valandas – atstumas siekia apie 14 km.
Pasak V. Marozienės, šiuo metu gėlynai Vilniuje sudaro apie 3 ha – maždaug keturių futbolo aikščių dydžio plotą. Puošniausias, žinoma, Senamiestis, tačiau vis daugiau žydinčių oazių atsiranda ir kituose miesto rajonuose pertvarkant bei atnaujinant viešąsias erdves.
„Modernūs, šiuolaikiški ir gausūs žydėjimo – tokie yra ypatingiausi Vilniaus gėlynai. Norint jais pasigrožėti svarbu gaudyti akimirką, juk kiekvienu metų laiku gamtos paveikslai gėlynuose keičiasi. Šis maršrutas skirtas ne tik grožėtis, bet ir sustoti, pailsėti, įkvėpti, pabūti su savimi ar artimaisiais, pažinti Vilnių kitaip. Kiekvieną kartą gėlynuose galima atrasti ką nors naujo“, – panirti į žiedų terapiją mieste kviečia maršruto sudarytoja V. Marozienė.
Ji atskleidžia, kad gėlynai nėra kiekvienais metais kuriami iš naujo, tik profesionaliai prižiūrimi, kad kryptingai gausėtų. Tačiau Vilniuje yra vietų, kur vis nauji gėlynai kuriami kasmet.
Maršrutą „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“ galima rasti čia.