Vilniuje vykusi tarptautinė konferencija „Green Dialogues: Urban Green Management & Practice“ subūrė žaliųjų erdvių profesionalus, miestų planuotojus, kraštovaizdžio architektus ir aplinkosaugos ekspertus iš visos Europos. Dvi dienas trukusio renginio metu diskutuota apie naujausias želdynų priežiūros technologijas, biologinės įvairovės stiprinimą, vietinių medelynų svarbą bei žaliosios infrastruktūros reikšmę keičiantis klimatui.
Vilniuje daugiau nei 60 procentų teritorijos dengia želdynai, todėl jų apsauga ir tinkama priežiūra tampa strateginiu klausimu. Pasak Vilniaus vicemero Andriaus Grigonio, žaliosios erdvės nėra prabanga – tai būtina miestų gyvybingumo sąlyga.
„Mieste kiekvienas medis ir krūmas yra svarbus, jie turi būti saugomi ir prižiūrimi. Nors miestai nėra pati tinkamiausia vieta augalams, bet be jų miestai nėra tinkama vieta ir žmonėms – jie tampa nykūs ir nesvetingi“, – kalbėjo A. Grigonis.
„ID Vilnius“ GIS analitikas Dominykas Petronis pristatė skaitmeninius sprendimus, leidžiančius stebėti miesto medžių būklę, planuoti jų priežiūrą ir užtikrinti, kad Vilnius išliktų gyvas bei žaliuojantis. Vilniaus kuriama medžių informacinė sistema – savotiška „medžių pasų“ duomenų bazė. Dronais surinkti duomenys apjungiami su įprastinės inventorizacijos būdu surinktais duomenimi. Taip jau suinventorizuota daugiau nei 600 tūkst. medžių.
Milijonas medžių Varšuvoje ir nulis tulpių Amsterdame
Amsterdamo savivaldybės kraštovaizdžio dizaino vadovas Ton Muller pasakojo, kad jų mieste sodinami daugiamečiai augalai, pomedžiai apželdinami tankiais krūmais, galima išvysti ir natūralių pievų, kurios derinamos su daugiamečiais augalais bei krūmais. Beje, tulpių Amsterdamas nebesodina. „Labai sunku auginti tulpes be pesticidų. O mes turime tikslą – iki 2027 m. sodinti tik tuos augalus, kurie užauginti be pesticidų ir sintetinių trąšų“, – sakė T. Muller.
Miroslaw Gajdak iš Varšuvos želdynų tarnybos pristatė savo miesto želdinimo strategiją ir iniciatyvą pasodinti milijoną medžių. Čia didžiausiu iššūkiu tapo vietos stoka – todėl mieste nuimamas kietos dangos sluoksnis ir sodinami vietiniai žoliniai augalai. Tokie pokyčiai vykdomi palaipsniui, pirmiausia atnaujinant kiemus ir mažesnes erdves.
Suomijos biologė ir kraštovaizdžio dizainerė Taina Suonio dalijosi patirtimi, kaip Helsinkyje ir Vantoje vystomi žaliųjų stogų ir pastatų projektai. Juos įgyvendinant perkelta daugiau nei 500 medžių ir 700 augalų, pirmą kartą atlikti ilgalaikiai biologinės įvairovės tyrimai.
Diskusijų metu Helsinkio, Amsterdamo ir Vilniaus atstovai aptarė dar vieną bendrą iššūkį – vietinių sodinukų trūkumą. Dauguma Europos miestų želdinius vis dar importuoja, o vietiniai ūkiai nepajėgia užauginti pakankamo kiekio augalų. Helsinkis šią problemą sprendžia sudarydamas ilgalaikes, dešimties metų sutartis su medelynais, kad šie galėtų suplanuoti ir išauginti reikiamus kiekius.
Druskoms atsparus miestas ar bedruskis miestas?
Daug dėmesio sulaukė ir miesto želdintojų galvos skausmu tapęs žiemos periodas ir jo metu naudojamos druskos. Nyderlandų ekspertas Werner Hendriks pristatė metodus, kaip apsaugoti miesto augalus nuo gatvių priežiūroje naudojamų druskų.
Pasak jo, miestų želdinimui reikėtų rinktis rūšis, bent iš dalies atsparesnes druskoms, tačiau, viso miesto apsodinti tik keliomis rūšimis negalima – šį principą verta taikyti tik pačiose problemiškiausiose vietose. Svarbus veiksnys yra ir dirvožemio būklė: dažnai miesto teritorijose jis būna suspaustas, druskos šį suspaudimą tik padidina, todėl šaknims trūksta oro ir vandens. Tokiais atvejais tinka naudoti konstrukcinį (struktūrinį) dirvožemį, kuris leidžia išlaikyti tvirtą pagrindą takams, gatvėms, bet kartu užtikrina pakankamą laidumą vandeniui ir orui. Į tokį dirvožemį galima maišyti bioanglies priemaišų, kurios padeda sugerti druskas – nors tai ir brangesnis sprendimas, ilgainiui jis atsiperka, nes sumažina potvynių ir želdynų priežiūros kaštus.
Suomijos specialistė Tuija Hakkarainen pasidalijo Helsinkio patirtimi taikant ekologiškus ledo tirpiklius. Šiemet mieste išbandomas produktas „Eco-Melter“, visiškai be chloridų ir biologiškai suyrantis dirvožemyje, tačiau brangus. Mieste taip pat naudojamos sniego užtvaros, specialūs dirvožemio mišiniai su biotitu ir bioanglimi bei drenažo sprendimai, kurie nukreipia tirpsmo vandenį toliau nuo medžių šaknų.
Antroji konferencijos diena buvo skirta praktiniams pavyzdžiams – dalyviai lankėsi Japoniškame sode, Liuteronų sode ir ant Lazdynų baseino stogo, kur įgyvendinti tvarūs želdinimo sprendimai.
Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025 – buvo pristatytas kaip miestas, aktyviai diegiantis pažangias žaliąsias praktikas ir atvirai besidalijantis patirtimi su Europos partneriais. Diskusijos parodė, kad miestų želdynų valdymas – tai ne tik ekologijos klausimas, bet ir strateginė miesto sveikatos, gyvenimo kokybės bei atsparumo klimato iššūkiams dalis.