Kaip elgtis esant padidintam oro užterštumui mieste?

Padidintą aplinkos oro užterštumą miestuose, ypač didmiesčiuose, sąlygoja:

• meteorologinės sąlygos (ypatingai kai nusistovi ramūs ir be vėjo orai).

Padidintas oro užterštumas didmiesčiuose gali susidaryti, kai kelias dienas iš eilės nėra vėjo, oras nelietingas ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų susikaupusius ar besikaupiančius oro teršalus. Padidėjus į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekiui bei esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, didmiesčiuose susiformuoja taip vadinamieji dūminiai miesto rūkai (smogas).

• intensyvūs transporto srautai (ypatingai rytinio ir vakarinio pikų metu).

Mieste transporto srautai suintensyvėja prieš darbo dienos pradžią ir pasibaigus darbo dienai (piko valandomis), tada atmosferos oras yra labiau teršiamas autotransportui būdingais išmetamais teršalais: kietosiomis dalelėmis (tame tarpe ir nuo ratų pakelta „pakeltąją tarša“ bei įvairiais padangų bei stabdžių dilimo produktais), anglies monoksidu, azoto dioksidu ir lakiaisiais organiniais junginiais.

• netinkamai prižiūrimos gatvės (ypatingai po žiemos sezono, kuomet dar nėra pilnai išvalytos gatvės nuo susikaupusių smėlio/druskų sąnašų bei sausringais metų laikotarpiais, kuomet vėjas lengvai pakelia dirvožemio daleles),

Padidinta kietų dalelių koncentracija didmiesčių ore gali susidaryti dėl netinkamai arba ne laiku (per vėlai) prižiūrimų gatvių, ypač pavasarį, jei jos nespėjamos operatyviai išvalyti, iššluoti po žiemos metu intensyvių kelių priežiūros darbų ir neplaunamos ar nelaistomos drėgnuoju būdu. Visos šios laiku nesurinktos sąnašos yra išpustomos pavasarinių vėjų ir sukelia padidintą oro užterštumą. Oro užterštumą taip pat didina ir pavasario-rudens sezonų metu pasitaikančios kelių dienų ar savaičių sausros, kuomet išdžiūva ant gatvių, šaligatvių ir šalia jų esančių be augmenijos dirvožemio danga, kuri lengvai pakeliama vėjo. Siekiant suvaldyti šią taršą, reikia drėkinti sausas dangas, o dirvožemio dangas apsodinti augmenija, sulaikančią erozijos procesus.

• suintensyvėjęs kūrenimas žiemą, šildant patalpas (ypatingai žemose vietovėse ar daubose, kur apsunkintas oro taršos sklaidymasis),

Prieš prasidedant šildymo sezonui bei per šalčius didmiesčiuose ypatingai padidėja kietųjų dalelių oro tarša dėl suintensyvėjusio kūrenimo šildant patalpas. Ši tarša ypač jaučiasi, kuomet yra deginamas kietasis kuras individualiuose senuose ir neefektyviuose kuro katiluose. Pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai vietoje ekologiškesnio ir švaresnio biokuro, deginimui naudoja taršesnį kietąjį kurą – anglis ir/ar durpes, o neretais atvejais ir buitines atliekas. Šiuo atveju, be įprastų kietam kurui išskiriamų teršalų, yra išmetami ir pavojingi žmogaus sveikatai teršalai – chlorinti dioksinai, furanai bei benz(a)pirenas – medžiagos, kurios siejamos su vėžinėmis ligomis.

• šalia miestų užsitęsę miškų ir durpynų gaisrai (ar net užteršto oro masių pernašos iš pietų ar rytų Europos).

Dauguma miškų ir durpynų gaisrų yra antropogeninės kilmės, nes apie 80% jų kyla dėl žmonių kaltės, tame skaičiuje ir dėl tyčinių padegimų. Vien dėl sausos žolės deginimo kyla apie 50% miškų, durpingų pievų ir durpynų gaisrų. Ypač pavojingi durpynų gaisrai, nes po gaisro pradžios liepsnos įsismelkia į gilesnius durpių sluoksnius ir durpės pradeda degti kelių metrų gylyje, todėl jas sunkiau užgesinti. Šio tipo gaisrų dūmuose yra kenksmingų kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, metano, angliavandenilių ir kt. kenksmingųjų medžiagų.

 Prevencinės priemonės, mažinančios oro taršos poveikį gyventojų sveikatai:

• savalaikis, pagal galimybes nuolatinis ir tiesioginis gyventojų informavimas (interaktyviomis priemonėmis) apie esamą ar padidėjusią oro taršą,  jos poveikį sveikatai ir šio poveikio švelninimo galimybes;
• savalaikis ir kokybiškas gatvių valymas ir laistymas, atsižvelgiant į užterštumo tendencijas;
• transporto srautų reguliavimas, įvairaus eismo apribojimų taikymas, mažų išmetimų zonų steigimas, elektrifikacija, atsižvelgiant į labiausiai užterštas didmiesčio gatves ir rajonus;
• geras statybų aikštelių tvarkymas ir tinkamas privažiavimų į statybų aikšteles įrengimas, kad iš jų išvažiuojančios transporto priemonės neterštų gatvių;
• laisvų žemės plotų ir plotų, ties taršiomis gatvių atkarpomis, apželdinimas želdynais, kurie padeda sulaikyti kietųjų dalelių sklidimą aplinkos ore.

Rekomendacijos gyventojams, kaip elgtis padidinto aplinkos oro užterštumo atvejais:

• stebėti faktinį miesto oro užterštumą (Miesto plaučiai (vilnius.lt); AP3, Air Pollution in World: Real-time Air Quality Index Visual Map (aqicn.org)) ir pagal turimus rezultatus planuotis dienos veiklas lauke;
• kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose;
• vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgna marška arba vėdinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į faktinį (esant mažiausiam užterštumui) užterštumo lygį;
• atsisakyti fizinio aktyvumo – sporto ir fizinio darbo lauke, visuose švietimo – ugdymo įstaigose nutraukti kūno kultūros pamokas lauke;
• jei įmanoma, pasistengti išvykti iš didmiesčio, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis;
• sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga;
• saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos marlės kauke (raiščiu), marlės-vatos kauke (raiščiu) ar respiratoriumi.

Individualiosios apsaugos priemonių įsigijimo galimybės:

• marlės kaukė (4-6 sluoksnių marlės raištis) pagaminama asmeniškai;
• marlės-vatos kaukė (raištis) pagaminama asmeniškai;
• respiratoriai įsigyjami (nusiperkami) asmeniškai;
• respiratorius iš valstybės rezervo galima gauti tik paskelbus mieste ekstremalią situaciją.

Rekomendacijos kaip pasigaminti ir naudoti marlės-vatos ar vien marlės kaukę (raištį).

Marlės-vatos kaukė (raištis) gaminama iš 50×100 cm dydžio marlės gabalo. Jo viduryje, 20×30 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Neapdėti vata marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30-35 cm) perkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raištelius. Jie apsiuvami. Jei nėra vatos, tokią kaukę galima pasidaryti vietoj vatos įklojant 4-6 sluoksnių marlės gabalą (20-30 cm). Marlės-vatos ar vien marlės kaukė pridedama prie veido taip, kad apatinis kraštas uždengtų smakro apačią, viršutinis siektų akių įdubas, o burna ir nosis būtų gerai uždengti. Apatiniai kaukės raišteliai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Tarp veido ir kaukės susidarę laisvesni tarpai užkamšomi vatos gniužulėliais.

Padidėjusio oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai.

Vertinant oro kokybę miestuose, dažniausiai yra kontroliuojami šie pagrindiniai pirminiai oro teršalai:

• Anglies monoksidas (CO)– tai bespalvės, bekvapės, lengvesnės už orą ir labai toksiškos dujos. Anglies monoksidas dažnu atveju vadinamas „smalkėmis“, kadangi jis susidaro krosnyse, esant aukštai temperatūrai bei deguonies trūkumui, ir kai degančios medžiagos oksiduojasi ne iki galo.
• Azoto dioksidas (NO₂)– tai rausvai rudos, turinčios aštrų kvapą dujos. Daugiausia azoto dioksido susidaro, vykstant degimo procesams ir esant aukštoms temperatūroms, kurą deginančiuose įrenginiuose, taip pat deginant kurą automobiliuose.
• Sieros dioksidas (SO₂)– tai bespalvės, aštraus, erzinančio kvapo dujos. Šios dujos yra pagrindinis sieros junginių turinčių medžiagų degimo Kadangi akmens anglis ir naftos produktai turi įvairių sieros junginių, jų degimo metu išsiskiria sieros dioksidas. Taigi jis pagrinde susidaro deginat kurą tiek individualiuose namuose, tiek energetikos įmonėse.
• Kietosios dalelės (KD)– tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai, rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai ir kita. Pagal kietųjų dalelių aerodinaminį skersmenį, kietosios dalėlės yra skaidomos į:
• kietąsias daleles KD₁₀– tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 10 mikrometrų. Pagal Lietuvos teisės aktų ir Europos Sąjungos kriterijus KD₁₀ paros koncentracija ore neturi viršyti 50 µg/m³. Tokių dienų, kai viršijama KD₁₀ nustatyta norma, per metus neturėtų būti daugiau nei 35.
• smulkiąsias kietąsias daleles KD_2,5– tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 2,5 mikrometro.

Didžiausią žalą gyventojų sveikatai gali padaryti dūmuose esančių kietųjų dalelių smulkioji frakcija KD_2,5. Šios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdę gilesniuose kvėpavimo takuose, juose gali išbūti ilgą laiką. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant ir dirbant fizinį darbą užterštoje aplinkoje, lauke.

Oro taršai jautriausi yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji įvairiomis lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.

Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Miesto rūkų ar smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja taikyti griežtesnes kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido, sieros dioksido ir anglies monoksido normas aplinkos ore. Tai numato paskelbtos atnaujintos PSO oro kokybės gairės (2021 m.), paremtos pastarųjų metų moksliniais ir epidemiologiniais tyrimais apie šių teršalų neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Nuo pastarojo gairių patvirtinimo 2005 m., gerokai padaugėjo šių tyrimų rezultatais grįstų įrodymų, kad sveikatą neigiamai veikia daug mažesnės, nei buvo manoma, aplinkos ore esančių teršalų koncentracijos.

Pasaulyje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta 8–9 mln. žmonių, prarandama daugybė sveiko gyvenimo metų. Suaugusieji dėl oro taršos dažniausiai suserga išemine širdies liga, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga. Vaikams jos poveikis gali pasireikšti susilpnėjusia plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijomis, astmos paūmėjimu ir kt. Atsiranda įrodymų, kad užterštas oras didina ir diabeto, neurodegeneracinių ligų riziką.

Oro užterštumas Vilniuje

Oro tarša susidaro dviem būdais: dėl natūralios kilmės priežasčių ir antropogeninės žmonių veiklos. Pirmu, natūralios kilmės, pavyzdžiu gali būti pavasarinis žiedadulkių kiekio padidėjimas ar dėl gamtinių priežasčių, pavyzdžiui, dirvos erozijos, tačiau vis dėlto didžiąją dalimi aplinkos oro taršą (tiesiogine ir netiesiogine įtaka) sukelia antropogeninė žmonių veikla (transportas, kieto kuro kūrenimas, netinkama kelių ir statybviečių priežiūra, ar net per mažas žmonių sąmoningumas ir netinkamas elgesys, pvz. laužų deginimas).

Labai didelis taršos šaltinis kietosiomis dalelėmis yra motorinis transportas, kuris ne tik tiesiogiai į aplinką išmeta kietąsias daleles, bet kartu judėdamas pakelia ir ant kelio dangos susikaupusias daleles, ir tai yra vadinama „pakeltąja tarša“.

Didžiausia transporto sukeliama tarša stebima ties labiausiai apkrautomis miesto gatvėmis, tokiomis kaip Gariūnų, Oslo, Tūkstantmečio, Geležinio Vilko, Kirtimų, ties Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu, taip pat Konstitucijos pr. žiedu, Liepkalnio bei Pilaitės / Vakarinio aplinkkelio sankryžomis.

Labiausiai apkrauti gatvių ruožai transporto piko metu yra pagrindinės arterijos susisiekimui su miegamaisiais rajonais, taip pat gatvėse, šalia kurių yra didelė darbo vietų koncentracija: Konstitucijos pr., Ukmergės, T. Narbuto, Geležinio Vilko gatvės, Senamiesčio gatvės ir kt. Intensyviausias eismas fiksuojamas žiedinėse dviejų lygių Geležinio Vilko – T. Narbuto – Konstitucijos ir Geležinio Vilko – Savanorių – Tūkstantmečio gatvių sankryžose, skirtingų lygių Laisvės – T. Narbuto – Pilaitės, Geležinio Vilko – Ukmergės, Oslo – Gariūnų – Vakarinio aplinkkelio, Tūkstantmečio – Žirnių – Dariaus ir Girėno gatvių sankryžose, reguliuojamose Ozo – Kalvarijų – Kareivių ir Žirnių – Liepkalnio – Minsko pl. gatvių sankryžose.

Be jau minėtų taršos šaltinių miesto oro kokybę taip pat lemia foninė tarša, atneštinė tarša bei įvairūs periodiniai nepastovūs taršos šaltiniai, kurių indėlį oro kokybei sunku tiksliai identifikuoti.

Aplinkos oro taršą įtakoja ir priežastys, priklausančios nuo aplinkos reljefo. Vilniaus miestas yra išsidėstęs tarp kalvų išilgai Neries upės, aukštis virš jūros lygio kinta nuo 100 m slėnio viduryje iki 200 m išorėje. Toks miesto išsidėstymas lemia teršalų kaupimąsi upės slėnyje, todėl šioje vietoje esantys rajonai (Žvėrynas, Šnipiškės ir Senamiestis) kenčia nuo gausių vietinių taršos šaltinių.

Vilniaus mieste oro kokybė, nepriklausomai nuo taršą sukeliančių taršos šaltinių, stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse, kurios išsidėsčiusios skirtingose miesto dalyse ir yra pavadintos pagal rajonų pavadinimus:

• Lazdynų – įrengta toliau nuo įvairių taršos šalinių ir atspindi miesto foninę taršą.
• Žirmūnų – įrengta netoli intensyvios Kareivių ir Kalvarijų gatvių sankryžos, ši OKT stotis reprezentuoja autotransporto įtaką miesto oro kokybei.
• Senamiesčio – įrengta gausiai žmonių lankomame, gyvenamaisiais namais apstatytame rajone. Ši OKT stotis, taip pat labiau atspindi miesto foninę taršą.
• Savanorių pr. – įrengta tarp gyvenamųjų namų, bet kartu yra ir netoli nuo intensyvaus eismo gatvės. Šios OKT stoties matavimų rezultatams nemažą įtaką gali turėti netoliese esančios pramonės ir energetikos įmonės.

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje pateiktus OKT duomenis, kietosioms dalelėms KD₁₀ yra  nustatyta 50 mg/m³ ribinė koncentracija, kuri OKT stotyse negali būti viršijama daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus. Vertinant 2010–2022 m. laikotarpį, dvejose OKT stotyse (Lazdynų ir Savanorių pr.) KD₁₀ viršytų parų skaičius per metus neviršijo leidžiamo 35 parų kiekio. Senamiesčio OKT stotyje situacija taip pat buvo santykinai gera, kadangi viršijimų kiekis viršytas tik vieną kartą (2010 m., kai viršijimų kiekis viršijo 6 paromis). Likusioje, ketvirtoje Žirmūnų OKT stotyje, viršijamų parų skaičius viršijo 4 metus iš trylikos ir pikas buvo pasiektas 2014 m., kai fiksuota net 81 viršijimas iš 35 leidžiamų.

2010–2022 m. laikotarpiu, Vilniaus miesto trijose (Senamiesčio, Savanorių pr., Lazdynų) OKT stotyse fiksuotas paros KD₁₀ viršijimų skaičius turėjo bendrą tendenciją mažėti. Ketvirtojoje, Žirmūnų OKT stotyje, nuo 2015 m. tai pat stebimi ryškūs KD₁₀ viršijimų kiekio mažėjimai, tačiau žvelgiant į 2013–2015 m., buvo stebimi nemaži viršijimų šuoliai, o 2014 m. viršijimų kiekis buvo net apie 2,4 karto didesnis nei laikotarpio vidurkis. Mažiausiais viršijimų kiekiais pasižymėjo Lazdynų foninė OKT stotis, kur viršijimų kiekis per metus vyravo apie 6 vnt. Sekanti mažiausiai viršijimų fiksavusi stotis – Savanorių pr., kuri atspindi transporto ir pramonės taršą. Tuo tarpu Senamiesčio OKT stotyje vidutiniškai fiksuota daugiau viršijimų nei Savanorių pr., tai galėjo lemti nepalankus senamiesčio reljefas, esantis dauboje, bei sudarantis sąlygas teršalams kauptis ir neišsisklaidyti. Vertinant visas OKT stotis, paskutiniai 4 metai rodė geriausius KD₁₀ rezultatus. Šį laipsnišką KD₁₀ mažėjimą galimai lėmė nuolat atsinaujinantis ir jaunėjantis ne tik miesto, bet ir gyventojų autoparkas, pastaruosius metus vyravę pakankamai šilti orai, ypatingai žiemos, todėl mažiau kūrenta individualiuose namuose bei energetikos įmonėse ir kartu mažiau išmesta kietųjų dalelių. 2020-2021 m. viršijimų kiekio sumažėjimui neabejotinai turėjo įtakos ir į Lietuvą atėjusi Koronaviruso pandemija, paskelbtas karantinas, kas natūraliai sumažino Vilniaus mieste transporto srautus bei galimai dėl sumažėjusios pramonės gamybos apimčių. 

2010–2022 m., praktiškai nebuvo metų, kad kietųjų dalelių KD₁₀ paros maksimalios koncentracijos nebūtų viršytos visose Vilniaus OKT stotyse, išskyrus viena išimtis fiksuota 2018 m. Lazdynų stotyje, kai metų maksimali paros koncentracija fiksuota iki 45 mg/m³. Visais kitais stebėjimo metais KD₁₀ paros maksimalios koncentracijos svyravo ir buvo nuo 1,1 karto (2013 m. Lazdynų stotyje) iki 3,2 karto (2016 m. Senamiesčio stotyje) didesnės nei žmonių sveikatos apsaugai nustatyta KD₁₀ paros ribinė vertė (RV – 50 mg/m³).

Žiūrint KD₁₀ paros koncentracijų situacijos kaitą skirtingose OKT stotyse, matyti, kad Senamiesčio stotyje mažiausia maksimali metų koncentracija fiksuota 2022 m. (66 mg/m³, tai yra 1,32 karto daugiau nei RV), o didžiausia – 2016 m. (158 mg/m³, tai yra 3,16 karto daugiau nei RV), Lazdynų stotyje mažiausia fiksuota 2018 m. (45 mg/m³, 0,1 karto mažiau nei RV), o didžiausia – 2020 m. (149 mg/m³, tai yra 2,98 karto daugiau nei RV), Žirmūnų stotyje mažiausia fiksuota 2017 m. ir 2019 m. (80 mg/m³, tai yra 1,6 karto daugiau nei RV), o didžiausia – 2020 m. (152 mg/m³, tai yra 3,04 karto daugiau nei RV), Savanorių pr. stotyje mažiausia fiksuota 2017 m. (72 mg/m³, tai yra 1,44 karto daugiau nei RV), o didžiausia – 2010 m. (152 mg/m³, tai yra 3,04 karto daugiau nei RV). Taigi, 2010–2022 m. laikotarpiu, daugumoje OKT stočių KD₁₀ paros maksimalios koncentracijos nuo 2010 m. iki 2015 m. turėjo tendenciją mažėti, tačiau 2016 m. stebėtas jų koncentracijų šuolis į viršų, po kurio, 2017–2019 m., koncentracijos vėl sumažėjo, tačiau 2020 m. vėl šoko į rekordines aukštumas, o nuo 2021 m. vėl sumažėjo iki mažiausių per nagrinėjamą laikotarpį. Šie maksimalių koncentracijų šuoliai dažnu atveju susiklostė dėl padidėjusios taršos mieste ir kartu dėl nepalankių oro teršalų sklaidymuisi sąlygų, vyraujant nepalankiems vėjams. Nemažą įtaką turėjo ir iš kitų šalių atnešti teršalai. Žinoma, didelės įtakos taršos padidėjimui turėjo ir vietiniai taršos šaltiniai – transportas, jo pakeltoji tarša bei kuro kūrenimas individualiuose namuose.

Skirtingai, nuo KD₁₀, smulkiųjų kietųjų dalelių KD_2,5 koncentracijos 2010–2022 m. Vilniuje matuotos tik Žirmūnų OKT stotyje. Lazdynų OKT stotyje ji pradėta fiksuoti nuo 2021 m. Pagal teisės aktų reikalavimus, 2010 m. KD_2,5 vidutinės metinės koncentracijos vertinimui buvo taikoma 29 µg/m³ nustatyta metinė ribinė vertė, kuri kas metus, o dar vėliau, kas kelerius metus buvo palaipsniui mažinama po 1 µg/m³, o jau nuo 2020 m. sausio 1 d. KD_2,5, vertinimui buvo taikytina 20 µg/m³ metinė ribinė vertė, tai yra 9 µg/m³ mažiau nei 2010 m.

Vertinant 2010-2022 m. laikotarpį, matome, kad Žirmūnų OKT KD_2,5 vidutinė metinė koncentracija  nuo 2010 m. (14 µg/m³) iki 2013 m. (23 µg/m³) turėjo didėjimo tendenciją. 2013-2015 m. laikotarpiu koncentracijos buvo stabiliai padidėjusios (23 µg/m³) ir nesikeitė, o vėliau nuo 2016 m. iki pat 2022 m. KD_2,5 vidutinės metinės koncentracijos turėjo mažėjimo tendenciją. 2021–2022 m. Lazdynų OKT KD_2,5 vidutinės metinės koncentracijos fiksuojamos apie 50 proc. mažesnės nei Žirmūnų OKT.

Didžiausią įtaką kietųjų dalelių KD_2,5 teršalo koncentracijos sumažėjimui turėjo atjaunėjęs miesto ir gyventojų automobilių parkas, o 2020-2021 m. ir šalyje įsivyravusi Koronaviruso pandemija bei paskelbtas karantinas, kas tiesiogiai įtakojo transporto eismo srautų sumažėjimą.

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir UAB „Vilniaus planas“ informaciją.

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informaciją.